Graižažiedinių (Compositae) šeimos. Chrizantemos kilusios iš Indijos, Kinijos ir Japonijos, ypač vertinamos dėl puikių žiedų. Iš kambarinių chrizantemų daugiausiai žinoma indijinė – Ch. indicum L., kurių tarpe esti stambiažiedžių ir smulkiažiedžių.
Ketvirtame šimtmetyje japonų sodininkai išaugino naujų chrizantemų hibridų, kurie 18 šimtmečio pabaigoje buvo atgabenti į Europą (Prancūziją). Chrizantemos žydi įvairių formų ir spalvų žiedais nuo rugpjūčio iki sausio mėnesio. Veisiamos ūgliais, kurie pjaunami chrizantemoms peržydėjus – vasario-kovo mėnesiais.
Ūgliai pjaunami nuo atžalų, išaugusių iš žemės (nupjaunamos pačios viršūnėlės su 3-4 visiškai išsivysčiusiais lapais), ir sodinami į smėlį po stiklu. 12-15 laipsnių temperatūroje ūgliai įsišaknija per 18-20 dienų. Įsišakniję ūgiai sodinami į žemių mišinį iš 2 dalių velėninės, 1 dalies mėšlinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio 7-8 centimetrų skersmens vazonėliuose. Jaunos chrizantemos laikomos ant lango. Joms užaugus iki 15-20 centimetrų aukščio, nugenimos viršūnėlės, paliekant 3-4 akutes, kad geriau šakotųsi.
Gegužės mėnesio pabaigoje arba birželio mėnesio pradžioje jaunos chrizantemos išnešamos į lauką, sodinamos darže į lysvę be vazonų arba, persodintos į didesnius vazonus, įkasamos į žemę. Stambiažiedžių veislių chrizantemos genimos, reguliariai šalin lapų pažastyse išaugusius ūglius (panašiai, kaip pomidorams), ir pradedamos tręšti 1-2 kartus per savaitę palaistant amonio salietros tirpalu (1 litrui vandens 1 gramas salietros). Liepos mėnesio pabaigoje galima patręšti superfosfatu ir kalio druska (1 litrui vandens – 1 gramas amonio salietros, 1,5 gramo kalio druskos ir 2 gramai superfosfato).
Chrizantemos laikomos ne aukštesnėje kaip 12-14 laipsnių temperatūroje, šviesiame ir gerai vėdinamame kambaryje. Dažniausiai pasitaikantieji chrizantemų kenkėjai yra amarai, voratinklinė erkutė, kopūstinuko vikšrai ir nematodės. Kovojama purkščiant augalus nikotino arba anabazino sulfatais ir dulkinant DDT milteliais.
Kovojant su nematodėmis, žemių mišinys augalus persodinant perpilamas verdančiu vandeniu, o vegetatyvinės orinės chrizantemos dalys įkišamos kelioms sekundėms į karštą (45 laipsnių temperatūros) vandenį. Žinoma, ūgleliai ir lapai apmiršta, bet po 5-10 dienų vėl pradeda augti. Iš ligų chrizantemoms pavojingiausios yra rūdys, miltligė ir lapų dėmėtumas. Kovojama purkščiant 1 procento Burgundijos skysčiu arba 0,4-0,5 procento skalbiamosios sodos tirpalu ir dulkinant sieros bei DDT milteliais.
Raktažolė (Primulė) – Primula
Peržydėjusių chrizantemų laikymas. Peržydėjusios chrizantemos laikomos kaip motininė medžiaga veisimui. Tokių chrizantemų stiebai nupjaunami (paliekant 5-6 centimetrus virš šaknies kaklelio), jos sunešamos į vėsią patalpą ir, 1-2 kartus per savaitę palaistant, laikomos iki gruodžio mėnesio. Gruodžio mėnesį persodinamos į didesnius vazonus (į anksčiau nurodytą žemių mišinį) ir statomos ant palangės 5-6 laipsnių temperatūros kambaryje.
Sausio mėnesį temperatūra keliama iki 8-10 laipsnių, chrizantemos pradedamos normaliai laistyti. Vasario-kovo mėnesiais, išaugusias iš žemės chrizantemų atžalas galima panaudoti veisimui ūgliais arba jas praretinti-palikti pačias vešliausias (2-3) ir auginti panašiai kaip išaugintas iš ūglių. Tokiu būdu išaugintos chrizantemos nėra tokios gražios, kaip išaugintos iš ūglių.
Šaltinis: kambarinės gėlės
About the author