Tag Archive tarpmolekulinės

KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS

JEIGU KIEKVIENAME KIETAME KŪNE YRA MAŽOS DALELĖS — MOLEKULĖS, KURIOS PER VIENA, SEKUNDĘ NUEINA TŪKSTANČIUS METRŲ, TAI KODĖL, KŪNAS NEPAILGĖJA IR NEIŠSIPLĖČIA?

Kaip žinoma, kiekvienas kūnas sudarytas iš labai mažų nuolat judančiu molekulių. Molekulių judėjimo pobūdis ir greitis priklauso nuo kūno fizinio būvio. Dujiniam kūne atstumas tarp dujų molekulių yra didelis, o jų sąveikos jėgos mažos. Dujų molekulės be paliovos netvarkingai juda visomis kryptimis. Kiekviena molekulė nuo vieno susidūrimo iki kito juda tiesia linija ir išeina į laisvą erdvę, kur kitos molekulės jau jų nesulaiko. Kadangi molekulės išsisklaido visomis kryptimis, tai dėl to dujos plečiasi ir jų tūris didėja. Dujų tankumui, t. y. molekulių kiekiui viename kubiniame centimetre gausėjant, jų tarpusavio traukos jėgos didėja taip, kad molekulės negali judėti nepriklausomai viena nuo kitos arba tolti viena nuo kitos. Tai būdinga jau skystam būviui.

Prie skysčio paviršiaus molekulių tarpe yra tokių, kurios turi pakankamai didelę judėjimo energiją ir gali įveikti sankabos jėgas, ištrūkti iš skysčio ir virsti garais. Tokių molekulių skaičius didėja, kylant temperatūrai, ir todėl aukštoje temperatūroje garavimas vyksta greičiau. Jeigu atstumas tarp molekulių dar sumažėja, atstūmio jėgos susilygina su traukos jėga. Dėl to gali susidaryti kristalinė gardelė, tai yrą tokia molekulių grupuotė, kurioje jos turi pastovią padėtį viena kitos atžvilgiu. Molekulėms, sudarančioms gardelę, nelengva ją palikti, ir jos juda svyruojamuoju judėjimu. Nors svyruojamojo judėjimo greitis labai didelis, tarpmolekulinės jėgos neleidžia molekulėms atitrūkti nuo grupės. Todėl kūnas neištįsta, nepailgėja ir neišsiplečia. Kietas kūnas gali plėstis arba ilgėti kaitinamas, kai molekulės juda intensyviau. Tada kūno molekulės nežymiai nutolsta viena nuo kitos, ir jis pailgėja, tačiau to mes plika akimi nepamatysime.