Category Archive Gėlės

Dracenos dažniausiai laikomos ištvermingais kambarinias augalais, tačiau jas taip pat gali užpulti įvairios ligos ir kenkėjai, ypač jei sąlygos prastos – perlaistoma, trūksta šviesos ar oro drėgmės, vazonas be drenažo. Žemiau – išsamus dažniausių dracenų ligų ir kenkėjų sąrašas, simptomai bei sprendimo būdai.

Dracenų ligos ir jų požymiai

1. Šaknų puvinys

• Simptomai: gelstantys, nukrentantys lapai, suminkštėjęs (kartais dvokiantis) stiebas ties pamatu, šlapi, tamsūs šaknys.
• Priežastys: perlaistymas, blogas drenažas, šalta žemė.
• Ką daryti: išimkite iš vazono, nukirpkite visas pažeistas šaknis, persodinkite į sausą, naują žemę; apribokite laistymą.

2. Lapų dėmėtumas (bakterinės ar grybinės ligos)

• Simptomai: rudos, gelsvos, šlapios ar sausos dėmės lapų plokštelėse ar pakraščiuose, kartais su gelsvu apvadu.
• Priežastys: per didelė drėgmė, vanduo ant lapų, per tankios augalo lajos.
• Ką daryti: pašalinkite pažeistus lapus, vėdinkite patalpą, laistykite tik po šaknimis, jei reikia – naudokite fungicidą.

3. Lapų galiukų džiūvimas/rudavimas

• Simptomai: džiūsta tik pats lapų galiukas ar pakraščiai.
• Priežastys: sausas oras, per mažai laistoma, trūksta oro drėgmės, per daug trąšų ar per kietas vanduo.
• Ką daryti: dažniau purkšti, laistyti tik tada, kai reikia, naudoti minkštą vandenį, trąšas mažinti arba skiesti.

4. Lapų geltonavimas ir kritimas

• Simptomai: visi arba pavieniai lapai pradeda gelsti ir nukrenta (apatiniai dažniausiai).
• Priežastys: natūralus senėjimas, bet dažnai ir perlaistymas, šaltis arba staigūs temperatūrų pokyčiai.
• Ką daryti: normalizuoti laistymą, išvengti skersvėjų ir temperatūros svyravimų.

Dracenų kenkėjai

1. Voratinklinės erkės

• Simptomai: balti taškeliai, ploni voratinkliai lapų apačioje, lapai blykšta, netenka spalvos.
• Ką daryti: padidinti oro drėgmę, dažnai purkšti, sunykusius lapus pašalinti, naudoti akaricidą arba muilo tirpalą.

2. Skydamariai

• Simptomai: lapų apačioje ar stiebe rudos, lipnios plokštelės, lapai blizga, vysta.
• Ką daryti: mechaniniu būdu nuvalyti, apdoroti insekticidu ar muilo tirpalu.

3. Amarai

• Simptomai: minkšti, žali ar juodi vabaliukai ant naujų ūglių, deformuotos viršūnės.
• Ką daryti: nuplauti stipria vandens srove, purkšti insekticidu.

4. Tripsai

• Simptomai: sidabriškos linijos ar taškučiai ant lapų, lapai blanksta.
• Ką daryti: dažniau vėdinti patalpą, purkšti specialiais insekticidais.

Prevencija

• Laikytis tinkamo laistymo: neperlaistyti!
• Užtikrinti gerą drenažą.
• Laikyti augalą šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Reguliariai stebėti lapus – laiku aptikus problemą, dažnai užtenka pašalinti pažeistas vietas.
• Nepertręšti, naudoti tik tinkamas trąšas.

Dracenų ligas dažniausiai sukelia perlaistymas, blogas drenažas, sausas arba labai drėgnas patalpų oras, padidėjęs druskų kiekis ir, rečiau, kenkėjai. Svarbiausia pastebėjus pirmus simptomus koreguoti priežiūrą ir prireikus taikyti apsaugos priemones.

Drugelių krūmas – tai dažniausiai buddleja (lot. Buddleja davidii) – pusiau sumedėjęs krūmas, labai mėgstamas dėl ilgų, kvapnių žiedynų, į kuriuos vasarą masiškai renkasi drugeliai, bitės, kamanės. Kartais lietuviškai šis augalas dar vadinamas „buddleja“, „vasaros alyva“ ar „drugelių alyva“.

Drugelių krūmo (Buddleja davidii) auginimo vadovas

1. Vieta

• Mėgsta saulėtą, šiltą, nuo vėjo apsaugotą vietą.
• Pavėsyje auga silpniau, žiedynai trumpi, spalva išblukusi, drugeliai renkasi nenoriai.

2. Dirva

• Laidi vandeniui, puri, ne per sunki žemė.
• Tinka ir vidutiniškai derlinga, bet sunkios, permirkusios, rūgščios dirvos – netinka.
• Optimalus pH – neutralus arba šiek tiek šarminis.

3. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį arba rudenį (tik jei šiltas ruduo).
• Sodinimo duobę išklokite kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
• Tarp augalų palikite 1,5–2 metrų atstumą (priklauso nuo veislės).

4. Laistymas

• Jaunus augalus po pasodinimo laistyti reguliariai.
• Įsikūręs augalas sausros pakelia, bet gausiau žydės reguliariai laistant.

5. Tręšimas

• Pavasarį tręškite kompostu ar kompleksinėmis trąšomis žydintiems krūmams.

6. Genėjimas

• Žydi ant šiųmetinių ūglių, todėl pagrindinis genėjimas – anksti pavasarį (kovas–balandis), kuo drąsiau kirpkite – likę 20–30 cm ūglių nuo žemės.
• Per sezoną galima retinti nužydėjusius žiedynus, kad krūmas ilgiau žydėtų ir gražiau atrodytų.
• Rudenį per ilgi, ploni ūgliai patrumpinami.

7. Žiemojimas

• Lietuvoje buddleja nėra visiškai atspari šalčiui, ypač jauni augalai.
• Rudenį (iki šalnų) patartina šaknis mulčiuoti storu lapų, durpių ar spyglių sluoksniu, apdengti agrotekstile ar eglišakiais.
• Senesni, įsišakniję krūmai labiau atsparūs, bet žemose vietose ar atvirose vietose – pridengimas būtinas.

8. Kitos pastabos

• Buddleja auga greitai, per 2–3 metus pasiekia 1,5–2 m aukštį ir plotį.
• Žydi nuo liepos iki pat šalnų – svarbu laiku genėti nužydėjusius ūglius.
• Labai vilioja drugelius, todėl puikiai tinka natūralių, drugeliams draugiškų gėlynų kompozicijoms.

Drugelių krūmas (buddleja) lengvai auginamas, jei gauna daug saulės, šilumos ir apsaugotas nuo stiprių šalčių. Šaknims svarbus mulčias žiemą, o gausiam žydėjimui būtinas pavasarinis stiprus genėjimas. Įdomiausias vasaros akcentas, viliojantis drugelius ir bitutes!

Eustoma (Eustoma grandiflorum) yra viena iš gražiausių ir ilgai žydinčių gėlių, dažnai auginama tiek darželiuose, tiek vazonuose, tiek puokštėms. Eustomos garsėja subtiliais varpelio formos žiedais, įvairių spalvų gama ir ilgai išliekančiu žydėjimu, tačiau jų auginimas reikalauja šiek tiek kantrybės.

Žemiau pateikiu išsamų eustomos auginimo vadovą:

1. Eustomos sėja iš sėklų

• Sėklas sėkite anksti pavasarį (sausio–kovo mėn.), nes nuo pasodinimo iki žydėjimo praeina apie 5–6 mėn.
• Sėklos labai smulkios – sėkite ant drėgnos žemės paviršiaus, NEUŽBERKITE žemėmis.
• Gerai tinka dygliui substratas: durpinė žemė + šiek tiek smėlio ar perlito.
• Naudokite mini šiltnamį arba plėvele uždenkite daigyklą, kad būtų drėgna ir šilta (22–25 °C).
• Šviesa būtina daigumui, bet apsaugokite nuo tiesioginės saulės.
• Daigai sudygsta per 10–20 dienų, išsodina kai turi 2–3 tikruosius lapelius.

2. Daigų persodinimas ir auginimas

• Kai daigai paauga ir sustiprėja (bent 2 tikrieji lapai), persodinkite į atskirus indelius.
• Augdamos eustomos mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
• Optimali temperatūra 20–22 °C (nakčiai ne mažiau 16 °C).
• Persodinant į nuolatinę vietą (lauke arba didesnį vazoną), rinkitės gerai drenuojamą, lengvą, derlingą dirvą (pH 6,5–7).

3. Vieta ir sodinimas

• Lauke sodinamos tik praėjus šalnų grėsmei (gegužė–birželis).
• Atstumas tarp augalų – 15–20 cm.
• Saulėta vieta, bet be kaitrios popietinės saulės (gali perkaisti arba žiedai prarasti spalvą).

4. Priežiūra

• Laistymas: reguliarus, bet nepermirkstantis – drėgna, bet ne šlapia žemė.
• Tręšimas: kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis žydintiems augalams (ypač kai pradeda megzti pumpurus).
• Paramstymas: aukštesnes veisles reikia parišti, kad nevirstų.
• Pašalinkite nužydėjusius žiedus, kad skatintumėte naują žydėjimą.
• Eustomos jautrios šaknų pažeidimams, tad venkite persodinimo po įsitvirtinimo.

5. Augimo problemos

• Negausus žydėjimas: trūksta šviesos, prasta dirva, per šalta ar per daug vandens.
• Geltonuojantys lapai: šaknų puvinys (perlaistymas), azoto ar geležies trūkumas.
• Kenkėjai ir ligos: dažniausiai puola tripsai, amarai, grybelinės ligos (ypač per drėgną orą).

6. Žiemojimas (daugiamečių veislių)

• Lietuvoje dažniausiai eustomos auginamos kaip vienmetės.
• Daugiamečius augalus vazonuose galima peržiemoti +10–15 °C šviesioje vietoje, sumažinant laistymą.

Eustoma iš sėklų – gana lėta ir lepi, bet žydėjimo grožis atperka visas pastangas. Jai būtina daug šviesos, laistymas be permirkimo, reguliari tręša ir šiluma. Pasėjus sausį–kovą, vasaros viduryje–rudenį džiugins spalvingais žiedais!

Fikuso (Ficus) auginimas namuose yra gana nesudėtingas, jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių. Fikusai – labai populiarūs kambariniai augalai dėl savo dekoratyvumo, ilgaamžiškumo ir santykinai mažų priežiūros poreikių. Žemiau pateikiamos visos reikalingos žinios, kaip auginti fikusą namuose:

1. Vieta ir šviesa

• Šviesa: Fikusas mėgsta daug šviesos, bet nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Per mažai šviesos – lapai gali kristi, augimas lėtės.
• Vieta: Geriausia – prie rytinių ar vakarinių langų, apsaugotas nuo skersvėjų ir aštrių temperatūros pokyčių.

2. Temperatūra

• Tinkama temperatūra: 18–25 °C. Vasarą gali būti šiek tiek šilčiau, tačiau žiemą ne mažiau nei 15 °C.
• Vengti: šalčio, oro srovių ir staigių temperatūros pokyčių.

3. Laistymas

• Pagrindinė taisyklė: Laistykite tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta (svarbu neperlaistyti – šaknys jautrios puviniui).
• Žiemą: laistoma rečiau.
• Papildomai: fikusą galima nupurkšti vandeniu (ypač žiemą, kai oras sausas).

4. Oro drėgmė

• Fikusai mėgsta padidintą oro drėgmę, tačiau prisitaiko prie sausesnių sąlygų.
• Rekomenduojama lapus reguliariai valyti dulkių – galima su drėgna šluoste.

5. Trašos

• Pavasarį-vasarą: tręškite kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis žalialapiams augalams.
• Žiemą: trąšų nenaudokite.

6. Persodinimas

• Jauni fikusai persodinami kas 1–2 metus, vyresni – kas 3–4 metus.
• Vazonas turi būti su skylutėmis, drenažinis sluoksnis būtinas (keramzitas, žvyras).
• Naudoti universalią žemę su truputėliu durpių arba specialų mišinį fikusams.

7. Genėjimas ir formavimas

• Fikuso galima genėti formuojant gražią lają arba šalinant silpnus/ligotus stiebus.
• Geriausias metas genėjimui – pavasaris.

8. Dauginimas

• Fikusą lengviausia dauginti ūglių auginiais pavasarį ar vasarą (kai augalas aktyviausiai auga).
• Auginiai įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate.

Dažniausios problemos

• Lapų kritimas: perlaistymas, staigūs pokyčiai, per šaltas arba tamsus kambarys.
• Ruduoja lapų kraštai: mažai drėgmės, per sausas oras.
• Nauji lapai smulkūs: trūksta trąšų, šviesos, per mažas vazonas.

Fikusas auga gražiai, jei gauna pakankamai šviesos, nėra perlaistomas, retkarčiais patręšiamas bei persodinamas. Vengiant skersvėjų ir didelių permainų, jūsų fikusas bus žalias ir sveikas daugelį metų!

Fikusai (Ficus) – populiarūs kambariniai augalai, tačiau juos neretai užpuola įvairios ligos ir kenkėjai. Suprasti pagrindines problemas labai svarbu, kad laiku imtumėtės tinkamų veiksmų ir fikusas augtų sveikas bei gražus. Štai išsamus dažniausių fikusų ligų ir kenkėjų gidas, priežastys bei sprendimai:

Dažniausios fikusų ligos ir kenkėjai

1. Lapų Džiūvimas ir Kritimas

• Priežastys: netinkamas laistymas (perlaistymas arba per sausas substratas), stiprūs skersvėjai, staigūs temperatūros pokyčiai, šviesos trūkumas arba perteklinis apšvietimas.
• Sprendimas: pastovus laistymas, vengiama skersvėjų, nestatoma arti radiatorių, užtikrinamas pakankamas apšvietimas.

2. Pilkasis puvinys (Botrytis)

• Simptomai: ant lapų, stiebų ar žievės – pilkai rusvos dėmės, pūvančios vietos.
• Priežastys: per didelė oro drėgmė, grynaveislis perlaistymas.
• Sprendimai: pašalinti pažeistas augalo dalis, sumažinti laistymą, pravėdinti patalpą, naudoti fungicidus.

3. Šaknų puvinys

• Simptomai: gelstantys, nukrentantys lapai, drėgnas, dvokiantis žemės kvapas, minkštos šaknys.
• Priežastys: perlaistymas, blogas drenažas.
• Sprendimai: persodinti į naują sausą žemę su geru drenažu, sumažinti laistymą.

4. Lapų dėmėtumas (grybelinės ligos)

• Simptomai: mažos tamsios ar gelsvos dėmelės ant lapų, kurios kartais auga, lapai pradeda džiūti.
• Priežastys: per didelė drėgmė, prasta oro cirkuliacija.
• Sprendimai: pašalinti sergančius lapus, sumažinti laistymą, pagerinti vėdinimą, panaudoti fungicidą.

Dažniausi fikusų kenkėjai

1. Skydamariai (šarotinės erkės)

• Simptomai: smulkūs rudai/balti grūdeliai ar dėmelės ant lapų/stiebų, lipni išskyra, lapų gelsta, krenta.
• Kova: rankiniu būdu pašalinti kenkėjus, apdoroti insekticidais ar muilo tirpalu.

2. Voratinklinės erkės

• Simptomai: balti ar gelsvi taškeliai ant lapų, ploni voratinkliai.
• Kova: padidinti oro drėgmę, purkšti augalą, naudoti specialius akaricidus.

3. Amarai

• Simptomai: sulinkę, sukrypę nauji lapai, lipnios išskyros, ant lapų matosi maži žalsvi vabaliukai.
• Kova: nuplauti stipria vandens srove/naudoti insekticidus.

4. Miltuotieji skydamariai (miltligė)

• Simptomai: balta, tarsi vatos sluoksnis ant lapų ar stiebų.
• Kova: naudoti alkoholio tirpalu sudrėkintą vatos gumulėlį (nuvalyti lapus), insekticidus.

Prevencija ir priežiūra

• Laikykitės teisingo laistymo režimo – fikusai nemėgsta nei perdžiūvimo, nei perlaistymo.
• Užtikrinkite gerą drenažą vazone.
• Prižiūrėkite, kad pakankamai šviesos, tačiau saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Reguliariai tikrinkite lapų apačią – ten dažnai slepiasi kenkėjai.
• Jei augalas serga, laikinai izoliuokite jį nuo kitų augalų.

Fikusų problemos dažniausiai kyla dėl netinkamos priežiūros, perlaistymo arba nesaugančio nuo kenkėjų. Greita reakcija – pašalinti paveiktas dalis, koreguoti auginimo sąlygas ir prireikus naudoti apsaugos priemones – padės išsaugoti augalą sveiką.