Author Archive vytasss

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.
Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių
Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.
Daugiau info apie tulpes rasite: https://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/
Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė

Kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai Kaune

Kiekvienam žemės savininkui teko girdėti apie atliekamus geodezinius bei kadastrinius matavimus Kaune. Vieniems, tai įprastinė procedūra, nes ji leidžia ne tik tiksliai sužinoti turimos žemės nuosavybės ribas ir plotą. Kiti nesuvokia kas tai per daiktas ir kaip dera atlikti šiuos matavimus.
Abiejų procedūrų ypatybes bus trumpai aptartos šiame tekste. Pradžioje dera paminėti, kad be žemės matavimų nepavyks parduoti, padalinti ar sujungti sklypus. Tokia tvarka ir nieko čia nepakeisi.
Kuo skiriasi geodeziniai matavimai nuo kadastrinių? Faktiškai jokio skirtumo čia kaip ir nėra, nes iš esmės, tai beveik vienas ir tas pats. Nors geodezinių matavimų apibrėžimas yra konkretesnis ir nusako tikslius žemės sklypo duomenis, o kadastriniai matavimai naudojami, kaip nekilnojamo daikto, tam tikri ploto parametrai, į kuriuos įeina ir žemės sklypo matavimai. Štai ir visa paslaptis.

O kaip atliekami kadastriniai matavimai?

O kaip atliekami kadastriniai matavimai? Šį darbą atlieka matininkai, kurie naudojasi tiksliaisiais geodeziniais prietaisais, nes žemės sklypo ribos privalo būti nustatytos vieno centimetro tikslumu, o jo plotas apskaičiuojamas vieno kvadratinio metro tikslumu. Suprantama, kad anksčiau matininkų atliekami matavimai nebuvo tokie jau tikslūs. Beje, ir dabar žmonės, kurie siūlo šiuos darbus atlikti be galo pigiai ir labai greitai, elgiasi panašiai. Jie neturi reikalingų įrankių, o pinigus visada skuba paimti. Neapsigaukite, naudokitės profesionalų paslaugomis.
Kadastrinius matavimus galima pradėti tik tada, kai savininkas pasirūpina laikinu (preliminariu) žemės sklypo planu bei VĮ Registrų centro išduotu žemės sklypo pažymėjimu, arba žemėtvarkos skyriaus  dokumentu apie suprojektuotą arba leista išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. O prieš lauko matavimo darbus, pats matininkas informuoja visus kaimynus, kad vyks matavimo darbai. To reikia tam, kad vėliau būtų išvengta tuščių ginčų. Žemė – turtas, o jos netekti ar prarasti bent menkiausią centimetrą nenori niekas.
Įprastai matavimo darbai užtrunka nuo vieno iki kelių mėnesių. Viskas priklauso nuo sklypo, jo sudėtingumo bei darbų krūvio. Jei norite šiek tiek sutaupyti, tada darbus atlikite šaltuoju metų laiku, kainos būna mažesnės.
Panaši tema susijusi su Utenos geodezija: https://insert.lt/geodeziniu-matavimu-naujienos-utenoje/

POLIO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS – GEOTECHNIKA

Skaičiuoti gelžbetoninio kaltinio 8 m ilgio, 30×30 cm kvadratinio skerspjūvio polio laikomojąją galią gniuždant.

Polis įgilintas į antrąjį grunto sluoksnį 1,4m.

Polio pagrindas – dviejų sluoksnių. Viršutinis sluoksnis – molinis gruntas (minkštai plastiškas priemolis) kurio takumo rodiklis  IL=0,69.

Antrasis sluoksnis prasideda 7,6 m gylyje. Tai – smėlinis gruntas (smulkus tankus smėlis).

Polinio pamato rostverko gylis – 1,10m. Rostverkas remiasi į polius laisvai, poliai įleisti į rostverką 10cm.

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu – pagrindo po polio padu ribinė laikomoji galia

Ffu – prie polio šonų ribinė laikomoji galia

polio skerspjūvis A = 0,35*0,35=0,1225 m2

polio perimetras u = 0,35+0,35+0,35+0,35=1,4 m

γc=1

γcR=1

γcfi=1

Rcu – polio pagrindo po padu skaičiuojamasis stirpris. Išskaičiuojamas iš 10 priedo pagal duotą polio pado gylį ir grunto tankumą:

Rcu =  2600*1,6= 4160 MPa Skirtumai:

(10-7=3) – (4000-3700=300)

(9-7=2) – ( x )

3 – 300

2 – x

Rcu=3700+200=3900KPa.

Kai smėlinis gruntas vid.  tankus gautas Rcu dauginamas iš koeficiento 1,4

Rfu – grunto prie polio šonų sluoksnio ribinis stiprumas randamas 11 priede;

li = sluoksnio sk. storis.

Interpoliacija:

  • d1=2,1.
0,69
0,6 0,7
 2,1 2 12 7
3 14 8

1   – 2        x=                  1   – 1        x=  0,1- x        12+0,2=12,2                     0,1- x        7+0,1=7.1                     

0,1   – 5,1        x=    0,09 –  x       Rfu1=12,2-4,59=7,61

  • d2=4,1.
0,69
0,6 0,7
 4,1 4 16 9
5 17 10

1   – 1        x=                   1   – 1        x=    0,1- x        16+0,1=16,1                     0,1- x        9+0,1=9,1                     

0,1   – 7        x=       0,09 –  x       Rfu2=16,1-6,3=9,8

  • d3=6,1.
0,69
0,6 0,7
 6,1 6 18 10
8 19 10

2   – 1        x=  0,1- x        18+0,05=18,05                       10                     

0,1   – 8,05        x=   0,09 –  x       Rfu3=18,05-7,245=10,805

  • d4=8,1.
0,69
0,6 0,7
 8,1 8 19 10
10 19 10

              

0,1   – 9        x=    0,09 –  x      Rfu4 =19-8,1=10,9

  • d5=9,6.
0,69
0,6 0,7
 9,6 8 19 10
10 19 10

             

0,1   – 9   x=  0,09 –  x     Rfu5 =19-8,1=10,9

  • d6=10,55
10,55 10 46
15 51

5      – 5        x=  0,55 –  x     Rfu6 =46-0,55=46,55 = 46,55*1,3 =60,515

Kalamojo polio, apkrauto ašine gniuždančia jėga, pagrindo ribinė galia:

Fcu = γc · ( γcr · A · Rcu ) = 1,0 · ( 1,0 · 0,09 · 4160 ) = 374,4 kN

1.0*(1.2*(1.0 * 7,61 * 2.1 + 1.0 * 9,8 * 4.1 + 1.0 * 7,245 * 6,1 + 1.0 * 10,9 * 8,1 + 1.0 * 10,9 * *9,6+1,0*60,515*10,55)) = 1118,0625 kN

Fu = Fcu + Ffu = 374,4 + 1118,0625 =1492,46 kN

374,4/1492,46  * 100% = 25,08 %                  1118,0625/1492,46 * 100% = 74,9 %

IŠVADA: bendra polio laikomoji galia   Fu = 1492,46  kN

Padu laiko Fcu =374,4 kN     t.y.  25,08 % bendros laikomosios galios.

Šonu laiko Ffu = 1118,0625 kN   t.y. 74,9 % bendros laikomosios galios.

Dalies darbo tikslai

  1. Sudaryti laikančių konstrukcijų skaičiuojamąsias schemas.
  2. Žinoti laikančių konstrukcijų savybes (mechanines, deformacines).
  3. Suvokti laikančių konstrukcijų darbą veikiant apkrovoms.
  4. Apskaičiuoti konstrukciją veikiančias apkrovas.
  5. Apskaičiuoti įrąžas.
  6. Apskaičiuoti laikančių konstrukcijų skerspjūvio matmenis.
  7. Patikrinti konstrukcijų laikomąją galią.
  8. Analizuoti skaičiavimų rezultatus, daryti išvadas, apibendrinimus.
  9. Naudotis normatyvine statybos technine dokumentacija skaičiuojant ir konstruojant pastato konstrukciją.
  10. Žinoti konstrukcinius reikalavimus laikančioms konstrukcijoms.
  11. Atlikti apskaičiuotų konstrukcijų darbo brėžinį.
  12. Sudaryti medžiagų ir gaminių žiniaraščius.

šaltinis: Vidinių pamatų rūsio sienų stiprinimo, remonto dviejų būdų palyginimas

Žaidimų stalai – puiki galimybė paįvairinti laisvalaikį

Įrenginėjant biurą, vaikų kambarį ar kitą laisvą erdvę namuose, labai svarbu pagalvoti ir apie pramogas. Viena geriausių idėjų – žaidimų stalai, kurie gali padėti naudingai užimti laisvą laiką. Jie lavina reakciją, greitį, komandinį darbą ir yra kur kas palankesni jūsų sveikatai nei įvairūs kompiuteriniai žaidimai. Be to, tai leidžia atitrūkti nuo darbo, pasikrauti energijos, skatina geras emocijas. Kokie žaidimų stalai populiariausi?

Stalo tenisas

Jei jus domina žaidimų stalai, skatinantys kuo judresnę veiklą, rinkitės stalo tenisą. Vienas svarbiausių šio žaidimo elementų – technika. Čia svarbu žinoti, kaip taisyklingai paduoti kamuoliuką, nes gera pradžia gali smarkiai lemti tolimesnę žaidimo eigą. Turite atkreipti dėmesį į riešo padėtį, kamuoliuko pasimetėjimą, sąlyčio su rakete tašką bei kamuoliuko kritimo į stalą vietą. Nors iš pradžių tokia technika gali pasirodyti sudėtinga, įgudus rankai, žaidėjai kamuoliukus paduoda ir atmušinėja vis efektyviau, kokybiškiau.
Tokio pobūdžio žaidimų stalai reikalauja didesnės erdvės, nes jie užima pakankamai daug vietos. Tačiau didžiausias šio žaidimo pliusas – ne tik reakcijos gerinimas. Tai naudinga akių judesių koordinacijai, žaidžiant stalo tenisą tobulinami refleksai. Be to, žaidžiant stalo tenisą, didinamas smegenų aktyvumas.

Stalo futbolas

Šis žaidimas be galo populiarus baruose, naktiniuose klubuose, biuruose ir kitose įstaigose ar viešose erdvėse. Taip yra todėl, kad tokie žaidimų stalai skatina komandinį darbą, juos gali žaisti daugiau nei du asmenys. Ši laisvalaikio forma sulaukė ganėtinai didelio susidomėjimo, galima pastebėti, kad stalo futbolą žaidžia įvairaus amžiaus žmonės, todėl tai gali tapti be galo naudinga pramoga ir jūsų namuose.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad dirbant protinį darbą ir nuolat sėdint prie kompiuterio, būtinos trumpos pertraukėlės, kurių metu atliekama mankšta. Kadangi daugelis darbuotojų nėra išsiugdę įpročio mankštintis, tam padeda tokie žaidimų stalai kaip stalo futbolas.
Jei neturite pakankamai erdvės, kurią galėtumėte skirti milžiniškam stalui, kuris reikalingas šiam žaidimui, galite įsigyti mini stalo futbolą. Jis bus be galo patogus ir kompaktiškas, stalo futbolą galės žaisti ir jūsų vaikai.
remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stalo_%C5%BEaidimas

Pirmasis tinklalapio įrašas!

Sveikiname pasirinkus WordPress. Tai pirmasis jūsų tinklalapio įrašas, galite jį redaguoti arba ištrinti.