Gulėdamas ant pilvo, vaikas kitaip viską regi; sekdamas įdomų daiktą, jis pasisuka į reikiamą pusę, stengiasi iškelti galvą aukščiau. Kartais pasitaiko ne tik trijų mėnesių, bet ir septynių mėnesių vaikų. ant pilvo gulinčių bejėgiškai, nuleista galva, nemokančių nei jos iškelti, nei išlaikyti. Tėvai jų laiku nepradėjo guldyti ant pilvo, nesuteikė galimybių patreniruoti šių judesių.
Apie trečią mėnesį ir vertikaliai laikomas kūdikis gali išmokti laikyti galvą. Jis šypsosi suaugusiajam, laikančiam ji ant rankų, žiūri į aplinkinius, laisvai sukioja galvą į visas puses. Ar dar reikia pridurti, kad tuomet jis ne tik tobulina savo judesius, bet ir patiria begalę naujų įspūdžių. Aišku, to jis išmoks, jei mokysite.
Sistemingai ant pilvo guldomas vaikas (vėliau ant pilvo versis ir pats) apie penktą mėnesį galės ilgai taip gulėti, remdamasis ištiestų rankų delnais ir gerokai išlenkęs nugarą. Gulėdamas ant pilvo. jis stebi aplinką: ima žaisliukus, žaidžia; norėdamas paimti šone gulintį žaislą, šiek tiek paslenka, perkeldamas rankas ir sukdamas liemenį, išlinksta, remdamasis tik viena ranka… Apie šeštą mėnesį kai kurie vaikai átsistoja keturpėsti.
Apie penktą mėnesį vaikai paprastai patys pajėgia apsiversti ant pilvo. Bet jeigu tas laikas praėjo (ir jeigu matote, kad kūdikiui ant pilvo gulėti patogu jis ima žaisliukus), tai padėkite jam išmokti šio judesio. Palengva patraukite už rankutės, kad jis padarytų atitinkamą judesį: palenktų galvutę prie krūtinės ir atmestų koją i šoną, stengdamasis apsiversti ant pilvo. Kai jis beveik alsidurs norimoje padėtyje, iš lėto apverskite ant nugaros. Pakartokite šį pratimą kelis kartus pirma į vieną, paskui į kitą pusę,
Nuo pilvo ant nugaros kūdikis ima verstis kiek vėliau. Iš pradžių jis versis staigiai, greitai, bet apie šeštą mėnesį jau versis grakščiau. noredamas pasiekti žaisliuką, sekdamas žvilgsniu suaugusįjį. Visi šie judesiai vaikui labai naudingi, palaiko jo smagią nuotaiką ir parengia svarbiam įvykiui – jis greit pradės šliaužioti.
Šliaužiojimas. Dauguma vaikų pajunta norą šliaužioti tada, kai, gulėdami ant pilvo arba stovėdami keturpėsti, stengiasi pasiekti priešais gu-lintį žaislą. Atkreipkite į tai dėmesį ir stenkitės pakišti tuo momentu pati įdomiausią žaislą. Iš pradžių žaisliuką reikia dėti tokiu atstumu, kad vaikas beveik liestų ji pirštų galiukais; bet jeigu jis jau po truputį šliaužioja, tai žaisliuką galima pastumti toliau.
Skatindami kūdikį šliaužioti, pajudinkite žaisliuką, pabarškinkite jį. Jeigu ir labai stengdamasis vaikas žaisliuko nepasiekia, neprišliaužia prie jo, pagelbėkite jam – atremkite savo delnus į jo padelius, kad jis atsispirtų. Kai mažasis truputį pašliauš, žaisliuką patraukite. Pakartokite tai keletą kartų, o tada leiskite jam pasiimti žaisliuką ir prisižaisti į valias.
Žinokite, kad šliaužioti vaikai pradeda įvairiai. Tie, kurie apie septintą mėnesį išmoko atsistoti keturpèsti, iš karto ims šliaužti, remdamiesi delnais ir keliais. O tie, kurie keturpėsti dar neatsistoja, kol kas šliaužioja pilvu, pakilę” ima šliaužioti vėliau. Pamažu visi vaikai gerai išmoksta šito ir dažnai tuo naudojasi: šliaužia prie juos dominančių žaislų ir daiktų, nusirito žaislas – šliaužia prie jo, šliaužia prie daiktų, į kuriuos atsirėmę galėtų mėginti atsistoti; šliaužioja pagaliau savo malonumui. Sedam, gulam, stojam ir stovim. Laiku pradėjęs šliaužioti vaikas lengvai ir greitai išmoks sėsti, gulti, taip pat atsistoti, stovėti ir vėl tūpti. laikydamasis rankomis už atramos.
Visų šių judesių mažasis išmoksta, savarankiškai žaisdamas (jeigu, žinoma, jūs pasirūpinsite tinkamomis tokio žaidimo sąlygomis). Žaisdamas su žaisliukais, stebėdamas aplinkinius, kūdikis pusiau pritupia, remdamasis čia viena, čia kita ranka; tupia ir vėl sėda, ir šitaip pamažu išmoksta šių judesių. Iš pradžių jis pasėdi visai neilgai, vos kelias akimirkas, bet netrukus ima sėdėti gana tvirtai. Apie 7-8 mėnesį anksčiau išmokęs šliaužioti vaikas pats atsisėda, tvirtai sėdi. Tuo pačiu metu jis paprastai pradeda stotis, stovėti ir vėl sėstis, laikydamasis rankomis atramos, o devintą mėnesį atramos jam tereikės vis rečiau ir rečiau.
To paties amžiaus, 8-9 mėnesių, kūdikis mokosi ir kai kurių judesių: klaupiasi, tupi (neilgai) remdamasis rankomis. Naujos pozos ir ypač staigūs judesiai mažajam labai patinka – jis džiaugiasi, garsiai juokiasi. Ir atvirkščiai, kai norite sėdintį vaiką paguldyti arba stovintį pasodinti, o juo labiau kai jis guldomas į lovelę po šliaužiojimo grindimis, gali ir pravirkti.
Kai kurie tėvai nekantrauja ir būtinai nori pasodinti” kūdikį anksčiau negu rašėme, dar neišmokusį šliaužioti. Reikia pasakyti, kad vaikas ir pats dažnai skatina juos taip elgtis griebia už pirštų ir, naudodamasis parama, smagus sédasi, dar nesulaukęs 6 mėnesių. Ir vis dėlto šito daryti nedera. Sėdėti vaikas turi tik tada, kai gali atsisėsti savarankiškai ir savarankiškai vėl atsigulti.
Šito jis išmoksta aštuntą mėnesį. Bet jeigu jūs ligi pusės metų išmokėte mažąjį sėdėti, o savo kūno padėties pakeisti jis nepajėgia, vadinasi, per visą nemiegojimo laiką gali susidaryti stuburui kenksmingas krūvis, stuburas gali iškrypti. Neleistina dar nemokantį sėdėti vaiką sodinti atremtą i pagalves, krėslą, lovos kampą.
Įvairūs judesiai vaikui labai naudingi. Sudarykite judėjimui tinkamas salygas: padėkite ant grindų lagaminą, kad vaikas galėtų ant jo užlipti: didelę žemą dėžę – mažasis į ją įlips ir vėl išlips; šalia sofos pastatykite vaikišką kėdutę, kad vaikas galėtų nuo jos užsiropšti ant sofos. Žino reikės žiūrėti, kad vaikas nenupultų. neužsima rūpesčių padaugės gautų.
Bet jeigu įvairiausiems judesiams bus pakankamai vietos, mažasis labai greit išmoks nušliaužti toli, atsistoti, stovėti ir vėl nusileisti žemén, o remtis jam bereikės vis rečiau ir rečiau. Daugelis vaikų stovėti pradeda niekur nesiremdami, kai reikia ką nors veikti su žaislu abiem rankomis. Iš pradžių taip pastovi vos kelias akimirkas, bet patiria didžiulį malonuma ir štai jie vėl paleidžia lovelės kraštą arba kėdę ir pamažu ipranta ilgai stovėti nesilaikydami.
O jeigu vaikui greitai metai ir jis šito nemoka (ir jūs esate tikri, kad jis stiprus, vikriai šliaužioja ir kad stovi vos vos tesilaikydamas ko nors), padėkite jam to išmokti. Kelias sekundes tegu pastovi nesilaikydamas, tik saugokite, kad neparvirstų.
O štai atsistoti ir vėl atsisėsti už nieko nesilaikant kūdikiui sunkiau. ir šito jis išmoksta vėliau, į metų pabaigą. Bet kartais galima išvysti dar tvirtai nemokantį stovėti mažiuką, kuris mėgina nesilaikydamas atsistoti: pirmiausia atsistoja keturpėsčias, paskui iš lėto išsitiesia, pastovi akimirką, veikiai netenka pusiausvyros ir susvyravęs nusileidžia ant grindų. Vėl atsistoja, nusileidžia, atsistoja kelis kartus iš eilės…
About the author