Paulius - apie viską.... - Page 32 of 63 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Mokinio dienos režimo pagrindiniai elementai

Ketvirtas svarbus mokinio dienos režimo elementas – mityba. Vaikai ir paaugliai namuose ar mokykloje turi maitintis keturis kartus per dieną tuo pačiu laiku. Sudarant šeimoje mokinio dienos režimą, patartina vadovautis žinomo respublikos higienisto prof. V. Kviklio sudaryta mokinių pavyzdinio režimo lentele.

Mokinio dienos režimo pagrindiniai elementai. Apie higieninių įgūdžių formavimą, lytinį auklėjimą ir žalingus įpročius. Iki vienerių metų. Pradedant pirmais gyvenimo mėnesiais, kūdikio higiena rūpinasi mama. Ji stengiasi, kad mažylis visuomet būtų aprengtas švariai išplautais, išvirintais ir išlygintais drabužiais, laiku ir tinkamai pamaitintas, nupraustas, užmigdytas.

Nepatirsite daugelio sunkumų ir vargo, ugdydami higieninius įgūdžius ir auklėdami vaiką, jeigu nuo pat gimimo kūdikį įpratinsite gyventi pagal režimą.

Bet kurio amžiaus vaikai daug sėkmingiau įsisavina įgūdžius, kai jie yra nusiteikę ramiai, geros nuotaikos ir veiksmą – įgūdžio formavimą – lydi teigiamos emocijos. Jau pirmų gyvenimo metų pabaigoje vaikas noriai bandys plautis rankas, kai šis veiksmas bus pastiprinamas vaikas bus maitinamas. Jis bandys tvarkytis žaislus, jeigu žinos, kad po to eis pasivaikščioti arba bus parodyta ir paaiškinta įdomi knygelė.

Jeigu vaikas verkia ar yra labai susijaudinęs, pirmiausia ji nuraminkite, o tik paskui mokykite atitinkamų įgūdžių ir elgesio normų. Sergančio vaiko nemokykite naujų įgūdžių, tik stenkitės išlaikyti tuos teigiamus įgūdžius, įpročius, kuriuos jis jau yra įgijęs.

Jau pirmais metais, guldydamos vaiką nustatytu laiku, sakykite: Reikia miegoti”, prieš valgį ,,Reikia valgyti”, prieš plaunant rankas – ,,Reikia nusiplauti rankutes” ir t. t. Žodis reikia” turi tapti signalu atlikti vieną ar kitą veiksmą. Taip vaikas įpratinamas vykdyti reikalavimą. Įgijęs tokį įprotį, jis ir vyresniame amžiuje atliks net nemalonius pavedimus.

Šlapinimasis ir tuštinimasis. Mažylį ant puoduko sodinkite po nakties ir dienos miego, po maitinimo praėjus 15-20 min., vakare guldydami miegoti ir prieš eidami pasivaikščioti. Svarbu, kad puodukas būtų ne per didelis ir nešaltas.

Vaikui ant puoduko leiskite sėdėti ne ilgiau kaip 10 min. Tuomet jo nelinksminkite, neduokite žaisti. Naktinį puoduką plaukite karštu vandeniu su muilu.

Kadangi kiekvieno tam tikro amžiaus vaiko žarnynas ir šlapimo pūslė funkcionuoja skirtingai, tai ir įvairiai reaguojama į šio įgūdžio ugdymą.

Paprastai pusantrų metų vaikas pradeda pats prašytis ant puoduko tam tikru garsu. Yra vaikų, kurie pradeda prašytis ir anksčiau, o kiti-sulaukę dvejų metų. Nebauskite ir nebarkite vaiko, jeigu jam atsitiko ,,nelaimė”. Dažniausiai jis pats sielvartauja. Atidžiai pagalvokite apie priežastis, dėl kurių galėjo sutrikti tik ką išugdyti įgūdžiai.

Kai vaikas pradeda savarankiškai prašytis ant puoduko ir ne tik ant puoduko, jį paskatinkite. Tyrimai rodo, kad žodžiai: ,,gerai”, ,,šaunuolis”, ,,gražiai pasielgei” ir kiti, kelia vaiko nuotaiką, skatina jį elgtis taip, kad būtų giriamas.

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių. Taigi pabūkite darželyje per pamokėles, kad galėtute suvienodinti darželio ir šeimos reikalavimus. Kartais tenka išgirsti: ,,Mano vaikas moka skaičiuoti iki 100 ir dar daugiau, o darželyje moko tik iki 10″. Supraskite, svarbiausia ne mechaniškai išmokti skaičių eilę, o logiškai protauti, mąstyti, skaičiuoti, mažesnių skaičių ribose sugebėti spręsti žodinius uždavinius.

Vaikai, kurie lankė darželį, lengviau pradeda mokslo metus. Jie mokykloje adaptacinį laikotarpį pakelia nesunkiai. Tai labai svarbu, nes vaiko gyvenime prasideda naujas etapas, atsiranda daug naujų darbų, pareigų ir rūpesčių.

Prieš peržengiant mokyklos slenkstį. Ikimokyklinis laikotarpis svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir parengimo mokyklai laikotarpis.

Ypač reikšmingi paskutinieji metai prieš mokyklą, t. y. šeštieji ir septintieji vaiko gyvenimo metai. Didžiausia našta, ruošiant 6 metų vaikus mokyklai, tenka darželių paruošiamosioms grupėms ir prie bendrojo lavinimo mokyklų įsteigtoms parengiamosioms klasėms (į jas eina šešiamečiai, kurie nelanko vaikų darželių). Čia pedagogai moko vaikus skaityti nesudėtingus žodžius ir sakinius, analizuoti kalbą sakiniais, žodžiais, garsais, ugdo šnekamąją kalbą, mąstymą.

Jie pratina vaikus tinkamai elgtis kolektyve, skiepija potraukį ir meilę mokslui, auklėja fiziškai, doroviškai, estetiškai. Daug dėmesio skiriama fizinei kultūrai, muzikai, dainavimui, piešimui, lipdybai, konstravimui, raiškiojo skaitymo įgūdžiams, literatūrinei kalbai. Nauda labai didelė, nes vaikai lavinami įvairiapusiškai. Juk ne visi tėveliai turi žinių ir sugebėjimų visapusiškai lavinti vaiką.

I parengiamąsias klases priimami visi sveiki vaikai, nelankantys darželių, kuriems iki rugsėjo pirmos arba rugsėjo mėnesį sukanka šešeri metai. Mokyklai pateikiamas tėvų pareiškimas ir vaiko sveikatos pažymėjimas.

Pastarąjį išduoda vaikų poliklinika. Parengiamosios klasės vaikui nupirkite mokyklinę uniformą, kad būsimasis mokinukas patogiau jaustųsi ir mažiau skirtusi nuo pirmaklasių. Be to, kiekvienas vaikas turi turėti treninga, trumpas sportines kelnaites ir marškinėlius, piešimo priemones (spalvotų pieštukų, guašo, akvarelės, flamasterių, paprastų pieštukų), parkerį, tušinuką, spalvoto popieriaus, rašymo, matematikos ir piešimo sąsiuvinius. Parengiamosios klasės vaikams namų darbų neskiriama, todėl kuprinių jiems nereikia.

Jeigu vaikas nelanko (arba lanko nereguliariai) darželio ar parengiamosios klasės, mokyklai jį ruoškite namuose. Tai kruopštus kasdieninis darbas.

Skatinimas, pagyrimas stiprina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis

Vaikas būna patenkintas, džiaugiasi, kai pripažįstamos jo pastangos, geri norai, pasiekimai. Skatinimas, pagyrimas stiprina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, teikia žvalumo, kelia nuotaiką. Barti, peikti galima, tik ne patį vaiką, o jo elgesį. Pavyzdžiui, negalima sakyti: ,,Tu nešvarus”, geriau – ,,Tavo rankos nešvarios, reikia jas nusiplauti” ir t. t.

Ugdydami įvairius įgūdžius, įpročius, mokydami mažylį, neužmirškite vienos iš pagrindinių pedagogikos taisyklių – visų asmenų, kurie bendrauja su vaiku, reikalavimai ir auklėjimo būdas turi būti vienodi. Pavyzdžiui, kad nė vienas iš jų nemėgintų vaikui įsiteikti, leisdamas daryti tai, ko neleidžia daryti kitas. Taip pat bus blogai, jei vieni suaugusieji pratins tvarkingai atlikti pradėtą darbą, o kiti reikalaus viską metus paklusti reikalavimams, t. y. eiti valgyti, rengtis ir t. t.

Šitoks blaškymas trukdo susiformuoti įgūdžiams, pratina prie netvarkos. Pratinkite vaiką prie švaros. Pradedant antrais gyvenimo metais, vaikai labai mėgdžioja tėvus, vyresnius vaikus ir suaugusius žmones.

Jie visus suaugusiųjų darbus laiko įdomiais ir stengiasi juos dirbti. Neatstumkime mažylio, kai jis, vos pradėjęs kalbėti, šaukia: ,,Ir aš! Ir aš!”. Mama skalbia drabužius, ir vaikutis nori tą patį daryti. Duokite jam ką nors išplauti ir nuteikite vaiką tikslingam darbui, pavyzdžiui: ,,Šiandien išskalbk lėlytei suknelę, o kai paaugsi,- išskalbsi savo”.

Būna ir taip. Vaikas pradeda ką nors dirbti, jam nesiseka, nors ir žiūri, kaip tą darbą atlieka suaugęs žmogus. Nesijuokite iš vaiko, nesakykite jam skaudinančio žodžio. Prieikite ir ramiai parodykite, kaip reikia, pavyzdžiui, išsimuilinti rankas, o paskui gerai nusiplauti. Tegul vaikas pakartoja šį veiksmą keletą kartų (nesvarbu, kad iškrinta muilas, ištyška vanduo ir pats apsitaško).

Po to parodykite likusį vandenį ir pasakykite: ,,Matai, koks nešvarus vanduo. Kaip gerai nusiplovei rankutes. Kokios jos dabar švarios ir gražios”. Vaikas, norėdamas, kad jo rankos būtų švarios ir gražios, jas noriai plaus. Jis turi suprasti, kad veiksmas, kurį atlieka, yra būtinas, tada atsiras poreikis jį atlikti. Nei bausmė, nei grasinimai nepadės išugdyti įpročio, įgūdžio.

Mokydami vaiką higieninių įgūdžių, sudarykite palankią emocinę aplinką, t. y. vaiko nebarkite, neatstumkite nuo darbų (žinoma, jeigu vaikui jie nepavojingi), kuriuos atliekate. Jeigu 10 min. vaikas dirbs, pavyzdžiui, plaus veidą ir rankas, tai jo vystymuisi šitai duos naudos daugiau negu kelios valandos neorganizuoto žaidimo.

Termometras vandens temperatūrai matuoti

Termometras vandens temperatūrai matuoti. Termometras įmerkiamas. Vonelės vandens temperatūros matavimas: kairėje- tinkamas, netinkamas į vandenį ir laikomas tol, kol stulpelis nustoja kilti. Tada, neištraukus jo iš vandens, sužinoma vonelės vandens temperatūra. Atsiminkite, kad ištraukto iš vandens termometro stulpelis rodys ne vandens, o kambario temperatūrą.

Vata. Iš anksto paruošti nedideli vatos gabalėliai sudedami į švarų stiklainį ir uždengiami. Vatos kaskart imama tiek, kiek reikia. Panaudotiems vatos gabalėliams reikia turėti atskirą indelį (lėkštutę, padėklą ar stiklainį).

Muilas. Naudotinas tik ,,Vaikų” muilas. Netinka suaugusiųjų tualetinis muilas, tuo labiau – ūkiškas.

Žirklės. Kūdikio nagams apkarpyti reikia turėti atskiras lenktas žirklutes. Prieš naudojant jos nuvalomos vata, suvilgyta spiritu.

Šukos turi būti retos, neaštriais danteliais, kad šukuojant nesužeistų odos. Jos plaunamos su muilu ir vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiomis šukomis niekam kitam negalima šukuotis. Reikia turėti ir tankias šukas pleiskanoms iššukuoti.

Kalio permanganatas. Paprastai vaistinėje perkami kalio permanganato grūdeliai. Iš jų pasigaminamas tamsios spalvos kalio permanganato tirpalas, kuris laikomas vaistinėlėje. Prieš maudant kūdikį, kalio permanganato tirpalo į vonelę pilama tiek, kad vanduo nusidažytų rausva spalva. Kalio permanganato tirpalą uždarytame buteliuke galima ilgai laikyti. Jei jo spalva pasikeičia, reikia pasigaminti naujo tirpalo.

Jokiu būdu, maudant kūdikį, į vonelę negalima berti kalio permanganato grūdelių. Mat neištirpę grūdeliai gali prilipti prie kūdikio odos ir ją nudeginti. Tuomet atsiranda rudos dėmės, kurios gali supūliuoti ir ilgai negyti. Jei kūdikio oda sveika, kalio permanganato tirpalas maudymui nevartotinas.

Termoforai gali būti elektriniai arba guminiai. Guminis termoforas pripilamas karšto vandens ir naudojamas lovutei, kūdikio drabužiams arba jam pačiam sušildyti.

Nešvariems baltiniams laikyti geriausiai tinka specialus uždengiamas indas, kurio dangtis atidaromas koja paspaudus pedalą. Galima naudoti ir paprastą emaliuotą kibirą su dangčiu.

Lytinių organų priežiūra

Lytinių organų priežiūra. Berniukams reikia kruopščiai apvalyti varpą, atsmaukti apyvarpę ir išvalyti jos raukšles vata, suvilgyta vandeniu ar aliejumi. Taip pat valomos ir kapšelio raukšlės. Mergaičių išorinių lytinių organų liesti nereikia. Jei kartais tarp lytinių lūpų patenka talko, tai jis paprastai lengvai išsiplauna kūdikį maudant.

Vaiko kambarys. Kambarys, kuriame gyvena kūdikis, turi būti šviesus, saulėtas, erdvus, gerai vėdinamas, sienos dažytos aliejiniais dažais, kad būtų lengva valyti drėgnu skuduru. Jei atskiro kambario nėra, tai jam išskiriama geriausia, šviesiausia kambario dalis. Nei saulė, nei elektros šviesa neturi apšviesti miegančio kūdikio. Nuo tiesioginių šviesos spindulių ji reikia apsaugoti širma arba paklode.

Naujagimiui pirmomis dienomis kambario temperatūra turi būti 22-23°C. Vėliau palaipsniui ji mažinama iki 18-20°C. Kambarį reikia dažnai vėdinti.

Žiemą ir vasarą patartina laikyti atidarytą langelį, ypač kūdikiui miegant. Jei tam galimybių nėra, tai kambarys kelis kartus per dieną gerai išvėdinamas, ypač vakare prieš miegą ir rytą.

Esančio pietų pusėje kambario langai saulėtomis vasaros dienomis uždangstomi drėgnomis paklodėmis, kad kūdikis neperkaistų. Grindis, baldus reikia kasdien šluostyti drėgnu skuduru.

Vaiko kambario nereikia užgriozdinti nereikalingais baldais arba daiktais. Baldai turi būti paprasti, gražūs, lengvai plaunami, be aštrių kampų, kad vaikas nesusižeistų. Ant sienų patartina pakabinti spalvotus vaikiškus paveikslėlius. Svarbu, kad aplinkoje, kurioje vaikas žaidžia, nebūtų ir aštrių, smailių, greit dūžtančių stiklinių daiktų, kuriais jis gali susižeisti. Vaistinėlė pakabinama aukštai, kad vaikas jos nepasiektų.

Kūdikiui žaisti labai patogu įrengti maniežą, kurio dugnas nuo grindų turi būti per 6-8 cm. Jei žaislas iš maniežo iškrinta, tai kūdikis pro virbus pats gali jį pasiimti. Būdamas manieže, kūdikis ilgai žaidžia ir netrukdo motinai atlikti namų ruošos darbus.

Jei kambariai maži ir maniežui nėra vietos, bet kurį kambario kampą galima atitverti sulankstoma tvorele, kurią lengva išardyti, o ant grindų patiesiama antklodė, porolono gabalas ar kilimas. Dabar parduotuvėse galima nusipirkti apvalių sudedamų maniežų.