Home

Šilkmedinių (Moraceae) šeimos, tipingas atogrąžinių Indijos miškų augalas, kuriuose jis išauga iki 20-25 metrų aukščio. Jo lapai yra apie 1 metro ilgio, o kamienui apeiti reikia 40-60 žingsnių.

Fikuso yra labai daug rūšių. Iš dekoratyvinių lapinių augalų kambariuose daugiausia auginamas elastingasis Fikusas, arba gumamedis F. elastica Roxb. Jame yra baltų, pieniškų, 17,3 procento kaučiuko turinčių sulčių, kurios gausiai sunkiasi lapą ar šakutę pažeidus.

Nors elastingasis Fikusas drėgnų atogrąžinių miškų augalas, bet mūsų kambariuose net prie langų, esančių rytų ar vakarų pusėje, jis jaučiasi neblogai, jei tik jam yra sudarytos reikiamos sąlygos. Nedidelius Fikusas pavasarį ir vasarą reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, užleidžiant ant lango retą užuolaidą arba iš nešant į saulės nekepinamą balkoną.

Vasarą fygamedį reikia laistyti gausiai, o žiemą – rečiau ir saikingiau, nes perlieto žiemą fygamedžio lapai geltonuoja ir krinta. Nereikia fygamedžio laistyti šaltu vandeniu ar laikyti skersvėjyje, nes nuo to lapų pakraščiuose ir palei gyslas dažniausiai atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, panašių į rūdis.

Pavasarį (kovo-balandžio mėnesiais) reikia fygamedį persodinti. Jauni fygamedžiai persodinami kasmet, didės 3-4 metai. Žemių mišinys sudaromas iš 1 dalies. durpinės, 1 dalies velėninės, 1 dalies lapinės žemės ir 0,5 dalies smėlio. Neturint šių žemių rūšių, fygamedį galima persodinti į lapinės ir kompostinės žemių mišinį.

Tręšti karvių mėšlo srutomis (4 dalims vandens 1 dalis Sveiką ir sparčiai augantį fygamedj vasarą galima srutų) arba mineralinių trąšų mišiniu (1 litrui vandens 1,5 gramo amonio salietros, 1 gramas kalio druskos ir 2 gramai superfosfato). Fygamedžio veisimas ūgiais

Veisiamas fygamedis sėklomis ir ūgiais. Kambaryje auginamas jis nežydi ir sėklų neduoda. Sėklos gaunamos is atogrąžinių kraštų ir sėjamos į žemių mišinį, sudarytą lygiomis dalimis iš lapinės ir durpinės žemės.

Ūgiais fygamedis veisiamas anksti pavasarį. Ūgiai sodinami į drėgną smėlį arba įstatomi į bonką su vandeniu. Vandenį bonkoje reikia nuolatos keisti. Bonką laikoma šiltoje ir šviesioje vietoje. Fygamedį galima veisti ir tokiu būdu: ant stiebo arba šakos arčiau viršūnės (viršūnėje paliekama 2-3 lapai) daroma jpiova. Kad žaizda nesuaugtų, į įpjovą įkišamas plono stiklo gabaliukas.

Vijokliniai dekoratyviniai augalai, sukulentai, kaktusai

Įpjova aprišama drėgnomis samanomis arba uždengiama išpjautu šonu vazonu, kuris prikemšamas samanų. Samanas reikia nuolatos drėkinti. Šiuo būdu veisiamas fygamedis įsišaknija per mėnesį.

Jaunų fygamedžių, išaugusių iki 70-100 centimetrų aukščio, viršūnė nupjaunama, kad pradėtų šakotis. Norint išauginti gražų krūmą, reikia kas 3-4 metai nupjauti ir šakų viršūnes. Negenimo fygamedžio viršūnė linksta žemyn ir nesišakoja. Fygamedžius reikia genéti pavasarį prieš pradedant jiems augti.

Šaltinis: gėlės

Bulvinių (Solanaceae) šeimos. Tinkamiausia kambarių papuošimui yra D. arborea L., kilusi iš Pietų Amerikos. Durnaropė puošnus, sumedėjęs daugiametis augalas, nepaprastai įspūdingais, dideliais, piltuvėlio pavidalo, kabančiais, vakare švelniai kvepiančiais, baltais tuščiaviduriais arba pilnaviduriais žiedais ir pailgais, tamsiai žaliais lapais. Labai greit auga. Žydi rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, o kartais ir dar vėliau.

Durnaropė veisiama ūgiais, kurie pjaunami kovo-balandžio mėnesiais ir sodinami į smėlį kambariniame inspektėlyje arba dėžutėje po stiklu, Gerai auga nedideliuose vazonuose ir trąšių žemių mišinyje 1 dalies mėšlinės, 1 dalies molingos velėninės, 1 dalies kompostinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio.

Pelargonija (Pelargonium) – sausų subtropikų augalas, kilęs iš Pietų Afrikos

Gerai žiemoja 8-14 laipsnių temperatūroje, šviesioje vietoje, mažai laistant. Norint, kad žiemą durnaropė žydėtų, reikia neleisti jai žydėti rugsėjo mėnesį (pašalinti žiedų pumpurus).

Pavasarį durnaropes galima išnešti į lauką ir sustatyti lysvėje, įleidžiant vazonus į žemę. Prieš išnešant reikia trečdaliu sutrumpinti durnaropės šakutes, kad gražiau susiformuotų jos vainikas. Durnaropės gerai auga ir gausiai žydi 6-8 metus, vėliau pasensta, todėl reikia visada turėti jaunų.

Durnaropes kambariuose puola voratinklinė erkutė ir amarai, su kuriais kovojama purkščiant jas žibalo emulsija, anabazino sulfatu ir dulkinant DDT milteliais.

Jaukių namų gėlės

Lelijinių (Liliaceae) šeimos, daugiametis, labai puošnus žolinis augalas su ilgais, odiškais lapais ir mėsingomis, storomis šaknimis. Žydi antroje vasaros pusėje šviesiai mėlynais piltuvėlio pavidalo žiedais, sutelktais į skėtelius.

Veisiamas sėklomis ir dalijant kerą. Kadangi sėklos sudygsta tik po 4-5 savaičių, todėl agapantą daug patogiau veisti dalijant seną kerą. Be to, agapantas, išauginame iš sėklų, žydi tik 5-6 metais, o dalijant kerą. Keras dalijamas rudenį, agapantui peržydėjus.

Žiemą agapantas laikomas šaltame (1-8 laipsnių temperatūros), sausame kambaryje ir retkarčiais palaistomas. Balandžio pabaigoje statomas į šiltesnę, šviesią ir saulėtą vietą (laikomas tamsoje visai nežydi). agapantą reikia gausiai laistyti.

Agapantas persodinamas, kai vazone visa žemė esti apipinta šaknimis. Sodinamas į negilius, bet plačius vazonus. Žemių mišinys paruošiamas iš 1 dalies velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir smėlio. Augimo metu agapantas kas dvi savaites tręšiamas karvių mėšlo (1 daliai mėšlo srutų imama 5 dalys vandens) arba paukščių išmatų (1 daliai išmatų 10 dalių vandens) srutomis. Gerai patręštas agapantas išaugina nuo 20 iki 200 žiedų ir 1 metro ilgio žiedstiebį.

Akacija (Acacia) – visad žaliuojantis medelis

Vasarą agapantą galima laikyti balkone, verandoje, terasoje arba lauke, įkasus su vazonu gazone. Kambariuose dažniausiai auginamas A. umbellatus L. Hérit., kilęs iš Pietų Afrikos.

Nuodingosios kambarinės gėlės. Kokių vertėtų pasisaugoti?

Dedešvinių (Malvaceae) šeimos. Dažniausiai kambariuose auginama iš Pietų Kinijos kilusi gražiažiedė kinrožė – H. rosa sinensis L.- gražiais, piltuvėlio pavidalo, dažnai pilnaviduriais žiedais ir blizgančiais, dantytais lapais krūmelis. Žydi rudeni ryškiai raudonais, gelsvai baltais ir rožiniais žiedais.

Kinrožė persodinama pavasarį į trąšių žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies lapinės, 1 dalies mėšlinės žemės, 1 dalies smėlio ir trupučio į miltelius sutrintų paukščių išmatų. Persodintą kinrožę reikia apgenėti, patrumpinant šakutes virš trečio pumpuro. Apgenėjus išauga nauji ūgiai, kurių viršūnėje susidaro žiedai.

Azalija (Azalea) – visad žaliuojantis krūmelis

Vasarą kinrožę reikia laikyti gryname ore, gausiai laistyti ir purkšti, žiemą – saikingiau laistyti ir laikyti vėsiame kambaryje. Veisiama viršūniniais ūgiais, kurie pjaunami liepos-rugpjūčio mėnesiais ir sodinami į drėgną smėlį kambariniame inspektėlyje. Įsišakniję ūgiai sodinami į trąšią žemę ir, kol prigyja, laikomi pavėsyje.

Kad išaugtų gražesnis krūmelis, paaugusiam jaunam augalui reikia nugnybti viršūnę. Gražiažiedę kinrožę dažnai puola žalieji amarai in tripsas. Kovojama purkščiant žibalo emulsija ir anabazino arba nikotino sulfatais.

Kambarinių augalų persodinimas: svarbiausios taisyklės

Graižažiedinių (Compositae) šeimos. Chrizantemos kilusios iš Indijos, Kinijos ir Japonijos, ypač vertinamos dėl puikių žiedų. Iš kambarinių chrizantemų daugiausiai žinoma indijinė – Ch. indicum L., kurių tarpe esti stambiažiedžių ir smulkiažiedžių.

Ketvirtame šimtmetyje japonų sodininkai išaugino naujų chrizantemų hibridų, kurie 18 šimtmečio pabaigoje buvo atgabenti į Europą (Prancūziją). Chrizantemos žydi įvairių formų ir spalvų žiedais nuo rugpjūčio iki sausio mėnesio. Veisiamos ūgliais, kurie pjaunami chrizantemoms peržydėjus – vasario-kovo mėnesiais.

Ūgliai pjaunami nuo atžalų, išaugusių iš žemės (nupjaunamos pačios viršūnėlės su 3-4 visiškai išsivysčiusiais lapais), ir sodinami į smėlį po stiklu. 12-15 laipsnių temperatūroje ūgliai įsišaknija per 18-20 dienų. Įsišakniję ūgiai sodinami į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio 7-8 centimetrų skersmens vazonėliuose. Jaunos chrizantemos laikomos ant lango. Joms užaugus iki 15-20 centimetrų aukščio, nugenimos viršūnėlės, paliekant 3-4 akutes, kad geriau šakotųsi.

Gegužės mėnesio pabaigoje arba birželio mėnesio pradžioje jaunos chrizantemos išnešamos į lauką, sodinamos darže į lysvę be vazonų arba, persodintos į didesnius vazonus, įkasamos į žemę. Stambiažiedžių veislių chrizantemos genimos, reguliariai šalin lapų pažastyse išaugusius ūglius (panašiai, kaip pomidorams), ir pradedamos tręšti 1-2 kartus per savaitę palaistant amonio salietros tirpalu (1 litrui vandens 1 gramas salietros). Liepos mėnesio pabaigoje galima patręšti superfosfatu ir kalio druska (1 litrui vandens – 1 gramas amonio salietros, 1,5 gramo kalio druskos ir 2 gramai superfosfato).

Chrizantemos laikomos ne aukštesnėje kaip 12-14 laipsnių temperatūroje, šviesiame ir gerai vėdinamame kambaryje. Dažniausiai pasitaikantieji chrizantemų kenkėjai yra amarai, voratinklinė erkutė, kopūstinuko vikšrai ir nematodės. Kovojama purkščiant augalus nikotino arba anabazino sulfatais ir dulkinant DDT milteliais.

Kovojant su nematodėmis, žemių mišinys augalus persodinant perpilamas verdančiu vandeniu, o vegetatyvinės orinės chrizantemos dalys įkišamos kelioms sekundėms į karštą (45 laipsnių temperatūros) vandenį. Žinoma, ūgleliai ir lapai apmiršta, bet po 5-10 dienų vėl pradeda augti. Iš ligų chrizantemoms pavojingiausios yra rūdys, miltligė ir lapų dėmėtumas. Kovojama purkščiant 1 procento Burgundijos skysčiu arba 0,4-0,5 procento skalbiamosios sodos tirpalu ir dulkinant sieros bei DDT milteliais.

Raktažolė (Primulė) – Primula

Peržydėjusių chrizantemų laikymas. Peržydėjusios chrizantemos laikomos kaip motininė medžiaga veisimui. Tokių chrizantemų stiebai nupjaunami (paliekant 5-6 centimetrus virš šaknies kaklelio), jos sunešamos į vėsią patalpą ir, 1-2 kartus per savaitę palaistant, laikomos iki gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį persodinamos į didesnius vazonus (į anksčiau nurodytą žemių mišinį) ir statomos ant palangės 5-6 laipsnių temperatūros kambaryje.

Sausio mėnesį temperatūra keliama iki 8-10 laipsnių, chrizantemos pradedamos normaliai laistyti. Vasario-kovo mėnesiais, išaugusias iš žemės chrizantemų atžalas galima panaudoti veisimui ūgliais arba jas praretinti-palikti pačias vešliausias (2-3) ir auginti panašiai kaip išaugintas iš ūglių. Tokiu būdu išaugintos chrizantemos nėra tokios gražios, kaip išaugintos iš ūglių.

Šaltinis: kambarinės gėlės