Category Archive Gėlės

Eustoma (Eustoma grandiflorum) yra viena iš gražiausių ir ilgai žydinčių gėlių, dažnai auginama tiek darželiuose, tiek vazonuose, tiek puokštėms. Eustomos garsėja subtiliais varpelio formos žiedais, įvairių spalvų gama ir ilgai išliekančiu žydėjimu, tačiau jų auginimas reikalauja šiek tiek kantrybės.

Žemiau pateikiu išsamų eustomos auginimo vadovą:

1. Eustomos sėja iš sėklų

• Sėklas sėkite anksti pavasarį (sausio–kovo mėn.), nes nuo pasodinimo iki žydėjimo praeina apie 5–6 mėn.
• Sėklos labai smulkios – sėkite ant drėgnos žemės paviršiaus, NEUŽBERKITE žemėmis.
• Gerai tinka dygliui substratas: durpinė žemė + šiek tiek smėlio ar perlito.
• Naudokite mini šiltnamį arba plėvele uždenkite daigyklą, kad būtų drėgna ir šilta (22–25 °C).
• Šviesa būtina daigumui, bet apsaugokite nuo tiesioginės saulės.
• Daigai sudygsta per 10–20 dienų, išsodina kai turi 2–3 tikruosius lapelius.

2. Daigų persodinimas ir auginimas

• Kai daigai paauga ir sustiprėja (bent 2 tikrieji lapai), persodinkite į atskirus indelius.
• Augdamos eustomos mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
• Optimali temperatūra 20–22 °C (nakčiai ne mažiau 16 °C).
• Persodinant į nuolatinę vietą (lauke arba didesnį vazoną), rinkitės gerai drenuojamą, lengvą, derlingą dirvą (pH 6,5–7).

3. Vieta ir sodinimas

• Lauke sodinamos tik praėjus šalnų grėsmei (gegužė–birželis).
• Atstumas tarp augalų – 15–20 cm.
• Saulėta vieta, bet be kaitrios popietinės saulės (gali perkaisti arba žiedai prarasti spalvą).

4. Priežiūra

• Laistymas: reguliarus, bet nepermirkstantis – drėgna, bet ne šlapia žemė.
• Tręšimas: kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis žydintiems augalams (ypač kai pradeda megzti pumpurus).
• Paramstymas: aukštesnes veisles reikia parišti, kad nevirstų.
• Pašalinkite nužydėjusius žiedus, kad skatintumėte naują žydėjimą.
• Eustomos jautrios šaknų pažeidimams, tad venkite persodinimo po įsitvirtinimo.

5. Augimo problemos

• Negausus žydėjimas: trūksta šviesos, prasta dirva, per šalta ar per daug vandens.
• Geltonuojantys lapai: šaknų puvinys (perlaistymas), azoto ar geležies trūkumas.
• Kenkėjai ir ligos: dažniausiai puola tripsai, amarai, grybelinės ligos (ypač per drėgną orą).

6. Žiemojimas (daugiamečių veislių)

• Lietuvoje dažniausiai eustomos auginamos kaip vienmetės.
• Daugiamečius augalus vazonuose galima peržiemoti +10–15 °C šviesioje vietoje, sumažinant laistymą.

Eustoma iš sėklų – gana lėta ir lepi, bet žydėjimo grožis atperka visas pastangas. Jai būtina daug šviesos, laistymas be permirkimo, reguliari tręša ir šiluma. Pasėjus sausį–kovą, vasaros viduryje–rudenį džiugins spalvingais žiedais!

Fikuso (Ficus) auginimas namuose yra gana nesudėtingas, jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių. Fikusai – labai populiarūs kambariniai augalai dėl savo dekoratyvumo, ilgaamžiškumo ir santykinai mažų priežiūros poreikių. Žemiau pateikiamos visos reikalingos žinios, kaip auginti fikusą namuose:

1. Vieta ir šviesa

• Šviesa: Fikusas mėgsta daug šviesos, bet nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Per mažai šviesos – lapai gali kristi, augimas lėtės.
• Vieta: Geriausia – prie rytinių ar vakarinių langų, apsaugotas nuo skersvėjų ir aštrių temperatūros pokyčių.

2. Temperatūra

• Tinkama temperatūra: 18–25 °C. Vasarą gali būti šiek tiek šilčiau, tačiau žiemą ne mažiau nei 15 °C.
• Vengti: šalčio, oro srovių ir staigių temperatūros pokyčių.

3. Laistymas

• Pagrindinė taisyklė: Laistykite tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta (svarbu neperlaistyti – šaknys jautrios puviniui).
• Žiemą: laistoma rečiau.
• Papildomai: fikusą galima nupurkšti vandeniu (ypač žiemą, kai oras sausas).

4. Oro drėgmė

• Fikusai mėgsta padidintą oro drėgmę, tačiau prisitaiko prie sausesnių sąlygų.
• Rekomenduojama lapus reguliariai valyti dulkių – galima su drėgna šluoste.

5. Trašos

• Pavasarį-vasarą: tręškite kas 2–3 savaites kompleksinėmis trąšomis žalialapiams augalams.
• Žiemą: trąšų nenaudokite.

6. Persodinimas

• Jauni fikusai persodinami kas 1–2 metus, vyresni – kas 3–4 metus.
• Vazonas turi būti su skylutėmis, drenažinis sluoksnis būtinas (keramzitas, žvyras).
• Naudoti universalią žemę su truputėliu durpių arba specialų mišinį fikusams.

7. Genėjimas ir formavimas

• Fikuso galima genėti formuojant gražią lają arba šalinant silpnus/ligotus stiebus.
• Geriausias metas genėjimui – pavasaris.

8. Dauginimas

• Fikusą lengviausia dauginti ūglių auginiais pavasarį ar vasarą (kai augalas aktyviausiai auga).
• Auginiai įsišaknija vandenyje ar drėgname substrate.

Dažniausios problemos

• Lapų kritimas: perlaistymas, staigūs pokyčiai, per šaltas arba tamsus kambarys.
• Ruduoja lapų kraštai: mažai drėgmės, per sausas oras.
• Nauji lapai smulkūs: trūksta trąšų, šviesos, per mažas vazonas.

Fikusas auga gražiai, jei gauna pakankamai šviesos, nėra perlaistomas, retkarčiais patręšiamas bei persodinamas. Vengiant skersvėjų ir didelių permainų, jūsų fikusas bus žalias ir sveikas daugelį metų!

Fikusai (Ficus) – populiarūs kambariniai augalai, tačiau juos neretai užpuola įvairios ligos ir kenkėjai. Suprasti pagrindines problemas labai svarbu, kad laiku imtumėtės tinkamų veiksmų ir fikusas augtų sveikas bei gražus. Štai išsamus dažniausių fikusų ligų ir kenkėjų gidas, priežastys bei sprendimai:

Dažniausios fikusų ligos ir kenkėjai

1. Lapų Džiūvimas ir Kritimas

• Priežastys: netinkamas laistymas (perlaistymas arba per sausas substratas), stiprūs skersvėjai, staigūs temperatūros pokyčiai, šviesos trūkumas arba perteklinis apšvietimas.
• Sprendimas: pastovus laistymas, vengiama skersvėjų, nestatoma arti radiatorių, užtikrinamas pakankamas apšvietimas.

2. Pilkasis puvinys (Botrytis)

• Simptomai: ant lapų, stiebų ar žievės – pilkai rusvos dėmės, pūvančios vietos.
• Priežastys: per didelė oro drėgmė, grynaveislis perlaistymas.
• Sprendimai: pašalinti pažeistas augalo dalis, sumažinti laistymą, pravėdinti patalpą, naudoti fungicidus.

3. Šaknų puvinys

• Simptomai: gelstantys, nukrentantys lapai, drėgnas, dvokiantis žemės kvapas, minkštos šaknys.
• Priežastys: perlaistymas, blogas drenažas.
• Sprendimai: persodinti į naują sausą žemę su geru drenažu, sumažinti laistymą.

4. Lapų dėmėtumas (grybelinės ligos)

• Simptomai: mažos tamsios ar gelsvos dėmelės ant lapų, kurios kartais auga, lapai pradeda džiūti.
• Priežastys: per didelė drėgmė, prasta oro cirkuliacija.
• Sprendimai: pašalinti sergančius lapus, sumažinti laistymą, pagerinti vėdinimą, panaudoti fungicidą.

Dažniausi fikusų kenkėjai

1. Skydamariai (šarotinės erkės)

• Simptomai: smulkūs rudai/balti grūdeliai ar dėmelės ant lapų/stiebų, lipni išskyra, lapų gelsta, krenta.
• Kova: rankiniu būdu pašalinti kenkėjus, apdoroti insekticidais ar muilo tirpalu.

2. Voratinklinės erkės

• Simptomai: balti ar gelsvi taškeliai ant lapų, ploni voratinkliai.
• Kova: padidinti oro drėgmę, purkšti augalą, naudoti specialius akaricidus.

3. Amarai

• Simptomai: sulinkę, sukrypę nauji lapai, lipnios išskyros, ant lapų matosi maži žalsvi vabaliukai.
• Kova: nuplauti stipria vandens srove/naudoti insekticidus.

4. Miltuotieji skydamariai (miltligė)

• Simptomai: balta, tarsi vatos sluoksnis ant lapų ar stiebų.
• Kova: naudoti alkoholio tirpalu sudrėkintą vatos gumulėlį (nuvalyti lapus), insekticidus.

Prevencija ir priežiūra

• Laikykitės teisingo laistymo režimo – fikusai nemėgsta nei perdžiūvimo, nei perlaistymo.
• Užtikrinkite gerą drenažą vazone.
• Prižiūrėkite, kad pakankamai šviesos, tačiau saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Reguliariai tikrinkite lapų apačią – ten dažnai slepiasi kenkėjai.
• Jei augalas serga, laikinai izoliuokite jį nuo kitų augalų.

Fikusų problemos dažniausiai kyla dėl netinkamos priežiūros, perlaistymo arba nesaugančio nuo kenkėjų. Greita reakcija – pašalinti paveiktas dalis, koreguoti auginimo sąlygas ir prireikus naudoti apsaugos priemones – padės išsaugoti augalą sveiką.

Frezijų (Freesia) auginimas namuose yra įmanomas, tačiau reikalauja šiek tiek kantrybės ir specifinių sąlygų.

1. Sėklų arba gumbų pasirinkimas

• Paprasčiau ir greičiau frezijas auginti iš gumbų/bulbliukų, o ne iš sėklų. Gumbai dažniausiai parduodami pavasarį ir rudenį.

2. Vietos parinkimas

• Frezijos mėgsta daug šviesos, tačiau tiesioginė popietinė saulė karštu oru gali būti per stipri.
• Geriausia vieta – rytų arba vakarų langas.

3. Dirva

• Naudokite lengvą, gerai drenuotą žemę. Tinka universali žemių mišinys su šiek tiek smėlio arba perlito.
• Rekomenduotinas pH: 6–7.

4. Sodinimas

• Gumbus sodinkite apie 4–5 cm gylyje, palikdami tarpinius ~5–8 cm.
• Po pasodinimo gausiai paliekite.
• Optimali temperatūra šaknų formavimuisi: 10–15°C.

5. Aplinkos sąlygos

• Temperatūra: 15–20°C dieną, naktį – ne žemiau kaip 10°C.
• Oro drėgmė: jei namuose sausa, kartkartėmis apipurkškite orą aplink augalą.

6. Laistymas

• Laistykite reguliariai, bet žemė neturi būti permirkusi.
• Prieš laistant viršutinį žemės sluoksnį leiskite šiek tiek išdžiūti.

7. Trąšos

• Naudokite kompleksines trąšas žydintiems augalams kas 2–3 savaites, kol frezija žydi.

8. Apšvietimas

• Jei trūksta natūralios šviesos, naudokite fitolempas.

9. Žydėjimas ir priežiūra

• Žydėti frezijos pradeda po 10–12 savaičių nuo pasodinimo (priklauso nuo veislės ir sąlygų).
• Po žydėjimo palaipsniui mažinkite laistymą, kol lapai nudžius – tuomet gumbus galima iškasti, džiovinti ir laikyti vėsiai iki kito sezono.

Dažnos problemos:

• Geltonuojantys lapai: per daug vandens, blogas drenažas, mitybos trūkumas.
• Nežydi: per šilta, trūksta šviesos, per daug laistoma arba netinkama žemių sudėtis.

Frezijų auginimas namuose reikalauja šviesios vietos, gero drenažo ir reguliaros priežiūros. Tinkamai prižiūrint jos žiedais pradžiugins net ant palangės!

Gaurė (Ligularia) – tai įspūdinga, didelių lapų ir ryškių, geltonų, oranžinių varpos arba šluotelės formos žiedynų daugiametė gėlė. Ypač vertinama pavėsingose, drėgnose, net sunkesnėse dirvose, todėl puikiai tinka paunksmėms, tvenkinių, upelių pakrantėms, dideliems gėlynams ar fono augalams.

1. Vieta ir šviesa

• Pusiau pavėsis arba pavėsis – idealiausia!
  Saulėje gali vysti lapai, ypač karščio metu.
• Drėgnose vietose gali augti ir saulėje, tačiau būtinai užtikrinti pastovų drėgnumą.
• Jokiu būdu nelaikykite ten, kur žemė išdžiūsta visiškai.

2. Dirva

• Drėgmę sulaikanti, humusinga, gerai perpuvusi dirva (šiek tiek sunkesnė, nei daugumai kitų daugiamečių).
• Skurdesnėje ar sausėjančioje žemėje augs lėčiau, gali mažinti žiedynų dydį.
• Dirvos pH – neutralus arba šiek tiek rūgštus.

3. Sodinimas

• Pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) arba rudenį (rugsėjo pradžioje).
• Atstumas tarp didesnių gaures rūšių: 80–120 cm (užauga dideli kerai!).
• Sodinant būtina palaistyti ir mulčiuoti.

4. Laistymas

• Mėgsta nuolat drėgną žemę; sausros metu būtina gausiai palaistyti.
• Negalima užmiršti, ypač pirmaisiais metais.

5. Tręšimas

• Kasmet pavasarį arba vėlų rudenį verta įterpti komposto ar gerai perpuvusio mėšlo.
• Pertręšti nereikia – užteks pavasarinio „pamaitinimo“.

6. Mulčiavimas

• Pavasarį ar rudenį mulčiuokite lapais, žole, durpėmis – saugos šaknis nuo kaitros ir išlaikys drėgmę.
• Mulčius ir padės išvengti piktžolių.

7. Žydėjimas ir priežiūra žiedų metu

• Žydi liepą–rugpjūtį, dažnai lapkričio pradžioje dar matyti žiedynų.
• Nuskinkite nužydėjusias šluoteles – paskatins naujus pumpurus, gražesnius lapus.

8. Kero dalijimas ir dauginimas

• Padalinti patariama kas 4–5 metus (pavasarį arba rudenį) – kerai atjauninami, dalys vėl greitai suauga.
• Gali daugintis ir sėklomis, bet paprasčiau dalijant.

9. Dažnos problemos

• Sraigės ir šliužai – mėgsta jaunus lapus, ypač drėgnesnėse vietose.
• Sausros metu – lapų vyžimas, sumažėja žydėjimas.

Gaurė – labai ilgai ir gausiai žydintis, nereiklus pavėsio augalas milžiniškais lapais ir puikiais žiedynais.
Puikiai tinka dideliems, pusiau pavėsingiems gėlynams, vandens telkinių pakrantėms, kaip patikimas „užnugaris“.