Graikiškasis riešutmedis priklauso riešutinių (Juglandaceae) šeimai. Tai daugiametis, kilęs iš šiltesnių kraštų medis. Lietuvos TSR savaime neauga, bet pasodinti parkuose, sodybose auga. Šaltomis žiemomis gerokai apšąla. Riešutmedžio lapai panašūs į uosių lapus. Vaistams vartojami lapai ir vaisių žievė. Lapai skinami fiziologiškai dar ne visai subrendę, mūsų sąlygomis — birželio mėn. antrojoje pusėje. Džiovinami pavėsyje. Žievė imama nuo vaisių tada, kai ji yra žalia, bet branduolys jau normalaus dydžio.
Lapuose (Folia Juglandis, Pericarpium Juglandis, Cortex Nucum Juglandis viridis, Putamina Nucum Juglandis) ir vaisių žievėje randamos beveik tos pačios veikliosios medžiagos, tačiau vaisių žievėje daugiau būna tanidinių medžiagų. Žaliavoje randamos svarbiausios medžiagos: galusinės rūgšties pobūdžio tanidinės medžiagos, fenolinio pobūdžio medžiaga juglonas, cukrinio pobūdžio medžiaga inozitas ir eterinis aliejus. Be to, yra vitaminų C, Bi, P, provitamino A ir fitoncidų. Pagaminti preparatai kaip išoriniai vartojami egzemoms, dedervinėms ir įvairioms žaizdoms gydyti. Į vidų imama kaip sutraukianti medžiaga, taip pat ir rachitui gydyti.
Be to, graikiškojo riešutmedžio žaliava vartojama kosmetikoje dažyti plaukams. Tam ypač tinka aliejinės ištraukos.
About the author