Author Archive vytasss

Narcizai (Narcissus) – vienos populiariausių pavasario svogūninių gėlių

Narcizai (Narcissus) – vienos populiariausių ankstyvo pavasario svogūninių gėlių Lietuvoje. Jų grožis, aromatas ir nereiklumas lemia platų paplitimą sodybose ir viešuosiuose želdiniuose. Tinkama priežiūra užtikrina gausų žydėjimą daugelį metų be persodinimo.

1. Vieta ir sodinimas

  • Vieta: Saulėta arba pusiau pavėsis, puikiai tinka po lapuočiais medžiais ar krūmais (kol narcizai žydi, medžiai dar be lapų).
  • Dirva: Laidi, nerūgšti, puri, gerai drenuojama. Tinkamiausios – priemolio ar smėlingo priemolio žemės.
  • Sodinimo laikas: Rugsėjis–spalis (kol dar neįšalusi žemė).
  • Sodinimo gylis: 10–15 cm (3 svogūno aukščiai), atstumai tarp svogūnų 10–15 cm. Per sekliai pasodinus peršąla, per giliai – ilgai dygsta.
  • Viršuje – nenukapoti ūglai (smailesnė pusė aukštyn).

2. Laistymas

  • Pavasarį: Laistyti galima tik jei labai sausa, nes vegetacijos pradžioje (kovo-balandžio mėn.) dažnai pakanka natūralios drėgmės.
  • Žydėjimo metu: Jei nelyja arba labai karšta – palaistyti, nes vanduo būtinas žiedams formuotis.
  • Po žydėjimo: Laistymą mažinti ir nutraukti, kai pradeda gelsti lapai.

3. Tręšimas

  • Pagrindinis tręšimas: Pavasarį, kai žaluma pradeda augti – mineralinės kompleksinės trąšos (pvz., NPK 10-10-20), galima berti ir mėsaines komposto dozes.
  • Antrinis tręšimas: Dar kartą tręšti žiedų formavimo metu (prieš žydėjimą).
  • Per daug azoto skatina lapų augimą, bet silpnina žiedavimą.

4. Lapų priežiūra

  • Nenupjaukite lapų po žydėjimo, kol pilnai nesugels. Lapai kaupiasi maistines medžiagas svogūnams sekančiam sezonui.
  • Nuskinti leidžiama tik tada, kai visiškai suvysta natūraliai (dažniausiai birželį).
  • Norint „paslėpti“ gelstančius lapus, galima sodinti greta žemučių daugiamečių ar uždengti vasaržydžių gėlių kuokštais.

5. Persodinimas ir dauginimas

  • Dažnis: Kas 3–5 metus, kai kero viduryje smulkėja, menksta žiedai, svogūnėliai yra susigrūdę.
  • Laikas: Liepos antroje pusėje, kai lapai jau sudžiūvę.
  • Kaip: Iškasti, atskirti vaikučius, džiovinti +18–20°C pavėsyje, o rudenį – vėl sodinti.

6. Ligos ir kenkėjai

Problema Priežastis Sprendimas
Svogūnų puvimas Užmirkusi, sunki, rūgšti dirva Sodinant padaryti drenažą, vengti užmirkimo
Įvairūs pelėsiai Per drėgna žiemą Sausas laikymas, naikinti pažeistus svogūnus
Gelsta lapai, nesudygsta Kenkėjai (svogūninės musės, tripsai) Keisti sodinimo vietą, naikinti pažeistus svogūnus
Lapai susisuka, deformuojasi Virusinės ligos Pašalinti ligotus, nekeisti sodinimo vietos toje pačioje vietoje bent 5 metus

7. Žiemos apsauga

  • Dauguma veislių žiemoja gerai, tačiau šaltesnėse ar atvirose vietose galima uždengti eglišakėmis ar sausais lapais (ypač naujai pasodinti svogūnai).
  • Narcizai – labai ilgaamžiai, beveik nepriekabūs, tačiau jiems reikia laidžios neužmirkusios dirvos, pilnai sužaliavusių ir natūraliai paleistų gelsti lapų, periodinio persodinimo.
  • Tinkamai auginant vienoje vietoje gali žydėti 5–10 metų ar ilgiau.
  • Geriausias derinys – sodinti narcizus ten, kur pavasarį būna saulėta, o vasarą – dalinis pavėsis nuo medžių.
  • Svarbiausia: nekapoti lapų ir neužmirkti dirvos

Nerine (Nerine) – tai svogūninė, daugiametė, egzotiško grožio gėlė

Nerine (Nerine) – tai svogūninė, daugiametė, egzotiško grožio gėlė iš amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos, kilusi iš Pietų Afrikos. Dažniausiai auginama oranžerijose, šiltnamiuose bei mėgėjų kolekcijose, tačiau tinkamai prižiūrint ir žiemą apsaugant, gali augti ir sode Lietuvoje.

Trumpa charakteristika

  • Žiedai: Rožiniai (rečiau balti, raudoni, koraliniai), banguoti, voratinkliški, surinkti į skėtį (10–12 žiedų).
  • Žydėjimo laikas: Rugsėjis–spalis (kai sode jau trūksta gėlių!).
  • Aukštis: 30–60 cm.
  • Lapai: Ilgi, siauri, dažnai pasirodo tik po žydėjimo arba kartu su žiedais (priklauso nuo rūšies).

Auginimo poreikiai ir patarimai

Savybė Paaiškinimas
Vieta Saulėta, šilta, apsaugota nuo vėjų; galima sodinti į lauko gėlynus, vazonus, šiltnamius.
Dirva Lengvai rūgšti, labai puri, vandeniui laidžioji, daug smėlio arba žvyro, humusinga. Svarbu, kad svogūnėliai neužmirktų.
Vanduo Laistyti, kai žemė pradžiūva; stengtis neperlieti. Po žydėjimo laistymą sumažinti ar net visai nutraukti iki pavasario, kol ilsisi.
Sodinimas Svogūnus sodinti gegužę–birželį, 8–10 cm gylyje, 10–15 cm atstumu. Sodinti taip, kad svogūno viršūnė būtų šiek tiek matoma virš žemės (bent 1/3 svogūno viršuje).
Tręšimas Pavasarį ir vasarą galima patręšti žydinčioms gėlėms skirtomis trąšomis. Šiuo periodu formuojasi žiedpumpuriai.
Žiema Sode žiemą neužžėmėtinai, svogūnus rudenį reikia iškasti ir laikyti sausai, +5–8°C. Vazonuose – perkelti į vėsią, nešildomą patalpą (šiltnamį, rūsį), nelaistyti.

Priežiūros režimas

  1. Pavasarį svogūnus išimti iš žiemojimo vietos, patikrinti, pasodinti į vietą arba vazoną.
  2. Vasarą augalas auga ir formuoja žiedynus – reikia laistyti, kartais patręšti.
  3. Rudenį augalas žydi, laistoma tol, kol pradeda džiūti lapai.
  4. Po žydėjimo – nustoti laistyti, iškasti svogūnus iš lauko arba laikyti vazonus sausai, iki pavasario išlaikant poilsiui.

Dauginimas

  • Svogūnėliais: Suaugusių svogūnų „dukrinės“ atplaišos atskiriamos ir pavasarį persodinamos.
  • Sėklomis: Galima dauginti ir sėklomis, bet šis būdas labai lėtas – žydėjimo laukti teks iki 4–5 metų.

Dažnos problemos

Problema Priežastis Sprendimas
Nežydi Per tamsi vieta, nepatirtas ramybės periodas, per daug lapų savo galingumu Sodinti saulėtoje vietoje, laikytis poilsio režimo
Svogūnas pūva Drėgna, sunki dirva, perlieta Naudoti labai laidi ir lengvą substratą, mažinti laistymą
Lapų dėmėtumas Ligos, virusai, kenkėjai Pašalinti pažeistus lapus, naudoti fungicidus/priežiūrą

Naudojimas

  • Dekoratyvumas: Puikiai tinka rudeniniams želdynams, vazonams terasoje, oranžerijoms. Žiedai tinka skynimui (illaiko vazoje iki 2 savaičių).
  • Kolekcinis augalas: Egzotiška, netipiška žydėjimo banga, kai kitos gėlės jau rudenį baigia.
  • Nerine – svogūninė rudens gėlė, vertinama dėl elegantiškų, banguotų žiedų ir ilgo žydėjimo.
  • Mėgsta saulę, šilumą ir sausą žiemojimą; lauke žiemoti netinkama, nebent šiltose zonose.
  • Dauginama svogūnėliais, poilsiui reikia sausos vėsios vietos.

Cimbidis (lot. Cymbidium) – viena populiariausių ir ilgaamžiškiausių orchidėjų rūšių

Cimbidis (lot. Cymbidium) – viena populiariausių ir ilgaamžiškiausių orchidėjų rūšių, ypač vertinama dėl ilgai išliekančių, didelių ir spalvingų žiedų. Skirtingai nei dauguma kitų kambaryje auginamų orchidėjų (pvz., falenopsiai), cimbidžiai yra daug atsparesni vėsioms temperatūroms ir natūraliai auga Himalajų, Kinijos, Japonijos bei Australijos vėsioje aplinkoje.

  • Žiedai: Dideli, dažnai kvapnūs, įvairių spalvų – balti, geltoni, rožiniai, žalsvi, raudoni, rudi. Vienoje žiedyno šakoje gali būti nuo 10 iki 30 žiedų.
  • Lapai: Ilgi, siauri, standūs – visžaliai.
  • Aukštis: 40–100 cm (kai kurių hibridų iki 1,2 m).
  • Žydėjimo laikas: Dauguma cimbidžių žydi žiemą ar anksti pavasarį.
  • Žiedynai: Labai ilgaamžiai – vazoje tvirtai išsilaiko iki mėnesio.

Detalus auginimas

Ypatybė Svarbiausi patarimai
Šviesa Itin mėgsta daug šviesos (rytų, vakarų langai). Vasarą geriausia perkelti į lauko pusiau pavėsį (balkonas, sodo pavėsis). Vengti tiesioginių saulės spindulių per patį karštį.
Temperatūra Žydi ir auga vėsiame ore: vasarą 18–28°C, žiemą 8–15°C.
Norint žiedų – būtini ryškūs temperatūros kontrastai tarp dienos ir nakties rudenį (skatina žiedpumpurių formavimąsi).
Laistymas Laistyti reguliariai – substratas turi būti drėgnas, bet niekada neužmirkęs (naudingiausia “mirkyti” vandenyje 15–20 min). Naudoti minkštą vandenį.
Laistymo sumažinti rudenį bei po žydėjimo.
Drėgmė Pageidautina 40–60 %, karštomis dienomis purkšti lapus, ypač jei augalas stovi šildomame kambaryje.
Dirvožemis Tik orchidėjoms skirtas substratas: kiminai, pušies žievės, perlitas, šiek tiek medžio anglies.
Vazono dugne – stambesnio drenažo sluoksnis.
Tręšimas Augimo sezono metu (pavasaris–vasara) – kas 2 sav. pusinės dozės orchidėjoms skirtų trąšų.
Rudenį-tręšti mažiau, žiemą, kai nežydi, – nenaudoti trąšų.
Persodinimas Kas 2–4 metus po žydėjimo, kai substratas suiro, kero šaknys užpildo vazoną.

Žydėjimo skatinimas

  • Norint, kad cimbidis žydėtų, jam būtinas vėsus ruduo – idealiu atveju vazoną pernešti į lodžiją, šiltnamį ar kitą vietą, kur naktimis temperatūra krenta iki +8–10°C, bet nebūna šalnų.
  • Rudens dienos šviesa ir temperatūros svyravimai (diena šilčiau, naktį vėsiau) paskatina žiedynkočių formavimąsi.
  • Dažnas nežydėjimo priežastis: per šilta žiema ar ruduo, prasta šviesa ir maistingų medžiagų stygius.

Dauginimas

  • Paprasčiausias – kerų dalijimu po žydėjimo, kai persodinama.
  • Kiekvienas naujas padalytas kerelis turi turėti bent 3–5 “svogūnėlius” ir išaugintus lapus.

Dažniausios problemos

Problema Priežastis Sprendimas
Negali žydėti Per šilta, mažai šviesos, nebuvo temperatūros kontrasto Perkelti į vėsesnę ir šviesesnę vietą rudenį
Lapų galiukai ruduoja Kietas vanduo, druskos, pertręšimas Laistyti minkštu vandeniu, rečiau tręšti
Lapai gelsta ir pūva Per daug drėgmės, užmirkimas Persodinti, rečiau laistyti, pagerinti drenažą
Kenkėjai: kempinukai, tripsai, amarai Per sausas oras Purkšti, vėdinti, naudoti specialias priemones
  • Cimbidis – ilgaamžė, vėsiam orui atspari orchidėja su dideliais, įspūdingais žiedynais.
  • Svarbiausia žydėjimui – daug šviesos ir vėsus ruduo.
  • Laistyti ir tręšti saugiai, persodinti kas kelerius metus, substratas orchidėjinis.
  • Ši orchidėja ideali norintiems klasikinio, žiedu išsiskiriančio augalo net ir ne šiltnamyje.

Palemonas (lot. Polemonium) – tai žolinių daugiamečių augalų gentis

Palemonas (lot. Polemonium) – tai žolinių daugiamečių augalų gentis. Visgi liaudyje ir tarp sodininkų Lietuvoje paplitęs būtent palemono pavadinimas, dažniausiai kalbama apie žydrąją kopūstgalvę (Polemonium caeruleum), kuri vertinama dėl savo švelnių žiedų ir nereiklumo.

Trumpai paprastai

  • Žydėjimas: Birželis–liepa.
  • Žiedai: Mėlyni, violetiniai ar balti, varpelio arba žvaigždėlapių formos, susitelkę į viršūnines kekes.
  • Aukštis: 40–80 cm (kai kurios veislės iki 120 cm).
  • Lapai: Plunksniški, lapeliai smulkūs, šviesiai žali.

Detalesnis aprašymas ir auginimas

Savybė Aprašymas
Gentis/rūšis Polemonium caeruleum (žydroji kopūstgalvė/palemonas)
Augalas Daugiametis, ilgaamžis žolinis augalas
Vieta Geriausiai auga pusiau pavėsyje, bet pakenčia ir saulėtą vietą
Dirva Derlinga, puri, vidutiniškai drėgna, bet svarbiausia – neužmirkusi
Žiedynas Viršūninė kekė, 10–20 varpelių
Žydėjimo laikas Birželis–liepa; žydi apie 3–4 savaites
Sodinimo laikas Pavasaris arba ruduo
Atsparumas Atsparus šalčiui, nereikia dengti žiemai

Priežiūra

  • Laistymas: Reguliarus, ypač sausros metu, tačiau neperliejamas.
  • Tręšimas: Pavasarį naudoti kompostą arba gėlių trąšas kartą per sezoną.
  • Apkarpymas: Nukirpus peržydėjusias žiedų kekes galima paskatinti antrą žydėjimą rudenį.
  • Kero atjauninimas: Kas 3–5 metus galima po žydėjimo kerą padalyti ir atnaujinti vietą.

Dauginimas

  • Kerų dalijimu: Paprasčiausias būdas, padalinti rudenį arba anksti pavasarį.
  • Sėklomis: Sėti rudenį arba anksti pavasarį tiesiai į dirvą. Sėklos gana lengvai sudygsta.
  • Savaime dažnai pasisėja.

Ligos ir kenkėjai

  • Atsparus daugeliui ligų, tačiau šlapią ir užmirkusią žemę gali pulti šaknų puvinys.
  • Kartais pažeidžia amarai.

Panaudojimas gėlynuose

  • Tinka natūralistiniuose želdynuose, mišriuose gėlynuose, šlapiose pievose, tvenkinių pakraščiuose.
  • Derinamas su snapučiais, viendienėmis, irisais, alūnėmis, astilbėmis.
  • Tinka skynimui – žiedynai vazoje išsilaiko iki savaitės.
  • Palemonas – ilgaamžis, žemaūgis, pavasario–vasaros žiedas, vertinamas dėl dekoratyvumo, šalčio ir sausros atsparumo, lengvos priežiūros.
  • Tinka tiek pradedančiajam sodininkui, tiek natūraliam gėlynui.
  • Svarbiausia – neužmirkusi nupurenta žemė ir periodinis atjauninimas kas keletą metų.

Kambarinės palmės – puošnūs, egzotiški, ilgaamžiai kambariniai augalai

Kambarinės palmės – puošnūs, egzotiški, ilgaamžiai kambariniai augalai, kurie suteikia interjerui tropinį akcentą ir valo orą. Yra daug rūšių ir veislių, kurių auginimas kambaryje kiek skiriasi nuo lauko ar oranžerinių palmių. Dažniausiai auga kaip lėtai augantys, ilgaamžiai augalai, kurių svarbiausi poreikiai – šviesa, drėgmė, pakankamai vietos šaknims.

Populiariausios kambarinės palmės

Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Būdingi bruožai
Areka (auksuolė) Dypsis lutescens Tanki, žalia, daug stiebų, gerai valo orą
Kentija Howea forsteriana Aukšta, dalinėms sąlygoms pakanti, lėtai auga
Kariotė (žuvingoji palmė) Chamaedorea elegans Mažylė, vešli, lengvai pritaikoma mažoms erdvėms
Fenixas (datulinė palmė) Phoenix roebelenii Subtilūs lapai, grakšti, nebijo sausesnio oro
Dracena (nors ne visai palmė) Dracaena Primena palmę, labai populiari, visgi nėra palmė moksliškai
Livistonija Livistona Dideli vėduoklės formos lapai, labiau reikli šviesai
Vejuotė (vėduoklinė palmė) Washingtonia Vešli, platus viršus, sparčiai auganti šviesoje

Auginimo sąlygos ir priežiūra

1. Šviesa

  • Dauguma palmų mėgsta šviesią, išsklaidytą šviesą, bet saugoti nuo tiesioginės pietų saulės (lapai gali nudegti).
  • Kentija, areka – pakelia ir pusiau pavėsį, bet augimas bus lėtesnis.

2. Temperatūra

  • Optimali – 16–25°C.
  • Žiemą – nemažiau kaip 10–13°C, vengti šalčio, skersvėjų ir šaltų grindų.

3. Laistymas

  • Laistoma, kai pradžiūvo viršutinis žemės sluoksnis.
  • Perlaistyti NEGALIMA – palmės jautrios šaknų puviniui.
  • Sausros metu (vasarą) laistyti daugiau, žiemą saikingai.

4. Drėgmė

  • Mėgsta drėgnesnį orą (50–70 %). Purkšti lapus arba statyti vazoną ant akmenukų lėkštėje su vandeniu.
  • Kariotė, areka ir kentija ypatingai jautrios sausam orui – gali rudinti lapų galus.

5. Dirva ir vazonas

  • Dirva – lengva, laidžioji (durpės, komposto, smėlio ir perlito mišinys), rūgštelė (pH 5,5–6,5).
  • Geras drenažas būtinas.
  • Vazoną parinkti šaknims pagal augimą, bet nedėti į per didelį – laistyti dažniau rizikingiau.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites skystomis, mažai chloro turinčiomis žalių augalų trąšomis.
  • Rudenį–žiemą tręšti labai retai arba išvis netręšti.

7. Apkarpymas ir valymas

  • Retkarčiais apkarpyti nudžiūvusius ar senus lapus.
  • Lapus nupurkšti vandeniu arba nuvalyti drėgna šluoste nuo dulkių.

8. Persodinimas

  • Jaunas palmes persodinti kas 2–3 metus, vyresnias – kas 4–6 metus, tik kai šaknys stipriai išsikeroja.

Dažniausios problemos ir sprendimai

Problema Priežastis Sprendimas
Lapų galiukai parudavę Sausas oras, perlaistymas, druskos Didesnė drėgmė, grynas vanduo
Lapai gelsta Per daug ar per mažai vandens, trąšų trūkumas Reguliuoti laistymą ir tręšimą
Lapai dėmėti Šalnos, skersvėjis, pertręšimas Saugoti nuo šalčio, mažiau trąšų
Lapai blunka Per mažai šviesos Statyti arčiau šviesos šaltinio
Kenkėjai Voratinklinės erkutės, amarai, miltuotieji skydamariai Plauti, naudoti insekticidus, vėdinti

Trumpas priežiūros algoritmas

  1. Padėkite palmę šviesioje vietoje, venkite tiesioginių saulės spindulių.
  2. Laistykite, kai žemė išdžiūsta, bet neperlaistykite.
  3. Purkškite orą ir augalą, ypač šildymo sezono metu.
  4. Tręškite dažniau pavasarį ir vasarą.
  5. Nupjaukite sausas ar geltonas lapų dalis.
  6. Žiūrėkite, kad nebūtų stovinčio vandens padėkle.
  7. Kas 2–3 metus persodinkite į šviežią žemę.
  • Kambarinės palmės – nereiklūs, ilgaamžiai, labai dekoratyvūs augalai, reikalaujantys šviesos, šilumos ir reguliarumo.
  • Svarbiausia – gesinti troškulį saikingai, vengti užmirkimo ir rūpintis oro drėgme.
  • Palmes verta rinktis pagal kambario dydį ir apšvietimą – nuo mini kariočių iki didžiųjų arekų ar kentijų.