Category Archive Gėlės

Anturis – viena populiariausių kambario gėlių

Anturis – viena populiariausių kambario gėlių, žavinti ilgai žydinčiais, širdelės formos žiedynais (dažniausiai raudonais, baltais, rožiniais, violetiniais ar žalsvais) ir blizgiais lapais. Dar vadinamas „flamingo gėle“ arba „vyriškumo simboliu“.


1. Vieta ir šviesa

  • Ryški išsklaidyta šviesa – puikiai tinka rytinė/vakarinė palangė, šviesus stalas.
  • Netoleruoja tiesioginės saulės (gali nudeginti lapus).
  • Tamsiame šešėlyje žydės mažiau, lapai išsitęs.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 18–25 °C (žiemą >16 °C).
  • Saugoti nuo skersvėjų, staigių temperatūros svyravimų ir šilumos nuo radiatorių.

3. Oro drėgmė

  • Labai mėgsta drėgną orą (60–80 %): dažnai purkškite aplinką, lapus (bet nenaudodami šalto vandens ir neprašlapinkite žiedynų), naudokite oro drėkintuvą, pastatykite ant drėgnų akmenukų.

4. Laistymas

  • Vidutinis, nuolatinis: laistyti kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis.
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą – rečiau (bet neužleisti visiškai).
  • Laistykite minkštu, drungnu vandeniu; kietas arba šaltas vanduo išbalins lapus, gali pajuoduoti galiukai.
  • Vanduo neturi stovėti lėkštelėje – šaknys jautrios puviniui!

5. Dirva, persodinimas

  • Puri, orui ir vandeniui laidi, šiek tiek rūgšti žemė (pH 5,0–6,0); tinka orchidėjų žemė su trupučiu durpių ir perlito, žievės.
  • Persodinti kas 2–3 metus, kai šaknys pradeda veržtis į paviršių.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (kovas–rugsėjis) – kas 2–3 savaites trąšos žydintiems augalams, bet pusine doze.
  • Pertręšus – lapų galiukai ruduoja.

7. Žydėjimo skatinimas

  • Daugiau šviesos (be saulės), mažesnė šiluma naktį, reguliari trąša.
  • Reguliari oro drėgmė – svarbu tiek žiedams, tiek lapams.

8. Dažniausios problemos

  • Lapų galiukai ruduoja: per sausa oro arba žemė, per stipri trąša, kietas vanduo.
  • Negausus žydėjimas: per tamsu, nepakanka trąšų ar nepakankamai drėgmės.
  • Lapų pageltimas: perlaistymas, šaknų puvinys, staigus temperatūros svyravimas, natūralus senėjimas.
  • Šaknys paviršiuje: normalu, nugarą galima pridengti spygliuočių žieve.

9. Dauginimas

  • Kerelio dalijimu persodinant (bent 2–3 lapai su šaknimis).
  • Rečiau – sėklomis (sudėtinga namų sąlygomis).

Anturis – daug šviesos (be saulės), aukšta oro drėgmė, saikingas laistymas ir purus substratas.
Reguliariai purškiamas, patręštas bei nepamirštant žiemą laikyti šilčiau – žydės nuolat ir bus sveikas.

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų rūšių, pasižyminti ilgaamžiškumu, dekoratyvumu, o kai kurios rūšys netgi valo patalpų orą. Yra begalė rūšių – nuo didžiažiedžių Ficus elastica (Indinis fikusas), Ficus benjaminaFicus lyrata (smuikinis), Ficus microcarpa („ginseng“), iki šliaužiančių ar krūminių formų.


1. Šviesa ir vieta

  • Dauguma fikusų mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
  • Venkite tiesioginės, kaitrios pietinės saulės (gali nudegti lapai), tačiau tamsoje ar nuolatiniame šešėlyje lapai skursta, gali kristi.
  • Po persodinimo ar pokyčių venkite kilnoti dažnai – nemėgsta kaitos!

2. Temperatūra

  • Idealiai laikykite 18–25 °C.
  • Daugelis fikusų atlaiko trumpalaikį atvėsimą iki 12–14 °C, bet skersvėjų, staigių pokyčių reikia vengti.

3. Laistymas

  • Vidutiniškai: laistyti, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2–4 cm).
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą itin saikingai (kas 10–20 d., priklausomai nuo oro drėgmės ir temperatūros).
  • Perlaistymas – dažniausia problema! Šaknys labai jautrios puviniui.

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą drėgmę, ypač smulkialapės rūšys (F. benjamina, F. pumila).
  • Purkškite lapus arba statykite vazoną ant drėgnų akmenukų (ypač žiemą, jei veikia radiatoriai).

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė (universalus substratas su perlitu ar trupučiu smėlio).
  • Vazonas – su drenažo skylėmis.
  • Persodinti kas 2–4 metus, mažiausias rūšis – kasmet.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (balandis–rugsėjis): kas 2–4 sav. skystos trąšos universaliems augalams.
  • Žiemą dažno tręšimo vengti.

7. Genėjimas ir formavimas

  • Puikiai pasiduoda karpymui/formavimui (pavasaris–vasara).
  • Nupjauti galiuką naujam šakotumui, galima trumpinti ar formuoti rutuliuką.

8. Dauginimas

  • Stiebo auginiais (vandenyje arba tiesiai į substratą).
  • Šaknelės paprastai išauga lengvai, jei šilta ir drėgna.

Dažniausios problemos

  • Lapų kritimas: dažniausiai stresas nuo perlaistymo, persodinimo ar vietos pokyčių, šaltis, sausas oras.
  • Lapų dėmės, gelsvumas: laistoma šaltu, kietu ar chloruotu vandeniu.
  • Kenkėjai: skydamariai, amarai, voratinklinė erkė (reti, dažniau – jei oras sausas).

Fikusas mėgsta šviesą, purią žemę, retą laistymą, šilumą ir nemėgsta būti kilnojamas. Labai tinka žalioms sienoms, biurams, dideliems ar mažiems kambariams. Tai ilgaamžis ir atlaidaus charakterio augalas!

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis arba lauko augalas, priklausantis agavinių šeimai. Populiariausios auginamos rūšys: Yucca elephantipes (kambarinė, „dramblinė“ juka) ir Yucca filamentosa (lauko, plaukuotoji juka). Tai augalas, garsėjantis kardu primenančiais, standžiais lapais ir ilgaamžiškumu.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta labai daug šviesos. Geriausiai jausis prie lango ar kitoje apšviestoje vietoje, galima vasarą laikyti lauke.
  • Lauko juka sodinama saulėtoje vietoje, kur daugiau šilumos.

2. Temperatūra

  • Kambarinė juka: optimali +18–25 °C, žiemą gali pakelti ir vėsesnę (+8–14 °C).
  • Lauko juka: visiškai atspari šalčiui, žiemoja lauke (tik rūšys pritaikytos mūsų klimatui).

3. Laistymas

  • Saikingas! Vasarą laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui; žiemą – dar rečiau (kas 2–4 savaites).
  • Geriau per sausą nei per šlapią. Perlaistymas sukelia šaknų puvinį ir augalo žūtį.

4. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė, pvz., kaktusams/sukulentams skirtas substratas su trupučiu smėlio ar perlito.
  • Vazonas – su skylutėmis, kad nesilaikytų vanduo dugne.
  • Persodinti kas 2–4 metus, kai šaknys tampa ankštos.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) tręškite kas 3–4 savaites (universalios arba palmių/kaktusų trąšos).
  • Žiemą netręškite.

6. Oro drėgmė

  • Toleruoja sausą orą. Purkšti paprastai nereikia, lapus nuvalykite nuo dulkių.

7. Dauginimas

  • Stiebo dalimis (auginiais): nupjaukite stiebą į 15–30 cm atkarpas, džiovinkite pjūvius, sodinkite į drėgną žemę (daugiau apie šį metodą – reikia, parašykite, pateiksiu žingsnis po žingsnio).
  • Viršūniniais auginiais arba atskiriant „vaikučius“ (jei atsiranda prie pagrindo).

8. Problemų sprendimas

  • Lapų galiukų ruda spalva: per sausas oras, druskos arba pertręšimas, saulės nudegimas.
  • Lapų geltonavimas ir minkštumas: perlaistymas, šaknų puvimas.
  • Lapai „išsitęsia“, augalas plonas: per tamsi vieta.

Juka – šviesamėgė, mažai laistymo reikalaujanti, puikiai auganti tiek kambaryje, tiek lauke.
Dauginama stiebo/viršūnės auginiais ar ūgliais.
Mėgsta purią, drenažuotą žemę, retai laistoma, nereikli orui.

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Fikusai – vieni populiariausių ir mylimiausių kambarinių augalų, tikra interjero klasika. Tačiau net ir tvirčiausiai atrodantis augalas kartais pradeda rodyti „ožius“ – meta lapus, keičia spalvą ar aplimpa kenkėjais. Ką daryti, kai žaliasis draugas siunčia pagalbos signalus? Apie dažniausias fikusų ligas ir kenkėjus kalbamės su augalų žinove LAIMA iš augalai1.lt

Fikuso SOS - Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Interviu

Redakcija: Laima, pradedame nuo dažniausios problemo – fikusas meta lapus. Atrodo, viskas gerai, bet lapai krenta. Ar tai liga?

Laima: Dažniausiai tai ne liga, o stresas. Fikusai yra jautrūs pokyčiams. Staigus vietos pakeitimas, skersvėjis, temperatūrų svyravimai ar nereguliarus laistymas (tiek perlaistymas, tiek perdžiovinimas) – visa tai sukelia augalui šoką, ir jis reaguoja mesdamas lapus. Tačiau svarbu suprasti, kad nusilpęs, stresą patiriantis augalas yra puikus taikinys tiek ligoms, tiek kenkėjams.

Redakcija: Jei tai ne stresas, kokios ligos fikusams yra pačios pavojingiausios?

Laima: Pati baisiausia ir dažniausia problema – šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl vienos priežasties – perlaistymo ir prasto drenažo. Jei matote, kad augalas vysta, nors žemė nuolat šlapia, o lapai gelsta ir krenta iš apačios – greičiausiai jau turite puvinį.

Be puvinio, fikusai gali susirgti miltlige – tai grybelinė liga, pasireiškianti baltomis, miltuotomis apnašomis ant lapų. Taip pat pasitaiko įvairios dėmėtligės, kai ant lapų atsiranda rudų, juodų ar gelsvų dėmių, kurios pamažu didėja.

Redakcija: O kaip dėl kenkėjų? Kurie iš jų labiausiai „mėgsta” fikusus?

Laima: Fikusai turi kelis pagrindinius „priešus“. Pirmiausia – voratinklinės erkės. Jos ypač suaktyvėja sauso oro sąlygomis, pavyzdžiui, žiemos metu prasidėjus šildymo sezonui. Jų buvimą išduoda smulkūs gelsvi taškeliai ant lapų ir plonytis voratinkliukas.

Kiti labai dažni svečiai – miltuotieji skydamariai. Juos atpažinsite iš baltų, į vatą panašių, lipnių gumulėlių, ypač lapų pažastyse ir apatinėje lapų pusėje. Labai panašūs, bet sunkiau pastebimi, yra skydamariai – jie atrodo kaip maži, rudi „šarvai“, prilipę prie stiebo ar lapų gyslų.

Redakcija: Puikiame straipsnyje, kurį radome svetainėje manoaugalas.lt, taip pat minima, kad fikusams labai pavojingi tripsai. Ar galite apie juos papasakoti plačiau?

Laima: Visiškai teisingai, tripsai yra itin nemalonūs ir sunkiai išnaikinami kenkėjai. Jų pažeidimus atpažinsite iš sidabriškų, lyg nutrintų dryžių ant lapų. Vėliau tos vietos paruduoja. Be to, ant lapų apačios matomi smulkūs juodi taškeliai – tai jų išmatos. Tripsai pavojingi tuo, kad suaugėliai deda kiaušinius tiesiai į lapo audinį, o dalis jų vystymosi ciklo vyksta dirvožemyje, todėl kovoti su jais reikia kompleksiškai ir kantriai.

Redakcija: Informacijos išties daug. Kur augintojams rasti patikimos informacijos apie skirtingas fikusų rūšis ir kaip jas atskirti?

Laima: Labai svarbu žinoti, kokį konkretų augalą auginate. Pavyzdžiui, smulkialapis fikusas bus jautresnis sausam orui nei stambialapis. Žinodami rūšį, galėsite geriau atliepti jo poreikius.

Kaip jau minėjote, labai gerai susistemintą informaciją apie visas šias problemas galite rasti jau aptartame straipsnyje. Tikrai rekomenduoju jį perskaityti atidžiau.

Redakcija: Baigiant pokalbį, gal turite kokį patarimą ar žinote apie įrankius, kurie palengvintų augalų augintojų kasdienybę?

Laima: Svarbiausias „įrankis“ yra jūsų akys ir pastabumas. Kasdien apžiūrėkite savo augalus. Bet kalbant apie pagalbines priemones internete, dabar yra puikių resursų. Pavyzdžiui, svetainė https://manoaugalas.lt gali būti naudojama kaip puikus įrankis ir pagalbinė priemonė augintojams. Ten rasite ne tik straipsnių katalogą, bet ir patarimų apie daugybę skirtingų augalų, kurie padės išvengti klaidų ateityje, taip pat galite susid4ti savo augalus ir turėti priežiūros kalendorių.

Redakcija: Ačiū Jums, Laima, už išsamius ir naudingus patarimus!

Kaulaseklis (Osteospermum)

Kaulaseklis – Osteospermum (dar vadinama „Afrikos ramunė“, „Afrikos saulutė“, „afrikietiška ramunė“, „laukinė gerbera“)


1. Bendra informacija apie Osteospermum

  • Lotyniškas pavadinimas: Osteospermum
  • Kilmė: Pietų Afrika
  • Gyvenimo trukmė: gali būti vienmetė arba daugiametė (priklausomai nuo rūšies ir žiemojimo)
  • Žiedai: dideli (iki 8 cm), įvairių spalvų: balti, violetiniai, alyviniai, rausvi, geltoni, dviejų spalvų, buvo ir „šaukšteliniai“ žiedlapiai – žiedynai primena ramunę
  • Aukštis: paprastai 20–45 cm, gali būti iki 60 cm
  • Žydėjimas: nuo gegužės iki vėlyvo rudens, žydi labai gausiai ir ilgai

2. Augimo vieta ir dirva

  • Vieta: labai mėgsta daug saulės, gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žydės mažiau
  • Dirva: laidi vandeniui, nerūgšti, gali būti smėlinga ar žvyruota, svarbiausia – neužmirkstanti
  • Vazonai: puikiai auga balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ar lauko vazonuose

3. Sodinimas, sėjimas, dauginimas

  • Sėjos laikas: kovą–balandį į daigyklas, lauke sodinami po šalnų (gegužės pabaigoje–birželio pradžioje)
  • Dauginimas: sėklomis arba auginiais (ruošiami liepą–rugpjūtį)
  • Daugiametes (O. ecklonis, O. fruticosum ir pan.) žiemoja tik +5–12°C vėsioje, šviesioje patalpoje – Lietuvoje lauke jos neišgyvena šalčių

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti saikingai: laikiną sausros periodą pakenčia, bet užmirkimas – pražūtingas
  • Tręšti kas 2–3 savaites žydinčių augalų trąšomis (pertręšus daugiau lapų, mažiau žiedų)

5. Priežiūra

  • Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus – skatina ilgą ir gausią žydėjimo bangą
  • Karštu ir sausu oru galima patrumpinti per ištįsusius ūglius, augalas bus vešlesnis
  • Po stipraus lietaus/kentėjimo nupjauti pažeistas dalis

6. Ligų ir kenkėjų prevencija

  • Retai serga ar kenčia nuo kenkėjų
  • Svarbiausia: sausas substratas, gera oro cirkuliacija
  • Purkšti nereikia – užtenka prižiūrėti laistymą ir tankį

7. Žiemojimas

  • Vienmetė Osteospermum: pavasarį sėjama iš naujo
  • Daugiametė Osteospermum: rudenį įnešama į vėsią ir šviesią patalpą, mažai laistoma; pavasarį grąžinama į lauką
  • Neišgyvena šalnų lauke!

Kaulaseklis (Osteospermum) – itin ilgai ir gausiai žydinti, saulės mėgėja, visiškai nereikli, puikiai tinka loveliams, balkonams, lauko vazonams bei alpinariumams.

  • Žiemą daugiametės veislės turi būti apsaugotos nuo šalčių, vienmetės sėjamos kasmet.