Category Archive Gėlės

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.

1. Vieta ir dirva

• Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
• Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
• Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

• Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
• Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
• Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

• Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
• Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

• Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
• Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
• Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

• Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
• Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

• Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
• Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
• Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

• Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
• Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
• Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.

Anturis (Anthurium) yra labai populiarus kambarinis žydintis augalas, žavintis ryškiais, vaškiniais pažiedlapiais (dažniausiai raudonais, rožiniais, baltai-žaliais) ir blizgiais žaliais lapais. Tinkamai prižiūrimas gali žydėti beveik visus metus.

Anturio auginimo ir priežiūros gidas

1. Šviesa

• Mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
• Tiesioginė saulė kenkia (lapai gali gelsvėti, degti), pavėsyje žydi mažiau.
• Geriausia – rytinė/vakarinė palangė arba toliau nuo karštos saulėtos lango šviesioje patalpoje.

2. Temperatūra

• Geriausiai auga 18–25 °C, netoleruoja šalčio žemiau 15ºC ar skersvėjų.
• Vasarą galima pernešti į balkoną (saugoti nuo tiesioginės saulės/vėjo), žiemą laikyti atokiau nuo radiatoriaus.

3. Oro drėgmė

• Labai mėgsta padidintą drėgmę (virš 60 %), sausose patalpose lapų galiukai džiūsta.
• Rekomenduojama purkšti orą aplink augalą, naudoti oro drėkintuvą, statyti vazoną ant keramzito su vandeniu (kad šaknys nesiektų tiesiogiai).
• Lapus galima nuvalyti minkštu drėgnu skuduru.

4. Laistymas

• Laistykite, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (1–2 cm).
• Vasarą laistoma kas 3–5 d., žiemą – kas 7–10 d.
• Vanduo turi būti minkštas, pašildytas (~20–22°C), idealiausia – lietaus arba filtruotas.
• Perlaistymas labai pavojingas – anturio šaknys greitai pūva.

5. Substratas ir persodinimas

• Turi būti purus, laidus orui ir vandeniui substratas: universalus substratas maišomas su žieve, perlitu, šiek tiek durpių.
• Geras drenažas vazonėlio dugne – būtinas.
• Persodinama kas 2–3 metus, pavasarį.

6. Tręšimas

• Augimo ir žydėjimo metu (kovas–spalis) kas 2–4 savaites tręšti trąšomis žydintiems augalams.
• Rudenį ir žiemą tręšti minimaliai arba visai netręšti.

7. Žydėjimo ypatumai

• Dauguma hibridų žydi beveik visus metus, jei pakanka šviesos ir maisto.
• Nužydėjusius žiedynus pašalinkite – susiformuos nauji.

8. Dauginimas

• Lengviausia dauginti kerelių dalijimu persodinimo metu arba stiebo auginiais.

9. Dažniausios problemos

10. Kitos pastabos

• Anturis nuodingas – sultyse yra kristalų, gali dirginti gleivinę, todėl saugoti nuo vaikų/gyvūnų.
• Nepatinka staigūs vietos, priežiūros, temperatūros pokyčiai.

Anturis mėgsta daug šviesos (bet ne kaitros), šilumą, padidintą oro drėgmę, purią žemę, saikingą, bet pastovų laistymą minkštu vandeniu. Reguliariai tręšiant ir persodinant kas 2–3 m., kiekvieną sezoną džiugins ryškiais, vaškiniais žiedais.

Rožes žiemai genėti reikia, tačiau genėjimo laikas ir intensyvumas labai priklauso nuo rožių grupės ir Lietuvos žiemos sąlygų. Trumpas gidas padės suprasti, kada ir kiek rožes reikėtų patrumpinti rudenį ir kokį pagrindinį genėjimą atlikti pavasarį.

Rožių genėjimas prieš žiemą

1. Rudeninis genėjimas (prieš žiemą)

• Pagrindinis rožių genėjimas atliekamas pavasarį, tačiau rudenį, prieš šalnas, rekomenduojama minimaliai patrumpinti ilgus ūglius:
  • Patrumpinkite tik viršutinius, per ilgus, išsikerojusius ūglius (ypač jei jie linksta ar laužomi vėjo/sniego).
  • Nužydėjusius žiedus ir silpnus, ligotus ar pažeistus stiebus taip pat galima nupjauti.
• Rudeninis per stiprus genėjimas gali skatinti naujų ūglių augimą, kurie nespėja sumedėti ir būtinai nušals.
• Palikite krūmus neaukštus, kompaktiškesnius, tačiau nestipriai karpykite pagrindinius ūglius.

2. Kam visiškai nesiimti stipraus genėjimo rudenį?

• Stambūs, stipriai patrumpinti ūgliai gali pasidaryti jautresni šalčiui – stipriausiai nupjautas stiebe žaizda pritraukia šalčio žalą.
• Per žiemą dauguma pumpurų bazėje natūraliai iššals, tad pavasarį galima saugiai patrumpinti iki šviežios, gyvos vietos.

3. Pagrindinis stiprus (formuojamasis) genėjimas

• Atliekamas visada pavasarį, kai matyti, kurios šakos peržiemojo, kurios apšalo ar nudžiūvo. Tuomet rožę ir stipriai trumpinkite iki 10–30 cm (arba daugiau – priklausomai nuo veislės).

4. Kiti paruošimo žiemai darbai

• Užmaukite žemės, komposto ar durpių aplink pagrindą (15–20 cm).
• Pridengti eglišakiais, pušų spygliais ar agroplėvele – priklausomai nuo žiemos.

Rožes rudenį patrumpinkite tik tiek, kad šakos nebūtų laužomos vėjo arba sniego; pagrindinis stiprus genėjimas atliekamas pavasarį.
Taip sumažinamas žiemos pažeidimų pavojus ir kitą pavasarį formuojasi stipri, sveika laja su daug žiedų.

Hortenzijas lengva dauginti tiek mėgėjiškame sode, tiek kambaryje. Populiariausi būdai: iš žolinių (ne lignifikuotų), pusiau sumedėjusių ūglių, šaknų ataugų arba atlankomis. Pateikiu populiariausius ir efektyviausius dydinimo būdus Lietuvoje!

1. Dauginimas ūglių auginiais

a) Žolinių ūglių auginiai (birželis–liepa)

• Kada? Geriausia rinktis vasaros pradžią: birželis–liepa.
• Kaip?
  1. Nupjaukite 10–15 cm ilgio nepražydėjusį(!) viršūninį hortenzijos ūglį su 2–3 lapų poromis.
  2. Apatinius lapus pašalinkite, viršutinius galite patrumpinti perpus (mažiau garintų drėgmę).
  3. Galite pamirkyti augimo stimuliatoriuje (neprivaloma – tik pagreitina įsišaknijimą).
  4. Sodinkite į labai purią, drėgną žemę (durpių ir smėlio mišinį arba lengvą substratą).
  5. Uždenkite permatomu polietileno maišeliu ar stiklainiu – gausis „mini šiltnamėlis”.
  6. Laikykite šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje (temperatūra – apie 18–22 °C).
  7. Substratą drėkinkite, kad neišdžiūtų, bet neužmirktų.
  8. Įsišaknija per 3–6 savaites. Kai pradeda augti nauji lapeliai – auginiai prigijo. Tuomet galima persodinti į atskirą vazonėlį ar lauką.

b) Pusiau sumedėjusių ūglių auginiai (liepa–rugpjūtis)

• Tinka vyresnėms hortenzijoms.
• Pjaukite pusiau sumedėjusią šakelę (nebe visai žalią), sodinkite, kaip ir žolinį ūglį.

2. Dauginimas atlankomis (ankstyvas pavasaris – vasara)

• Pasirinkite ilgą, jauną šoninį ūglį.
• Prilenkite prie žemės (nuimkite lapus, jei trukdo), įpjaukite šiek tiek žievę toje vietoje, kur liesis su žeme.
• Prispauskite šakelę viela ar akmeniu, užžerkite žemėmis, palikdami viršūnę laisvą.
• Laikui bėgant (rudenį ar kitą pavasarį) toje vietoje susiformuos šaknys – nukirpkite ir atsodinkite naują augalą.

3. Dauginimas šaknų ataugomis

• Kai kurios hortenzijos rūšys formuoja šaknų „vaikučius“ – atsargiai atskirkite dalį su šaknimis ir persodinkite.

4. Dauginimas sėklomis

• Retai naudojamas: sėjinukai dažnai nepakartoja motininio krūmo savybių ir žydi tik po kelių metų.

• Greičiausia – ne lignifikuotais vasaros pradžios auginiais (birželis–liepa).
• Sodinkite į purų, drėgną substratą, laikykite šiltnamio sąlygomis, laistykite, vėliau persodinkite.
• Tinka ir atlankos arba pusiau sumedėję auginiai (rugpjūčio pradžioje).
• Sėkmingiausia genėti ir dauginti iš motininių augalų, kurie gausiai lapuoja, bet dar nežydi.

Arbatinės rožės – tai viena elegantiškiausių, kvapniausių, ypač gausiai žydinčių rožių rūšių (lot. Rosa hybrida tea), mėgstama tiek darželiuose, tiek vazonuose ar rožynuose. Jos džiugina ne tik žiedais, bet ir sodriu aromatu, tačiau reikalauja daugiau dėmesio nei šiuolaikinės „parkų“ ar vijoklinės rožės. Kruopšti arbatinių rožių priežiūra užtikrina nuolatinį ir skaisčiai žydintį krūmą bei augalo ilgaamžiškumą.

Arbatinių rožių priežiūros gidas

1. Vieta

• Saulėta vieta, apsaugota nuo šalčio skersvėjų ir šiaurinių vėjų.
• Geriausia, kai saulė krinta bent 5–6 val. per dieną.
• Ne sodinkite prie pat sienų ar medžių – šaknims ir lajai reikia erdvės.

2. Dirva

• Derlinga, lengva, puri, gerai drenuojama (priemolis, su daug humuso, neutralus pH 6–6,5).
• Nepakenčia ilgai užsistovėjusios drėgmės ar užmirkimo – reikia gero drenažo sluoksnio sodinant.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba anksti rudenį.
• Šaknies kaklelis (vakcinavimo vieta) turi būti 3–5 cm žemiau dirvos paviršiaus.
• Po pasodinimo – dosniai palieti, geriausia mulčiuoti.

4. Mulčiavimas

• Pavasarį ir po žydėjimo dirvos paviršių mulčiuokite kompostu, žieve ar durpėmis – skatina drėgmės išlaikymą, trąšų veikimą ir piktžolių mažėjimą.

5. Laistymas

• Reguliarus laistymas – ypač sausros metu, kol krūmas įsišaknija, žydėjimo įkarštyje.
• Geriausia lieti prie šaknų, ne ant žiedų ir lapų (sumažina grybelinių ligų riziką).
• Vandenį naudokite šiltą, vakarais arba anksti ryte.

6. Tręšimas

• Pavasarį: patręškite kompleksinėmis trąšomis (specialiai rožėms).
• Žydėjimo metu: pakartotinai kas 3–4 savaites maitinkite fosforo–kalio trąšomis.
• Rudenį – trąšų nebeduokite, kad krūmas ramiai baigtų vegetuoti.

7. Genėjimas

• Pavasarinis genėjimas – kai pradeda brinkti pumpurai, patrumpinkite pagrindines šakas, palikite 3–5 stiprius, stipriai patrumpintus ūglius (15–30 cm nuo pagrindo).
• Pašalinkite senus, ligotus, į krūmo vidų augančius, silpnus ar susikryžiavusius ūglius.
• Po žydėjimo verta iškirpti nužydėjusius žiedus ir per silpnus, plonus ūglius.

8. Apsauga žiemai

• Prieš šalnas apipilkite pagrindą žeme, kompostu ar durpėmis.
• Užmaukite eglišakių, agroplėvelės ar specialų „kupstą“.
• Pavasarį nuimkite dangą, kai praeis stipriausi šalčiai.

9. Dažniausios ligos ir kenkėjai

• Miltligė, rūdys, juodoji dėmėtligė – patręšti per stipriai, per drėgna ar ventiliacija prasta.
• Apsauga: laiku nupjauti pažeistas vietas, vėdinti, naudoti natūralius arba specialius fungicidus.

Arbatinėms rožėms svarbiausia: saulėta, apsaugota vieta, derlinga žemė, reguliarus laistymas ir tręšimas, kasmetis pavasarinis genėjimas, žieminė apsauga ir laiku pašalinti nužydėjusius bei pažeistus ūglius. Rogės už gerą priežiūrą dėkos gausiais kvapniais žiedais!