Category Archive Gėlės

Benjamino fikusas (Ficus benjamina) – tai vienas populiariausių kambarinių augalų visame pasaulyje. Jis garsėja tankia, šakota laja, smulkiais blizgiais lapeliais (yra žalių ir margalapių veislių) bei gebėjimu prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Tačiau benjaminas yra jautrus permainoms, todėl jam reikalinga stabili, nuosekli priežiūra.

Benjamino fikuso priežiūros gidas

1. Šviesa

• Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą.
• Tinkamiausia vieta – prie rytinio ar vakarinio lango, apsaugota nuo tiesioginės kaitrios saulės (ypač margalapiams).
• Pavėsyje auga lėtai, meta daug lapų.

2. Temperatūra

• Idealu: 18–24 °C.
• Žiemą neturi būti žemiau 15 °C.
• Vengti skersvėjų, staigių temperatūros svyravimų ar peršalimo.

3. Laistymas

• Laistyti vidutiniškai – tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta (vasarą dažniau, žiemą rečiau).
• Perlaistymas skatina šaknų puvinį ir lapų kritimą.
• Vanduo neturi užsistovėti padėkle!

4. Oro drėgmė

• Padidinta oro drėgmė pageidautina, bet benjaminas prisitaiko ir prie sausesnio buto oro.
• Lapus patartina retkarčiais purkšti minkštu kambario temp. vandeniu.
• Reguliariai nuvalykite lapus nuo dulkių (drėgnu minkštu skudurėliu).

5. Tręšimas

• Pavasarį–vasarą tręšti kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis žaliems augalams.
• Rudenį–žiemą tręšti praktiškai nereikia.

6. Persodinimas

• Jauni augalai persodinami kas 1–2 metus, vyresni – kas 3–4 metus, geriausia pavasarį.
• Dirva: universali, laidi, truputį rūgštoka (pH 6–7); vazonas su drenažo sluoksniu (keramzitas).

7. Genėjimas ir formavimas

• Puikiai pakenčia genėjimą ir formavimą – geriausias metas: pavasaris.
• Galima „tušuoti“: trumpinti viršūnes, šalinti silpnus ar per tankius ūglius, formuoti norimos formos lają.
• Po genėjimo iš žaizdelių tekės baltos sultys (lateksas) – saugokite rankas.

8. Dauginimas

• Dauginti lengviausia stiebo auginiais pavasarį ar vasarą (įsišaknija vandenyje ar lengvame substrate).

Dažniausios problemos

Papildomi patarimai

• Niekada nekeiskite augalui vietos be reikalo – fikusas labai nemėgsta staigių pokyčių!
• Venkite šalčio ant palangių žiemą ir karšto oro nuo radiatorių.
• Jei reikia atnaujinti ar atjauninti augalą – ramiai genėkite pavasarį.

Benjamino fikusas klesti stabiliose, šiltose ir šviesiose sąlygose, kai laistomas tik tada, kai reikia, o oro drėgmė pakankama. Svarbiausia – pastovumas ir „saikingumas“!

Brunera (Brunnera) – tai daugiametė dekoratyvinė gėlė, išsiskirianti širdelės formos, dažnai standriai margais lapais ir smulkiais, žydrais, „neužežmirštuolės“ žiedus primenančiais žiedeliais. Lietuvoje dažniausiai auginama didžialapė brunera (Brunnera macrophylla) ir jos spalvingos veislės („Jack Frost“, „Alexander’s Great“, „Looking Glass“ ir kt.).

Brunera ypatingai mėgstama pavėsingiems gėlynams, tačiau gali augti ir šviesesnėse vietose.

Bruneros auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

• Geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje: idealu po lapuočiais, kur būna rytinė ar vakarinė saulė.
• Gali augti ir saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna, bet saulėje lapai gali šiek tiek išblukti.

2. Dirva

• Brunera mėgsta derlingą, purią, humusingą, nuolat šiek tiek drėgną žemę.
• Nemėgsta permirkimo ir sausros – idealiausia vieta, kur žemė visą laiką vos drėgna, bet ne šlapia.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Tarp augalų palikite 30–40 cm atstumą, nes suauga gana platesniais kerais.

4. Laistymas

• Laistyti reguliariai karštą ir sausą vasarą, kad neišdžiūtų.
• Pusiau pavėsyje laistyti rečiau, svarbu stebėti, kad žemė neperdžiūtų.

5. Tręšimas

• Kasmet pavasarį galima pabarstyti komposto arba švelnių kompleksinių trąšų.
• Daugiau trąšų nereikia – pertręšus auga daugiau lapų, bet mažiau žiedų.

6. Priežiūra

• Po žydėjimo nužydėjusius žiedynus galima iškirpti (tuomet kerelis gražesnis).
• Rudenį antžeminė dalis nuvysta, ją galima nupjauti.

7. Žiemojimas

• Brunera visiškai atspari šalčiui. Pridengimo/dangų paprastai nereikia – išgyvena net labai atšiaurias žiemas.
• Kartais rūšinius bruneros kerus verta mulčiuoti storu komposto ar sausų lapų sluoksniu, jei vieta labai atvira.

8. Dauginimas

• Lengvai dauginama kerų dalijimu pavasarį arba rugsėjį.
• Galima ir sėklomis, tačiau veislių lapų raštai dažnai sėklomis nesikartoja.

9. Ligos ir kenkėjai

• Retai serga, bet gali būti pažeidžiamos šliužų ar sraigių – vasarą kartais reikės papildomos apsaugos.

Brunera – nepakeičiamas pavėsio gėlyno akcentas, vertinamas už spalvingus lapus, ilgaamžiškumą ir nesudėtingą priežiūrą. Mėgsta humusingą, šiek tiek drėgną dirvą, pusiau pavėsį ar lengvą saulę, nemėgsta sausros ir permirkimo. Kerą kas kelerius metus patartina padalyti.

Budlėja (Buddleja davidii) vadinama „drugelių krūmu“ Lietuvoje dažnai kenčia nuo žiemos šalčių, ypač jauni ar neseniai pasodinti augalai. Tinkamas paruošimas žiemai padės išvengti nušalimo ir krūmas kasmet vėl džiugins gausiais žiedais bei drugelių vizitais vasarą.

Štai pagrindiniai budlėjos paruošimo žiemai žingsniai:

1. Rudens genėjimas

• Stipriai N E G E N Ė K I T E rudenį!
  Rudens pabaigoje palikite visus šių metų ūglius – jie apsaugo augalo pagrindą nuo šalčio.
  Jei ūgliai ypatingai aukšti ir laužomi vėjo ar sniego, juos galima tik nežymiai patrumpinti (paliekant 20–30 cm virš žemės, bet pagrindinis pjūvis – tik pavasarį).

2. Mulčiavimas – šaknų apsauga

• Aplink krūmo pagrindą storai (10–20 cm sluoksniu) užberkite sausų lapų, durpių, komposto arba spyglių.
• Galima apiberti ir žemėmis, ypač pietinėje pusėje, kad saugotų nuo pavasarinės saulės.
• Mulčias saugo šaknis nuo gilaus įšalo ir šalčio bangų.

3. Antžeminės dalies apsauga

• Prieš stipresnius šalčius (dažnai lapkričio antroje pusėje arba gruodžio pradžioje):
  • Krūmą apdengti eglišakėmis, agroplėvele ar specialiu sodo audiniu (neperšlampama plėvelė netinka – augalas gali pradėti šusti).
  • Dengti vertėtų ypač ten, kur vėjuota arba kai žiemos be sniego.

4. Vazoniniai augalai

• Budlėją vazonuose būtina perkelti į vėsų, šviesų, bet neužšąlantį rūsį, garažą ar balkoną (tinka +2…+8 °C temperatūra).
• Jei žiemoja lauke, vazoną labai storai apvynioti agroplėvele, apiberti substratu ir dangą papildyti.

Papildomi patarimai

• Nepalikite šaknų plikomis – net ir seni, įsišakniję krūmai gali iššalti lengvoje, permirkstančioje žemėje.
• Anksti pavasarį nuimkite apsaugas, tačiau su pavasariniu stipriu genėjimu neskubėkite – dalis viršūnių gali būti apšalusios, iš karto jos aiškiai nesimato.

Budlėjos pagrindas rudenį mulčiuojamas, ūgliai patrumpinami tik minimaliai, visas stiprus genėjimas – tik pavasarį. Viršūnė priedengiama eglišakėmis, agroplėvele ar kita kvėpuojančia apsauga. Vazonines budlėjas perkelkite į vėsią, bet neužšąlančią vietą.

Calathea (Kalatėja) – tai įspūdingas kambarinis augalas, išsiskiriantis savo spalvingais, raštuotais, aksominiais lapais. Kalatėjos labai mėgstamos dėl įvairių formų ir jų „miglotos“ išvaizdos, tačiau reikalauja daugiau priežiūros nei dauguma kitų kambario gėlių.

Štai išsamus „Calathea“ auginimo ir priežiūros vadovas:

1. Šviesa

• Kalatėjos mėgsta šviesią, išsklaidytą šviesą.
• Tiesioginė saulė gali sudeginti lapus ir išblukinti spalvas.
• Geriausios vietos – rytinė arba vakarinė palangė, šviesi vieta kambario gilumoje.

2. Temperatūra

• Ideali temperatūra: 18–24 °C ištisus metus.
• Netoleruoja staigių temperatūros pokyčių, skersvėjų ir temperatūros žemiau 15 °C.

3. Oro drėgmė

• Labai mėgsta drėgną orą: bent 50–60 %, idealiai 70–80 %.
• Dažnai purkškite lapus minkštu, kambario temperatūros vandeniu, ypač šildymo sezono metu.
• Galima statyti vazoną ant keramzito padėklo su vandeniu (kad šaknys nesiektų vandens).
• Rekomenduojama auginti šalia oro drėkintuvo.

4. Laistymas

• Laistykite, kai viršutinis substrato sluoksnis pradžiūsta (pavasarį–vasarą – dažniau, žiemą – mažiau).
• Dirva visada turėtų būti šiek tiek drėgna, bet nepermirkusi! Nepalikite perteklinio vandens lėkštelėje.
• Naudokite tik minkštą, filtruotą ar lietaus vandenį – jautri druskų ir kalkių pertekliui!

5. Substratas ir persodinimas

• Naudokite purų, gerai drenuotą substratą – pvz.: kambarinė žemė su durpėmis, perlitu, šiek tiek smulkintos žievės ar samanų.
• Persodinama kas 1–2 metus, pavasarį, į šiek tiek didesnį vazoną su geru drenažo sluoksniu.

6. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens – kas 2–4 savaites silpnomis, gerai skiesto žaliųjų lapinių augalų trąšomis.
• Žiemą tręšti nereikia.

7. Lapų priežiūra

• Lapus reguliariai apžiūrėkite – jei dulkėti, nuvalykite švelniu drėgnu skuduriu arba purkškite vandeniu.

8. Dažniausios problemos

9. Kenkėjai

• Dažniausiai puola voratinklinės erkės (sausame ore), tripsai, amarai.
• Ankstyvą invaziją galima suvaldyti nuplaunant lapus muilo tirpalu ar naudojant specialius insekticidus.

Calathea – įspūdingas, bet lepus augalas, kuriam būtina pastovi oro drėgmė, šiluma, puri žemė, minkštas vanduo, išsklaidyta šviesa ir saugumas nuo „skersvėjų“. Neperlaistykite ir neleiskite substratui visiškai išdžiūti!
Reguliari, švelni priežiūra leis augalui džiuginti įspūdingais raštais net ilgus metus.

Chamedorėja (Chamaedorea), dar vadinama kalninė palmė, yra viena iš populiariausių ir lengviausiai prižiūrimų kambarinių palmių. Ji žavi savo grakščiais, smulkiais, žaliais lapais, lėtu augimu ir puikiai tinka butams bei biurams net ir ten, kur nėra daug tiesioginės saulės.

Žemiau – išsamus chamedorėjos priežiūros vadovas:

Pagrindiniai auginimo reikalavimai

1. Šviesa

• Puikiai jaučiasi ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, bet gerai pakenčia ir pusiau pavėsį.
• Stipri tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, tačiau visiškas šešėlis augimą lėtina – ieškokite „aukso vidurio“.

2. Temperatūra

• Optimalu: 18–24 °C.
• Vasarą vengti aukštesnės kaip 27 °C temperatūros. Žiemą ne žemiau kaip 12 °C.
• Vengti skersvėjų ir staigių temperatūros pokyčių.

3. Laistymas

• Pagrindinė taisyklė – nelieti per dažnai! Laistykite tada, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~1–2 cm).
• Perlaistymas sukelia šaknų puvinį, ypač žiemą.
• Vasarą laistoma dažniau, žiemą – rečiau.
• Naudoti minkštą (lietaus ar filtruotą) vandenį.

4. Oro drėgmė

• Chamedorėja mėgsta padidintą oro drėgmę, tačiau prisitaiko ir prie sausų butų sąlygų.
• Rekomenduojama lapus reguliariai purkšti šiltu vandeniu ir retkarčiais nuvalyti dulkes drėgnu skudurėliu.
• Galima pastatyti vazoną ant keramzito padėklo su vandeniu (kad šaknys nesiliestų prie vandens).

5. Tręšimas

• Pavasarį–vasarą kas 4–6 savaites tręškite trąšomis palmėms ar universaliomis žaliems augalams.
• Rudenį ir žiemą trąšų reikia mažiau arba visai nereikia.

6. Dirva ir persodinimas

• Naudokite gerai drenuojamą, purią universalią žemę (možna su perlitu ar smėliu).
• Jauni augalai persodinami kas 2–3 metus, seni – kas 4–5 metus arba kai vazonas labai pilnas.
• Dugne būtinas keramzito ar kito drenažo sluoksnis.

7. Genėjimas

• Nupjaukite tik geltonus ar pažeistus, džiūstančius lapus. Sveikų, žalių lapų neliesti!

8. Dažniausios problemos

9. Kenkėjai

• Rečiau puola, bet galimi voratinklinės erkės, tripsai, skydamariai (ypač jei per sausas oras).
• Pastebėjus – nuplauti lapus muilo tirpalu, prireikus naudoti insekticidus.

Chamedorėja – ištverminga, nenuodinga ir elegantiška „mažoji palmė“: mėgsta šviesą, bet vengia tiesioginės saulės ir perlaistymo. Retai tręšiama, mėgsta apipurškimą, žemę su drenažu ir reguliariai šalinamus džiūstančius lapus. Gerai auga ir šešėlyje, todėl puikiai tinka namams ir biurams.