Tag Archive kava vilniuje

Kava be kofeino

Kavos ryžiai. 225 g ryžių gerai nuplaunami ir vandenyje verdami apie 3 minutes. Tuo pačiu metu užvirinama 0,75 l pieno. Vanduo, kuriame virė ryžiai, nupilamas, o ryžiai suberiami į verdantį pieną ir ant nedidelės ugnies verdami maždaug 10 minučių. Nukaitus nuo ugnies, įdedama 18 gabaliukų cukraus ir 2 šaukštai tirpiosios kavos; gerai sumaišoma. Po to masę sudedami 2 tryniai ir truputį ant ugnies pakaitinama, bet neužvirinama.

Valgomi ryžiai atšaldyti, papuošti plakta grietinėle. Tirpiąją kavą galima pakeisti stikline labai stiprios natūralios kavos, bet atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos suflė. 10 šaukštų sviesto ištirpinama puode. Suberiami 8 pilni šaukštai miltų. Mišinys kaitinamas nuolat maišant mediniu šaukštu. Po kelių minučių puodas nukaičiamas nuo ugnies, supilamas šaltas pienas (0,5 l) ir įberiamas žiupsnelis druskos. Maišoma, kol mišinys sutirštėja. Paskui puodas 1-2 min. vėl statomas ant ugnies, supilamas šaukštas kavos ekstrakto (arba tirpiosios kavos reikiamas kiekis) ir 6 šaukštai miltinio cukraus. 5 kiaušinių atskiriami baltymai nuo trynių. Tryniai sudedami mišinį ir gerai išplakama. Atskirai išplakami baltymai ir atsargiai sudedami mišinį. Forma arba kelios nedidelės formos ištepamos sviestu, sudedama pusė paruošto mišinio ir dedama karštą orkaitę. Suflė tiekiama tuoj.

Perkolatoriaus išradėjas – Žakas Augustinas Gande

Kavos pudingas. 100 g sviesto ištirpinama, pridedama 200 g truputį pakepintų miltų. Nuolat maišant, supilama 0,5 l verdančio pieno. Mišinys užvirinamas, paskui truputį pridedama 20 g maltos kavos, 150 g cukraus ir 8 tryniai. Atskirai suplakami 8 baltymai su 50 g cukraus bei trupučiu vanilino ir atsargiai sumaišoma su pirmąja mase. Tokios masės pridedama 3/4 pudingo formos, prieš tai išteptos sviestu. Forma statoma puodą su verdančiu vandeniu ir pudingas verdamas. Tiekiamas su padažu: gerai sumaišomi 100 g cukraus, 2 tryniai, 30 g miltų, 100 g šalto pieno ir truputis vanilino. Sumaišoma pusė stiklinės pieno ir tiek pat stiprios juodos kavos; užvirinama. Nuolat maišant sudedama pirmoji masė. Užvirinama, nukaičiama nuo ugnies ir atsargiai sumaišoma su dviem prieš tai išplaktais baltymais.

Riešutinės riekelės prie kavos. 120 g cukraus, 5 tryniai, pusė pakelio vanilinio cukraus maišoma apie pusvalandį, kol pasidaro putota masė. Maišant pridedami 2 šaukštai stiprios kavos, 100 g susmulkintų graikinių riešutų, 2 šaukštai maltų džiūvėsių ir pusė pakelio miltelių sausainiams. Atskirai išplakami 5 baltymai ir sudedami į masę. Viskas sudedama sviestu išteptą ir miltais pabarstytą pailgą formą. Karštoje orkaitėje kepama, kol apsitraukia rausva plutele. Gatavas batonas supjaustomas plonomis riekelėmis ir pabarstomos vaniliniu cukrumi.

Pupelės su defektais atsiranda ne tik ant medžių

Mieliniai rageliai prie kavos. 15 g mielių išleidžiama keliuose šaukštuose pieno su 70 g cukraus ir sumaišoma su 280 g miltų, 70 g sviesto bei kiaušiniu. Užmaišoma tešla ir pastatoma šiltoje vietoje pakilti. Iš pakilusios tešlos daromos piršto storio lazdelės, supinamos po 2 ir išlenkiami rageliai. Jie dedami ant sviestu išteptos metalinės kepimo skardos. Ragelių paviršius aptepamas tryniu ir apibarstomas riešutais.

Kava internetu

Kavos ledas. Pagaminama labai stipri kava su cukrumi. Ataušusi išpilstoma formeles, skirtas vandeniui užšaldyti šaldytuvo kameroje. Užšalę gabaliukai užpilami šaltu vandeniu. Galima užpilti gazuotu vandeniu iš sifono arba mineraliniu.

Žinokite, kad saldi kava lėtai šąla, todėl rekomenduojama ją užšaldyti nesaldintą, o cukraus įdėti vėliau.

Kava su gazuotu vandeniu. Stiklinėje greitai išmaišomi 3 šaukštai kavos sirupo ir 2-3 šaukštai grietinėlės. Stiklinė pripilama iš sifono gazuoto vandens, o ant viršaus uždedamas šaukštas ledų.

Kavos pupelėse yra daug sudėtingų organinių medžiagų

Kava su ledais. Pusė puoduko stiprios kavos sumaišoma su puse puoduko atšaldyto pieno; pasaldinama šaukštu cukraus. Paskui ant gėrimo viršaus uždedami 2 šaukšteliai ledų.

Kitas receptas: 50 g grietininių ledu, 30 g karamelinio sirupo stiklinei stiprios šaltos kavos. Ant viršaus uždedama plaktos grietinėlės.

Šalta kava su pienu. Vienai porcijai reikia stiklinės labai šalto pieno, 2 šaukštai kavos sirupo ir 2 šaukštų ledų. Visa tai sumaišoma, supilama mikserį ir plakama. Gėrimas išpilstomas stiklines; pagal pageidavimą įsidedama ledo.

Kavos vaisių stebuklingos savybės buvo pastebėtos ir tinkamai įvertintos

Pastaba. Šiame ir daugelyje kitu receptų kavos sirupą galima pakeisti tirpiąja arba šiaip stipria šalta kava. Būtinas proporcijas nesunku nustatyti pačiam. Pavyzdžiui, mikseriu išplakama 3/4 stiklinės pieno, 2 šaukšteliai cukraus, 60 g ledų ir pusė stiklinės stiprios kavos.

Salta plakta kava. Sumaišomas puodukas stiprios šaltos kavos, 2 šaukštai sutirštinto pieno ir truputis vanilino. Mišinys supilamas mikserį ir plakamas. Išpilsčius stiklines, įdedama po gabaliuką ledo.

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse

Kitas būdas. 4 porcijoms imami 4 dideli gabalai ledo, 2 šaukštai pieno, šaukštas tirpiosios kavos ir šaukštas vandens. Visa tai sumaišoma, suplakama mikseriu ir tuoj pat geriama. Privalumas tas, kad labai greit paruošiama.

Šalta kava su uogiene. Pusėje stiklinės šaltos stiprios kavos išmaišomas šaukštelis serbentų uogienės ir šaukštas cukraus. Gėrimas iškošiamas ir supilamas stiklinę. Tai viena porcija.

Bulgariška šalta kava. Gerai sumaišomi puodukas kefyro, toks pats puodukas stiprios kavos, 5 gabaliukai cukraus ir šaukštas grietinėlės. Mišinys išpilstomas puodukus. Prieš tiekiant kuriam laikui įdedamas į šaldytuvo šaldymo kamerą.

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Šalta šokoladinė kava. 4 gėrimo porcijoms imama 4 dalelės šokolado, 0,5 l stiprios šaltos kavos, 100 g cukraus, 3 šaukštai grietinėlės ir žiupsnelis cinamono. Šokoladas ištirpinamas keliuose šaukštuose šilto vandens, sudedama kava, cukrus, grietinėlė ir cinamonas. Kruopščiai viskas sumaišoma ir kurį laiką palaikoma šaldytuve.

Kava be kofeino

Kava Vilniuje

Kavos pupelės būtinai turi būti ką tik paskrudintos. Kiek jos skrudintos, pasirinkite pagal tai, ar mėgstate karčią kavą. Ilgai laikomų skrudintų pupelių labai pablogėja skonis ir aromatas. Kavos pupeles skrudinti namų sąlygomis sunku, todėl geriau dažniau pirkti specializuotose parduotuvėse jau paskrudintas.

Pupelių malimas labai svarbus procesas, norint išvirti gerą kavą. Malinio smulkumas priklauso nuo jūsų pasirinkto kavos virimo būdo. Jei malate namuose, visų pirma pasistenkite įvertinti sąlygas: turimą kavinuką ar kavavirę (kavos kiekis, subertas malūnėlį, malimo trukmė). Prisiminkite, kad sumalta kava netenka kvapo ne dienomis, o valandomis. Nekaupkite didelių maltos kavos atsargų, netingėkite vis naujai susimalti pupelių arba įsigyti parduotuvėje šviežios kavos. Atsiminkite, kad nuo malinio smulkumo priklauso ekstravimo laikas.

Maltos kavos kiekis vienai porcijai pasirenkamas pagal tam tikrą receptą. Geriausia laikytis nustatytos normos — ne daugiau 1-2 šaukštelių maltos kavos puodukui vandens. Specialistai rekomenduoja puodukui vandens (180 cm3) 10-12 g maltos kavos, o dvigubai kavai — tą patį kavos kiekį 90 cm3 vandens. Jei kavos per mažai, kava nebus skani ir kvapi. Per daug kavos padidins kofeino kiekį, o tai kenkia sveikatai ir neypač skanu. Dar kartą priminsime: po to, kai jūs išsirinkote tam tikrą kavos virimo būdą, griežtai laikykitės pasirinkto kavos malinio smulkumo, jo kiekio ir ekstrakcijos laiko.

Vanduo ne mažiau, kaip pati kava, yra svarbus gėrimo komponentas. Kavai virti reikalingas švarus, šviežias, neturintis jokių kvapų (puvimo, chlorkalkių ir kt.) vanduo. Jis turi būti skaidrus. Jei vanduo labai chloruotas, jį keletą valandų būtina palaikyti atvirame inde. Jis neturi būti nei pernelyg kietas, nei pernelyg minkštas (pavyzdžiui, sniego arba ledo vanduo). Jei vandenyje yra daug druskų, kava bus neskani. Vandens kietumas išreiškiamas miligrame ekvivalentais litrui (arba laipsniais). Kietumas iki 4 mgekv — vanduo minkštas, nuo 4 iki 8 mgekv — vidutinio kietumo. Daugiau kaip 8 mgekv — vanduo per daug kietas. Kavai virti (tarp kitko, ir arbatai) geriausiai tinka šaltinio, sraunių upeliukų su akmenuotų smėlingu dugnu, tekantis vanduo iš ledinuotų ežerų. Jei vanduo pernelyg kietas, jį prieš vartojant reikia nusėsdinti.

Vandens temperatūra ekstrakcijos metu turi būti arti virimo. Vanduo verda esant 100°C. Virimas vyksta trimis stadijomis. Pirmoji — burbuliukai kyla nuo kavavirės dugno ir atsiranda ant sienelių. Antroji stadija — vanduo pabąla, verda „ baltu fontanėliu” , ir, pagaliau, intensyviai burbuliuoja. Perviręs vanduo netinka kavai arba arbatai virti. Reikia vartoti antros virimo stadijos vandenį. Virimo stadijas galima nustatyti pagal garsą: plonas švilpimas (pirmoji), bičių šeimos ūžimas (antroji) ir chaotiškas garsas (trečioji). Ekstrakcijos metu vanduo neturi virti. Priminsime vėl, kad kava ne verdama, o užverdama. įdėję kavos pupeles į kavinuką arba džiazvų, tuoj išjunkite kaitinimą arba pasirodžius pirmiems virimo požymiams, nukaiskite kavinuką nuo ugnies.

Kavos temperatūra turi būti gana aukšta. Kad ji per greit neatauštų, prieš tai kavinuką išskalaukite karštu vandeniu. Išvirta kava iškart tiekiama. Kiekvienas kavos temperatūrą pasirinks pats. Ataušusios kavos šildyti negalima.

Kava be kofeino

Brazilijoje San Paulo miesto centrinėje aikštėje iškilęs originalus monumentas — bronzinis kavamedis — šalies turtingumo simbolis. Ne tik Brazilijos, bet ir kitų šalių ekonomikoje kava yra labai svarbi prekė.

Pasaulinėje prekyboje pagal pirkimo ir pardavimo operacijų apimtį kava pirmąją vietą užleidžia tik naftai, o pati užima antrąją vietą. Kiekvienais metais pasaulinėje rinkoje kavos parduodama daugiau kaip už 2 mlrd. dolerių. Daugeliui šalin ji yra pagrindinis pelno šaltinis. Su kavos gamyba ir pardavimu susiję milijonai žmonių. Pagal plantacijų dydį kava lenkia arbatą ir kakavą.

Jau truputį susipažinome su kavos paplitimo istorija. Dabar pakalbėsime apie kavos gamybos istorija. Jau žinome, jog kavamedžiai iš Afrikos pateko į Arabija ir visų pirma į Jemeną.

Arabų šalyse kava dar vadinama „bint-al-Jemenas” — Jemeno duktė. Dėl tokio pavadinimo JAR galima laikyti vienu iš kavos platinimo lyderių. Labai įdomioje O. Gerasimovo knygoje „Artimųjų Rytų sankryžose” (M., 1983), kurioje pateikiama įdomių faktų apie kavos istoriją bei vaidmenį Artimųjų Rytų šalių gyvenime, rašoma: „Paryžiaus Nacionalinėje bibliotekoje yra šeicho Abdal Kadero rankraštis, kuriame tvirtinama, kad Jemene apie kavą sužinota tik 1450 m. Gal tai ir tiesa, bet tik tuo atžvilgiu, kad būtent tuo metu jemeniečiai išmoko auginti kavamedį”.

Viduramžiais Mocho uostas buvo jemeniečių kavos eksporto centras, iš čia kilo ir geriausių rūšių pavadinimas — moka.

Kavos gamybos monopolį arabai išlaikė iki XVII a. Jie akylai stebėjo kavos išvežimą ir užsieniečiams neleisdavo lankyti kavos plantacijų.

Tačiau sumanūs olandų pirkliai gana greitai įvertino kavos gamybos ir pardavimo naudą ir tropikų juostos kolonijose, būtent Javos salose, Batavijoje ir kitose įveisė didžiules kavamedžių plantacijas. Olandai, kad išlaikytų monopolį, slėpė kavamedžių auginimo ir apdorojimo paslaptis. Tai labai erzino prancūzus, kurie tropikuose taip pat turėjo kolonijų.

Po daugybės nesėkmingų bandymų XVIII a. pradžioje Paryžiaus botanikos sode 1714 m. iš sodinukų, pavogtų iš olandų, pasisekė išauginti kavamedį. Dešimtį metų jį prižiūrėjo karaliaus sodininkas Antonis de Žiuso. Tačiau 1723 m. Prancūzijos jūrų karininką Gabrielį de Kil, žinanti apie kavos plantacijas Javoje, užvaldė noras Martinike įveisti prancūziškas plantacijas. Kai Kil kreipėsi į karaliaus sodininką patarimų, šis, įsitikinęs, jog stebuklingąjį medį galima auginti tik botanikos sode, jam atsisakė padėti. De Kil nenusiminė. Jis pavogė kavamedį ir išplaukė į Martiniką. Po daugybės nuotykių, tarp jų ir kai medelį buvo norima sunaikinti, de Kil pasiekė Martiniką.

Sekėsi taip gerai, kad 1778 m. Martinike jau augo iki 16 mln. kavamedžių. Martinikos saloje dėkingi prancūzai pastatė paminklą kapitonui de Kil.

Nuo Olandijos ir Prancūzijos neatsiliko ir kitos kolonijinės valstybės — Ispanija, Portugalija, Anglija. Jos savo užjūrio valdose taip pat įveisė kavos plantacijas. Greitai tokios plantacijos atsirado Brazilijoje.

Tačiau prieš tai dar buvo gana romantiška istorija. Prancūzų kolonijose sėkmingai plėtėsi kavos plantacijos, bet prancūzai pavydžiai saugojo savo monopolį. Mirties bausme buvo baudžiama už sėjamosios medžiagos išvežimą iš kolonijų. 1727 m. tarp olandų ir prancūzų Gvinėjos įvyko pasienio kivirčas. Kaip tarpininkė ginčą buvo pakviesta Brazilija. Ji pasiuntė ten apsukrų žmogų, papulkininkį Francisko de Melo Paletą. Kol vyko derybos dėl sienos, papulkininkis neleido laiko veltui ir artimai susidraugavo su prancūzų Gvinėjos gubernatoriaus žavia žmona. Pasibaigus deryboms, brazilų svečių garbei skirtame bankete gubernatoriaus žmona papulkininkiui viešai įteikė prabangią puokštę. Tarp gėlių buvo kavos sodinukų.

Kava be kofeino

Francisko de Melo Paletas atsiveža į tėvynę brangių sodinukų, palieka darbą ir pradeda veisti kavamedžius. Tačiau ilgą laiką Brazilijos kavos plantacijos esti gana kuklios. XVIII a. šios šalies ekonomikos pagrindą sudarė 1 Europos šalis išvežamas cukrus. Masiškai kavos plantacijoms žuvus Azijoje ir tuo pačiu metu pasaulyje išaugus kavos paklausai, suaktyvėjo kavos gamyba Brazilijoje. Šios šalies klimato ir dirvožemio sąlygos labai tiko kavamedžiams auginti. Jau 1850 m. Brazilijos kavos eksportas sudarė pusę pasaulyje gaminamos kavos. Ir šiandien ji tvirtai pirmauja šioje srityje.

Kava internetu

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti. Naudinga išgerti kavos prieš darbą, tą malonumą gerai pakartoti po sočių pietų. Tačiau besaikis kavos gėrimas ir ne laiku gero ne-žada. Gana greitai gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo kofeinu požymių: nervingumas, nemiga, galvos skausmas, netaisyklingas pulsas. Jau citavome Balzako, aistringo kavos gerbėjo, žodžius. Pravartu prisiminti ir liūdną jo pavyzdį: piktnaudžiavimas kava galutinai palaužė rašytojo sveikatą. Gyvenimo pabaigoje viename laiške jis rašo: „Po to, kai aš vėl pradėjau gerti juodą kavą, atsinaujino akių traukuliai…”, o kitame laiške: ,,… Ir vėl nė eilutės! Net ištisa kavos srovė nebegali pažadinti mano smegenų…”.

Dabar grįžkime prie anksčiau pateikto klausimo: ar kenkia kava žmogaus organizmui? Gydytojai atsako atsargiai, bet gan tvirtai: sveikam žmogui, normaliai vartojant, kava naudinga. Pati kava nesukelia pavojingų ligų, bet saikingumas kiekvienam turi tapti devizu.

Kavos dirginantis veikimas priklauso nuo kofeino. Natūralioje kavoje vidutiniškai jo yra 1-2, robustoje — 2,4-2,35%. Tirpioje kavoje, pagamintoje iš kavos ekstrakto, jau bus 4,5-5% kofeino, o jei tirpi kava pagaminta iš robusto, tai jo kiekis gali siekti 7,7%. Jei tokios kavos vieną šaukštelį ištirpinsime stiklinėje vandens, vienkartinė kofeino dozė bus 0,19%, — praktiškai medikų rekomenduojama paros dozė. Tarybų Sąjungoje kavos standartuose numatyta tik žemesnioji kofeino kiekio riba. Specialioje literatūroje gvildenamas aukščiausios ribos nustatymo klausimas ir pasiūlymai uždrausti gaminti tirpią kavą iš robusta.

Tai ką gi daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių gydytojas nepataria gerti natūralios kavos? Visiškai atsisakyti gardaus gėrimo? Nebūtina. Gaminamas nemažas asortimentas kavos mišinių, kuriuose natūralios kavos visiškai nėra arba yra tik nedideli kiekiai (nuo 5 iki 35%). Tokie mišiniai sudaromi iš paruoštų augalinių produktų, kuriuos virinant su vandeniu, pasigamina gėrimas pagal skoni ir kvapą primenantis natūralią kavą. Tokiame gėrime nėra kofeino ir kafeolio, kurie nesveikame organizme gali sukelti neigiamus padarinius. Reikia priminti, kad daugelyje šalių gaminama kava, kurioje visiškai nėra kofeino. Tai dekofeinizuota kava. Ji, pagaminta iš geros rūšies kavos ne blogesnė, tik galbūt ne tokia kvapi. Paprastai tokia kava labiau kepinama, kad būtų kartesnė. Deja, dekofeinizuota kava brangesnė, nes dekofeinizacijos procesas sudėtingas ir brangus.

Natūralios kavos pupelės pakaitalų pradėta ieškoti seniai, tačiau visais atžvilgiais vertingo pakaitalo dar nerasta. Ieškodami pakaitalų, pamažu išmokome gaminti kavą, tinkančią sveikiems ir ligoniams. XVIII a. po daugelio nesėkmių atrastas vienas iš pakaitalų — cikorija. Šis atradimas priklauso vokiečių sodininkui Timme.

Cikorija — graižažiedžių šeimos augalas, gerai žinomas ir plačiai paplitęs europinėje dalyje. Šviesiai žydrų cikorijos žiedų, forma primenančių ramunę, aptinkama pievose ir pakelėse.