Category Archive Gėlės

Alstromerijos (Alstroemeria) tai ryškiai spalvotos daugiametės gėlės, kurios dažnai auginamos tiek gėlynuose, tiek puokštėms pjauti. Jos garsėja ilgu žydėjimu (vasara–ruduo) ir gausiais žiedais. Daigų auginimas iš sėklų ar kerų dalijimo reikalauja kantrybės, bet užauga tvirtas, ilgaamžis augalas.

Alstromerijų daigų užauginimas ir sodinimas

1. Kaip gauti daigų?

a) Iš sėklų:

• Sėklas sėti ankstyvą pavasarį (vasaris–kovas) į daigyklas arba vazonėlius.
• Alstromerijų sėkloms dažniausiai reikalinga stratifikacija – 2–4 savaites palaikyti drėgnoje žemėje +4 °C (šaldytuve).
• Po to sėti į lengvą, purų substrate, užbarstyti plonu žemės sluoksniu, laikyti šiltai (16–20 °C), geriausia uždengus plėvele, kol sudygs.
• Sudygsta per 3–8 savaites, tačiau daigai būna jautrūs – reikės reguliariai vėdinti, neperlaistyti.

b) Dalyti kerelius:

• Veiksmingiausias būdas – dalyti suaugusį augalą pavasarį (iki aktyvaus augimo pradžios).
• Atsargiai iškaskite visą kerą, atskirkite dalis, kad kiekviena turėtų šakniastiebio ir 1–2 ūglius.
• Persodinkite į tą pačią arba naują vietą.

2. Daigų sodinimas

• Laikas: Sodinami į pastovią vietą gegužės viduryje–pabaigoje (kai nebegrėsmingos šalnos).
• Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis – kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydės.
• Atstumas: 30–40 cm tarp augalų.
• Dirva: Labai puri, derlinga, humusinga, gerai drenuojama. Alstromerijos netoleruoja ilgai stovinčio vandens!
• Sodinimo gylis: Šakniastiebiai – 7–10 cm gylyje.

3. Daigų priežiūra

• Po pasodinimo gerai laistyti, bet neleisti permirkimo.
• Mulčiuoti kompostu ar lengva žieve.
• Jauni daigai jautresni šalnoms – reikia pridengti, jei grįžta šalti orai.
• Pirmais metais gausaus žydėjimo gali ir nebūti – augalas stiprina šaknis.

4. Augimo ypatumai

• Alstromerijos ilgaamžės – vienoje vietoje gali augti 5–7 metus.
• Gausiai dauginasi ir savaime – suformuoja tankius, vešlius kupstus.

5. Dažniausios problemos

• Jauni daigai jautrūs perlaistymui, šaknų puviniui, vėsiam ir šlapiam orui.
• Kartais gali pulti amarai, tripsai, tačiau saulei ir vėjui atviroje vietoje paprastai bėdų nebūna.

Alstromerijų daigai geriausiai auginami iš sėklų po stratifikacijos arba dalijant kerą pavasarį. Sodinami į purią, neužmirkstančią žemę, gerai laistomi, bet neperliejami. Jauni daigai pirmus metus stiprina šaknis, žydėjimo piką dažniausiai pasiekia po 1–2 metų.

Alūnės (Heuchera) – itin populiarios daugiametės gėlės, vertinamos už įspūdingą, spalvingą lapiją: jų lapai gali būti ryškiai žali, violetiniai, bronziniai, oranžiniai, avietiniai, sidabriniai ir net margi. Alūnės puikiai tinka pavėsingiems ar pusiau pavėsiems gėlynams, puošia gėlyno kraštus, alpinariumus, vazonus, dažnai derinamos su astilbėmis, bruneromis, paparčiais, tulpėmis, narcizais.

Alūnių auginimo pagrindai

1. Vieta

• Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba lengvame pavėsyje.
• Margalapės, itin ryškių spalvų veislės mėgsta daugiau šviesos (vakarinės ar rytinės saulės), tamsialapės gali augti ir pavėsyje.
• Per daug saulėje lapai gali nudegti, išblukti; per šešėlyje – blanksta spalvos, lapų skrotelė retėja.

2. Dirva

• Lengva, puri, derlinga, neužmirkstanti žemė.
• Nesodinkite į permirkstančias ar sunkias, molingas vietas – šaknys greitai ima pūti.
• Prieš sodinimą pagerinkite kompostu, trupučiu smėlio, mulčiuoti lapais ar žieve.

3. Sodinimas

• Sodinkite pavasarį arba rudenį.
• Tarp augalų palikite 25–40 cm atstumą (priklausomai nuo veislės).
• Pasodinkite taip, kad šaknies kaklelis liktų tokiame pačiame gylyje, kaip augo daigyne.

4. Laistymas

• Nauji sodinukai – reguliariai, kad žemė neišdžiūtų.
• Įsišaknijusioms alūnėms papildomas laistymas dažniausiai reikalingas tik per didesnes sausras.
• Nepalikite užsistovėjusio vandens, ypač rudenį ir žiemą!

5. Tręšimas ir mulčiavimas

• Kartą per metus tręškite subalansuotomis daugiamečių gėlių trąšomis arba įterpkite komposto.
• Mulčiuokite žieve, kompostu – saugo drėgmę, pagerina žemės struktūrą.

6. Žydėjimas ir žiedų pašalinimas

• Žydi gegužės–liepos mėn. smulkiais, žaviais, dažniausiai baltais, kreminiais ar rausvais žiedais ant ilgų stiebų.
• Žiedynus verta šalinti po peržydėjimo – paskatinsite tankesnę lapiją.

7. Kaupimas ir dalijimas

• Kas 3–4 metus kerelius patartina padalyti ir persodinti (pavasarį arba vasaros pabaigoje) – reikalinga, kad atjaunintųsi ir nepakiltų šaknų kaklelis į paviršių.
• Jei šaknys išlenda į paviršių, užberkite žemės ar mulčio – nepalikite šaknų plikų žiemai!

8. Žiemojimas

• Puikiai žiemoja be pridengimo (išskyrus labai šaltus, atvirus plotus ar jaunus sodinukus – apdengti lapais ar eglišakiais).
• Vėlyvą rudenį verta pamulčiuoti, ypač jei ruduo sausas.

9. Dažniausios problemos

• Šaknų puvinys – per drėgna žemė, dažniausiai žiemą ar lietingą vasarą.
• Vabzdžių ir ligų – pažeidimų beveik nebūna, retkarčiais užpuola šliužai ar sraigės.

Alūnės – ilgai žydintys, labai spalvingi, ypač pavėsiui tinkantys daugiametės gėlės, turinčios dekoratyvius lapus visą sezoną. Mėgsta purią, derlingą, neužmirkstančią žemę, saikingą laistymą, periodinį dalijimą ir atjauninimą. Puikiai dera su kitais pavėsio augalais!

Gumbinė begonija – viena ryškiausių, universaliausių vasaros gėlių, žavinčių dideliais, spalvingais žiedais ir sodria lapija. Dauginama gumbais, o įspūdinga žiedų forma puikiai tinka vazonams, loveliams, gėlynams, balkonams.

1. Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

• Kada sodinti?
  • Kambariniam daiginimui – vasario–balandžio mėnesiais (pradėti balandžio pradžioje – optimalu, jei daiginama ant palangės).
  • Į lauką (arba balkoną) gumbus sodinkite po šalnų – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
• Kaip sodinti?
  • Gumbus sodinkite patrintu, išgaubtu šonu žemyn, įdubimu – į viršų (iš įdubos auga jauni ūgliai).
  • Užberkite vos 1–2 cm žemės, kol pasirodys ūgliai, vėliau galima priberkti daugiau.
  • Vazonas: su drenažo sluoksniu; dirva puri, humusinga, gerai praleidžianti vandenį.

2. Šviesa ir vieta

• Mėgsta pusiau pavėsį ar išsklaidytą šviesą (tiesioginė saulė – tik rytais/večeriais, pietinėje pusėje gali nudegti).
• Balkonuose rinkitės vietas, saugomas nuo stipraus vėjo ir lietaus.

3. Laistymas

• Reguliarus, bet itin saikingas: žemė turi būti visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
• Stenkitės nelaistyti ant gumbų, ypač kai dar neturi ūglių (perteklius skatina puvimą).

4. Tręšimas

• Pradėjus vystytis ūgliams – tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 2–3 savaites (daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto).

5. Priežiūra ir žydėjimas

• Nuskinkite nuvytusius žiedus – geriau žydės.
• Laikykite drėgnesnį orą, bet nepurkškite pačių lapų/gumbų.
• Saugojimas nuo didelio lietaus yra svarbus, nes žiedai lengvai lūžta, lapai pūva.

6. Poilsio ir žiemojimo laikotarpis

• Rudenį, kai orai atvėsta ir lapai/ūgliai pradeda gelsti, nustokite laistyti.
• Kai nudžiūsta antžeminė dalis, gumbus iškaskite, nusausinkite, nuvalykite nuo žemės ir laikykite vėsiame, sausoje, tamsioje vietoje (pvz., dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, +5–+10 °C) iki pavasario.

7. Dauginimas

• Pavasarį stambesnius gumbus galite dalinti aštriu peiliu (kiekviename turi likti bent 1–2 „akutės“).
• Galima dauginti ir stiebų auginiais vasarą, tačiau gumbų dalijimas patikimiausias.

Dažniausios problemos

• Puvimas – dėl perlaistymo, užmirkimo ar šaltos žemės.
• Maži ar negausūs žiedai – per mažai maisto, per vėlyvas sodinimas, netinkama vieta.
• Lapus puola grybelinės ligos – dėl drėgmės pertekliaus ar blogos ventiliacijos.
• Lapų ar žiedų dėmės, gleivės – sraigės ar šliužai (apkrėsti vazonai, mulčas).

• Gumbinę begoniją sodinkite į šviesią, bet ne saulėtą vietą, purią žemę, laistykite minimaliai, laikykite gumbą sausą žiemą.
• Ji ne tik graži, bet ir labai universali – tinka tiek lauke, tiek kambaryje!

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!

Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

• Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
• Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
• Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

• Ryški, išsklaidyta šviesa.
• Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
• Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
• Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
• Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

• Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
• Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

• Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
• Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
• Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

• Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

• Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
• Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
• Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

• Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
• Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
• Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
• Persodinkit kas 2–3 metus.
• Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.

1. Vieta ir dirva

• Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
• Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
• Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

• Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
• Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
• Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

• Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
• Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

• Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
• Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
• Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

• Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
• Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

• Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
• Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
• Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

• Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
• Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
• Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.