Author Archive Genutė

Erika (Erica) – labai dekoratyvus, visžalis žemaūgis krūmas, mėgstamas dėl gausaus smulkių, varpelio formos žiedų žydėjimo nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens (priklausomai nuo rūšies). Erika dažnai painiojama su viržiu (Calluna vulgaris), tačiau šie augalai skiriasi žiedų forma ir žydėjimo periodu.

Erikos auginimas – pagrindiniai dalykai

1. Vieta

• Erika mėgsta saulėtą, šiltą vietą, bet tinka ir lengvas pusiau pavėsis.
• Atspari šalčiui, bet vietoje, kur žiemą daug vėjo ir šalta, rekomenduojama apsauga.

2. Dirva

• Labai svarbu rūgšti dirva – tinka durpingas, spygliuočių miškų žemių mišinys.
• Optimalus pH – 4–5,5. Nekalkinga!
• Sunkiose, molingose žemėse, arba jei pH per aukštas, augalai vegetuoja prastai, nežydi ar sunyksta.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Atstumas tarp augalų – 20–30 cm.
• Pasodinus aplink šaknis galima berti rūgščios durpės arba spygliuočių žemių.

4. Laistymas ir priežiūra

• Erika mėgsta drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
• Džiūvimas kenksmingas – ypač jauniems augalams.
• Per karščius, sausras būtinai laistyti minkštu, lietaus vandeniu (geriau nei kietu vandentiekiu).

5. Tręšimas

• Tręšiama rūgščiomis ar specialiomis rododendrų/azalijų trąšomis 1–2 kartus per sezoną (pavasarį–vasarą).
• Nenaudokite pelenų, kalkių, mėšlo!

6. Genėjimas

• Kiekvieną pavasarį pašalinkite nužydėjusias žiedų kekes – tai paskatina krūmelį šakotis ir tankėti.
• Per daug nekarpykite senų, sumedėjusių stiebų – jie sunkiai atželia.

7. Žiemojimas

• Šaltomis ir be sniego žiemomis rekomenduojama uždengti eglišakėmis ar specialia danga, kad apsaugotumėte augalą nuo šalčio ir pavasarinių nudegimų.
• Svarbiausia, kad „šaknims nebūtų šalta ir sausa“.

Dažniausios problemos

• Lapų rudavimas, nudžiūvimas: per sausas ar per šarminis dirvožemis, per mažai šviesos, pažeistos šaknys.
• Nežydi: netinkamas pH, per mažai šviesos ar prasta priežiūra.
• Serga retai, bet gali puvėti, jei nuolat permirksta.

Erika – nuostabus, kompaktiškas augalas, tinkantis rūgščiai ir šviesiai vietai, tinka ne tik gėlynams, bet ir alpinariumams ar vazonuose. Jai svarbiausia – rūgšti, lengva ir drėgna dirva, o auginimas beveik be problemų, jei laikysitės pagrindinių „rūgščiųjų“ gėlynų taisyklių.

Arunkas (Aruncus) erškėtiniu augalu yra daugiametis, labai dekoratyvus žolinis augalas, natūraliai augantis miškuose, šlaituose, paežerėse.

Dažniausiai Lietuvos soduose auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Jis puikiai tinka daliniam pavėsiui bei natūralių želdinių grupėms, pasižymi didelėmis, plunksniškomis, balto kremo spalvos žiedynų šluotelėmis, žydi gegužės–liepos mėn.

Arunko auginimo pagrindai

1. Vieta

• Geriausiai auga daliniame pavėsyje arba saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna.
• Tinka didesniems gėlynams, natūralių ar „miško tipo“ želdinių kompozicijoms.

2. Dirva

• Derlinga, drėgna, bet neužmirkstanti dirva – idealiausia.
• Aukštos rūšys reikalauja daugiau drėgmės; lengvai pakenčia trumpalaikę sausrą, bet ilgai sausoje vietoje gali neklestėti.

3. Sodinimas

• Sodinama pavasarį arba rudenį.
• Atstumai tarp augalų – 80–100 cm (auga labai plačiai, sudaro galingus kerus).
• Sodinant galima įmaišyti komposto ar puvenų.

4. Priežiūra

• Laistyti svarbu pirmą sezoną po pasodinimo ir per sausras – vėliau įsišakniję augalai prižiūrimi nedažnai.
• Tręšimas paprastas: užtenka pavasarį mulčiuoti kompostu.
• Kai žiedynai peržydi – galima nukirpti (bet nebūtina).

5. Dauginimas

• Paprastai dauginamas kerų dalijimu anksti pavasarį arba rudenį.
• Galima dauginti ir sėklomis, nors daigai auga gana lėtai.

6. Žiemojimas

• Žiemai papildomai dengti nereikia, visiškai atsparus šalčiui.

7. Kitos savybės

• Želdiniuose dažnai sodinamas erdvių užpildymui, šešėliniams plotams.
• Neprakelia ligų ir retai puolamas kenkėjų.
• Gana ilgaamžis – vienoje vietoje gali augti daugiau nei 10 metų.

Arunkas – erškėtinis augalas – puikus pasirinkimas pavėsio ar pusšešėlio gėlynams. Jam reikia derlingos, drėgnos, bet neužmirksiančios dirvos, didesnės erdvės. Minimalus tręšimas ir priežiūra, visiškai atsparus žiemai.

Ežiuolė (Echinacea) – dekoratyvi ir vaistingoji daugiametė gėlė, dažniausiai auginama dėl ryškių, ilgai žydinčių žiedų bei vertinamų vaistinių savybių. Lietuvoje dažniausiai sodinamos rūšys: rausvoji ežiuolė (Echinacea purpurea), baltoji, geltonoji ir jų veislės.

Štai išsamus gidas, kaip sėkmingai pasodinti ir auginti ežiuolę:

1. Kada sodinti?

• Ežiuolės sodinamos pavasarį (balandžio–gegužės pabaigoje) arba rudenį (rugsėjį).
• Sėklomis galima sėti ir pavasarį į daigyklas, ir tiesiai į gruntą (kai minimali šalnų rizika).

2. Vieta ir dirva

• Labiausiai tinka saulėta, atvira vieta. Pusiau pavėsis gali sumažinti žydėjimą.
• Dirva turi būti derlinga, lengva, puri, gerai drenuota. Tinka neutralios arba silpnai šarminės reakcijos (pH 6–7).
• Sunkioje molio dirvoje galima įmaišyti smėlio arba komposto.

3. Sodinimas daigais ar kereliais

1. Paruoškite duobutes, 40–60 cm atstumu tarp augalų (ežiuolės išauga vešlios).
2. Įberkite į duobutę komposto arba perpuvusio mėšlo, sumaišykite su dirva.
3. Pasodinkite daigą ar šakniastiebį taip, kad šaknies kaklelis liktų ties gruntu.
4. Pasodinę gausiai lietkite.

4. Sėjimas sėklomis

• Sėklos gali būti sėjamos:
  • Pavasarį į dėžutes/daigyklas namuose (vasarį–kovą), vėliau sodinant į lauką po 1–1,5 mėn. užaugus daigams.
  • Tiesiai į gruntą (gegužės viduryje), lengvai pamulčiuojant dirvą.
• Sėklas pridenkite plonu žemės sluoksniu (0,5–1 cm).

5. Priežiūra po sodinimo

• Laistykite reguliariai, kol gerai įsišaknys, vėliau ežiuolė pakankamai atspari sausrai.
• Ravėkite, kad neslopintų piktžolės.
• Mulčiuokite, kad dirva neišdžiūtų ir nekiltų piktžolių.

6. Tręšimas

• Pakanka į juos sodinti derlingoje žemėje.
• Jei dirva skurdi, pavasarį galima tręšti kompostu arba universaliais trąšomis.

7. Žiemojimas

• Gerai įsitvirtinusių ežiuolių žiemai dengti nereikia.
• Pirmametėms galima užmesti šiek tiek eglišakių ar sausų lapų.

8. Dauginimas

• Galima dauginti dalijant kerą pavasarį arba rudenį arba sėklomis.

Ežiuolės sodinamos į saulėtą, lengvą, purią dirvą, laikantis ~40–60 cm atstumo tarp augalų. Tinka tiek sodinimas daigais, tiek sėklomis. Kartą įsitvirtinus jos reikalauja labai mažai priežiūros ir kasmet džiugins gražiais žiedais bei stiprins daržo ir gėlyno įvairovę!

Ficus elastica yra vienas iš populiariausių ir ištvermingiausių kambarinių augalų. Jo dideli, blizgūs, tamsiai žali arba margi lapai ir platus augimo tempas puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems gėlininkams.

Štai išsamus Ficus elastica priežiūros vadovas:

Ficus elastica auginimo pagrindai

1. Šviesa

• Geriausiai auga ryškioje, netiesioginėje šviesoje. Gali pakęsti ir pusiau pavėsį, tačiau spalvingų rūšių (su baltais, geltonais dryžiais) lapai reikalauja daugiau šviesos.
• Tiesioginė saulė, ypač per pietus, gali sudeginti lapus.
• Jei trūksta šviesos – auga lėčiau, gali mesti apatinius lapus.

2. Temperatūra

• Tinkamiausia: 18–25°C.
• Saugoti nuo šalčio, juo labiau – skersvėjų.
• Neblogai pakelia sausą orą žiemą.

3. Laistymas

• Laistykite, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta (įkiškite pirštą į žemę – turi būti sausa apie 2–3 cm gylyje).
• Laistymo dažnumas priklauso nuo metų laiko ir buto temperatūros: vasarą 1–2 kartai per savaitę, žiemą rečiau.
• Nedėkite vandens į padėklą po vazonu – šaknys nemėgsta permirkimo.

4. Oro drėgmė

• Guminis fikusas prisitaiko prie sauso buto oro, tačiau patartina retkarčiais apipurkšti lapus ar nuvalyti drėgna šluoste, kad neliūlytų dulkės, lapai neišdžiūtų.

5. Tręšimas

• Pavasarį–vasarą tręšti kas 2–3 savaites universaliomis trąšomis kambariniams augalams.
• Rudenį–žiemą tręšti nereikia.

6. Persodinimas

• Jauni augalai persodinami kasmet, vyresni – kas 2–3 metus.
• Vazonas su drenažu (skylutėmis), žemė – universali su trupučiu durpių arba specialus substratas fikusams.
• Persodinti geriausia pavasarį.

7. Genėjimas ir formavimas

• Ficus elastica lengvai formuojamas genėjant ūglius – išpjaunant viršūnę galima paskatinti išsišakojimą.
• Po genėjimo iš pjūvio teka balta, pieniška sula – saugokite rankas, nes gali dirginti odą, būtinai nusiplaukite.

8. Dauginimas

• Patogiausia dauginti ūglių auginiais (nuopjovą pamerkti į vandenį arba sodinti tiesiai į drėgną substratą).
• Įsišaknijimas trunka 3–6 savaites.

Dažniausios problemos ir priežastys

Ficus elastica yra tvirtas, universalus, lėtai augantis augalas, kuris labiausiai džiugina ryškioje vietoje, neperlaistytas, retkarčiais patręštas ir periodiškai nuvalomais lapais. Laikantis šių sąlygų, jis ilgai augs, kurs namuose žalumos oazę ir džiugins savo dideliais, blizgančiais lapais.