Category Archive Gėlės

Kalateja (Calathea) – tai viena dekoratyviausių kambarinių gėlių, išsiskirianti įspūdingais, margintais, raštuotais ir dažnai apvertus lapus demonstruojančiais lapais („šokančių lapų“ efektas). Kalatejų gentis labai plati: populiarios Calathea ornata, C. makoyana, C. lancifolia, C. zebrina, C. medallion ir kt.

Pagrindiniai priežiūros principai

1. Šviesa

• Kalateja mėgsta išsklaidytą, minkštą šviesą – idealu šiaurinė ar rytinė palangė, vengti tiesioginių saulės spindulių (lapai gali blukti ar degti).
• Pavėsyje lėčiau auga, bet išlaiko lapų spalvas.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–25 °C.
• Jautri šalčiui (nuo 16 °C lėtėja augimas), taip pat bijo skersvėjų.

3. Oro drėgmė

• Labai mėgsta didelę oro drėgmę – laikyti ant drėgnų akmenukų, purkšti lapus, naudoti drėkintuvą (ypač žiemą).
• Jei per sausa, lapai banguojasi, džiūsta pakraščiai.

4. Laistymas

• Vidutinis, bet reguliarus – žemė visada turi būti truputį drėgna, bet ne šlapia.
• Laistyti minkštu, šiltu vandeniu (lietaus, filtruotu).
• Venkite užsistovėjusio vandens – šaknys greit pūva!

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva – puri, rūgšti (pH 5,5–6,5), laidžioji (tinka rododendrų substratas, sumaišytas su durpėmis ir perlitu).
• Persodinama kas 2–3 metus pavasarį.

6. Tręšimas

• Augimo metu (balandis–rugsėjis) kas 4 savaites mažesnės koncentracijos trąšomis (geriausia dekoratyviniams lapiniams augalams).
• Vengti perteklinio tręšimo!

7. Genėjimas ir formavimas

• Šalinkite nudžiūvusius/ar pažeistus lapus, per stipriai neformuokite.

8. Dauginimas

• Lengviausiai – kerelio dalijimu pavasarį persodinant.

Dažnos problemos

• Lapų galiukai ruduoja/džiūsta – per sausas oras, laistoma kietu ar šaltu vandeniu.
• Blunka raštai, lapai praranda kontrastą – per daug ar per mažai šviesos.
• Lapų kraštai garbanojasi, virsta – trūksta drėgmės ar per stipri oro srovė.

Kalateja reikalauja didelės oro drėgmės, minkšto vandens, šilumos ir išsklaidytos šviesos.
Tai augalas, kuriam atsidėjus galima džiaugtis įspūdingu lapų grožiu ilgus metus!

Kalija (Zantedeschia) – elegantiški, išraiškingi augalai, dažnai vadinami „nuotakų gėlėmis“. Tinkami tiek kambaryje, tiek sode ar balkone. Populiariausios: Z. aethiopica (baltoji, aukšta), spalvotos kalijos (geltonos, rožinės, violetinės ir kt.).

1. Šviesa

• Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą, pusiau šešėlis taip pat tinka.
• Per daug tiesioginės saulės gali nudeginti lapus, bet visiškas pavėsis sumažins žydėjimą.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–24 °C.
• Žiemą baltoji kalija gali augti vėsiau (10–14 °C), spalvotos – šilčiau.
• Netoleruoja šalčio bei staigių temperatūros pokyčių.

3. Laistymas

• Aktyviai augant ir žydint gausiai laistyti – žemė nuolat šiek tiek drėgna, bet ne užmirkyta.
• Po žydėjimo, kai lapai pradeda gelsti, laistymą ženkliai sumažinti (spalvotoms kalijoms – beveik visai sustabdyti), prasideda ramybės periodas.
• Žiemą (ramybės metu) laistyti minimaliai.

4. Oro drėgmė

• Kalijos mėgsta drėgnesnį orą – purkškite lapus, laikykite toliau nuo radiatorių.
• Vazoną galima padėti ant drėgnų akmenukų padėklo.

5. Dirva ir vazonas

• Derlinga, puri, lengvai rūgšti žemė (mišinys su kompostu, durpėmis ar šiek tiek smėlio).
• Vazonas – su geru drenažu, vanduo neturi užsistovėti.

6. Tręšimas

• Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu – kas 2–3 savaites žydintiems augalams skirtomis trąšomis (daugiau kalio, mažiau azoto).
• Ramybės periodu netręšti.

7. Persodinimas

• Kasmet poilsio periodu (baltoji – rudenį, spalvotos – pavasarį) persodinti į šviežią žemę.

8. Ramybės periodas

• Spalvotos kalijos (vasarą žydinčios) po žydėjimo numeta lapus – svogūnėliai turi pailsėti sausai ir vėsiai apie 2–3 mėnesius, tuomet sodinami iš naujo.
• Baltoji kalija labiau mėgsta trumpą, vėsią ramybę.

Dažnos problemos

• Lapų geltonavimas – per daug vandens arba žema temperatūra.
• Nežydi – per mažai šviesos, neteisingas ramybės periodas, per mažai maisto medžiagų.
• Lapai dėmėti, silpni – skersvėjai, kenkėjai, oro/dirvos sausra.
• Šaknų puvinys – perlaistymas ar užsistovėjęs vanduo.

Kalija žydi ir auga derlingoje, šiek tiek rūgščioje ir drėgnoje žemėje, mėgsta daug šviesos, tačiau nemėgsta užmirkimo ir šalčio. Po žydėjimo arba rudenį būtinai reikia ramybės laikotarpio, kad kitais metais vėl gausiai žydėtų.

Begonijų gentis viena gausiausių pasaulyje – įvairių rūšių ir veislių yra tūkstančiai! Jos gali būti žydinčios (nuolat ir vasarą, ir net žiemą), dekoratyvinių lapų ar krūmiškos. Populiariausios – begonia rex (dekoratyvių lapų), begonia elatior (žydinčios), begonia semperflorens (visžydė), begonia tuberhybrida (gumbinė, dažnai auginama lauke, bet galima ir kambaryje).

Svarbiausi priežiūros principai

1. Šviesa

• Mėgsta daug išsklaidytos šviesos, bet ne tiesioginę saulę (lapai gali nudegti).
• Gumbinės ir žydinčios begonijos – pusiau šešėlis arba labai šviesi vieta, dekoratyvinės – netgi labiau pakenčia pavėsį.

2. Temperatūra

• Optimali – 18–22 °C.
• Žiemą – ne žemiau 16 °C (gumbinės laikomos ramybės periode vėsiau).
• Nemėgsta nei skersvėjų, nei labai staigių temperatūros šuolių.

3. Laistymas

• Laistyti reguliariai, bet saikingai: žemė neturi būti šlapia, bet ir ne visiškai išdžiūvusi.
• Vasarą – dažniau (2–3 kartus per savaitę), žiemą – rečiau (kartą per savaitę arba kai viršus sausas).
• Laistykite prie pat šaknų, stenkitės neaplieti lapų (ypač dekoratyvinių lapų begonijų).

4. Oro drėgmė

• Patinka padidinta oro drėgmė, bet nelaistyti per lapus!
• Galima vazoną pastatyti ant drėgnų akmenukų ar naudoti oro drėkintuvą.

5. Tręšimas

• Aktyvaus augimo metu kas 2–3 savaites kompleksinės trąšos žydintiems ar dekoratyviniams augalams.
• Žiemą netręšti (jei gumbinė – ramybės periodas, nelaistyti ir nelaikyti šiltoje vietoje!).

6. Dirva ir persodinimas

• Dirva – puri, vandeniui laidi (universalus substratas su durpėmis + truputis smėlio ar perlito).
• Persodinama kas 1–2 metus pavasarį.

7. Genėjimas ir formavimas

• Nuolat šalinti nuvytusius lapus ir žiedus, kad augalas netrukdytų pats sau vystytis.
• Jei reikia – galima atjauninti nupjaunant senus stiebus.

8. Dauginimas

• Dažniausiai – lapų arba stiebų auginiais, lengva dauginti.
• Gumbinės – iš gumbų dalelių.

Dažniausios problemos

• Lapų rudu kraštai / dėmės – oro sausra, pertręšimas, laistymas kietu vandeniu.
• Lapų minkštėjimas, puvimas – perlaistymas.
• Vijokliniai, blankūs, ištempti stiebai – trūksta šviesos.
• Žiedai nubyra – per dažnas laistymas arba staigūs temperatūros/dregmės pokyčiai.
• Kenkėjai: tripsai, amarai, baltasparniai, miltuotieji skydamariai. Nuo jų padeda muilo tirpalas arba insekticidas.

Begonija mėgsta išsklaidytą šviesą, vidutinį laistymą, reguliarias, bet saikingas trąšas, purią žemę ir padidintą oro drėgmę.
Rudenį–žiemą kai kurioms begonijoms reikia poilsio.
Tai viena šilčiausių „klasikų“ namuose dėl veislės ir formų įvairovės!

Juka (Yucca) – tai dekoratyvi, „palme“ kilusi iš Centrinės Amerikos ir Meksikos. Dažniausiai namuose auginama Yucca elephantipes (minkštoji juka), pasižyminti tvirtu kamienu ir kietais, lanceto formos žaliais arba margais lapais.

Pagrindinės savybės

• Labai atspari, augalas tinka ir pradedantiesiems.
• Tinka erdvioms patalpoms (užauga iki 2–3 m aukščio).
• Laikui bėgant kamienas „medėja“, formuojasi keletas „kepurėlių“ su lapų rozetėmis.

Priežiūros patarimai

1. Vieta ir šviesa

• Labai mėgsta šviesą, tačiau pakenčia ir pusiau pavėsį.
• Geriausia – šviesi vieta, kur bent kelias valandas per dieną krenta saulė.
• Vasarą galima išnešti į lauką (apsaugoti nuo stipraus lietaus).

2. Temperatūra

• Optimali: 18–25 °C
• Žiemą žemesnė (12–15 °C), bet ne žemiau 8 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai:
  • Vasarą – kai substratas pradžiūsta (kas 7–10 d.).
  • Žiemą – labai retai, tik vos pradžiūvus žemei (gali užtekti kas 2–4 savaites).
• Nepalikti lėkštelėje užsistovėjusio vandens!
• Geriau perdžiovinti, nei perlieti. Juka jautri šaknų puviniui.

4. Dirva ir persodinimas

• Tinka gerai drenuota, puri žemė (mišinyje gali būti smėlio ar perlito).
• Persodinti kas 2–3 metus, kai šaknys užpildo vazoną (pavasarį).

5. Tręšimas

• Nuo balandžio iki rugsėjo kas 3–4 savaites trąšos kambariniams žaliems augalams.
• Rudens/žiemos metu netręšti.

6. Oro drėgmė

• Puikiai pakenčia sausą patalpų orą.
• Kartais galima purkšti lapus (jei daug dulkių), bet tai nėra būtina.

7. Genėjimas ir dauginiams

• Jei stiebas per ilgas/trūksta formos – be problemų galima nupjauti!
  • Nupjautą galią užkalkite vašku, pjūvio vietoje išaugs naujos šakelės.
• Dauginama viršūniniais ar stiebo auginiais (geriausia pavasarį).

Dažniausios problemos

• Lapų galiukai ruduoja – per daug vandens, per žema temperatūra, sausas oras.
• Lapų gelsta/pūva – perlaistymas.
• Silpnas augimas, šviesios dėmės – trūksta šviesos.

Juka – nereikli, tvirta, ilgai gyvenanti kambarinė gėlė. Geriausiai auga šviesoje, mėgsta sausumą, turi būti laistoma labai saikingai ir persodinama kas keletą metų.

Kambarinės palmės – rūšys, primenančios tropikus, išsiskiria savo ilgaamžiškumu, grakštumu ir gebėjimu pagyvinti interjerą. Populiariausios: Areka (Dypsis lutescens), Kentija (Howea forsteriana), Hamedorėja (Chamaedorea), Dipsis, Fanera, bei Vėjaviršė (Phoenix). Daugumos priežiūra labai panaši.

1. Šviesa

• Palmės mėgsta daug išsklaidytos šviesos. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, bet visiškas pavėsis – retina ir geltonina.
• Areka ir kentija ypač pakantios pusšešėliui.

2. Temperatūra

• Optimali: 18–25 °C. Stambių svyravimų nereikia – saugoti nuo skersvėjų ir šaltų grindų.
• Žiemą – ne mažiau kaip 14–16 °C.

3. Laistymas

• Reguliarus, bet saikingas: substratas vos drėgnas, nepermirkęs.
• Vasarą laistoma dažniau, žiemą – rečiau. Svarbi taisyklė: geriau šiek tiek perdžiovinti, nei perlieti!
• Palmės jautrios kalkingam vandeniui – laistyti minkštu, stovėjusiu ar lietaus vandeniu.

4. Oro drėgmė

• Didžioji dalis rūšių mėgsta padidintą oro drėgmę.
• Purkškite lapus, įdėkite vazoną ant drėgnų akmenukų, naudokite oro drėkintuvą (ypač žiemą šildomose patalpose).

5. Tręšimas

• Pavasarį ir vasarą (balandis – rugpjūtis) kas 2–3 savaites trąšos palmėms arba universalioms kambarinių gėlių trąšoms su mikroelementais.
• Rudenį ir žiemą tręšti nereikia.

6. Persodinimas

• Persodinti pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną.
• Jaunas palmes – kas 2 metus, senesnes – kas 3–4 metus.
• Žemė: derlinga, puri, gerai drenuojama (universali su trupučiu smėlio arba specialiai palmėms).

7. Genėjimas ir priežiūra

• Nukirpkite tik visiškai nudžiūvusius lapus! Nepjaustykite gyvų, net ir pageltusių – paliks rudos dėmės.
• Reguliariai nuvalykite dulkes – šviesos absorbcija labai svarbi.
• Venkite augalui staigių vietos, šviesos ir drėgmės pokyčių.

Dažniausios problemos

• Lapų galiukų ruduotumas – sausas oras, per daug trąšų, perlaistymas, kietas vanduo.
• Lapų blyškumas, silpnas augimas – trūksta šviesos ar maisto medžiagų.
• Dėmės ant lapų – galimi skersvėjai, per žema temperatūra arba per didelė drėgmė.

Palmėms reikia ryškios, bet ne tiesioginės šviesos, laistymo „be užliejimo“, drėgnesnio oro ir retkarčiais – trąšų. Ramybės periodu (žiema) sumažinkite laistymą ir netręškite.
Tai puikus augalas pradedantiesiems, jei paisoma minėtų pagrindų!