Category Archive Gėlės

Gerberos – ryškios ir nuotaikingos gėlės, kilusios iš Pietų Afrikos, dažnai vadinamos „saulės šypsenomis“. Jas galima auginti tiek kambaryje kaip vazoninį augalą, tiek lauke vazonuose šiltesniu metų laiku, o vasarą – kai kur net gėlynuose. Ypač populiarios dėl įspūdingų didelių žiedų ir spalvų įvairovės: nuo balto iki raudono, oranžinio, rožinio, geltono ir kt.

1. Vieta ir šviesa

• Labai mėgsta šviesą – geriausiai jaučiasi ant rytinės, vakarinės arba net pietinės palangės.
• Jei vasarą laikote lauke, rinkitės vietą be vidurdienio saulės (kur neperkaista).
• Tiesioginėje kaitrioje saulėje dalis veislių gali nudeginti lapus.

2. Temperatūra

• Idealiai 18–22 °C.
• Žiemą laikyti vėsiau nei +16 °C, bet ne žemiau +12 °C – padeda užtikrinti natūralų poilsio periodą.
• Saugoti nuo skersvėjų ir didelių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

• Vidutinis, bet reguliarus.
• Substratas neturi išdžiūti visas, bet taip pat neturi būti šlapias ar permirkęs – gerberos jautrios šaknų puviniui!
• Vasarą ir žydėjimo metu laistyti dažniau, žiemą – minimaliai.
• Laistyti aplink augalą, ne ant lapų ar į centrinę skrotelę.
• Naudoti minkštą, nešaltą vandenį.

4. Dirva ir persodinimas

• Lengva, humusinga, itin puri, gerai drenuojama žemė (universalus substratas su trupučiu perlito ar smėlio).
• Persodinti kas 1–2 metus, tik pavasarį.

5. Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo laikotarpiu (kovo–rugsėjo mėn.) tręšti kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems augalams (kaip trūksta mikroelementų – padidėja lapų „baltumai“).
• Po žydėjimo trąšų mažinti, ramybės metu netręšti.

6. Poilsio periodas

• Gerberos rudens–žiemos mėnesiais“ turi turėti šviesią, bet vėsesnę vietą, minimalų laistymą.
• Poilsio periodas (gruodis–vasaris) būtinas gausiam žydėjimui.

7. Dažniausios bėdos

• Lapai džiūsta, gelsvėja – perlaistymas ar šaknų puvinys, kietas arba šaltas vanduo.
• Nežydi – per mažai šviesos arba per daug azoto trąšų.
• Lapų baltos dėmės – trūksta mikroelementų arba per šaltas substratas.
• Pradeda pūti kaklelis – per žemai pasodintas ar užlietas augalas.

8. Dauginimas

• Gerberas profesionaliai dažniausiai daugina kero dalijimu arba iš sėklų (sėklų dygimas – 10–20 dienų, sėti sausį–vasarį).
• Sodinant kero dalį, būtinai kiekvienas gabalėlis privalo turėti šakneles ir bent 1–2 gyvus lapus.

Daug šviesos, vidutinis laistymas, pavasarį–vasarą tręšti, žiemos metu vėsinti ir laistyti minimaliai. Svarbu – laistyti tik žemę aplink kerelį, stebėti, kad neperšlaptų ir neperdžiūtų!

Alstromerijos (Alstroemeria) tai ryškiai spalvotos daugiametės gėlės, kurios dažnai auginamos tiek gėlynuose, tiek puokštėms pjauti. Jos garsėja ilgu žydėjimu (vasara–ruduo) ir gausiais žiedais. Daigų auginimas iš sėklų ar kerų dalijimo reikalauja kantrybės, bet užauga tvirtas, ilgaamžis augalas.

Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

1. Kaip gauti daigų?

a) Iš sėklų:

• Sėklas sėti ankstyvą pavasarį (vasaris–kovas) į daigyklas arba vazonėlius.
• Alstromerijų sėkloms dažniausiai reikalinga stratifikacija – 2–4 savaites palaikyti drėgnoje žemėje +4 °C (šaldytuve).
• Po to sėti į lengvą, purų substrate, užbarstyti plonu žemės sluoksniu, laikyti šiltai (16–20 °C), geriausia uždengus plėvele, kol sudygs.
• Sudygsta per 3–8 savaites, tačiau daigai būna jautrūs – reikės reguliariai vėdinti, neperlaistyti.

b) Dalyti kerelius:

• Veiksmingiausias būdas – dalyti suaugusį augalą pavasarį (iki aktyvaus augimo pradžios).
• Atsargiai iškaskite visą kerą, atskirkite dalis, kad kiekviena turėtų šakniastiebio ir 1–2 ūglius.
• Persodinkite į tą pačią arba naują vietą.

2. Daigų sodinimas

• Laikas: Sodinami į pastovią vietą gegužės viduryje–pabaigoje (kai nebegrėsmingos šalnos).
• Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis – kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės.
• Atstumas: 30–40 cm tarp augalų.
• Dirva: Labai puri, derlinga, humusinga, gerai drenuojama. Alstromerijos netoleruoja ilgai stovinčio vandens!
• Sodinimo gylis: Šakniastiebiai – 7–10 cm gylyje.

3. Daigų priežiūra

• Po pasodinimo gerai laistyti, bet neleisti permirkimo.
• Mulčiuoti kompostu ar lengva žieve.
• Jauni daigai jautresni šalnoms – reikia pridengti, jei grįžta šalti orai.
• Pirmais metais gausaus žydėjimo gali ir nebūti – augalas stiprina šaknis.

4. Augimo ypatumai

• Alstromerijos ilgaamžės – vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.
• Gausiai dauginasi ir savaime – suformuoja tankius, vešlius kupstus.

5. Dažniausios problemos

• Jauni daigai jautrūs perlaistymui, šaknų puviniui, vėsiam ir šlapiam orui.
• Kartais gali pulti amarai, tripsai, tačiau saulei ir vėjui atviroje vietoje paprastai bėdų nebūna.

Alstromerijų daigai geriausiai auginami iš sėklų po stratifikacijos arba dalijant kerą pavasarį. Sodinami į purią, neužmirkstančią žemę, gerai laistomi, bet neperliejami. Jauni daigai pirmus metus stiprina šaknis, žydėjimo piką dažniausiai pasiekia po 1–2 metų.

Alūnės (Heuchera) – itin populiarios daugiametės gėlės, vertinamos už įspūdingą, spalvingą lapiją: jų lapai gali būti ryškiai žali, violetiniai, bronziniai, oranžiniai, avietiniai, sidabriniai ir net margi. Alūnės puikiai tinka pavėsingiems ar pusiau pavėsiems gėlynams, puošia gėlyno kraštus, alpinariumus, vazonus, dažnai derinamos su astilbėmis, bruneromis, paparčiais, tulpėmis, narcizais.

Alūnių auginimo pagrindai

1. Vieta

• Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba lengvame pavėsyje.
• Margalapės, itin ryškių spalvų veislės mėgsta daugiau šviesos (vakarinės ar rytinės saulės), tamsialapės gali augti ir pavėsyje.
• Per daug saulėje lapai gali nudegti, išblukti; per šešėlyje – blanksta spalvos, lapų skrotelė retėja.

2. Dirva

• Lengva, puri, derlinga, neužmirkstanti žemė.
• Nesodinkite į permirkstančias ar sunkias, molingas vietas – šaknys greitai ima pūti.
• Prieš sodinimą pagerinkite kompostu, trupučiu smėlio, mulčiuoti lapais ar žieve.

3. Sodinimas

• Sodinkite pavasarį arba rudenį.
• Tarp augalų palikite 25–40 cm atstumą (priklausomai nuo veislės).
• Pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis liktų tokiame pačiame gylyje, kaip augo daigyne.

4. Laistymas

• Nauji sodinukai – reguliariai, kad žemė neišdžiūtų.
• Įsišaknijusioms alūnėms papildomas laistymas dažniausiai reikalingas tik per didesnes sausras.
• Nepalikite užsistovėjusio vandens, ypač rudenį ir žiemą!

5. Tręšimas ir mulčiavimas

• Kartą per metus tręškite subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis arba įterpkite komposto.
• Mulčiuokite žieve, kompostu – saugo drėgmę, pagerina žemės struktūrą.

6. Žydėjimas ir žiedų pašalinimas

• Žydi gegužės–liepos mėn. smulkiais, žaviais, dažniausiai baltais, kreminiais ar rausvais žiedais ant ilgų stiebų.
• Žiedynus verta šalinti po peržydėjimo – paskatinsite tankesnę lapiją.

7. Kaupimas ir dalijimas

• Kas 3–4 metus kerelius patartina padalyti ir persodinti (pavasarį arba vasaros pabaigoje) – reikalinga, kad atjaunintųsi ir nepakiltų šaknų kaklelis į paviršių.
• Jei šaknys išlenda į paviršių, užberkite žemės ar mulčio – nepalikite šaknų plikų žiemai!

8. Žiemojimas

• Puikiai žiemoja be pridengimo (išskyrus labai šaltus, atvirus plotus ar jaunus sodinukus – apdengti lapais ar eglišakiais).
• Vėlyvą rudenį verta pamulčiuoti, ypač jei ruduo sausas.

9. Dažniausios problemos

• Šaknų puvinys – per drėgna žemė, dažniausiai žiemą ar lietingą vasarą.
• Vabzdžių ir ligų – pažeidimų beveik nebūna, retkarčiais užpuola šliužai ar sraigės.

Alūnės – ilgai žydintys, labai spalvingi, ypač pavėsiui tinkantys daugiametės gėlės, turinčios dekoratyvius lapus visą sezoną. Mėgsta purią, derlingą, neužmirkstančią žemę, saikingą laistymą, periodinį dalijimą ir atjauninimą. Puikiai dera su kitais pavėsio augalais!

Gumbinė begonija – viena ryškiausių, universaliausių vasaros gėlių, žavinčių dideliais, spalvingais žiedais ir sodria lapija. Dauginama gumbais, o įspūdinga žiedų forma puikiai tinka vazonams, loveliams, gėlynams, balkonams.

1. Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

• Kada sodinti?
  • Kambariniam daiginimui – vasario–balandžio mėnesiais (pradėti balandžio pradžioje – optimalu, jei daiginama ant palangės).
  • Į lauką (arba balkoną) gumbus sodinkite po šalnų – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
• Kaip sodinti?
  • Gumbus sodinkite patrintu, išgaubtu šonu žemyn, įdubimu – į viršų (iš įdubos auga jauni ūgliai).
  • Užberkite vos 1–2 cm žemės, kol pasirodys ūgliai, vėliau galima priberkti daugiau.
  • Vazonas: su drenažo sluoksniu; dirva puri, humusinga, gerai praleidžianti vandenį.

2. Šviesa ir vieta

• Mėgsta pusiau pavėsį ar išsklaidytą šviesą (tiesioginė saulė – tik rytais/večeriais, pietinėje pusėje gali nudegti).
• Balkonuose rinkitės vietas, saugomas nuo stipraus vėjo ir lietaus.

3. Laistymas

• Reguliarus, bet itin saikingas: žemė turi būti visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
• Stenkitės nelaistyti ant gumbų, ypač kai dar neturi ūglių (perteklius skatina puvimą).

4. Tręšimas

• Pradėjus vystytis ūgliams – tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 2–3 savaites (daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto).

5. Priežiūra ir žydėjimas

• Nuskinkite nuvytusius žiedus – geriau žydės.
• Laikykite drėgnesnį orą, bet nepurkškite pačių lapų/gumbų.
• Saugojimas nuo didelio lietaus yra svarbus, nes žiedai lengvai lūžta, lapai pūva.

6. Poilsio ir žiemojimo laikotarpis

• Rudenį, kai orai atvėsta ir lapai/ūgliai pradeda gelsti, nustokite laistyti.
• Kai nudžiūsta antžeminė dalis, gumbus iškaskite, nusausinkite, nuvalykite nuo žemės ir laikykite vėsiame, sausoje, tamsioje vietoje (pvz., dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, +5–+10 °C) iki pavasario.

7. Dauginimas

• Pavasarį stambesnius gumbus galite dalinti aštriu peiliu (kiekviename turi likti bent 1–2 „akutės“).
• Galima dauginti ir stiebų auginiais vasarą, tačiau gumbų dalijimas patikimiausias.

Dažniausios problemos

• Puvimas – dėl perlaistymo, užmirkimo ar šaltos žemės.
• Maži ar negausūs žiedai – per mažai maisto, per vėlyvas sodinimas, netinkama vieta.
• Lapus puola grybelinės ligos – dėl drėgmės pertekliaus ar blogos ventiliacijos.
• Lapų ar žiedų dėmės, gleivės – sraigės ar šliužai (apkrėsti vazonai, mulčas).

• Gumbinę begoniją sodinkite į šviesią, bet ne saulėtą vietą, purią žemę, laistykite minimaliai, laikykite gumbą sausą žiemą.
• Ji ne tik graži, bet ir labai universali – tinka tiek lauke, tiek kambaryje!

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!

Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

• Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
• Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
• Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

• Ryški, išsklaidyta šviesa.
• Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
• Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
• Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
• Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

• Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
• Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

• Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
• Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
• Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

• Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

• Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
• Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
• Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

• Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
• Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
• Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
• Persodinkit kas 2–3 metus.
• Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.