Tag Archive geliu siena vilniuje

Byvytasss

Skintų gėlių priežiūra – sunkus dalykas

Tulpės, kardeliai, lelijos, kalijos, vilkdalgiai skinami, kai jų pumpurai vos pradeda skleistis. Išsiskleidę skinami ciklamenai, skaistažiedės, jurginai kai kurios gėlės — frezijos, ratiliai, gvazdikai, pakalnutės — ilgiausiai laikosi nuskintos pusiau išsiskleidusios.

Gėles patariama skinti ankstyvą rytą, iš vakaro gausiai palaisčius. Tada jos daugiausia sukaupusios drėgmės. Tačiau atlikti bandymai parodė, kad maisto medžiagų ryte gėlėse yra nedaug (naktį jų atsargos eikvojamos). Todėl geriau skinti gėles, ilgai išbuvusias šviesoje ir sukaupusias daug maisto medžiagų ir drėgmės, t. y. 18-20 val.

Prieš merkdami gėles į vazą, turime po vandenin aštriu peiliu atnaujinti žiedkočio pjūvį. Pjaunama įstrižai, kad būtų didesnis siurbimo paviršius. Skaistažiedžių, alyvų, flioksų, rožių žiedkočius būtina įpjauti arba suminkštinti plaktuku. Po to gėlės porai valandų ar net vienai nakčiai pamerkiamos į šaltą vandenį taip, kad būtų apsemtas visas žiedkotis iki žiedo ir tik rytą merkiamos į vazą. Lapai nuo žiedkočio, tie, kurie vandenyje, nuskabomi.

Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais

Skintos raktažolės ir žilės pirmiausia merkiamos į šiltą vandenį (35° C). Žiedai pridengiami marle. Paparčio šakelė, ortenzijos ir aguonos ilgiau nenuvys, jeigu jų žiedkočius prieš merkiant truputį (10-15 sek.) pakaitinsime virš liepsnos, kol apanglės galai, arba 3 sek. įmerksime +40° C vandeni. Tuomet išsiskiriančios sultys neužkimš pjūvio ir vanduo lengvai pateks į vandens indus.

Vazoje ilgiau nepakeitus vandens, pradeda vystytis puvimo bakterijos. Nuo jų vanduo įgauna nemalonų kvapą, bakterijos užkemša augalo vandens indus. Vanduo vazoje keičiamas kasdien, 1-2 cm patrumpinamas žiedkotis ir retkarčiais gėlės panardinamos vandenį (kaip rašyta aukščiau). Kad vanduo vazose negestų, į jį įberiama keletas kristaliukų kalio permanganato arba įmetamas gabalėlis medžio anglies. Tai antiseptinės medžiagos, užkertančios kelią puvimo bakterijoms vystytis.

Skintos tulpės išsilaikys dvigubai ilgiau, jeigu jas pamerksime ne į vandenį, o į 8% gliukozės tirpalą. Begonijų ir paparčių lapus (jais puošiamos kompozicijos) patartina nakčiai pamerkti j sūdytą vandenį (šaukštas druskos 2 l šalto vandens). Taip pat patartina kai kurias skintas gėles merkti, litrą vandens įpylus 1 g boro rūgšties ir 0,1 g aspirino arba įlašinus keletą lašų amoniako.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Gėlės taip pat paįvairina, papuošia bet kokią praktišką dovaną

Gėlės taip pat paįvairina, papuošia bet kokią praktišką dovaną. Knyga ar nedidelis paveikslas, įvyniotas į celofaną, perrištas tautine juostele, į kurios kaspiną įkištas žiedas su žalia šakele, įrodys, kad dovana ruošta su meile ir dėmesiu.

Ir pora žodžių tiems, kurie priima dovanojamas gėles. Gautą puokštę ar žiedą tuojau pat merkiame į vazą toje patalpoje, kurioje yra svečiai. Negalima jų išnešti kitur. Dovanodamas žmogus norėjo mums suteikti džiaugsmo. Tad, dėkodami jam, pasigrožėkime dovana.

Vienoje savo knygų Main Ridas rašo apie dviejų genčių karą. Bepralaiminti kovą aukštupyje gyvenusi gentis griebėsi gudrybės: buvo prilaužyta karpažolės (Euphorbia virosa) šakų, kurių sultys yra nuodingos, ir jos sumestos į upę. Žemupyje besimaudantys apako, o gėrę upės vandenį — nusinuodijo. Tik tada laimėjusi kovą aukštupyje gyvenusi gentis.

Butus dažnai puošia gražiai žydintis medelis oleandras. Jo nereikėtų laikyti kambaryje, kuriame miegama. Augale yra nuodingų gflukozidų, neigiamai veikiančių širdį. Žinoma nemaža apsinuodijimų šio augalo žiedais, lapais, žieve, mediena bei sėklomis.

Visžalė, dideliais odiškais lapais, stambiais sniego baltumo ir kvapiais žiedais magnolija taip pat nuodinga. Keletas žiedų, paliktų nakčiai kambaryje, gali apnuodyti.

Yra augalų, kuriuos pavojinga netgi paliesti. Labai dekoratyvi daugiametė žolė barštis. Puokštėms komponuoti tinka ir žiedai, ir sausos jo šakos. Tačiau su šiuo augalu reikia elgtis labai atsargiai, o jei yra mažų vaikų, visiškai nepatariama auginti, nes jo sultys sukelia labai stiprų odos uždegimą.

Diktonas— rūtinių šeimos nelepus augalas. Žydi rožiniais su ryškiais purpuriniais dryžiais, raudonais ir baltais žiedais, susitelkusiais pailgose gausiažiedėse šluotelėse. Šiame augale esti daug eterinio aliejaus: karštą vasaros dieną, prikišus degantį degtuką, jo išskiriami garai užsidega, nepakenkdami augalui. Diktono išskiriamas eterinis aliejus sukelia odos uždegimą.

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios bet tik ne gėlių siena

Taurioji raktažolė—kilusi iš Kinijos, auginama šiltnamiuose. Kai kuriems žmonėms, prisilietus prie jos, gali išberti odą arba išsivystyti uždegimas (dermatitas). Kartais ji gali sukelti kosulį ir slogą.

Yra augalų, turinčių alkaloidų, kurie vienaip ar kitaip veikia žmogaus sveikatą. Iš kaktusinių šeimos seniai žinoma lofofora (Lophophora williamsii). Šis augalas panašus žalią pomidoriuką. Jo sultyse yra alkaloidų, sukeliančių spalvotas haliucinacijas.

Kurpelė— daugiametis, tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Nuodingas visas augalas, ypač šakniagumbiai. Juose daug akonitino grupės alkaloidų.

Vainikai, skirti atmintinoms datoms, turi būti puošnūs, dideli

Visiems gerai žinomi aguonose esantys alkaloidai. Nuodingas visas augalas, ypač jo sultys. Tik sėklos ir jose esantis aliejus nenuodingas ir tinkamas maistui.

Amarilinių šeimos augaluose (beveik visų rūšių svogūnuose) yra alkaloidų. Nuodingų alkaloidų rasta lubinuose ir kituose ankštinių šeimos augaluose.

Augalų kenkėjų kambariuose negalima naikinti nuodingais chemikalais. Šiam tikslui irgi galime pasitelkti gėles. Jei šalia amaro apniktų gėlių pastatysime kvapiąją pelargoniją, po 2 dienų amaras išnyks.

Sausų gėlių kompozicijos kaip ir gėlių siena – tikras išbandymas floristui

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus

Norėdami dovanoti gėles, turime pagalvoti, ar tiks jos interjerui to žmogaus, kuriam dovanojame. Jeigu butas nedidelis, netinka dovanoti stambių, aukštaūgių gėlių: skaistažiedžių, jurginų, taip pat didelių vazoninių gėlių.

Pavyzdžiui, vyriškiui labiau tinka dovanoti raudonas rožes, raudonus gvazdikus, tulpes, stambias skaistažiedes. Moterims — rausvas ar baltas rožes, rausvus, baltus gvazdikus, frezijas, įvairias tulpes. Vyresniems žmonėms gimtadienio, vardinių proga patartina dovanoti vazoninių gėlių. Tokio amžiaus žmonės turi daugiau laisvo laiko ir galimybių jomis rūpintis. Kaktusų kolekcionieriui geriausia dovana, žinoma, kaktusas, kokio šis dar neturi.

Nereikia puokštės perkrauti. Galima dovanoti vieną ar du žiedus, tačiau kai žiedų daugiau, puokštė bus patrauklesnė iš neporinio gėlių skaičiaus.

Gėlės visada įteikiamos be popieriaus, — geriausia jas išvynioti dar neįėjus į butą. Tiktai stotyje, aerouoste, ką nors sutikdami ar palydėdami,— gėles įteikiame įvyniotas į celofaną.

Jeigu svečius kviečiami sutuoktiniai, vyras įteikia gėles namų šeimininkei net tuo atveju, kai namų šeimininkas. Jaunuolis, pirmą kartą ateidamas į pažįstamos merginos, galbūt ir būsimosios nuotakos namus, atneša dvi puokštes vieną įteikia motinai, kitą — dukrai. Žinoma, labai neišmoninga būtų atnešti dvi vienodas puokštes. Jeigu į jaunuolio namus pirmą kartą atėjusi mergina jo motinai įteiks gėlių — tai reikš jos didelį dėmesį ir atidumą.

Gražu, kai jaunuolis, eidamas į pasimatymą, atneša mergaitei rožę, puokštę žibučių ar pakalnučių. Visai nesvarbu, kokia gėlių kaina, svarbu dėmesys.

Kai vaiką išleidžiame pas draugus švęsti gimtadienio, neturėtume pamiršti kartu su dovanėle įduoti ir puokštelės gėlių. Taip iš mažumės ugdomas estetinis jausmas.

Didelė vienos rūšies ir vienos spalvos gėlių puokštė — reprezentacinė ar šventinė — dera iškilmingais ir oficialiais atvejais.

Gėlės, padovanotos sergančiajam, praskaidrina nuotaiką. Tačiau nereikia dovanoti stipriai kvepiančių žiedu — alyvų, gvazdikų, pakalnučių, nes nuo jų gali pradėti skaudėti galvą. Taip pat netiktų dovanoti stambiažiedžių gėlių, užimančių daug vietos. Patartina parinkti švelnių spalvų, nestambių gėlių ir įteikti jas su tinkama vazele (juk ligoninėje dažnai gėlės merkiamos į stiklinę). Dar maža pastabėlė: išsirašant net nuostabiausios puokštės, gautos ligoninėje, neštis namo nereikėtų. Geriausia, nuoširdžiai padėkojus, įteikti ją seselei.

O iš viso ligoniui nešti gėlių galbūt nevertėtų, nes teigiama, kad vandenyje, kur jos pamerktos, vystosi mikrobai.

Miške galima rasti daug medžiagos, tinkančios tiek sausai puokštei tiek gėlių sienai

Naujametinei kompozicijai sudaryti reikia įgūdžių

Sukurti gražią kompozicija — menas

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą

Epifitiniai augalai sodinami į išsišakojusio medžio kamieną, gerai pritvirtintą ant stovo. Dekoratyviausi bus asimetriški, išsišakojusių senų obelų ar kriaušių kamienai. Šakų galai ne nupjaunami, o aplaužomi. Kamieno dydis priklauso nuo patalpos, kurioje jis statomas. Toks kamienas gerai atrodo didelėje patalpoje: kino, teatro fojė ir kt.

Ant stovo pritvirtintas medžio kamienas statomas į metalinį dėklą su 15-20 cm aukščio kraštais. Užpilama žemių, į kurias sodinamos žydinčios vazoninės gėlės ar dekoratyviais lapais augalai. Taip užmaskuojamas stovas.

Įdubimuose, išskaptuotose šakose ar jų sandūrose su kamienu sodinamos gėlės. Su visa vazone esančia žeme išimtų gėlių šaknys apsukamos samanomis, dedamos įdubimą ir pritvirtinamos viela prie kamieno. Epifitiniai augalai ant kamieno išdėstomi netolygiai. Kur ir kokiu atstumu sodinti augalus, priklauso nuo apipavidalintojo skonio. Ant medžio kamieno galima sodinti bromelinių šeimos augalus. Žydintis augalas bus pagrindinis akcentas, kiti puoš savo dekoratyviais lapais. Kompoziciją užbaigs plokšteniai, ripsaliai ir kiti svyrantys augalai. Nedidelėje patalpoje epifitinius augalus galima komponuoti ant pakabinamos sijelės, nedidelių šakų. Ant jų patraukliai atrodys chlorofitas. Ant didesnės šakos galima pasodinti keletą augalų: difenbachiją, scindapsą, filodendrą, gebenę.

Labai gaila, kad pas mus neauginama orchidėjų. Epifitinėms orchidėjoms, tropiniams augalams, nereikia žemės. Jų orinės šaknys pritvirtinamos prie medžio gabalėlių su žieve, apdegusių nuopjovų arba auginamos viela surištų pagaliukų krepšeliuose, pripildytuose sukapotų paparčio šaknų ar samanų, taip pat ant medžio kamieno.

Gėlių siena praturtina aplinką įvairiausiuose renginiuose.

Graži, tvarkinga aplinka kelia nuotaiką, tuo pačiu darbingumą, kūrybingumą. Gėlės namuose — ne prabanga, o kasdieninė būtinybė. Kaip žinoma, jos sukuria šventišką atmosferą. Tačiau puokštė ant stalo turi derintis prie baldų, apmušalų, sienų spalvos. Du trys žiedai, dekoratyvi šakelė — išvaizdus ir šiltas spalvinis elementas kambaryje. O dar efektingiau atrodys kompozicija plokščioje vazoje. Parduotuvėse galima įsigyti keraminių vazų su specialiais laikikliais (įdėklas su skylutėmis). Tiesa, tokiose vazose nesukursi labai meniškos kompozicijos: gėlės nesilaikys norima kryptimi, o taip, kaip leis skylutė laikiklyje. Tačiau kasdieninėje mūsų buityje jie naudotini. Tokių puokščių komponavimo principai tokie, kaip jau buvo rašyta aukščiau.

Kai visa šeima sėda sykiu prie stalo, maloniai nuteiks keli žiedai: kad ir žibuoklių puokštelė mažoje vazelėje ar kelios ramunės vazelėje su laikikliu.

Kasdieninį pietų ir pavakarių stalą puošiame kukliai. pakalnučių ar sezoninių, tuo metu žydinčių gėlių puokštele. Neišmeskime atsitiktinai nulūžusių begonijos ar rožės žiedų. Vienas toks žiedelis, pora lapų plokščioje lėkštelėje (žinoma, su vandeniu) baltos staltiesės fone atrodys puošniai.

Kompozicijos keraminiuose dekoratyviniuose induose

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų

Vestuvinės puokštės komponuojamos iš įvairių gėlių ir įvairių formų. Iki šiol jos dažniausiai komponuojamos iš baltų gėlių. Tačiau be reikalo baiminamasi spalvingumo.

Dažnai jaunoji nešasi vienpusę puokštę. Kaip ir bet kuri kita, ji turi derėti prie jaunosios ūgio, jos tualeto, plaukų spalvos ir netgi šukuosenos. Jaunajai su ilga suknele tiks puokštė su svyrančiomis, tartum besiliejančiomis gėlių šakomis, kaspinais. Jei suknelė trumpa, o nuotaka neaukšta, puokštė turi būti nedidelė. Gėlės gali šiek tiek svirti žemyn iš vienos arba abiejų pusių.

Puokštei iš daugelio žiedų paranku naudoti apie 10 cm skersmens tvirtos vielos skritulėlį. Prie jo pritvirtinami žiedai, šakelės, lapai, norint ir kaspinas. Trumpą žiedkotį galima pailginti prie jo pritvirtinti kitą (prieš tai pjūvio vieta apvyniojama sudrėkinta vata, ir sutvirtinimo vieta apsukama lapu). Tokios puokštės dažniausiai komponuojamos iš rožių ir gvazdikų, bet joms tinka ir kitos gėlės: kardeliai, lelijos. Iš kardelių galima sukomponuoti įdomių vestuvinių puokščių. Labai originali puokštė, kuriai imami tik išsiskleidę žiedai, be žiedkočio. Jeigu vestuvinė puokštė komponuojama iš rojų spygliai nupjaustomi, nuo lelijų nuskabomi kad neišteptų jaunosios rūbo.

Vestuvinėms puokštėms komponuoti reikia įgūdžių, didelės fantazijos ir gero skonio. Puokštė turi būti grakšti, lengva, iškilminga.

Vienpusė puokštė komponuojama prieš veidrodį. Gėlės laikomos kairėje rankoje ties liemeniu taip, kaip ją laikys nuotaka. Veidrodyje nuolat patikrinama kiekvieno žiedo ar šakelės kryptis ir išlinkimas.

įteikiant sukomponuotą puokštę jaunajai, reikia pa-tarti, kaip ją laikyti. Visas puokštės žavesys— vienoje jos pusėje, kuri ir rodoma.

Švedijoje labai populiarios lengvos, ažūrinės puokštės krepšelyje. Tiesą sakant, tai ir ne krepšelis, o tik ovalus lankas, prie kurio apačioje iš samanų ir vielos pritvirtintas laikiklis, į kurį susmeigiamos gėlės. Taip sukomponuota puokštė labai patogi, nes jaunoji gali ją nešti, pasikabinusi ant rankos. Be to, į drėgnas samanas susmaigstytos gėlės išsilaiko ilgiau, o vėliau į indą pamerkta puokštė puošia stalą.

Tokia puokštė sukuriama taip. Imame lanksčios stiprios vielos, apsukame baltu ar nuotakos suknelės spalvos kaspinu ir išlenkiame lanku. Abu galus apačioje sutvirtiname drėgnu laikikliu iš samanų ir jį apvyniojame folija. Puokštę komponuojame tokiu pat principu, kaip ir plokščiuose induose, tik darome ją stabilesnę. Gėlės smeigiamos tiesia, lenkta ir išgaubta linija. Minkšti ir sultingi kalijų ir kitų panašių gėlių žiedkočiai savaime neišlinks. Todėl juos perveriame plona lanksčia viela, ir tada žiedkotį drauge su viela lenkiame norima kryptimi. Stambesnės gėlės dedamos puokštės viduryje, o smulkesnės ir pumpurai — iš kraštų. Puokštę gali papildyti ne tik smidro ar paparčio šakelės, bet ir įvairių tropinių augalų gražūs dekoratyviniai lapai. Tokiems krepšeliams tinka švelnūs, pastelinių tonų žiedai: pakalnutės, frezijos, kvapieji pelėžirniai, ciklamenai, gerberos. Kai puokštė užbaigiama, laikiklis uždengiamas lapais.

Gėlių siena Vilniuje ir ne tik tais.

Patiko? Pasidalink
Bypaulelis1234049cs

Sukurti gražią kompozicija — menas

Dabar turime gana didelį puikiausių gėlių asortimentą. Todėl stenkimės sudaryti puikias gėlių kompozicijas. Sukurti gražią puokštę — menas. Dideli šios srities meistrai yra japonai.

Japonijoje ikebana gėlių komponavimo menas — klesti jau nuo VI a. Japonų įsitikinimu, gėlės puokštėje gyvena antrąjį, dar gražesnį, negu anksčiau, gyvenimą. Nenuostabu, kad kiekviena japonė yra išmokusi ikebanos meno. Jo mokoma mokyklose. Nuo ankstyvos vaikystės vaikams skiepijama meilė augalams, teigiama, jog nulaužti ar sumindžioti gėlę gali tik piktos valios žmogus.

Savo kompozicijomis japonai išreiškia meilę, ištikimybę, švelnumą, tyrumą, taip pat liūdesį, neištikimybę, mirtį. Priklausomai nuo nuotaikos japonė gali per dieną kelis sykius pakeisti puokštę. Pagrindinė japonų gėlių puokščių komponuotojų idėja teikti žmogui džiaugsmo. Japonai sugeba parodyti žiedo grožį ar net šakelės išlinkimą.

Kuriant ikebaną, labai svarbu sudaryti grakštų piešinį, siluetą, gražų linijos išlinkimą ir augalų derinius. Tokios kompozicijos atrodo dailios ir tuo pačiu paprastos. Jos perteikia konkrečią nuotaiką, mintį, įsijungia į aplinką, kartais atkuria įvykį. Kompozicijos piešinys netgi kinta priklausomai nuo oro. Kompozicijos daromos įvairaus dydžio ir sudėtingumo. Kambariui puošti paprastai imama labai mažai augalų. Tad ypač svarbu gerai parinkti kiekvieną žiedą, jo formą ir spalvą.

Ikebanoje griežtai nurodyta kiekvienos šakelės kryptis. Aukščiausioji šaka „Sin“ (1,5-2 kartus aukštesnė už vazą) simbolizuoja dangų, antroji „Soe,“, 3/4 pirmosios aukščio,— žmogų, o trečioji „Chikae“, 3/4 antrosios aukščio,— žemę. Jeigu kompozicija daroma plokščiame inde (moribana), aukščiausios šakelės ilgis prilygsta indo skersmeniui plius jo aukštis. Prie pagrindinių trijų elementų prireikus pridedama įvairių šakų, vadinamų „Dziusi“ (padėjėjai). Jų skaičius neribojamas. Kartais galima apsieiti ir be jų.

Japonai teikia reikšmę ir spalvai. Jeigu kompozicija skiriama vyrui, imamos baltos, geltonos gėlės, moteriai — raudonos, mėlynos. Puokštei imama iki 11 žiedų — neporinis skaičius (3, 5, 7, 9, 11), vengiama simetrijos. Puokštės merkiamos ir, į aukštas vazas (nageira), ir į plokščius indus. Plokščiuose induose japonai puokštes komponuoja, pritvirtindami jas specialiais smeigtukais — „kenzan“. Tai savotiškas „ežiukas“, padarytas iš sunkaus, nerūdijančio plieno, su daugeliu tankių aštrių smeigtukų, ant kurių susmeigiamos gėlės.  „ežiukas“ labai patogus, nes gėles galima komponuoti norima kryptimi. Kompozicijų elementai — krūmų ir medžių šakos, varpiniai augalai, samanos, akmenukai, gėlės. Stengiamasi puokštės neperkrauti. Gražiai atrodo keli žiedai, vingri šaka. Tinka griežto grafiškos  lapų arba spygliuočių šakos. Visai išsiskleidę žiedai imami retai, geriau tinka pumpurai, nes jie ilgiau išsilaiko.

Visuomeninėse patalpose iškilmingoms progoms sudaromos didelės, sudėtingos kompozicijos, kuriose vartojama įvairi dekoratyvinė medžiaga: kerplėšos, kamieno nuopjovos, akmenys.

Dabar Japonijoje vis populiaresnis vadinamasis laisvas stilius. Linijų paprastumas ir griežtumas išlieka,  pačioje kompozicijoje vis labiau pasireiškia menininko fantazija. Kompozicijoms imamos dažytos įvairių, varpinių augalų šluotelės, išdžiovintos iš fazanų, stručių plunksnos ir kt.

Mes neturėtume aklai sekti japonų ikebana, o tik perimti puokščių sudarymo techniką, pagrindinius principus. Juo labiau, kad ir 50-ies griežtų ikebanos priesakų, kuriuose tiksliai nurodyta, kas ir kaip darytina komponuojant, paskutiniame punkte patariama: akis, ranka ir širdis neturi vergauti taisyklėms.

Ypač gražios gėlių kompozicijos atrodo ant gėlių sienos.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios bet tik ne gėlių siena

Medžiaga sausai puokštei renkama visus metus, nes augalai būna įdomūs įvairių augimo ir vystymosi periodu. Vieni pavasarį, sukrovę pumpurus, kiti — vasarą, kai žydi, o daugelis — rudenį, kai subręsta vaisiai. Daug medžiagos sausoms puokštėms galima rasti soduose ir darželiuose. Kai kurios pamerktos rožės nenumeta žiedlapių, o palengva džiūsta. Neišmeskime jų, jos gali praversti sausai puokštei. Sausoms puokštėms tinka ir geltoni nužydėjusių ramunių, rudi gailiardijų ir rudbekijų diskai. Drauge komponuotini miško ir sodo augalai.

Pasirinktąją medžiagą galima džiovinti įvairiai. Jei augalas pakabinamas viršūne žemyn, jo stiebas išdžiūsta tiesus. Jei įstatomas vazą be vandens, šakelės išlinks, ir tai puokštei suteiks dekoratyvumo.

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios, bet kai kurias galima nesunkiai išdžiovinti sausai puokštei. Pavyzdžiui, rudbekijos, ramunės, gerberos, gvaizdūnės gerai džiūsta smėlyje. Norimos džiovinti gėlės skinamos pirmą žiedo išsiskleidimo dieną, giedroje, vidurdienį (visiškai priešingai, negu merkimui). Pavėluotai nuskintų gėlių žiedlapiai nubyra.

Džiovinama taip. kartono dėžutę (pvz., nuo saldainių) pripilama 1,5 cm storio perplauto, išdžiovinto ir iki 40°C įkaitinto upės smėlio (aukštesnėje temperatūroje gėlės gali prarasti spalvą). Po to gėlė žiedu apačią dedama ant smėlio, šiek tiek įspaudžiamas vidurėlis, tvarkingai paskleidžiami žiedlapiai ir užpilami 1,5 cm storio smėlio sluoksniu. Taip žiedas dedamas prie žiedo. Stiebų galai sujungiami viela, kuri pritvirtinama prie dėžutės sienelės, — stiebai nenukris, ir žiedai išdžius. Kai stiebas išdžius, tai ir žiedas bus išdžiūvęs. Tada jį galima atsargiai išimti. Žiedas ant žiedkočio laikysis kaip ir gyvų gėlių. Nukritusį kurį nors žiedlapį nesunku priklijuoti paprastais popieriaus klijais. Išdžiovintas gėles ilgiau galima laikyti atitinkamo dydžio kartono dėžutėje. Skersai jos ištempiamas storas siūlas ar viela, ant kurios dedamas žiedas taip, kad žiedlapiai neliestų dėžutės dugno. Panašiai galima džiovinti rožes, tulpes ir kitas gėles. Tik joms reikia gilesnės dėžutės, o džiovinamoji gėlė ją dedama žiedu į viršų, paliekant maždaug pusantro centimetro ilgio žiedkotį, ir atsargiai šaukštu kiekvienas žiedlapis po truputį užpilamas smėliu. Likusi žiedkočio dalis išdžiovinama atskirai, ir vėliau abi dalys nežymiai sujungiamos plona viela.

Sausų gėlių puokštės komponuojamos vazose ir statomos ant stalo, ant tvirtinamos prie sienų. Šių kompozicijų pagrindu gali būti keraminis indas arba miško medžiaga: šaka, žievė, medžio kempinė, samanos, fantastiškos šaknys, įdomūs akmenys. Kiekvienas komponentas pritvirtinamas plastilinu.

Ant knygų lentynos, indaujos, rašomojo stalo, žurnalinio staliuko labai gražiai atrodo su spygliuočio šakele sukomponuoti įvairiaspalviai sausažiedžiai, dekoratyviniai miežiai, šilagėlės. Tamsiame fone išryškėja lyg perlamutrinės blizgės šakelės. O oranžiniai dumplainio vaisių apvalkalai visą žiemą gyvina bet kurį kambarį.

Gėlių siena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai:

Darželinis šlamutis—vienmetis, o savo tėvynėje daugiametis augalas. Dekoratyviausias iš sausažiedžių.

Vienmetis sausiukas—gražus augalas. Žydi ilgai ir gausiai baltais, rožiniais, raudonais ir violetiniais pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedais.

Rausvasis sausutis—vienmetis 50-60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais ar rožiniais pilnaviduriais žiedais.

Sparnuotoji sagutė—vienmetis 60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugsėjo mėnesiais baltais žiedais.

Rutulinė gomfrena-30-40 cm aukščio augalas. Sausai puokštei parenkami rutuliški balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai.

Kermėkas (sausagvaizdė) — yra keletas rūšių. Tai 30-80 cm aukščio augalas. Žiedai įvairiaspalviai: balti, geltoni, tamsiai mėlyni, avietiniai, violetiniai. Tinka sausų ir gyvų gėlių puokštėms. Nesausažiedžiai, bet džiovinami nepraranda dekoratyvumo ir tinka sausoms puokštėms:

Paprastasis arunkas—daugiametis, 220 cm aukščio, birželio—liepos mėnesiais žydintis augalas. Žiedynai — piramidiški, kreminiai.

Astilbė— daugiametis, nuo 30 iki 100 cm aukščio, birželio—rugsėjo mėnesiais žydintis augalas. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais ir violetiniais žiedais, susitelkusiais šluotelėje.

Bandrenis— daugiametis, 70-150 cm aukščio, liepos—spalio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai žydri, susitelkę apvaliuose, dygiuose žiedynuose.

Blizgė— dvimetis, iki 70 cm aukščio, birželio mėnesį tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Sausai puokštei tinka tik vaisiai. Rudenį nupjautas augalas  apdžiovinamas, nuėmus sąvarėles ir pašalinus sėklas, — lieka perlamutru blizgančios plokštelės.

Uodeguotasis burnotis—vienmetis, iki 100 cm aukščio augalas. Žydi liepos—spalio mėnesiais. Žiedai susitelkę svyrančiose, tamsiai raudonose ar avietinės spalvos šluotelėse.

Valgomasis dumplainis—daugiametis, iki 60 cm aukščio, gegužės—birželio mėnesiais baltais, nepuošniais žiedais žydintis augalas. Sausoms puokštėms augalai skinami rudenį, kai pradeda bręsti vaisiai, o apvalkalas tampa oranžinis.

Grakščioji guboja — daugiametis, iki 60 cm aukščio, liepos—rugpjūčio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai balti arba rožiniai, maži, susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Tinka skintų ir sausų gėlių kompozicijoms. Puokštei suteikia ažūriškumo.

Alpinė fifitpėdė— pražysta vidurvasaryje ir žydi ilgai. Skinama, kai žiedai esti visiškai balti. Augalai džiovinami žiedais žemyn. Išdžiovinti ilgai išsilaiko ir nepakeičiami žiemos puokštėse.

Iš dekoratyvinių sodo žolių ir grūdinių kultūrų, tinkamų sausoms puokštėms, paminėtinos:

Dvieilė ašuotė— labai dekoratyvi žolė su puriais šilkiškai baltais plaukeliais ant ilgų ašakų.

Kiškio ašarėlės— 50 cm aukščio augalas svyrančiais varpeliais, virpančiais nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo.

Karčiuotasis miežis—vienmetis, iki 70 cm aukščio, nuo pavasario iki spalio mėnesio žydintis augalas. Sausoms puokštėms renkamos rudenį žydinčios dekoratyvios varpelės.

Rugių, kviečių, miežių varpos, nuskintos prieš subrendimą ir išdžiovintos vazoje be vandens, natūraliai išlinks ir žiemą tiks sausai puokštei.

Kartais išauga keisčiausiai išsilankstę aguonų stiebai. Sausoje puokštėje jie suteiks meniškumo visai kompozicijai.

Sausoms puokštėms tinka ir daugelis įdomios formos sodo augalų:

Barštis— daugiametis, dekoratyvus 2-3 m aukščio augalas. įdomus savo stambiais, plačiais, karpytais lapais ir stambiais skėtiniais žiedynais ant išsišakojusio stiebo. Žydi liepos mėnesi; tinka gyvų gėlių kompozicijoms. Sausoms puokštėms barščiai skinami vėlai rudenį. Jų žiedkočiai būna įvairaus dydžio, nuo 7 iki 50 cm skersmens, atrodo kaip milžino ranka išskėstais pirštais.

Dekoratyviniai česnakai—daugiamečiai augalai. Jų yra labai daug rūšių. Skinama rudenį, kai žiedynkočiai ima gelsti ir apdžiūva.

Sausoms puokštėms taip pat tinka vandens augalai:

Meldas— ežero pakrantėse augantis 200-250 cm aukščio augalas. Džiovinamas vazoje be vandens.

Švendras— stovinčio vandens telkiniuose, balose augantis, birželio–liepos mėnesiais žydintis augalas. Nereikia pavėluoti jį nuskinti, antraip šiltame kambaryje sėklos subręs ir žiedynas išpurės.

Iš miško galima atsinešti bruknių šakelių. Sausai puokštei bruknių, taip pat mahonijų ar kitų odiškais lapais augalų šakelės su lapeliais palaikomos vandeniu atskiestame glicerine (1:1). Jau po kelių valandų lapeliai įgauna ryškų atspalvį, o vėliau, ilgiau būdami tirpale, vis labiau tamsėja. Kai lapai įgauna pageidaujamą atspalvį, šakelės iš tirpalo išimamos.

Gėlių siena ne tik vestuvėms bet ir ypatingiems renginiams.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga

Komponuojant dažnai paisoma simetrijos ir asimetrijos, kontrasto ir niuanso, akcento. Kiekviena kompozicija turi būti proporcinga. Simetriniuose ir asimetriniuose variantuose tai pasiekiama skirtingai. Kompozicija bus simetriška, jei analogiški jos komponentai vienodu atstumu išdėstyti nuo centrinės ašies. Jei puokštė kuriama iš vienodų elementų, didesni įspūdį padarys tam tikras nuoseklumas.

Kontrastas tai ryški atskirų elementų (proporcijų, spalvų ir t. t.) priešingybė. Niuansas giminingų savybių harmoninga, laipsniška kaita. Niuansas ir kontrastas tik tada sustiprina estetinį kompozicijos efektą, kai juos papildo kiti komponavimo būdai: spalvinis fono ir augalų kontrastas paryškina jų grožį ir formą, o vertikalaus gėlių išdėstymo perėjimas į horizontalų teikia kompozicijai išraiškingumo. Kompozicijos taisyklingumas, proporcingumas ir atskirų jos dalių ryšys svarbūs elementai. Proporcija tai atskirų dalių ir visumos darnumas.

Pradėdami kurti kompoziciją, pirmiausia prie turimų augalų deriname indą. Žinoma, galima daryti ir atvirkščiai. Vadinasi, tada jau pagal indą spręsime, kokią medžiagą — gėles, šakeles — turime rinktis. Vienaip ar kitaip indas — ne pagrindinis komponavimo elementas. Jis turi išryškinti gėlės grožį.

Jeigu indas ryškus, parenkamos vienspalvės neryškios gėlės. Jeigu keraminis ar vienspalvio stiklo,— gėlės gali būti ryškios. Netinka vazos su realistinu augaliniu piešiniu, nes jos pačios yra dekoratyvios. Kompozicijoms galime panaudoti ne tik vazas, bet ir kitokius įvairios paskirties, tinkamos spalvos ir formos indus.

Gėlės puokštėje turi būti sudėliotos laisvai ir ne vienoje plokštumoje. Jeigu puokštė komponuojama iš nevienodo dydžio žiedų, stambesni merkiami žemiau, o smulkūs ir pumpurai—keliami aukščiau. Kai puokštė kuriama iš šviesių ir tamsių gėlių, šviesios merkiamos aukščiau, tamsios—žemiau.

Aukštaūgių gėlių (lelijų, kalijų, amarilių) nereikėtų merkti horizontaliai ar lenkti jų žiedų žemyn. Jeigu kompozicijai reikia žemyn svyrančios šakelės, galime pasirinkti svyranti augalą.

Puokštės sudarytojui labai svarbu žinoti, kur ji stovės. Reikia rasti tinkamiausią vietą, kurioje geriausiai išryškėtų tiek puokštės forma, tiek gėlių spalvos.

SPALVŲ DERINIMAS GĖLIŲ SIENOJE

Visais laikais žmogus nebuvo abejingas spalvom. Emocinio spalvų poveikio neturime pamiršti ir komponuodami puokštes.

Raudona spalva puikiai dera su žalia, geltona — su violetine, mėlyna — su oranžine. Tai kontrastingi, bet harmoningi deriniai, kuriuose tamsios spalvos prieš pastatomos šviesioms, šiltos ir ryškios — prislopintoms ir šaltoms. Kita harmoningų spalvų skalė gaunama, derinant vienos kurios nors spalvos pustonius: nuo tamsesnio iki šviesaus (raudona—rožinė, mėlyna—žydra ir t. t.). Tokia spalvų harmonija dažna ir gamtoje. Pačias spalvas galima ir taip traktuoti.

Geltona — lengva, šilta, šviesi, linksma. Oranžinė — šilta, šventiška, aktyvi, linksma. Raudona — aktyviausia ir įspūdingiausia spalva; šviesiai raudona — temperamentinga, gaivinanti; tamsiai raudona — rimta ir tauri. Violetinė šventiška, puiki; tamsiai violetinė — niūri. Mėlyna — rami, sunki, rimta, šalta. Žalia — raminanti, pasyvi; šviesiai žalia — linksma; tamsiai žalia šaltoka, atstumianti, ypač su geltona. Juoda — neutrali spalva. Jos fone sustiprėja geltona ir raudona spalva. Juoda spalva turi savybę mažinti, gilinti. Balta spalva neutrali. Greta tamsių spalvų ji sukuria stiprų kontrastingą įspūdi, teikia šviesos ir džiaugsmo, išsiveržia pirmą planą. Taigi būtina atkreipti dėmesį į spalvų derinius. Beje, be reikalo kai kas nemėgsta geltonų gėlių. Viduramžiais geltona spalva simbolizavo neištikimybę, išdavystę, todėl jos buvo vengiama. Dabar ši simbolika pamiršta. Ryškios geltonos gėlės tarsi saulės blyksnis. Derindami jas su violetinėmis, gauname gražų sąskambį.

Šaltinis: Ko reikia komponavimui

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Sausų gėlių kompozicijos kaip ir gėlių siena – tikras išbandymas floristui

Erdviame kambaryje labai gražiai atrodo didelė vaza, pastatyta ant grindų prie sienos arba kampe. Tokioje vazoje dekoratyvi grakščiai išlinkusi maumedžio šaka su kankorėžiais, dekoratyviniai česnakai, šaltalankio, barščio šakos, bandreniai. Meldai, nendrės, švendrai sudžiūvę ilgai būna patrauklūs ir labai gražiai atrodo aukštose vazose. Kad šakos linktų norima kryptimi, į vazos kaklelį tarp šakų įdedama suglamžyto popieriaus arba į vazą įpilama smėlio ar žvyro.

Kad ir kaip skoningai apstatytas butas, jeigu sienos plikos, bus nejauku. Šermukšnio ar erškėčio šaka su vaisiais, maumedžio su kankorėžiais, sausažiedžiai, dumplainiai, blizgės, gubojos pakabinamose keraminėse vazelėse arba sukomponuotos ant aukščiau išvardytų miško medžiagų gali būti puikiu papuošalu visą žiemą.               Jeigu puokštė komponuojama ant žievės, joje daromos dvi nedidelės skylutės, per jas perveriamas kaproninis valas ir pritvirtinamas prie sienos. Kai laikikliu pasirenkama šaka, galima nuo jos pašalinti žievę ir aplaužyti nereikalingas šakeles. Suradus tinkamiausią kryptį, prie šakos tvirtinamas įtaisas jai pakabinti, po to tinkamoje vietoje plastilinu tvirtinamos gėlės ir šakelės. Tokioms kompozicijoms tinka ir spygliuočių šakos. Visoms sienos kompozicijoms tinka svyrančios šakos. Ant šviesios sienos gražiau atrodys tamsios šakos, ant tamsios šviesios ir ryškios gėlės. Labai gražios puokštės iš rudens nuspalvintų beržo, klevo ar epušės šakelių. Kad išliktų tos pačios spalvos, lapai šiek tiek apdžiovinami ir išlyginami karštu lygintuvu. Tik nepavėluokime nusiskinti šakelių, kitaip lapai nukris. Kompozicijoje labai dekoratyvios rudenį nuskintos raganės šakelės.

Kultūriniai, Taigi sausoms puokštėms vartojami dekoratyviniai vienmečiai ir daugiamečiai sausažiedžiai augalai, kurių tinkamai sudžiovinti žiedai ir žiedynai nepraranda dekoratyvumo ir spalvos. Dekoratyvios sodo žolės, varpiniai augalai, vienmečių ir daugiamečių gėlių vaisiai, dekoratyviniai vaisiniai krūmai ir medžiai, pievų ir miško augalai taip pat tinka sausoms puokštėms.

Iš dekoratyvinių šiltnaminių augalų sausoms puokštėms tinka bugenvilija— gražus krūmas, apkibęs violetiškai raudonais ir kitokių spalvų žiedais. Žydi vasaros pradžioje.

Sausoms puokštėms gali praversti viržio šakelės, taip pat ąžuolo, beržo šakos.

Jeigu iš anksto nepasirūpinome dekoratyvių šakų, stalą galime puošti kompozicijomis iš samanų. Iš miško reikia atsinešti įvairiaspalvių samanų, nurinkti nuo jų lapus, spyglius, paimti ovalų ar apvalų indą, išdėlioti jame keletą dekoratyvinių akmenėlių, centre ar geriau šone įstatyti laikiklį, pripilti vandens. Laikiklį ir visą laisvą plotą standžiai apdėti samanomis. Ir bet kuris gyvas žiedas, per samanas pasmeigtas į laikiklį, pagyvins tokią kompoziciją. Jei gyvų gėlių neturima, galima įsmeigti sausažiedžių bruknių, mėlynių, spygliuočių su kankorėžiais šakeles. Po kiek laiko atskiri samanų kuokšteliai suaugs, sudarydami tankų, aksominį kilimėlį, kuriame gražiai atsispindės žiedai. Patalpoje su centriniu šildymu vanduo greit išgaruoja, todėl samanas vis reikia palaistyti.

Gėlių siena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose ir miesteliuose.

Patiko? Pasidalink