Tag Archive Naujagimių

Naujagimių krūtelių pabrinkimas

Naujagimiams ant nosies galiuko bei sparnelių neretai būna gelsvai baltų taškelių, tai susikaupęs sekretas odos riebalų liaukose. Šie pakitimai greit praeina savaime ir jų gydyti nereikia.

Ant pečių ir nugaros būna švelnūs gyvaplaukiai. Tai normalus reiškinys. Galvos plaukuotumas būna nevienodas. Vieni gimsta gana ilgais plaukais, o kitiems jie ilgai neauga, būna reti. Tai priklauso nuo individualių kūdikio savybių.

Neretai tėvus jaudina įvairios rausvos dėmės ant akių, veido, pakaušio srityse. Jos atsiranda dėl vietinių kraujagyslių išsiplėtimo ir praeina be gydymo per 3-4 mėnesius.

Kartais naujagimių odoje atsiranda raudonų dėmių, arba papulių, panašių į nudilginimą. Tai dažniau būna naujagimiams, linkusiems į alergiją, kai motinos valgo daug šokolado, kiaušinių, apelsinų, mandarinų ar kitų citrusinių vaisių. Nustojus motinai vartoti šiuos maisto produktus, išbėrimas praeina.

Krūtelių pabrinkimas. Pirmomis dienomis naujagimiui, nepaisant kokios lyties, padidėja krūtelės (didžiausios būna 5-10 gyvenimo dieną). Tai fiziologinis naujagimių pieno liaukų pabrinkimas veikiant hormonams, gaunamiems su motinos pienu. Oda virš padidėjusių krūtelių dažniausiai nepakitusi, tik kartais kiek paraudusi ir apčiuopiant truputį skausminga. Šio krūtelių pabrinkimo gydyti nereikia. Jokiu būdų jų negalima liesti ir nereikia stengtis išspausti sekreto. Po 2-3 savaičių krūtelės savaime pradeda mažėti.

Nesilaikant higieninių reikalavimų, dažnai traumuojant krūteles, į jas gali patekti pūlinius sukeliančių bakterijų ir išsivystyti krūtelių uždegimas mastitas. Tuomet krūtelės dar labiau pabrinksta, parausta virš jų oda, gali pakilti kūno temperatūra. Šiuo atveju reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją.

Kaulų sistema. Kūdikių kaulai minkšti, elastingi, nes juose yra mažiau kietų medžiagų, o daugiau vandens. Jie rečiau lūžta, o lūžę greičiau suauga. Anksti kūdikius sodinant, netaisyklingai jiems sėdint ar per anksti statant ant kojų, gali deformuotis krūtinės ląsta, iškrypti stuburas, kojos. Visos šios deformacijos dažnai vystosi sergant kūdikiui rachitu.

Kaukolėje tarp kaktos ir viršugalvio kaulų yra didysis (3,0X3,0 cm). momenėlis, kur visai nėra kaulo. Paprastai šis momenėlis užauga antrųjų metų pradžioje (maždaug 14 mėnesį). Sergant rachitu ar kitomis retesnėmis ligomis, jis gali užaugti daug vėliau. Naujagimio galva palyginti didelė. Ji sudaro apie 1 kūno ilgio (suaugusiojos).

Kūdikių odos priežiūra

Bambutei užgijus, raukšlėse susikaupia prakaito, nešvarumų, todėl ją reikia kasdien kruopščiai valyti vata, suvilgyta aliejumi ar virintu vandeniu. Jokiu būdu negalima bambutės raukšlių valyti pincetu ar degtuku, nes galima sužeisti ir užkrėsti odą. Kartais lieka išsiplėtęs bambutės žiedas, per kurį veržiasi pilvo ertmės organai, dažniausiai taukinė arba žarnų kilpos. Tai bambutės išvarža. Tuomet bambutės srityje būna nuo žirnio iki kaštono didumo iškilimas oda padengta minkšta pūslė, kuri pirštu lengvai įspaudžiama. Kūdikiui verkiant, judant, ji gali gerokai padidėti. Ši išvarža nepavojinga, nelabai trukdo kūdikiui, beveik niekada neįstringa. Ji paprastai gydoma konservatyviai. Kūdikio pilvo oda suimama į dvigubą raukšlę taip, kad bambutė pakliūtų išilginės raukšlės gilumon. Abi odos raukšlės suglaudžiamos ir suklijuojamos skersai 3 cm pločio ir 10 cm ilgio pleistru.

Tada bambutė lieka raukšlės gilumoje ir nebeišsiveržia į paviršių. Taip gydoma kelis mėnesius, pleistrą keičiant kartą per savaitę, kol išsiplėtęs bambutės žiedas susiaurėja ir išvarža pranyksta. Pirmą kartą išvaržą užklijuoja gydytojas, o paskui tai atlieka mama ar tėvas. Jeigu nuo pleistro suerzinama oda, tai daroma pertrauka, kol ji aprims, ir vėl tęsiamas gydymas. Didelės išvaržos gydomos chirurgiškai.

Odos priežiūra. Naujagimių ir kūdikių oda švelni ir neatspari infekcijai, ji greit parausta ir iššunta. Kūdikis visuomet turi būti sausas, vystomas į švelnius ir švarius vystyklus. Kai jis nusišlapina, ypač išsituština, užpakaliuką reikia apiplauti šiltu vandeniu ir kūdikį pervystyti sausais vystyklais, kurie turi būti išskalbti ir išvirinti. Jokiu būdu negalima džiovinti vystyklų jų neišskalbus, nes jie pasidaro šiurkštūs, nešvarūs, dirgina odą ir gali ją užkrėsti. Ypač kruopščiai reikia prižiūrėti odą kūdikių, kurie linkę iššusti.

Dažniausiai iššunta raukšlių oda, ypač kirkšnyse, pažastyse, kaklo, sėdynės srityse. Iššutusi oda parausta, blizga, šlapiuoja, o sunkiais atvejais gali atsirasti išbėrimų žvyneliais, raudonais mazgeliais, kartais ir pūlingom pūslelėm, Tokių kūdikių odą, ypač raukšles, reikia kruopščiai apžiūrėti, nuplauti, nusausinti, pabarstyti talku arba vaikiška pudra. Jei oda labai sausa, raukšles galima patepti aliejumi.

Linkusius iššusti kūdikius patartina dažniau palaikyti nuogus šiltame kambaryje, o vasarą lauke ar net saulėje. Nereikia per šiltai juos vystyti. Kambario, kuriame būna kūdikis, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 18-20°C, kad jis neprakaituotų ir nešustų. Kūdikiui labai iššutus, reikia pasitarti su gydytoju. Atsiminkite, iššutimų lengviau išvengti, negu juos gydyti. Geriausia iššutimų profilaktika. odos švara: kaskart išsituštinusį kūdikį apiplauti ir reguliariai jį maudyti.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai

Virškinimo traktas. Virškinimo trakto organai išsivystę nepakankamai ir pajėgūs virškinti tik motinos pieną. Liežuvis didelis, jis užima beveik visą burnos ertmę ir kartu su dantenomis dalyvauja čiulpimo akte. Seilių nedaug, burna greit išdžiūsta, todėl tarp maitinimų kūdikius reikia girdyti arbata.

Naujagimių skrandis mažas, todėl jie iš pradžių suvalgo nedaug. Kadangi tarp stemplės ir skrandžio nėra stinkterio, tai, godžiai žįsdami, jie prisiryja oro. Tokie naujagimiai ir tie, kurie suvalgo daugiau maisto, neatsargiai paspaudus skrandį, lengvai atpila ar išvemia. Tai neretas reiškinys ir nebūtinai susijęs su kūdikio liga. Paprastai pamaitintą kūdikį pakanka palaikyti keletą minučių stačią, tada jis atsirūgsta ir nebeatpila.

Naujagimio žarnynas išsivystęs gerai. Kai jis persivalgo, žarnyne dažnai susirenka dujų ir išpučia pilvą. Dėl to kūdikis pasidaro neramus. Tuomet paguldykite ji 3-5 min. ant pilvo arba pilvą pamasažuokite,- dujos išeis ir kūdikis nurims. Nepatartina dažnai naudoti dujų vamzdelio, nes traumuojama tiesioji žarna, be to, kūdikis pripranta ir nebepajėgia išleisti dujų. Tik išimtiniais atvejais, kai kiti būdai nepadeda, naudojamas dujų vamzdelis.

Naujagimio išmatos. Pirmomis paromis jis tuštinasi tamsiai žalios spalvos, tirštos konsistencijos mase, kurią sudaro atskirų žarnyno dalių sekretas, nusilupęs epitelis ir praryti vaisiaus vandenys. Pirmomis dienomis kūdikis tuštinasi 2-4 kartus, 4-6 dieną – iki 7-8 kartų, o nuo antros savaitės apie 4 kartus per parą. Išmatos būna tyrelės konsistencijos, gelsvos spalvos, rūgštaus kvapo.

Šlapinimasis. Šlapimo pūslė maža, todėl naujagimiai ir kūdikiai šlapinasi dažnai. Per pirmas tris dienas šlapinasi nedaug ir palyginti retai, vėliau iki 15-20 kartų per parą. Anksti pradėjus pratinti, jau nuo 5-6 mėn. kūdikiai gali šlapintis į puoduką. Tačiau kartais vaikas šlapinasi į lovą iki 3 metų. Tai dar ne liga.

Neišnešiotas naujagimis. Neišnešiotais laikomi naujagimiai gimę anksčiau negu 37 nėštumo savaičių, sveriantys mažiau kaip 2500 g ir mažesni kaip 45 cm. Tačiau ne vien nėštumo trukmė ir naujagimio kūno masė bei ūgis lemia neišnešiotumą. Jo požymiai dar yra: didelė gaiva, atviri mažasis ir šoniniai momenėliai bei kaukolės siūlės, minkštos, be kremzlės ausys, sausa, raukšlėta ir plaukuota oda, nesiekiantys pirštų galų nagai.

Be to, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų lūpų, silpnas, cypiantis balsas, paviršutinis netaisyklingas kvėpavimas, nepakankama termoreguliacija. Naujagimis blogai čiulpia ir ryja.

Neišnešiotumo priežastys. Dažna neišnešiotumo priežastis yra konstitucinis moters kūno silpnumas, fizinės ir psichinės traumos, nepakankama nėščiosios mityba, sunkus darbas, daugiavaisis nėštumas, motinos ligos: buvę abortai, lytinių organų patologija, nėštumo toksikozė, infekcijos, intoksikacijos.