Paulius - apie viską.... - Page 101 of 116 - Visas temas pradėkime nuo saves....

Teisiniai reikalavimai tarptautiniams krovinių vežimams

Transportas, ypač tarptautiniai vežimai, yra viena iš labiausiai reguliuojamų gamybos šakų Europoje. Kiekviena šalis turi daugybę įstatymų, nutarimų ir taisyklių, reguliuojančių viską – pradedant techniniais standartais, baigiant kainomis ir mokesčiais (Palšaitis, R. 1994). Pagrindinės probleminės sritys, suderinant Lietuvos kelių transporto veiklos teisinį reguliavimo mechanizmą su Europos Sąjungos reikalavimais, yra vežimo veiklos licencijavimas, leidimai vežti krovinius užsienio šalyse, technologijos ir saugumas (Šakalys, A., Palšaitis, R. 2006).

Įmonė, norinti verstis vežėjo automobiliais verslu, privalo:

būti geros reputacijos;
būti tinkamos finansinės padėties;
atitikti profesinei kompetencijai keliamas sąlygas (Butkevičius, J. 2008).

Leidimai vežti krovinius užsienio šalyse yra viena iš pagrindinių krovinių vežėjų verslą ribojančių priemonių. Remiantis tarptautiniais susitarimais, kroviniams gabenti Europos šalyse vežėjai privalo turėtidvišalius (daugiašalius) leidimus arba Europos transporto ministrų konferencijos išduotus (ETMK) leidimus. Leidimai paprastai suteikia teisę vežti krovinius tarp susitariančių šalių, vežti krovinius tranzitu per susitariančių šalių teritorijas ir vežti krovinius į trečiąsias šalis (Butkevičius, J. 2005).

Taip pat tarptautinius vežimus gali atlikti vežėjai, turintys Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, išskyrus atvejus, kai tokios licencijos nereikalingos. Turinčių licenciją vežėjų transporto priemonės gali būti naudojamos krovinių vežimui tarptautiniais maršrutais, jei šios turi Valstybinės kelių transporto inspekcijos išduotą tai transporto priemonei licencijos kortelę, išskyrus atvejus, kai tokios kortelės nereikalingos (Baublys, A. 1996). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, licencijos buvo pervadintos į Europos Bendrijos licencijas, o licencijų kortelės – į Bendrijos licencijų kopijas (Butkevičius, J. 2008).

Svarbiausios tarptautinės konvencijos ir ir susitarimai, reglamentuojantys kelių transporto veiklą yra Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) bei Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). AETR susitarimas taikomas kiekvienos Susitariančiosios šalies teritorijoje visiems tarptautiniams vežimams keliais, kai važiuojama bet kokia transporto priemone, registruota minėtosios Susitariančiosios šalies teritorijoje arba bet kokios kitos Susitariančiosios šalies teritorijoje.

Šis susitarimas reglamentuoja vairuotojų amžių bei jų kvalifikaciją, vairavimo bei poilsio režimus, pertraukas, naudojamus kontrolės prietaisus bei aptaria tam tikras išimtis. CMR konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Konvencija netaikoma vežimams, vykdomiems pagal tarptautines pašto konvencijas; palaikų vežimui; būsto apstatymo vežimui persikraustant.

CMR konvencija reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo ir vykdymo tvarką, vežėjo atsakomybę, taip pat jo atsakomybę prieš kitus asmenis, pretenzijų ir ieškinių teikimo tvarką (Butkevičius, J. 2005).

Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai

Prieš einant i ekskursija, aš net neįsivaizdavau sau kas ten yra. Aš maniau kad ten paprastos kapines nuo antro pasaulinio karo, kur buvo palaidoti Sovietų sąjungos kariai. Ir kai priėjom prie kapinių, pamačius pirma vaizdą aš pagalvojau kad čia nebus nieko įdomaus. Užėjus i kapinių teritorija pradėjo atsiverti malonus akiai vaizdai. Man labai patiko vienas dalykas, kuri man rodos pastebėjo visi, tai kaip atrodo antkapiai skirtingų valstybių ir laikų. Ir užėjus i kuri nors kapiniu kampeli iškart matosi kokiais metais buvo laidota, man tai pavyzdžiui tai labai patiko.

Dar viena pastaba, jeigu dabar pažiūrėsim pavyzdžiui nors į Vilnių, čia mes matom irgi ta pati kaip ir Kapinėse, pastatų architektūra parodo kada buvo pastatytas šis pastatas ir kas tuo metų valdė musų gimtąja šalį. Nežinau, bet kai aš pamatysiu koki pastatą ar Kapinėse antkapi, iškart man nesunku pasakyti kokios jis tautos. Mano manimu kiekvienas sukurtas dalykas parodo žmogaus charakteriu, kultūra net išvaizda. Tai kai aš ėjau per kapines, buvo toks įdomus jausmas, tarsi aš keliauju iš amžių į amžius, iš valstybės į valstybė. Kai pradėjo pasakoti apie kai kurios kapus tai iš tiesu buvo įdomų, bet tuo pačiu ir skaudu, nes mirtis jau nuo žmonijos atsiradimo, tai didele nelaime.

Bet kaip žmogus nenorėtu mirti tai neišvengiama. Blogiausiai yra tas, kai tėvai praranda savo vaikus. O vaikščiodamas per kapinius, kiek aš mačiau mirusių vaikų, paauglių ir šiaip jaunių žmonių. Kurie nespėjo padaryti beveik nieko savo gyvenime. O gal jie galėjo pakeisti pasaulį ar dar ką nors nuveikti žmonijos labui. Kai mes priėjom prie kapų kur buvo palaidoti rusų kariai žuvę antrame pasauliniame kare, ten stovėjo kažkur penkių metrų paminklai. Kai mes pradėjom aptarinėti šios paminklus kai kurie studentai pasakė jok paminklai rodo agresija. Aš su tokiom išvadom tikrai nesutinku, man šis paminklas parodo šalies galingumą.

Ir gerai pasižiūrėjus į tuos karius, jie stovi dviem eilėm tai parodo valstybes siena ir jai kas nors ateis užkariauti šaly tai tikrai reiks pasigailėtu už savo pasiputima ir abejojama kad ši šalys negali save apginti. Prie šių paminklu tinka labai graži rusiška patarle „Kas pas mus su kardu ateis, tas nuo jo ir pražus”. Po šiu kapiniu mes nuėjom prie kapu tu žmonių kurie padare darbu ir geru, bet deja ir nelabai geru Lietuvos labui. Ir vėl mes matom skirtumą kaip atrodo antkapiai padaryti sovietų laikais, ir kaip atrodo neperseniausiai žuvusiu įžymybių. Dar galima sudaryti viena išvada, antkapis parodo žmogaus vaidmenį ir ką jis padare Lietuvai, o antkapyje jo veidas parodo jo darbu krypti ir ju geruma ar atvirkščiai. Bet mes jau priėjom prie to, kad šiai dienai žmogaus antkapis parodo ant kiek jis buvo turtingas.

Dabar už dideliu pinigu kieki tave palaidos tokioj vietoj kur net pati geriausia ir įžymiausia ten nelaidos. Aptarus tai mes nuėjom prie partizanu kapu. Aš iškart galiu pasakyti kad jie kaip buvo partizanais iki mirties tai ir po to ju gyvenimas nepasikeitė. Labiausiai man patiko tas kad ten viskas švaru ir kad valstybe skiria lėšas palaikymui. Per visa ekskursijos laiką buvo pora trukumu tai šaltas oras ir ribotas laikas. Kai jau ėjom atgal į kolegija neilgam sustojom prie kapų kur palaidoti lenkų kariai.

Tai atrodė labai įdomiai jie buvo palaidoti ne bendrame kape kaip rusai, o vienas šalia kito ir susidarė nemažas plotas. Dar užėjome į bendros vokiečių ir rusų kapines. Nu galiu pasakyti tik viena, kad ten stovi tik tai paminklas. Nes tais laikais karo metu žmones buvo laiduodami ten kur buvo rasti. Ir galiu pasakyti viena, kad žeme tai ir yra didžiules kapines. Nes per visa žemės egzistavimą man atrodo, kad nėra tokio žemes gabaliuko kur negulėjo miręs kūnas.

Saugos darbe ir asmens higienos reikalavimai

Saugos darbe ir asmens higienos reikalavimai.

Dažytojai privalo vadovautis Statybos normomis ir taisyklėmis „Darbo saugumo technika statyboje“.Už tai, kad, atliekant statybos ir montavimo darbus, būtų laikomasi šių taisyklių ir vykdomos darbo saugumo technikos bei gamybinės sanitarijos nuorodos, atsako statybos ir montavimo organizacijų inžineriniai ir techniniai darbuotojai.

Priimtiems naujiems darbininkams leidžiama pradėti dirbti tik išklausius įvadinį (bendrąją) darbo saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos instruktažą, taip pat darbo saugumo instruktažą jau darbo vietoje. Pastarasis instruktažas kartojamas, pakeitus darbą arba pakitus jo sąlygoms Kompleksinės brigados instruktuojamos ir apmokomos saugių darbo būdų, atsižvelgiant į visas atliekamų darbų rūšis. Kas trys mėnesiai visi darbininkai instruktuojami pakartotinai. Instruktažai registruojami specialiame žurnale.

Be instruktažo, nepraėjus trims mėnesiams nuo priėmimo į statybą dienos, Darbininkas apmokomas saugių darbo būdų pagal tos organizacijos vyriausiojo inžinieriaus patvirtintą programą. Darbininkams, susietiems su kenksminga arba pavojinga gamyba, privalomos pirminės ir periodiškom medicininės apžiūros sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais terminais.

Statybos tolygiose organizacijose steigiami darbo saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos meto diniai mokymo bei propagandos centrai- darbo saugumo technikos kabinetai arba kampeliai, kuriose yra vaizdumo priemonių ir literatūros.

Dirbantieji patalpose turi būti apsaugoti nuo skersvėjų, dulkių, Žalingų garų ir dujų. Specialios poilsio vietos, dengtos stogu arba brezentu, turi būti įrengtos ne toliau kaip per 50 m nuo darbo vietų.

Ypač svarbu saugiai dirbti tada, kai vartojami importiniai dažai, klijai, mastikos, apmušalai ir plėvelės: dirbantiems privaloma laikytis firmos instrukcijų, nurodančių, kaip elgtis su tomis medžiagomis. Kai kurie klijų skiedikliai išskiria sprogius garus. Jeigu firmų nenurodyta, kaip saugiai dirbti, tai importinius klijus ir mastikas vartoti draudžiama tol, kol nebus gautas sanitarinės priežiūros organų leidimas ir patinta vartojimo instrukciją.

Patalpose, kuriose dirbama su klijais, mastikomis ir dažais, išskiriančiais sprogius ir kenksmingus sveikatai garus, turi būti tiekiamoji-ištraukiamoji ventiliacija. Į tas patalpas neleidžiama įeiti pašaliniams asmenims. Dirbti su klijais, mastikomis ir dažais, kuriuose yra toksiškų komponentų, leidžiama ne jaunesniems kaip 18 metų amžiaus darbininkams, apžiūrėtiems medicininės komisijos ir gavusiems specialų jos leidimą.

Pagal TSRS sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą darbininkus, nuolatos dirbančius su minėtomis medžiagomis, turi periodiškai apžiūrėti medicininė komisija.

Patalpose, kuriose laikomos, gaminamos ir vartojamos polimerinės medžiagos, išskiriančios degius ir sprogius garus, draudžiama rūkyti bei tokius darbus, kuriose pasitaiko ugnies arba kibirkščių.

Nuodingąsias medžiagos pagal galiojančias normas reikia laikyti atskiroje gerai vėdinamoje patalpoje, toliau nuo gyvenamųjų namų, valgyklų, geriamoje vandens šaltinių ir darbo vietų. Patalpose, kuriose laikomos nuodingosios medžiagos, jų žymekliai turi būti dažyti skirtingomis signalinėmis tų medžiagų spalvomis. Tose patalpose esanti apšvietimo armatūra ir elektros varikliai turi būti su apsaugančiais nuo sprogimo gaubtais. Turi būti numatytos priemones, neleidžiamos atsirasti ir kauptis statinės elektros krūviams, pavyzdžiui, nerekomenduojama darbo metu vilkėti drabužių, pasiūtų iš polimerinių medžiagų.

Pradėjus apdailos darbus, statybos aikštelėje turi būti įrengta patalpa rūbams džiovinti, rūbine su praustuvais, dušais, sanitariniai mazgais. Dažytojai privalo turėti vaistinėlę, medikamentų ir priemonių pirmajai pagalbai suteikti, taip pat indą geriamo vandens.

Kiekvienas darbininkas turi būti apmokytas suteikti pirmąją pagalbą, įvykus nelaimingam atsitikimui. Tačiau net ir suteikus pirmąją pagalbą, nukentėjusįjį privalo apžiurti gydytojas.

Kava internetu

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti. Naudinga išgerti kavos prieš darbą, tą malonumą gerai pakartoti po sočių pietų. Tačiau besaikis kavos gėrimas ir ne laiku gero ne-žada. Gana greitai gali atsirasti lėtinio apsinuodijimo kofeinu požymių: nervingumas, nemiga, galvos skausmas, netaisyklingas pulsas. Jau citavome Balzako, aistringo kavos gerbėjo, žodžius. Pravartu prisiminti ir liūdną jo pavyzdį: piktnaudžiavimas kava galutinai palaužė rašytojo sveikatą. Gyvenimo pabaigoje viename laiške jis rašo: „Po to, kai aš vėl pradėjau gerti juodą kavą, atsinaujino akių traukuliai…”, o kitame laiške: ,,… Ir vėl nė eilutės! Net ištisa kavos srovė nebegali pažadinti mano smegenų…”.

Dabar grįžkime prie anksčiau pateikto klausimo: ar kenkia kava žmogaus organizmui? Gydytojai atsako atsargiai, bet gan tvirtai: sveikam žmogui, normaliai vartojant, kava naudinga. Pati kava nesukelia pavojingų ligų, bet saikingumas kiekvienam turi tapti devizu.

Kavos dirginantis veikimas priklauso nuo kofeino. Natūralioje kavoje vidutiniškai jo yra 1-2, robustoje — 2,4-2,35%. Tirpioje kavoje, pagamintoje iš kavos ekstrakto, jau bus 4,5-5% kofeino, o jei tirpi kava pagaminta iš robusto, tai jo kiekis gali siekti 7,7%. Jei tokios kavos vieną šaukštelį ištirpinsime stiklinėje vandens, vienkartinė kofeino dozė bus 0,19%, — praktiškai medikų rekomenduojama paros dozė. Tarybų Sąjungoje kavos standartuose numatyta tik žemesnioji kofeino kiekio riba. Specialioje literatūroje gvildenamas aukščiausios ribos nustatymo klausimas ir pasiūlymai uždrausti gaminti tirpią kavą iš robusta.

Tai ką gi daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių gydytojas nepataria gerti natūralios kavos? Visiškai atsisakyti gardaus gėrimo? Nebūtina. Gaminamas nemažas asortimentas kavos mišinių, kuriuose natūralios kavos visiškai nėra arba yra tik nedideli kiekiai (nuo 5 iki 35%). Tokie mišiniai sudaromi iš paruoštų augalinių produktų, kuriuos virinant su vandeniu, pasigamina gėrimas pagal skoni ir kvapą primenantis natūralią kavą. Tokiame gėrime nėra kofeino ir kafeolio, kurie nesveikame organizme gali sukelti neigiamus padarinius. Reikia priminti, kad daugelyje šalių gaminama kava, kurioje visiškai nėra kofeino. Tai dekofeinizuota kava. Ji, pagaminta iš geros rūšies kavos ne blogesnė, tik galbūt ne tokia kvapi. Paprastai tokia kava labiau kepinama, kad būtų kartesnė. Deja, dekofeinizuota kava brangesnė, nes dekofeinizacijos procesas sudėtingas ir brangus.

Natūralios kavos pupelės pakaitalų pradėta ieškoti seniai, tačiau visais atžvilgiais vertingo pakaitalo dar nerasta. Ieškodami pakaitalų, pamažu išmokome gaminti kavą, tinkančią sveikiems ir ligoniams. XVIII a. po daugelio nesėkmių atrastas vienas iš pakaitalų — cikorija. Šis atradimas priklauso vokiečių sodininkui Timme.

Cikorija — graižažiedžių šeimos augalas, gerai žinomas ir plačiai paplitęs europinėje dalyje. Šviesiai žydrų cikorijos žiedų, forma primenančių ramunę, aptinkama pievose ir pakelėse.

Mediniams paviršiams skirtos dangos būna trijų rūšių

Aliejiniai dažai galimas variantas medienai dažyti.

Aliejinių dažų (ir apskritai kitų dažų) įvairovė labai didelė. Yra daug uždarų firmų, konkuruojančių tarpusavyje. Jos siūlo mums didelį asortimentą dažų. Kiekvienos firmos sava technologija dažų gamybos, todėl mes turim bandyti naujus dažus ir daryti išvadas, kurie iš jų mums tinkamesni. Mūsų laikais yra specialūs aliejiniai dažai, skirti medienai, medžio dirbiniams, naudoti juos reikia pagal instrukciją, nes kiekvienų dažų reikalavimai gali truputį skirtis, juk nebūna blogų statybinių medžiagų, kartais medžiagos būna blogai ,žiopliai panaudojamos.

Emalis – netinkami medienai dažyti.

Dar prieš keletą metų namų dažymui paprastai buvo naudojami emaliniai dažai. Tai buvo bene pigiausia ir populiariausia medžiaga. Kartais ji būdavo atskiedžiama pokostu ar alyva, kad geriau įsigertų į medinį paviršių. Tačiau reikia pripažinti, kad emalis nėra skirtas mediniams fasadams dažyti. Šie dažai skirti nedideliems plotams (prie durų, langų, kur yra pakankamai storas medžio sluoksnis). Emalio plėvelė yra praktiškai neelastinga. Tuo tarpu medis tam tikra prasme “juda” (medis gali trauktis ar plėstis). Ypač gerai šio “judėjimo” pėdsakai matomi pietinėje namo pusėje. Namo siena tai kaista, tai šąla – todėl dažų plėvelė trūkinėja, atsilupa, į įtrūkimą patenka vanduo ir pradeda “lupti” emalį.

Mediniams paviršiams skirtos dangos būna trijų rūšių:

1.Pilnai dengiantys dažai.

2. Pusiau skaidri danga.

3. Skaidri danga.

Pilnai dengiantys dažai – suteikia fasadui norimą spalvą, tačiau medžio tekstūra lieka matoma (nedaro iš medžio plastmasės). Šios rūšies dažai tarnauja ilgiausiai, nes juose esantys pigmentai yra ilgaamžiškesni nei esantys kitose dangose. Šiais dažais padengtas paviršius tarnaus apie10 metų.

Šios srities naujovė – galimybę dažyti dar drėgną paviršių suteikiantys dažai. Tačiau medis gali būti tik šiek tiek drėgnas (pavyzdžiui, po plovimo), o ne permirkęs nuo lietaus. Taigi su šiais dažais, nubraukus likusius po plovimo lašus, galima dažyti iš karto.

Viena iš senų namų problemų – šiaurinėje namo pusėje atsirandantys pelėsiai. Čia jums gali padėti dar viena naujovė – dažai su specialiais priedais, neleidžiančiais pelėsiui išsivystyti ant medžio paviršiaus. Šie priedai žmogui visiškai nekenkia.

Pusiau skaidrios dangos – jos būna aliejinės ir skiedžiamos vandeniu. Reikėtų pripažinti, kad pusiau skaidria danga padengti namai atrodo įdomiau, kadangi pro dangą prasišviečia natūralus medžio paviršius. Tačiau kitą vertus, jos taip neapsaugo paviršiaus, kaip pilnai dengiantys dažai. Šia danga padengtas paviršius tanaus apie 5 metus.

Šios rūšies dangų taip pat būna su priešpelėsiniais priedais. Dangos spalvą jūs galite pasirinkti pagal savo skonį (nuo natūralios medžio spalvos iki raudonos). Jeigu pageidautumėte, medinį paviršių galima vizualiai pasendinti specialios dangos pagalba. Su šios rūšies produktais galima dirbti net kai temperatūra nukrenta iki +1º C medis jau šiek tiek “pagavęs” drėgmės. Ši naujovė žymiai prailgina dažymo sezoną.

Impregnavimas. Šioje srityje taip pat yra naujovių. Tai speciali impregnuojanti danga – trijų aliejų mišinys. Nauja ir darbo su šia danga technologija. Ji vadinama “šlapias ant šlapio”: dengiamas gausus pirmas sluoksnis ir po 10 minučių dažomas antras sluoksnis. Jei nėra galimybės taip dirbti, antras sluoksnis gali būti tepamas po dviejų parų. Tokiu atveju pirmajam sluoksniui leidžiama gerai įsigerti. Impregnantai būna visiškai natūralūs ar natūralių medžio atspalvių. Toks padengimas atlaiko ir drėgmės poveikį, ir temperatūrų svyravimus.

Dirbant su mediniais paviršiais nereikėtų pamiršti, kad medis reikalauja kruopštumo. Reikia atsižvelgti į orus, į temperatūrą ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Tik viską gerai atlikę, galėsite ilgai džiaugtis rezultatais.