Category Archive Gėlės

Vasarinė frezijų auginimo programa

Taigi frezijų augintojams būtina žinoti, kad galima sodinti tiktai tuos gumbasvogūnius, kurie 3-4 mėn. buvo laikomi 28-31 °C temperatūroje (santykinė oro drėgmė turi būti 65-80%). Kai gumbasvogūnius ramybės būvyje reikia išlaikyti ilgiau, jie laikomi šaldytuve (1-5°C). Po to juos vis tiek reikia 3-4 mėn. palaikyti aukštoje temperatūroje (28-31 °C) ir tik po to sodinti.

Frezijų žiedų galima turėti ištisus metus, tačiau pas mus labiausiai jų trūksta lapkričio—balandžio mėn. Patirtis parodė, kad gegužės mėn. frezijos turi didesnę paklausą už tulpes ir narcizus. Turbūt birželyje jos taip pat turėtų paklausą, nes ir šiuo metu skintų gėlių asortimentas negausus.

Mes siūlome 3 frezijų auginimo programas, pagal kurias žiedus galima skinti maždaug pusę metų. Tas programas pavadinsime vasarinio, rudeninio ir žieminio auginimo, pagal tai, kokiu metu augalai sodinami ir auga pirmaisiais mėnesiais.

Vasarinė frezijų auginimo programa. Sodinimo laikas — birželio mėn. I ir II dekada; numatomas žydėjimo laikas — lapkritis—sausis, auginimo trukmė 6–8 mėn., iš jų 3-5 mėn. šiltnamyje.

Temperatūros režimas gumbasvogūnių sandėliavimo metu:

Jeigu gumbasvogūniai iškasami vasario—kovo mėn., tai iki birželio jie laikomi 28-31 °C temperatūroje. Santykinė oro drėgmė 65–80%.

Aukšta temperatūra frezijų gumbasvogūnius galima pradėti veikti tuoj augalams peržydėjus, kai jie dar neiškasti.

Jeigu gumbasvogūniai iškasami birželio mėn., tai iki vasario mėn. jie laikomi 1-5°C temperatūroje, vėliau iki gegužės pradžios 28-31 °C ir 2-3 savaites prieš sodinant 13 °C temperatūroje. Šis režimas nelabai patogus, nes šaldytuvus reikia ilgai eksploatuoti.

Kadangi tiktai pagal šią programą augalai iš pradžių auginami lauke, vėliau šiltnamyje, tai paminėsime kai kurias specifines detales.

Gumbasvogūniai sodinami į pikavimo dėželes, kutių sienelių aukštis— 15-20 cm. Šiam tikslui naudojami ir lengvi plastmasiniai konteineriai. Dėželės su pasodintais gumbasvogūniais lauke dedamos ant polietileno plėvelės, kad pro jų šonus išlindusios šaknys nesiektų žemės ir nesišaknytų. Per pirmuosius du auginimo mėnesius augalus reikia pritemdyti, ypač saulėtą ir šiltą vasarą. Taip sumažinama dirvos temperatūra. Jeigu šiuo metu dirvos temperatūra labai aukšta, tai žiedai nesiformuoja, o auga tik lapai. Augalus reikia gausiai purkšti ir laistyti. Rugsėjo mėn., prieš prasidedant šalnoms, dėželės nešamos į šiltnami.

Papildomai tręšiami kas 2 savaitės. Jeigu augalai tamsiai žali, tręšti galima rečiau. Kol augalai auga lauke, azoto ir kalio (N : K20) santykis turi būti 2 : 1. Šiltnamyje, kol orai šviesūs, šių elementų santykis turi būti 1 : 1, o kai šviesos trūksta — 1 :2.

Pagal šią programą frezijos galėtų būti auginamos daržininkystės kombinatuose, rudenį joms panaudojant šiltnamių plotus po daržovių.

Vasarą auginome Blauwe Wimpel, Princess Marijke, Rosemunde, Rijnveld’s Golden Yellow, Stockholm, White Swan veisles. Visos jos žydėjo, tačiau geriausios kokybės buvo Stockholm ir Princess Marijke žiedai. Literatūroje nurodoma, kad vasarą galima auginti Aurora, Sonata, Balerina, Rose-Marie, Corona, Golden Melodie, Apollo. Nepatartina auginti neišbandytų geltonžiedžių frezijų.

Sukurti gražią kompozicija — menas

Dabar turime gana didelį puikiausių gėlių asortimentą. Todėl stenkimės sudaryti puikias gėlių kompozicijas. Sukurti gražią puokštę — menas. Dideli šios srities meistrai yra japonai.

Japonijoje ikebana gėlių komponavimo menas — klesti jau nuo VI a. Japonų įsitikinimu, gėlės puokštėje gyvena antrąjį, dar gražesnį, negu anksčiau, gyvenimą. Nenuostabu, kad kiekviena japonė yra išmokusi ikebanos meno. Jo mokoma mokyklose. Nuo ankstyvos vaikystės vaikams skiepijama meilė augalams, teigiama, jog nulaužti ar sumindžioti gėlę gali tik piktos valios žmogus.

Savo kompozicijomis japonai išreiškia meilę, ištikimybę, švelnumą, tyrumą, taip pat liūdesį, neištikimybę, mirtį. Priklausomai nuo nuotaikos japonė gali per dieną kelis sykius pakeisti puokštę. Pagrindinė japonų gėlių puokščių komponuotojų idėja teikti žmogui džiaugsmo. Japonai sugeba parodyti žiedo grožį ar net šakelės išlinkimą.

Kuriant ikebaną, labai svarbu sudaryti grakštų piešinį, siluetą, gražų linijos išlinkimą ir augalų derinius. Tokios kompozicijos atrodo dailios ir tuo pačiu paprastos. Jos perteikia konkrečią nuotaiką, mintį, įsijungia į aplinką, kartais atkuria įvykį. Kompozicijos piešinys netgi kinta priklausomai nuo oro. Kompozicijos daromos įvairaus dydžio ir sudėtingumo. Kambariui puošti paprastai imama labai mažai augalų. Tad ypač svarbu gerai parinkti kiekvieną žiedą, jo formą ir spalvą.

Ikebanoje griežtai nurodyta kiekvienos šakelės kryptis. Aukščiausioji šaka „Sin” (1,5-2 kartus aukštesnė už vazą) simbolizuoja dangų, antroji „Soe,”, 3/4 pirmosios aukščio,— žmogų, o trečioji „Chikae”, 3/4 antrosios aukščio,— žemę. Jeigu kompozicija daroma plokščiame inde (moribana), aukščiausios šakelės ilgis prilygsta indo skersmeniui plius jo aukštis. Prie pagrindinių trijų elementų prireikus pridedama įvairių šakų, vadinamų „Dziusi” (padėjėjai). Jų skaičius neribojamas. Kartais galima apsieiti ir be jų.

Japonai teikia reikšmę ir spalvai. Jeigu kompozicija skiriama vyrui, imamos baltos, geltonos gėlės, moteriai — raudonos, mėlynos. Puokštei imama iki 11 žiedų — neporinis skaičius (3, 5, 7, 9, 11), vengiama simetrijos. Puokštės merkiamos ir, į aukštas vazas (nageira), ir į plokščius indus. Plokščiuose induose japonai puokštes komponuoja, pritvirtindami jas specialiais smeigtukais — „kenzan”. Tai savotiškas „ežiukas”, padarytas iš sunkaus, nerūdijančio plieno, su daugeliu tankių aštrių smeigtukų, ant kurių susmeigiamos gėlės.  „ežiukas” labai patogus, nes gėles galima komponuoti norima kryptimi. Kompozicijų elementai — krūmų ir medžių šakos, varpiniai augalai, samanos, akmenukai, gėlės. Stengiamasi puokštės neperkrauti. Gražiai atrodo keli žiedai, vingri šaka. Tinka griežto grafiškos  lapų arba spygliuočių šakos. Visai išsiskleidę žiedai imami retai, geriau tinka pumpurai, nes jie ilgiau išsilaiko.

Visuomeninėse patalpose iškilmingoms progoms sudaromos didelės, sudėtingos kompozicijos, kuriose vartojama įvairi dekoratyvinė medžiaga: kerplėšos, kamieno nuopjovos, akmenys.

Dabar Japonijoje vis populiaresnis vadinamasis laisvas stilius. Linijų paprastumas ir griežtumas išlieka,  pačioje kompozicijoje vis labiau pasireiškia menininko fantazija. Kompozicijoms imamos dažytos įvairių, varpinių augalų šluotelės, išdžiovintos iš fazanų, stručių plunksnos ir kt.

Mes neturėtume aklai sekti japonų ikebana, o tik perimti puokščių sudarymo techniką, pagrindinius principus. Juo labiau, kad ir 50-ies griežtų ikebanos priesakų, kuriuose tiksliai nurodyta, kas ir kaip darytina komponuojant, paskutiniame punkte patariama: akis, ranka ir širdis neturi vergauti taisyklėms.

Ypač gražios gėlių kompozicijos atrodo ant gėlių sienos.

Rožės ir jų veislės

Erškėčiai (Rosa L.) priklauso labai didelei erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Kultūrinių erškėčių rūšys ir veislės vadinama rožėmis. Vystantis pramoninei gėlininkystei didelis dėmesys kreipiamas į rožių veislių tinkamumą auginti šiltnamiuose. Rožės vienoje vietoje gali augti ir žydėti 6-8 metus. Šiltnamiuose auginti geriausiai tinka arbatinės hibridinės rožės, kurios turi ilgus stiebus ir stambius žiedus, tačiau jos mažiau derlingos. Derlingesnės yra floribundinės ir poliantinės rožės, tiktai jų smulkesni žiedai ir trumpesni žiedkočiai.

Veislės.

Aalsmeer Gold. Arbatinė hibridinė. Žiedai sodriai geltoni, su šiek tiek rausvu apnašu, greitai besiskleidžiantys. Krūmas auga gerai. Stiebai lygūs, tankiai lapuoti. Derlinga, atspari ligoms. Tinka vidutinio ankstyvumo pražydinimui. Šviesos stoka neturi įtakos žiedų spalvai ir kokybei.

Angelique. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai oranžiniai, kvepiantys, skleidžiasi lėtai, gerai laikosi vandenyje. Stiebai ilgi, tvirti. Gerai auga šiltnamyje, derlinga.

Athena. Arbatinė hibridinė. Žiedai balti, kreminio atspalvio, gražios formos, švelnaus kvapo. Žiedpumpuriai žalsvo atspalvio, stambūs. Krūmas kompaktiškas, greitai augantis. Stiebai tiesūs, beveik be šoninių ūglių. Nereikli, produktyvi.

Corambole. Floribundinė. Žiedai tamsiai raudoni. Stiebai vidutinio aukščio. Produktyvi.

Clivia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai lašišiniai, panašios formos kaip ‘Mercedes’. Stiebai tvirti, tankiai lapuoti, beveik nereikia pinciruoti. Žiedai išauga kokybiški net esant žemesnei temperatūrai. Pertręšus arba staigiai kintant temperatūrai, gali išaugti nežydintys ūgliai.

Concorde. Arbatinė hibridinė. Žiedai ryškiai raudoni, neblunkantys, lėtai besiskleidžiantys, kvapūs. Krūmas gerai auga, ūgliai tvirti, ilgi. Žydi gausiai. Tinka ankstyvam pražydinimui.

Fantasia. Floribundinė. Vainiklapių vidinė pusė vyšninė, blizganti, išorinė kreminė. Pakenčia tiek žemesnę, tiek ir aukštesnę temperatūrą. Stiebai tvirti. Galima anksti pražydinti. Derlinga, atspari ligoms.

Flamingo. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, gražios formos. Krūmas greitai augantis, su ilgais, tvirtais ūgliais. Tinka auginti ir vėsesniuose tačiau ne per drėgnuose šiltnamiuose. Pakenčia temperatūros svyravimus, gerai auga ir esant silpnesnei šviesai. Ligoms atspari.

Gabriella. Floribundinė. Žiedai raudoni. Augimo savybėmis panaši į ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir žemoje temperatūroje.

Golden Times. Floribundinė. Žiedai geltoni, kvepiantys. Krūmas šakotas, stiprus. Augimo būdu ir žiedo forma primena ‘Mercedes’.

Goldy. Floribundinė. Žiedai aukso geltonumo. Stiebai tiesūs, tvirti, dygliuoti. Krūmas stiprus. Rekomenduojama auginti už pavėsintuose, gerai ventiliuojamuose šiltnamiuose.

Lorena. Floribundinė. Žiedai ryškiai rožiniai, gražios formos, vidutinio dydžio, gerai laikosi vandenyje. Stiebai tvirti, tiesūs. Krūmas stačias, lengvai formuojamas. Gausiai žydi net esant silpnai šviesai ir žemai temperatūrai. Tinka ankstyvam ir vėlyvam pražydinimui.

Mainzer Fastnacht. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, dideli, labai pilnaviduriai, kvapūs, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai, gerai atželia. Ūgliai mažai dygliuoti. Veislė derlinga, atspari ligoms, tinka ankstyvam pražydinimui.

Marina. Floribundinė. Žiedai lašišiškai oranžiniai, šviesiai geltono atspalvio, greitai skleidžiasi, gerai laikosi vandenyje. Labai tinka ankstyvam pražydinimui. Gerai dauginasi žaliaisiais auginiais. Retai kada išaugina bežiedžius ūglius, todėl tinka auginti vėsesniuose šiltnamiuose. Nepakenčia per aukštos temperatūros. Atspari ligoms.

Mercedes. Floribundinė. Žiedai raudoni, skleidžiasi labai lėtai, gerai laikosi vandenyje. Krūmas gerai auga. Ūgliai tiesūs, mažai dygliuoti. Labai derlinga.

Patricia. Arbatinė hibridinė. Žiedai šviesiai rožiniai, Žiedpumpuriai ilgi. Stiebai stiprūs, vidutinio ilgio. Derlinga, atspari ligoms.

Prominent. Floribudinė. Žiedai raudoni, blizgantys, kvepia. Stiebai stiprūs, tiesūs. Derlinga.

Red Succes. žiedai tamsiai raudoni. Augimo savybėmis panaši ‘Mercedes’. Žiedo spalva nepakinta ir augančių žemoje temperatūroje. Jautri sieros garams.

Sandra. Arbatinė hibridinė. Žiedai švelniai rožiniai, neblunka, lėtai skleidžiasi. Stiebai tiesūs, tvirti, beveik be Gerai žydi rudeni, pakenčia žemą temperatūrą, labai atspari ligoms ir kenkėjams.

Silver Star. Arbatinė hibridinė. Žiedai violetiniai, kvepiantys. Krūmai aukšti. Ūgliai tvirti, tiesūs, ilgi. Vidutinio ankstyvumo, atspari ligoms, derlinga.

Sonia. Arbatinė hibridinė. Žiedai rožiniai, greitai skleidžiasi. Krūmai aukšti, gerai šakojasi. Ūgliai tvirti, ilgi, gerai atauga. Veislė labai derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui, gali žydėti be poilsio. Karštomis vasaromis žiedai būna mažesni.

White Christmas. Žiedai balti, skleidžiasi lėtai. Krūmas auga greitai. Veislė atspari ligoms, derlinga, tinka ankstyvam pražydinimui.

Šaltinis: rožės arba erškėtis.

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.
Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių
Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.
Daugiau info apie tulpes rasite: https://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/
Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė