Home

Kaip auginti Pampų žolę?

Pampų žolė – egzotiškas, įspūdingas daugiametis dekoratyvinis augalas, išsiskiriantis didelėmis, puriomis, elegantiškomis šluotelėmis ir ilgu, siauru, sidabrišku stiebu. Ji tapo ypač madinga tiek soduose, tiek interjere (sausai skintos puokštės). Lietuvoje pampų žolę auginti lauke sudėtingiau nei pietų Europoje dėl klimato, bet turint šiek tiek kantrybės – įmanoma!


1. Augimo vietos parinkimas

  • Saulėta, apsaugota nuo vėjų vieta. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau – šešėlyje augalai nežydės ir išsigims.
  • Dirva – labai laidi, lengva, smėlinga ar žvyringa, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos.
  • Netinka vietos, kur užsistovi vanduo ar būna šlapia žemė (ypač žiemą).

2. Sodinimas

  • Geriausia sodinti pavasarį (kai žemė jau įšilo, baigėsi šalnų pavojus – balandžio pabaiga–gegužė).
  • Kasimo duobė turi būti platesnė už šaknų gumulą, beriamas papildomas drenažo (smulkus žvyras, keramzitas) sluoksnis.
  • Sodinant augalą statykite į tą patį gylį, kaip augo iki tol.
  • Gerai palaistykite pasodintą augalą.

3. Laistymas ir priežiūra

  • Po pasodinimo palaistykite gausiai, vėliau laistykite tik ilgų sausros periodų metu – pampų žolė labai atspari sausrai.
  • Jei auginate vazone, laistykite šiek tiek dažniau, bet neprileiskite stovinčio vandens.

4. Tręšimas

  • Pavasarį – tręškite lėtai tirpstančiomis, kompleksinėmis trąšomis ar šiek tiek komposto, bet nepertręškite – užtenka vieną kartą per metus.
  • Labai trąšioje žemėje stiebai gali išsivystyti pernelyg aukšti ir pradėti krypti.

5. Auginimas vazone (balkone/terasoje)

  • Rinkitės didelį, gilų indą su drenažo skylėmis.
  • Substratas – laikantis pagrindinių principų: purus, smėlingas, derlingas, bet bet kuriuo atveju NEUŽMIRKSTANTIS.
  • Rudenį prieš stipresnes šalnas vazoną perkelkite į vėsią, bet neperšąlančią patalpą (pvz., garažas, apšiltintas rūsys).

6. Žiemos apsauga

  • Pampos žolė nėra visiškai atspari lietuviškoms žiemoms – šaknis būtina mulčiuoti: storai užklokite durpių, lapų, eglišakių, šiaudų ar net specialia agroplėvele.
  • Jei pasodinote ekspozicijos vietoje ir ilgesni laikotarpiai – ypač šaltomis ir be sniego žiemomis – augalas gali neišgyventi.
  • Vazone žiemojančius augalus stumkite į vėsią patalpą (5–10 °C), mažai laistykite.

7. Genėjimas

  • Pavasarį pašalinkite senas, lūžusias ar pernykštes lapų skroteles bei žiedynus – nauji greitai ataugs.

8. Daiginimas iš sėklų

  • Sėklomis dauginama pavasarį (kovo–balandžio mėn.), sėklas sėjant ant drėgnos, lengvos žemės substrato (nedengiant storu sluoksniu).
  • Palaikykite šiltai ir drėgnai, sudygsta per 2–5 savaites.
  • Daigai pirmais metais auga lėtai.

  • Saulė, labai gera drenažas, sausra – svarbiausi dalykai pampų žolei.
  • Žiemą – storesnis mulčio ar plėvelės dangtis arba laikyti vazoną vėsiai, nes šaltis pavojingiausias!
  • Vasarą – minimali priežiūra, galima net išsiversti be laistymo, jei nėra ilgų sausros periodų.

Kaip dauginti Chrizantemas?

Chrizantemos yra lengvai dauginami, tačiau „atjauninimo“ reikalaujantys augalai. Geriausia įsišaknija auginiai iš pavasario arba vasaros ūglių, o stambesnės formos ir sodo chrizantemos dažnai dauginamos ir dalijant kerą. Pateikiu abu pagrindinius būdus:


1. Chrizantemų dauginimas auginiais

Kada? – Geriausias laikas: balandis–birželis, kai augalas aktyviai auga.

Žingsniai:

  1. Nupjaukite 7–10 cm ilgio sveiką, be žiedų arba žiedpumpurių, viršūninį ūglį (kertant po lapų pora).
  2. Nuimkite apatinius lapus, palikite tik 2–3 viršutinius.
  3. Galite pamirkyti augimo stimuliatoriuje (neprivaloma, bet pagreitina įsišaknijimą).
  4. Sodinkite auginį į drėgną durpių ir smėlio arba perlito mišinį, įstatykite 2–3 cm gyliu.
  5. Uždėkite permatomą maišelį ar stiklinį indą (mini šiltnamis) – palaikysite drėgmę ir šilumą.
  6. Laikykite šviesioje, bet nuošalioje vietoje (ne saulėje, temp. 18–22 °C).
  7. Nuolat drėkinkite substratą, vėdinkite šiltnamį kasdien.
  8. Šaknys išauga per 2–3 savaites. Kai sužaliuoja nauji lapai, auginiai pasiruošę persodinimui.

2. Chrizantemų dauginimas kerelio dalijimu

Kada? – Geriausia pavasarį, augalui pradėjus vegetaciją.

Žingsniai:

  1. Iškaskite visą chrizantemos kerą.
  2. Kruopščiai (bet švelniai!) atskirkite šakniastiebius su keliais ūgliais arba ką tik prasikalusiais jaunikliais.
  3. Pasodinkite į atskirus vazonus ar naujas vietas sode – giliai neužkaskite, tik tiek, kiek augo iki tol.
  4. Gerai palaistykite, pridenkite nuo stipraus saulės ar vėjo.
  5. Pirmais mėnesiais stebėkite drėgmę, kartais patręškite.

Papildomi patarimai

  • Chrizantemas patogu auginti ir iš sėklų, tačiau sėjamasi žiemą ar anksti pavasarį – šis būdas retesnis, nes ne visos veislės išlaiko savybes.
  • Dauginant kilimas („kilimines“) sodo chrizantemas – atskirkite šaknų „takučius“ su ūgliais.
  • Stiprūs auginiai – iš neperaugusių, „ne sumedėjusių“ pavasarinių stiebų.

Lengviausia – viršūniniais arba stiebų auginiais pavasarį ar vasarą.
Dalijant kerą lengvai dauginate solidžius augalus sode arba pavienius vazoninius chrizantemas.
Auginiai paprastai įsišaknija be rūpesčių, ypač jei laikote šiltai ir drėgnai.

Kaip dauginti Sansevjerą?

Sansevjera – vienas lengviausiai dauginamų kambarinių augalų! Dauginti galima lapo auginiais, dalijant kerą arba, kai kurios rūšys, ofsetais („vaikučiais“) su šaknimis. Žemiau žingsnis po žingsnio, kaip atlikti visas šias pagrindines dauginimo procedūras.


1. Dauginimas lapų auginiais (vandenyje arba žemėje)

a) Lapo nupjovimas

  • Naudokite aštrias, švarias žirkles ar peilį – nupjaukite tvirtą sansevjeros lapą (galima daryti ir su dalimi lapo).
  • Labiausiai tinka pjaustyti į 5–10 cm ilgio gabalėlius.

b) Svarbu!

  • Atminkite, kur viršus, kur apačia: sodinkite taip, kaip augo – „apačia“ turi būti žemyn. Pjūvio vietą galite įpjauti įstrižai (žemutinę pusę), o viršutinę lygiai.

c) Džiovinimas

  • Prieš sodinant, pjūvio vietas leiskite apdžiūti 1–2 dienas kambaryje (tai sumažina puvinio riziką).

d) Sodinimas

  • Kiškite auginį į drėgną, purią žemę (idealu – kaktusų ar sukulentų substratas).
  • Galima pamerkti ir į vandenį: jis lengvai išleis baltas „bulveles“ (šaknis), tada persodinkite į žemę.

e) Priežiūra

  • Vazonėlį laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, nelaikykite tiesioginiuose saulės spinduliuose.
  • Laistykite labai minimaliai! Daugiau drėgmės – daugiau puvinio rizikos.

f) Kada persodinti?

  • Prigijimas gali užtrukti 1–3 mėnesius. Kai pasirodo stiprios šaknys ir nauji „vaikučiai“ – galima persodinti į nuolatinį vazoną.

2. Kerelio dalijimas

  • Išimkite šaknų gumulą iš vazono.
  • Atsargiai atskirkite kerą į kelias dalis taip, kad kiekvienoje būtų bent viena augimo rozetėlė su šaknimis.
  • Persodinkite į atskirus vazonus su nauju substratu.

3. Dauginimas „ofsetais“ („vaikučiais“)

  • Senesnės sansevjeros dažnai išaugina šoninius „vaikučius“ su šaknimis (daigelius).
  • Atsargiai atskirkite daigelį su šaknimis ir pasodinkite į atskirą vazoną.

Patarimai:

  • Dauginant lapų gabalėliais, margų sansevjerų veislės dažnai praranda originalų lapo raštą – nauji lapai gali būti žali.
  • Nenaudokite labai kompaktiškos žemės – svarbu gera oro ir vandens tėkmė.

Sansevjerą dauginti galima lapų auginiais, dalijant kerą, atskiriant vaikučius. Daiginkite šviesoje, minimaliai laistykite, o margoms veislėms – rinkitės dalijimą, jei norite išlaikyti raštą.

Kaip laikyti tulpių svogūnėlius iki sodinimo?

Tinkamas tulpių svogūnėlių (o taip pat ir kitų svogūninių gėlių) laikymas iki rudens sodinimo labai svarbus, kad svogūnėliai išliktų sveiki, nesupūtų ir tinkamai sužydėtų kitą pavasarį.


1. Kada ir kaip iškasti svogūnėlius?

  • Tradiciškai tulpių svogūnėliai kasami birželio pabaigoje–liepos pradžioje, kai antžeminė dalis visiškai nudžiūva.
  • Svogūnėlius atsargiai atkaskite, nuvalykite nuo žemių, atskirkite vaikučius.

2. Pirminis paruošimas laikymui

  • Po iškasimo svogūnėlius gerai apdžiovinkite sausoje, vėdinamoje vietoje (be saulės), ant tinklelio ar laikraščių 1–2 savaites.
  • Apžiūrėkite, atmeskite pažeistus, susirgusius ar supuvusius svogūnėlius.

3. Laikymo sąlygos iki rudens sodinimo

  • Tinkama vieta: sausavėsiai šilta (idealiai +18–22 °C pradžioje, vėliau galima laikyti vėsesnėje, bet svarbu – jokių didelių temperatūros svyravimų).
  • Atsargiai sudėkite svogūnėlius į vieną sluoksnį (arba retą, kelių sluoksnių, bet taip, kad nevaržytų oro cirkuliacijos) ant grotelių, dengiančio popieriaus arba tinklelio; NIEKADA nelaikykite plastikiniuose, sandariuose maišeliuose ar uždarame inde!
  • Neprikimškite jų per arti vienas kito – puvinys ar grybelinės ligos lengvai plinta.
  • Laikyti tamsioje vietoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

4. Kontrolė

  • Periodiškai peržiūrėkite svogūnėlius: jei kuriame pasirodo pelėsis, puvinys, pašalinkite jį iš karto.
  • Per vasarą reguliuokite drėgmę (neturi būti drėgna); per karštą vasarą patikrinkite dažniau.

5. Kada sodinti?

  • Lietuvoje svogūninės gėlės sodinamos rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.
  • Iki tol laikomas svogūnėlis turi būti tvirtas, kietas, be dėmių.

Tulpių svogūnėlius laikykite sausai, vėsiai, gerai vėdinamoje vietoje iki sodinimo rudenį. Periodiškai peržiūrėkite – jei kuris pažeistas, pašalinkite.

Kaip pražydinti Cymbidium?

Cymbidium – viena iš populiariausių orchidėjų, žavinti įspūdingo dydžio žiedynais. Ši orchidėja laikoma kiek reiklesne žydinimo sąlygoms nei phalaenopsis, bet jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių, gausite nuostabių žiedų kiekvieną rudenį ar žiemą!


Svarbiausios cymbidium žydinimo sąlygos

1. Temperatūros skirtumai (diena/naktis)

  • Rudens pabaiga–ankstyvas pavasaris – raktas į žiedkočių formavimąsi!
  • Optimalu: dieną +18–24 °C, naktį +10–14 °C.
  • Svarbiausia – dienos/nakties temperatūrų skirtumas turi būti bent 6–8 °C!
  • Vasarą cymbidium drąsiai laikykite lauke arba balkone nuo gegužės iki rugsėjo–spalio, tik saugokite nuo kaitros ir labai šaltų naktų.
  • Kai ruduo atvėsta, palikite lauke iki pirmųjų šalnų – būtent vėsios naktys paskatina žiedkočių formavimą!

2. Šviesa

  • Cymbidium mėgsta daug ryškios, išsklaidytos šviesos (bet ne deginančią pietinę vidurvasarį).
  • Geriausia vieta: rytinė, vakarinė arba labai gerai apšviesta pietinė palangė.
  • Šviesos trūkumas lemia, kad augalas „tingi“ krauti žiedus arba žiedkočiai būna silpni.

3. Laistymas

  • Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) laistyti reguliariai, kad substratas nestovėtų visiškai sausas, bet ir nepermirkusi žemė.
  • Nuo rugpjūčio laistymą pamažinti, žiemą dar labiau – leisti substrate šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
  • Laistyti geriausia lietaus arba stovuotu, kambario temperatūros vandeniu.

4. Tręšimas

  • Nuo pavasario iki rugpjūčio kas 2 savaites specialios trąšos orchidėjoms (iki žiedkočių atsiradimo naudokite didesnio azoto, vėliau – daugiau fosforo ir kalio).
  • Žiemą tręšti reikia retai.

5. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo cymbidium sausina dalį lapų – tai natūralu.
  • Svarbu nepertręšti ir neperlieti per šį laiką.
  • Nekarpykite žiedkočių, kol jie visai nesudžiūsta patys – taip augalas pasisavina medžiagas kitam sezonui.

Kiti patarimai

  • Vasarą galite cymbidium palaikyti ant lauko palangės, pavėsyje arba pusšešėlyje, ir nebent stipriai atšąla – tik tada įneškite į vidų.
  • Žydėjimą neretai lemia poros savaičių šilto/vėsaus ciklas (ryškus temperatūros kontrastas).
  • Didelis vazonas, per tankus substratas arba didelis perlaistymas – dažniausios priežastys, kodėl žiedų nesulaukia.

Dažnos klaidos

  • Per šilta ir vienoda temperatūra (net artėjant rudeniui) – augalas „nežino“, jog laikas formuoti žiedus!
  • Per gausus tręšimas – skatina lapus, bet ne žiedus.
  • Šviesos trūkumas – neformuoja žiedkočių arba žiedai būna silpni.

Norėdami pražydinti cymbidium, užtikrinkite ryškią šviesą, didesnį skirtumą tarp dienos/nakties temperatūrų ir kiek sausesnį substratą prieš ramybės laikotarpį. Svarbiausia – kantrybė ir natūralios sąlygos!