Vandens imtuvu vadinamas natūralus ar dirbtinis vandens takas (rečiau baseinas arba vandeniui laidus požeminis sluoksnis), kuris sugeba priimti iš šlapių žemės plotų drėgmės perteklių, nedarydamas žalos kitiems plotams. Surinktas vanduo perleidžiamas per nuotekų valymo įrenginius.
Vandens imtuvais bei valymo įrenginiai gali būti upės, upeliai, kanalai, griovos, raguvos, ežerai, kūdros, vandeniui laidūs žemės sluoksniai.
Nuotekų valymo įreniginių charakteristikos priklauso nuo to, koks yra apkrovimas ir įtekėjimas į įrenginius. Gyvenamuosiuose namuose dažniausiai nėra tokio didelio apkrovimo kaip kavinėse viešbučiuose ir pan.
Valymo įrenginiai dažniausiai būna mažesnės upės ir upeliai, kurie dažnai būna vingiuoti, supelkėję, užaugę vandens augmenija ir todėl reikalauja reguliavimo darbų. Dėl vingiuotumo, mažo nuolydžio ir užaugimo augalais vandens greitis supelkėjusiose vagose esti mažas, dėl to vanduo vagoje nuolat laikosi aukštai — arti žemės paviršiaus — ir neleidžia sunktis į vagą gruntiniam vandeniui. Potvyniai tokiose upėse ir upeliuose užtrunka ilgai.
Supelkėjusių upių, upelių slėniai dažniausiai esti lygūs, turi mažą skersinj nuolydj. Prievaginiai aliuvinitl sąnašų volai būna neaukšti. Upės slėnyje toliau nuo vagos sąnaštj nebūna. Slėniai būna apaugę alksniais, karklais ir vandenį mėgstančia žoline augmenija.
Upelių slenis kaip valymo įrenginiai
Supelkėjusių upių ir upelių slėniams daro jtakos aliuviniai ir deliuviniai procesai. Aliuvinio proceso jtakoje susidaro prievaginiai aliuvinių sąnašų, volai. Intensyviau vykstant aliuviniam procesui, nešmenys nusėda ir toliau nuo upės ar upelio vagos. Dėl vandens srovės nevienodumo salpoje sąnašos susiklosto taip pat nevienodai, ir slėnys pasidaro nelygus, banguotas. Nusėdant nešmenims, j durpes patenka daug mineralinių priemaišy. Kartais durpės net apsidengia storesniu aliuvinių mineralinių nuosėdų sluoksniu. Deliuviniam procesui vykstant, kinta upės slėnis paterasio zonoje. Nuo aukštesnių vietų žemės paviršiumi, griovomis, raguvomis ir upeliais atsrūvantis vanduo neša daug jvairių medžiagų ir suguldo jas arčiau slėnio pakraščių. įsirėžiant į slėnį įgriovoms, vandentakoms ir upeliams, susidaro sąnašų kūgiai. Supelkėjusiuose slėniuose potvyniai užtrunka ilgai, tačiau vandens horizontas juose nebūna aukštas. Kai upės vaga sureguliuojama, jos pralaidumas padidėja, nes mažiau veikia vandens tekėjimą stabdantieji veiksniai, ir potvynis greičiau praeina.
Upių, upelių reguliavimas ir jų slėnių nusausinimas iš pagrindų pakeičia jų natūralinj būvj. Smėlio grunte arba gerai susiskaidžiusiame durpyne tekantieji upeliai turi labai nepastovią vagą. Patistj-viksvų durpyne arba molingame grunte tekančios vagos yra pastovios.
Ežerai vandens imtuvais gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi staigiai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.