Paulius - apie viską.... - Page 48 of 58 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu. Dešimties metų vaikas pirmą kartą sėda prie tėvo automobilio vairo. Lenktynėse pirmą kartą dalyvauja 1968 metais ir, aišku, laimi. Tačiau laimėjimai eilinėse sportinių automobilių varžybose dar neatkelia vartų „pirmosios formulės” lenktynių trasas, kur patekti yra visų kapitalo šalių sportininkų profesionalų svajonė, nes tik čia galima pasiekti šlovės ir pinigų — daug pinigų.

Sportiniai rezultatai nesvarbu, nes ne jie, deja, yra „Grand Prix” varžybų tikslas… Keletą metų Lauda siūlė savo paslaugas įvairioms lenktyninių automobilių firmoms. Bet veltui. Niekas nenori rizikuoti ir patikėti milijonus kainuojantį lenktyninį automobilį tegu ir gabiam, bet mažai žinomam lenktynininkui. Pagaliau anglų firmos March vadovai sutiko patikėti Laudai savo lenktyninį automobili. Tačiau… Lauda už tai turi sumokėti 200 000 dolerių įnašą. Iš kur gauti tokią milžinišką sumą? Pasiskolinti? Supirkinėti mašinas?

Bet kas rizikuos tiek daug paskolinti jaunuoliui, kuris rytoj gali žūti lenktynėse? Bet Lauda ir čia, randa. išeitį. Neturėdamas kišenėje nė vieno atliekamo dolerio, jis duoda bankui geriausią- garantiją: apdraudžia savo gyvybę, ir jeigu lenktynių metu žūtų, bankas tuojau atgaus iš draudimo kompanijos visus pinigus. Taip pasiskolinti pinigai išveda Laudą į išsvajotas „Grand Prix” trasas, kuriose jis pasirodė kaip puikus, mirties nebijantis lenktynininkas.

Vėliau startuodamas „Ferrari” firmos lenktyniniu automobiliu, Lauda pasiekia visas galimas pergales, nuskina visus „pirmosios formulės” laurus. Du kartus tampa pasaulio čempionu. Nors lenktyniaudavo pabrėžtinai rizikingai, jį lydėjo sėkmė. Bet kartą fortūna nusisuka ir nuo šio bebaimio sportininko. Tai įvyko „Grand Prix” lenktynėse 1976 metų rugpjūtį Niurburgringe vienoje iš sunkiausių ir pavojingiausių trasų.

Pašėlusiu greičiu skriejantis „Ferrari” staiga užsiliepsnojo. Niekas neturėjo nė mažiausios vilties, kad Lauda liks gyvas. Tačiau jis išliko, vėl ne kartą rungtyniavo ir dėl to turi būti dėkingas savo varžovui Artūrui Merzarijui, kuris žaibiškai ištraukė Laudą iš liepsnojančio automobilio ir išgelbėjo nuo mirties.

Auto supirkimas Kaune

Ta proga prisimintina panaši istorija, nutikusi Olandijos „Grand Prix” lenktynių trasoje. Važiuodamas dideliu greičiu lenktynininkas Rodžeris Viljamsonas įsirėžė automobiliu į apsaugini barjerą, automobilis užsiliepsnojo ir sportininkas žuvo. Niekas iš varžovų, nors buvo arti įvykio vietos, nepadėjo jam išsigauti iš degančio automobilio, nesuteikė jokios pagalbos.

Tarp tų, kurie galėjo padėti nelaimės ištiktam ir pasmerktam žūti, buvo ir Lauda… Kai po lenktynių jo paklausė, kodėl nesustabdęs savo automobilio ir nesuteikęs taip reikalingos pagalbos, sėkmės išpaikinta garsenybė ciniškai pareiškė: „Man nemoka už sustojimą, o tik už lenktyniavimą”.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Mintys apie sovietmečio automagistrales

Dabar mūsų respublika turi per trisdešimt tūkstančių kilometrų bendro naudojimo kelių (čia neįskaičiuojami vietiniai tarybinių ūkių ir kitokie mažesni keliukai). Iš socialistinių šalin automobilių kelių tinklu mūsų respubliką pralenkia tik VDR ir CSR.

Visi Lietuvą kertantys visa sąjunginės reikšmės keliai yra asfaltuoti, išasfaltuota ir daugelį kaip pusė respublikinės reikšmės kelių. Dabar asfaltu galima pasiekti bet kurį rajono miestą, daugelį gyvenviečių, nes keliai su kieta danga sudaro daugiau kaip 80 procentų visų mūsų kelių.

Mįslę „Dvi sesytės per kalnelį nesueina” kelininkai linkę įminti savaip: „Automagistralė”. Tai iš tiesų du keliai dvyniai — su daugybe keliaaukščių sankryžų, viadukų bei tiltų, kuriais važiuojama tik viena kryptimi: vienu keliu, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną, o kitu, visai greta nutiestu — iš Kauno į Vilnių. Tokios magistralės labai palengvina eismą, pagreitina susisiekimą, puošia aplinką.

Automobilių magistralės — mūsų plentų ateitis, nors šis inžinerinis įrenginys ir brangiai kainuoja. Aukščiausios kategorijos magistralės yra keturjuostės, dviejų eismo krypčių, kurias atskiria žalumos juosta. Tokiose magistralėse paprastai statoma daug gelžbetoninių ir metalinių tiltų bei viadukų — jie reikalingi greitam ir saugiam automobilin eismui.

Tarybų Lietuvoje automobilių keliams tiesti ir eksploatuoti kasmet išleidžiama per 100 milijonų rublių, nes įrengti pirmos kategorijos magistralės vieną kilometrą kainuoja apie 800 tūkst. rublių. Negalima nesiskaityti ir su dirbamos žemės nuostoliais: vienam tokios magistralės kilometrui reikia 7-8 ha žemės. Tačiau automobilių kelių tiesimo išlaidas greitai kompensuoja nauda, kurią gauna liaudies ūkis. Techniniai-ekonominiai skaičiavimai rodo, kad keliai ir tiltai išsiperka ne ilgiau kaip per 5 metus, o magistralė Vilnius—Kaunas, kurioje eismo intensyvumas daugiau kaip 7 tūkst. automobilių per parą, išsipirko jau trečiaisiais eksploatacijos metais. Dabar Lietuvoje tiesiamos dvi ilgos magistralės: Vilnius—Panevėžys ir Kaunas—Klaipėda. Jos bus pačios šiuolaikiškiausios ir atitiks visus dabarties

Kauno-Klaipėdos magistralė eismo saugumo ir eksploatacijos sumetimais aplenks visas gyvenvietes. Respublikos kelininkai pasiryžę ją užbaigti vienuoliktajame penkmetyje, nors darbų čia dar reikia atlikti už 75 milijonus rublių.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Kad miestuose ir gyvenvietėse sumažėtų automobilių, o drauge ir triukšmo, kad judėjimas būtų saugesnis ir oras grynesnis, pastaraisiais metais įrengta nemažai apvažiuojamųjų Atokiau nuo judrių magistralių dabar liko Ukmergė, Pasvalys, Seduva, Ariogala, Raseiniai, Viduklė, Gargždai, Šilalė…

Vairuotojų, keleivių, turistų poilsiui pakelėje pastatyta daug automobilių paviljonų. Autobusų stotelėse įrengiami peronai su suoliukais ir pavėsinėmis, automobilių stovėjimo aikštelėmis. Vaizdingesniuose pakelių kampeliuose rasime jaukių poilsio aikštelių su staliukais, suolais, laužavietėmis.

Šaltinis: Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Replikaras – savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriantis automobilis

Pastarųjų metų mada, diktuojanti pasauliui drabužių, baldų ir įvairiausių kitokių kasdien reikalingų daiktų formas, įtvirtino vadinamąjį retro stilių (iš lotynų k. retro — atgal) Retro mada neaplenkia ir automobilių. Dabar dažnai juokaujama, kad nuosavas automobilis jokia prabanga, o jei sieki prabangos važinėk tik senoviniu automobiliu. Tačiau iš kur jį gauti? Juk seni, šio amžiaus pradžioje pagaminti automobiliai jau beveik išnykę. Kelius ir miestų gatves užplūdo daugybė masinės gamybos naujų automobilių, o senieji virto paprasčiausiu metalo laužu. Prieš penkiasdešimt metų ar dar anksčiau pagamintas automobilis dabar tikra retenybė. Tiesa, senų automobilių galima pamatyti įvairiuose transporto muziejuose, turi ir privatūs kolekcionieriai užsienyje. Tikrai nelengva trokštančiam neatsilikti nuo mados ar polinki senoviškus daiktus turinčiam žmogui. Visgi išeitis buvo rasta.

Prieš porą dešimtmečių kilo mintis vėl pradėti gaminti savo išvaizda nuo senovinių nesiskiriančius automobilius, tikslias jų kopijas. Tokius automobilius imta vadinti replikarais. Pavadinimas pasidarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių: replika — kopija reprodukcija ir car lengvasis automobilis.

Galima suabejoti, ar verta šiandien vėl vos ne rankinių būdu nedidelėmis serijomis gaminti pusės amžiaus senumo ir dar senesnius automobilius, ar jie nėra savotiškas technikos anachronizmas.

Auto supirkimas Vilniuje

Vis dėlto nereikėtų užmiršti, kad senųjų automobilių konstrukcijose, nors ir labai netobulos jos dabar atrodo, slypi savita inžinerinė logika ir originalūs konstrukciniai sprendimai, kurie iš pirmo žvilgsnio — primityvūs, o iš tikrųjų genialiai paprasti ir nuostabiai teisingi. Tai patvirtina daugelis dizainerių, besistengiančių perprasti tą automobilių konstrukcijos ir kėbulo formų paprastumą, kurio pasiekė jų pirmtakai. Pamažu pradėta ieškoti tvirtesnio ryšio tarp seno ir naujo arba, kaip įprasta sakyti, imta bandyti naujam turiniui suteikti seną formą. Taip atsirado pirmieji replikarai.

Dar vieną patraukli replikarų savybė — didelis greitis, pasiekiamas galingais šiuolaikiniais standartiniais varikliais. Šiandien pasaulyje yra ir tokių replikarų, kurie turėdami kelių šimtų arklio jėgų galią iš vietos per 7 sek. gali pasiekti 100 km per val. greitį, maksimalus greitis net 197 km per val. Toks yra anglų replikaras „Morgan plus 8″, savo išvaizda pakartojantis 30-jų metų sportinius automobilius.

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Rožės ir jų veislės

Erškėčiai (Rosa L.) priklauso labai didelei erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Kultūrinių erškėčių rūšys ir veislės vadinama rožėmis. Vystantis pramoninei gėlininkystei didelis dėmesys kreipiamas į rožių veislių tinkamumą auginti šiltnamiuose. Rožės vienoje vietoje gali augti ir žydėti 6-8 metus. Šiltnamiuose auginti geriausiai tinka arbatinės hibridinės rožės, kurios turi ilgus stiebus ir stambius žiedus, tačiau jos mažiau derlingos. Derlingesnės yra floribundinės ir poliantinės rožės, tiktai jų smulkesni žiedai ir trumpesni žiedkočiai.

Veislės.

Aalsmeer Gold. Arbatinė hibridinė. Žiedai sodriai geltoni, su šiek tiek rausvu apnašu, greitai besiskleidžiantys. Krūmas auga gerai. Stiebai lygūs, tankiai lapuoti. Derlinga, atspari ligoms. Tinka vidutinio ankstyvumo pražydinimui. Šviesos stoka neturi įtakos žiedų spalvai ir kokybei.

Angelique. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai oranžiniai, kvepiantys, skleidžiasi lėtai, gerai laikosi vandenyje. Stiebai ilgi, tvirti. Gerai auga šiltnamyje, derlinga.

Athena. Arbatinė hibridinė. Žiedai balti, kreminio atspalvio, gražios formos, švelnaus kvapo. Žiedpumpuriai žalsvo atspalvio, stambūs. Krūmas kompaktiškas, greitai augantis. Stiebai tiesūs, beveik be šoninių ūglių. Nereikli, produktyvi.

Corambole. Floribundinė. Žiedai tamsiai raudoni. Stiebai vidutinio aukščio. Produktyvi.

Clivia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai lašišiniai, panašios formos kaip ‘Mercedes’. Stiebai tvirti, tankiai lapuoti, beveik nereikia pinciruoti. Žiedai išauga kokybiški net esant žemesnei temperatūrai. Pertręšus arba staigiai kintant temperatūrai, gali išaugti nežydintys ūgliai.

Concorde. Arbatinė hibridinė. Žiedai ryškiai raudoni, neblunkantys, lėtai besiskleidžiantys, kvapūs. Krūmas gerai auga, ūgliai tvirti, ilgi. Žydi gausiai. Tinka ankstyvam pražydinimui.

Fantasia. Floribundinė. Vainiklapių vidinė pusė vyšninė, blizganti, išorinė kreminė. Pakenčia tiek žemesnę, tiek ir aukštesnę temperatūrą. Stiebai tvirti. Galima anksti pražydinti. Derlinga, atspari ligoms.

Flamingo. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, gražios formos. Krūmas greitai augantis, su ilgais, tvirtais ūgliais. Tinka auginti ir vėsesniuose tačiau ne per drėgnuose šiltnamiuose. Pakenčia temperatūros svyravimus, gerai auga ir esant silpnesnei šviesai. Ligoms atspari.

Gabriella. Floribundinė. Žiedai raudoni. Augimo savybėmis panaši į ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir žemoje temperatūroje.

Golden Times. Floribundinė. Žiedai geltoni, kvepiantys. Krūmas šakotas, stiprus. Augimo būdu ir žiedo forma primena ‘Mercedes’.

Goldy. Floribundinė. Žiedai aukso geltonumo. Stiebai tiesūs, tvirti, dygliuoti. Krūmas stiprus. Rekomenduojama auginti už pavėsintuose, gerai ventiliuojamuose šiltnamiuose.

Lorena. Floribundinė. Žiedai ryškiai rožiniai, gražios formos, vidutinio dydžio, gerai laikosi vandenyje. Stiebai tvirti, tiesūs. Krūmas stačias, lengvai formuojamas. Gausiai žydi net esant silpnai šviesai ir žemai temperatūrai. Tinka ankstyvam ir vėlyvam pražydinimui.

Mainzer Fastnacht. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, dideli, labai pilnaviduriai, kvapūs, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai, gerai atželia. Ūgliai mažai dygliuoti. Veislė derlinga, atspari ligoms, tinka ankstyvam pražydinimui.

Marina. Floribundinė. Žiedai lašišiškai oranžiniai, šviesiai geltono atspalvio, greitai skleidžiasi, gerai laikosi vandenyje. Labai tinka ankstyvam pražydinimui. Gerai dauginasi žaliaisiais auginiais. Retai kada išaugina bežiedžius ūglius, todėl tinka auginti vėsesniuose šiltnamiuose. Nepakenčia per aukštos temperatūros. Atspari ligoms.

Mercedes. Floribundinė. Žiedai raudoni, skleidžiasi labai lėtai, gerai laikosi vandenyje. Krūmas gerai auga. Ūgliai tiesūs, mažai dygliuoti. Labai derlinga.

Patricia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, Žiedpumpuriai ilgi. Stiebai stiprūs, vidutinio ilgio. Derlinga, atspari ligoms.

Prominent. Floribudinė. Žiedai raudoni, blizgantys, kvepia. Stiebai stiprūs, tiesūs. Derlinga.

Red Succes. žiedai tamsiai raudoni. Augimo savybėmis panaši ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir augančių žemoje temperatūroje. Jautri sieros garams.

Sandra. Arbatinė hibridinė. Žiedai švelniai rožiniai, neblunka, lėtai skleidžiasi. Stiebai tiesūs, tvirti, beveik be Gerai žydi rudeni, pakenčia žemą temperatūrą, labai atspari ligoms ir kenkėjams.

Silver Star. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, kvepiantys. Krūmai aukšti. Ūgliai tvirti, tiesūs, ilgi. Vidutinio ankstyvumo, atspari ligoms, derlinga.

Sonia. Arbatinė hibridinė. Žiedai rožiniai, greitai skleidžiasi. Krūmai aukšti, gerai šakojasi. Ūgliai tvirti, ilgi, gerai atauga. Veislė labai derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui, gali žydėti be poilsio. Karštomis vasaromis žiedai būna mažesni.

White Christmas. Žiedai balti, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai. Veislė atspari ligoms, derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui.

Šaltinis: rožės arba erškėtis.

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje. Būtina laiku numatyti, jog teks stabdyti, ir pradėti stabdyti anksčiau, ne paskutinę minutę. Visada turėti galvoje, kad stabdžių sistema gali netikėtai sugesti. Tad turi likti laiko pasinaudoti rankiniu stabdžiu arba stabdyti varikliu.

Labai svarbu patikrinti ratų blokavimą. Tai padaryti geriausia žiemą apledėjusioje aikštelėje, kurioje pagal šoninį automobilio slydimą lengva nustatyti ratų blokavimą. Palaipsniui didindamas stabdžio pedalo nuspaudimą, vairuotojas praktiškai įsitikina, kokiu momentu blokuojami ratai ir automobilis juda jau nevaldomas. Kartu nustato, kokia jėga reikia spausti stabdžio pedalą, kad išvengtų ratų blokavimo arba jį nutrauktų. Nepamiršta išjungti sankabos. Tada stabdymas esti efektyvus ir išvengiama šoninio slydimo.

Sklandžiai stabdant, nebūtina išjungti sankabą, nes nereikia didelės stabdymo jėgos. Sankabos pedalas neišjungiamas, iki sustojant automobiliui, tiesiog dėl to, kad nebūtų gaištamas laikas kojai perkelti ant sankabos pedalo ir jį nuspausti. Priešingai nusistovėjusiai nuomonei, neišjungta sankaba nepadidina stabdymo efektyvumo.

Per didelė stabdžio pedalo laisva eiga (pedalas nusmunka) be stabdymo efekto gali rastis, ilgai važiuojant nuo kalno su pristabdymu. Tuomet stabdžiai įkaista, stabdžių skystis išgaruoja ir sistemoje atsiradę garų burbuliukai neleidžia susidaryti reikiamam slėgiui. Šis reiškinys išnyksta, ataušus stabdžiams. Todėl kalnuose rekomenduojama stabdyti ne nuspaudžiant pedalą, o varikliu. Automobiliuose su laisvos eigos mechanizmu prieš tai šį mechanizmą reikia blokuoti.

Vairuotojas turi būti ypač atidus, stabdydamas dvitakčiu varikliu. Juk, stabdant varikliu, droselis esti privertas ir mišinio tiekimas varikliui sumažėja. Kadangi dvitakčiai varikliai tepami alyva, sumaišyta su benzinu, o šio mišinio tiekimas sumažėja, tad variklio guoliai ir cilindrai esti nepakankamai tepami alyva. Ilgai leidžiantis nuo kalno, stūmokliai gali )strigti ir variklis sugesti. Todėl patariame tam tikrais laiko tarpais 1 minutei atidaryti droseli, kitaip tariant, padidinti alyvos tiekimą. Beje, dvitakčiai varikliai turi laisvos eigos mechanizmą, ribojanti galimybę stabdyti varikliu, tad reikia stabdyti specialiai tam tikslui skirtu stabdžiu.

Automobilių supirkimas Vilniuje kaip paslauga.

Mokomasis važiavimas „aštuoniuke”, perjungiant pavaras ir darant posūkius

Laisvoje aikštelėje įtaisomi du stulpeliai 25-35 m atstumu vienas nuo kito. Po to vairuotojas pradeda važiuoti ir apvažiuoja stulpelius, lyg apibrėždamas ištęstą raidę „0″. Posūkio pradžioje važiuoja lėčiau, o už pošūkio, važiuodamas tiesiąja, padidina greiti. Staigiuose posūkiuose greitis tiek sumažėja, kad vairuotojas priverstas įjungti žemesnę pavarą. Išvažiavęs į tiesiąją, vėl įjungia aukštesniąją pavarą, o pradėdamas sekantį posūki, pristabdo. Šis manevras kartojamas keletą kartų, darant posūkius į kairę ir į dešinę.

Kai šis manevras išmokstamas, atliekamas sudėtingesnis, vieną posūkj darant mažu spinduliu, o kitą — dideliu. Atliekant pirmąjį posūki, pavarą reikia perjungti, o atliekant antrąjį,— nereikia. Gerai įvykdžius važiavimo užduotis ovalais, pereinama prie „aštuoniukės”, palaipsniui didinant sudėtingumą

Vairas laikomas stipriai, bet be įtempimo. Sukti jį reikia sklandžiai, be trūkčiojimo. Posūkyje negalima paleisti vairo iš rankų. Vairuotojo rankos turi judėti kartu su vairu (kai posūkiai sklandūs), bet būtina išvengti jų susikryžiavimo (staigiuose posūkiuose). Vairas laikomas dviem rankomis: vieną galima nukelti tik tiesiame kelyje arba perjungiant pavaras. Žiūrima, kad kairioji ranka nepereitų į dešiniąją vairo pusę, o dešinioji —į kairiąją.

Jeigu automobilio vairo mechanizmas sukonstruotas taip, jog vairas, padarius posūki, pats sugrįžta į tiesiąją padėtį sugrįžtantis vairas, už posūkio vairuotojas gali vairą paleisti ir vėl jį kai šis sugrįžta į pradinę padėtį.

Tačiau nedera visiškai atitraukti rankų nuo vairo. Jis turi slysti pirštais taip, kad bet kuriuo momentu būtų galima jį sulaikyti. Posūkyje priekiniai ratai rieda didesnio spindulio apskritimu, negu užpakaliniai. Vadinasi, užpakaliniai ratai yra arčiau posūkio centro. Todėl priekinių ratų posūkio spindulį reikia dar padidinti, kad užpakaliniai ratai nesusidurtų su kliūtimi.

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Saugaus automobilio koncepcija