Author Archive Genutė

Gludas (Coreopsis)

Gludas (Coreopsis) tai labai populiarus, ryškiai žydintis, ilgai gyvuojantis daugiametis (arba vienmetis) žolinis augalas, kuris džiugina gausiais geltonais, auksiniais, oranžiniais, rečiau rausvais, baltais žiedais nuo birželio iki vėlyvo rudens. Šių augalų žiedų forma primena smulkų ramunės ar saulėgrąžos hibridą, o visa kupra – saulėtų pievų įspūdį.


Gludas (Coreopsis) – auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

  • Saulėta vieta – kuo daugiau saulės, tuo intensyvesnis žydėjimas.
  • Puikiai tinka gėlynų kraštams, mišriems želdynams, natūralistiniams ar „prerijų“ tipo želdiniams, alpinariumams.

2. Dirva

  • Mėgsta vidutiniškai derlingą, lengvą, purią, gerai drenuojamą dirvą.
  • Tokia žemė neturėtų būti nuolat šlapia – šaknys nemėgsta permirkimo.
  • Gali augti ir prastesnėse žemėse, todėl puikiai tinka mažiau prižiūrimiems plotams.

3. Sodinimas

  • Sodinama pavasarį arba rudenį daigais, dalijant senus kerelius ar sėjant sėklomis (pačios dažnai pasisėja).
  • Tarp augalų palikite 30–40 cm atstumą.

4. Laistymas

  • Pirmaisiais metais laistyti reikėtų reguliariai, vėliau — tik didelės sausros metu.
  • Suaugęs coreopsis sausras pakelia gerai.

5. Tręšimas

  • Paprastai trąšų beveik nereikalauja – pertręštas gali „išgulti“ ir negausiai žydėti.
  • Jei žemė labai skurdi, pavasarį galima pridėti komposto ar universalių trąšų.

6. Priežiūra

  • Pašalinkite nužydėjusius žiedus – paskatinsite naujų pumpurų formavimąsi ir ilgesnį žydėjimą.
  • Rudenį stiebus nupjaukite prie žemės.
  • Kas 3–4 metus verta iškasti ir padalinti seną kerą, kad atjaunėtų ir dar gausiau žydėtų.

7. Žiemojimas

  • Pilnai atsparus žiemai, dažniausiai pridengti nereikia.
  • Veislės Coreopsis grandifloraC. verticillataC. lanceolata – turbūt ilgaamžiškiausios.

8. Dauginimas

  • Lengviausia kerų dalijimu pavasarį arba rudeniop, gali būti ir sėklomis (daigumas labai geras).

9. Ligos ir kenkėjai

  • Labai retai serga – kartais puola miltligė per lietingą vasarą, retais atvejais amarai.
  • Jei per tankus – svarbu geras oro pralaidumas.

Gludas (Coreopsis) – mažai priežiūros reikalaujantis, labai ištvermingas daugiametis, idealiai tinkantis natūraliems, žydintiems gėlynams. Jis mėgsta saulę, nelepia dirvos ir reikalauja tik pagrindinės tvarkos: nužydėjusių žiedų šalinimo ir kas keli metai retinimo.

Kuprutės (Cuphea)

Kuprutės (Cuphea) – tai spalvingas, ilgažiedis augalas iš Cuphea genties, pasižymintis smulkiais, dažniausiai vamzdelio formos, įvairių spalvų žiedeliais. Nors Pietų Amerikoje auga kaip daugiametis, Lietuvoje dažniausiai auginamas kaip vienmetis arba sezoninis vazoninis augalas, nes nėra visiškai atsparus šalčiui.

Populiariausios rūšys:

  • Cuphea ignea („cigarečių gėlė“) – žydi oranžiniais/raudonais su juodu galiuku žiedais.
  • Cuphea hyssopifolia („Meksikos našlaitėlė“, „nusižydėjusi kufėja“) – miniatiūriniais violetiniais, rožiniais ar baltais žiedais ir švelniais, tankiai suaugusiais lapeliais.
  • Cuphea llavea („šikšnosparnio gėlė“) – stambesniais raudonai-juodais žiedais.

Kuprutės (Cuphea) auginimas namuose arba kieme

1. Vieta

  • Mėgsta daug saulės! Sodinkite ten, kur augalas gaus bent 5–6 val. tiesioginės šviesos per dieną.
  • Toleruoja ir šviesų pusiau pavėsį (ypač karštyje), bet tuomet žydės mažiau.

2. Temperatūra

  • Geriausiai auga prie 20–25 °C, netoleruoja šalnų.
  • Pirmus šalčius augalas dažniausiai neatlaiko, todėl Lietuvos lauke laikomas sezoniniu.
  • Kambaryje gali žiemoti, jei gaus pakankamai šviesos ir bus palaikoma temperatūra ne žemesnė nei +14 °C.

3. Dirva

  • Tinka lengva, puri, gerai drenuojama dirva (vazonuose – universali žemė su šiek tiek perlito).
  • Sunkioje, permirkusioje žemėje šaknys greitai supūva.

4. Laistymas

  • Patinka reguliarus, bet saikingas laistymas – žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet be užsistovėjusio vandens.
  • Per karčius laikotarpius laistyti gali tekti kasdien.
  • Nuo perlaistymo gali mesti lapus ar šaknis.

5. Tręšimas

  • Per visą augimo laiką (nuo balandžio iki rugsėjo) kas 2–3 savaites tręškite žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
  • Kai žydi gausiai, poreikis maisto medžiagoms didesnis.

6. Genėjimas ir formavimas

  • Užauga iki 20–60 cm aukščio (rūšys skiriasi).
  • Kad būtų tankus ir nuolat atsinaujintų žiedai, verta reguliariai patrumpinti ūglius.
  • Pašalinkite nužydėjusias žiedų sankaupas.

7. Dauginimas

  • Veisiamos sėklomis (pavasarį) arba ūglių auginiais (lengviausia iš hibridų ir veislinių augalų).
  • Sėklos sėjamos nuo balandžio į daigyklą, sudygsta per 1–2 savaites (šilta – 20–22 °C).

8. Gali žiemoti

  • Jei neperšąla ir laikoma labai šviesiai, žiemoja kaip daugiametė.
  • Pavasarį galima išnešti į lauką, kai nebegresia šalnos.

Kuprutės (Cuphea) – ilgažiedis, spalvingas ir nereiklus sezoninis augalas, tinkamas vazonams, loveliams, gėlynams. Mėgsta daug šviesos, reguliarią, bet saikingą drėgmę, dažną tręšimą ir šilumą. Tinkamai prižiūrimas džiugins gausiais žiedais visą vasarą!

Daugiametė gėlė – Katilėlis 

Daugiametė gėlė katilėlis – tai katilėliai (Campanula gentis), vieni ankstyviausių, ištvermingiausių ir puošniausių daugiamečių augalų Lietuvos soduose bei gėlynuose. Katilėliai žavi varpelio formos žiedais, ilgu žydėjimu ir lengva priežiūra. Lietuvoje populiariausi: Campanula persicifolia (persinių lapų katilėlis), Campanula carpatica (Karpatinis katilėlis), Campanula glomerata (gumuluotasis katilėlis) ir Campanula lactiflora.


Daugiametis katilėlis – auginimo, sodinimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

  • Saulėta arba pusiau pavėsis – saulėje žydi anksčiau ir gausiau, pavėsyje žiedynai būna aukštesni, bet žydėjimas vėluoja ir būna santūresnis.
  • Svarbu, kad vieta būtų apsaugota nuo stiprių vėjų – aukštesnės rūšys linkusios išgulti.

2. Dirva

  • Lengva, gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga dirva.
  • Katilėlis mėgsta purią, neužmirkstančią žemę (sunkioje, molingoje žemėje gali išmirkti žiemą).
  • pH neutralus arba lengvai šarminis – rūgščioje žemėje auga prasčiau.

3. Sodinimas

  • Sodinama pavasarį arba rudenį, iš daigų, dalijant kupstus arba sėjant sėklomis.
  • Tarp aukštesnių rūšių palikite 30–50 cm, žemesnių – 20–30 cm atstumą.

4. Laistymas

  • Pirmą sezoną po pasodinimo, ypač sausu metu, laistyti reguliariai.
  • Įsišaknijęs augalas sausras pakelia gerai, tačiau sausros metu naudingas papildomas laistymas.

5. Tręšimas

  • Pavasarį patręškite kompostu ar universaliomis trąšomis žydintiems augalams.
  • Daugelis rūšių nėra reiklios maisto medžiagoms – dėl pertręšimo gali nuvirsti, nes auga per tankūs ir per aukšti.

6. Priežiūra

  • Nužydėjusius žiedynus verta pašalinti – tai pratęs žydėjimą ir augalas atrodys tvarkingiau.
  • Aukštas rūšis ar atskirus stiebus galima parišti prie mažų atramų.
  • Rudenį, kai antžeminė dalis nudžiūna, galima nukirpti iki žemės.

7. Žiemojimas

  • Žiemoja be dengimo, tik labai sunkiose dirvose arba žiemai be sniego žiemojant – verta mulčiuoti.

8. Dauginimas

  • Dalijimu kas 3–5 metus (pavasarį ar rudenį), kad atjaunintumėte kerą.
  • Sėklomis – sėjamos pavasarį arba rudenį į daigyklas ar tiesiai į gruntą. Dygsta lengvai, dažnai ir natūraliai pasisėja.

Daugiametis katilėlis – vienas atspariausių ir mažai priežiūros reikalaujančių augalų, puikiai tinkantis natūralistiniams gėlynams, alpinariumams ar net lysvių kraštams. Jam reikia saulėtos vietos, purios neužmirkstančios žemės ir minimalios priežiūros – tada žydės kasmet ir daug metų iš eilės.

Lietuvoje dažniausiai auginamos šios daugiametės našlaitės

Daugiametės našlaitės Nors klasikinės našlaitės (Viola tricolor, sodo našlaitės) dažniausiai yra dvimetės, tačiau yra ir daugiamečių rūšių, kurios puošia gėlynus ilgus metus ir žydi gausiai kasmet be kasmetinės sėjos.

Lietuvoje dažniausiai auginamos šios daugiametės našlaitės:

  • Kvapioji našlaitė (Viola odorata)
  • Geltonoji našlaitė (Viola lutea)
  • Alpių našlaitė (Viola alpina)
  • Šiaurinė našlaitė (Viola uliginosa)
  • Šuniška našlaitė (Viola canina)
    Taip pat gausybė dekoratyvinių veislių.

Daugiametės našlaitės – auginimas ir priežiūra

1. Vieta

  • Geriausia pusiau pavėsis arba saulėta vieta – nuo to priklauso žydėjimo trukmė (dauguma našlaičių geriau jaučiasi pusiau pavėsyje).
  • Atsparesnės šalčiui, nei dvimetės sodo našlaitės.

2. Dirva

  • Mėgsta derlingą, purią, drėgną, bet neužmirkstančią dirvą.
  • Dirva neturi būti per sunkios sudėties ar molinga – tuomet žiemą augalai gali iššalti.
  • Prieš sodinant įmaišykite komposto.

3. Sodinimas

  • Sodinamos anksti pavasarį arba rudenį, į nuolatinę vietą.
  • Tarp augalų palikite 20–30 cm atstumą.
  • Dažniausiai sodinamos daigais ar dalijant kerelius (kvapioji – puikiai dauginasi pati šaknelėmis).

4. Laistymas

  • Mėgsta drėgmę, bet netoleruoja stovinčio vandens.
  • Sausrų metu laistyti reguliariai, ypač žydėjimo metu.

5. Tręšimas

  • Pavasarį galima tręšti kompostu arba lengvomis kompleksinėmis trąšomis.
  • Pertręšti nereikia, nes tada augalai leis daugiau lapų, bet mažiau žiedų.

6. Priežiūra

  • Po žydėjimo pašalinkite nužydėjusius žiedus (jei nenorite sėklų pasisėjimo).
  • Dauguma daugiamečių našlaičių gerai žiemoja be pridengimo, jei žemė nepermirksi, bet pirmais metais galima pamulčiuoti eglišakėmis arba sausais lapais.
  • Kereliai kas kelis metus retinami, kad neperpildytų lysvės.

7. Dauginimas

  • Kerų dalijimu pavasarį/rudenį, savadava sėklomis, savaime auga ir plinta.
  • Sėklas galima sėti ir vėlyvą vasarą arba rudenį, jos sudygsta pavasarį.

Populiariausi tipai

Rūšis
Aukštis
Žiedų spalva
Žydėjimo laikas
Kvapioji našlaitė
10–15 cm
Violetinė, balta
III–V
Alpių našlaitė
5–10 cm
Violetinė, mėlyna
V–VIII
Geltonoji našlaitė
10–25 cm
Geltona
VI–VIII

Daugiametės našlaitės žavi ne tik gausiais žiedais, bet ir atsparumu, lengvu dauginimu bei natūraliai auga vienoje vietoje daugelį metų. Svarbiausia – derlinga, puri dirva, pusiau pavėsis (ypač vasarą), reguliari priežiūra ir laistymas. Kerelius kas keli metai atjauninkite ir retinkite – tada žydės ilgiausiai ir gražiausiai.

Daugiametis vienastiebis gvazdikinis augalas

Dianthus plumarius dažnai auga iš pavienių trumpų stiebų, o kiekvieno stiebo viršūnėje – vienas ryškus žiedas, dėl ko jis vadinamas vienastiebiu. Gvazdikiniai augalai dažnai apima ir kitus daugiametes rūšis: Dianthus gratianopolitanus (kalniniai gvazdikai), Dianthus barbatus (plunksnainis dvimetis), tačiau jei ieškai daugiamečio ir vienastiebio, dažniausiai turimas omenyje būtent plunksnalapis ar kalninis gvazdikas.


1. Vieta

  • Saulėta, šilta vieta – kuo daugiau tiesioginės saulės, tuo geriau žydės.
  • Puikiai tinka alpinariumams, gėlynų pakraščiams, sausoms, lengvoms vietoms.

2. Dirva

  • Gvazdikai mėgsta lengvą, laidžią žemę – persausas, iš molio sudarytas substratas ar permirkimas netinka.
  • Optimalus pH: 6–7 (neutralios reakcijos).
  • Prieš sodinant verta pagerinti žemę smėliu ar nedideliu kiekiu komposto.

3. Sodinimas

  • Sodinama pavasarį ar rudenį (daigais arba dalijant kerelius).
  • Tarp augalų palikti 20–30 cm atstumus, kad gerai vėdintųsi ir neplistų grybinės ligos.

4. Priežiūra

  • Laistykite saikingai – geriau užmiršti palaistyti, nei perlaistyti.
  • Po žydėjimo nužydėjusios žiedynus nupjaukite – paskatinsite antrinį žydėjimą ar gražesnį kerelį.
  • Rudenį nupjaukite stiebus žemai – krūmeliai bus tvarkingesni, geriau žiemos.

5. Tręšimas

  • Kuklus augalas – trąšų beveik nereikia.
  • Jei žemė prasta, pavasarį galima pabarstyti kompleksinėmis trąšomis.

6. Žiemojimas

  • Beveik visi plunksnalapiai ir kalniniai gvazdikai atsparūs šalčiui.
  • Didesnė problema – permirkimas žiemą, tad svarbus labai geras drenažas.

7. Dauginimas

  • Dauginami kerelių dalijimu pavasarį/rudenį arba stiebo auginiais vasarą.
  • Taip pat galima sėti sėklomis (sudygtų per 2–3 savaites kai šilta).

Daugiametis vienastiebis gvazdikinis augalas doras ir puošnus – puikiai tinka alpinariumams, sausiems gėlynams. Svarbiausia – daug saulės, gera oro cirkuliacija, drenažas ir minimalus, saikingas laistymas. Po žydėjimo nupjauti žiedus dėl kompaktikos.