Author Archive Genutė

Piliarožės – užpuolamos įvairių ligų ir kenkėjų

Piliarožės – Lietuvoje populiarios daugiametės, tačiau neretai užpuolamos įvairių ligų ir kenkėjų. Tinkama apsauga ir prevencija labai svarbi, jei norite gausiai ir sveikai žydinčių augalų.

Pagrindinės piliarožių ligos

Ligos pavadinimas Simptomai Priežastys Gydymas / prevencija
Rūdys (Puccinia malvacearum) Rudos, rusvos ar gelsvos dėmės, iškylantys „pūsleliai” (sporos) lapų apatinėje pusėje. Lapai džiūva, anksti nukrenta. Grybelinė infekcija, ypač drėgname, vėjuotame ore. Pašalinti ligotus lapus, augalų liekanas sudeginti. Purkšti fungicidais (pvz., Bordo mišinys, vario preparatai) profilaktiškai ir pasireiškus ligai. Sodinimo metu laikyti atstumus, vėdinti lysves.
Lapų dėmėtligė (Cercospora, Alternaria, Septoria ir kt.) Smulkios pilkšvai rudos ar juodos dėmės, lapai gelsta, sukasi, džiūva. Grybelinė infekcija, drėgmė, storas pasodinimas. Pašalinti pažeistus lapus, retinti augalus, purkšti fungicidais. Laistyti prie šaknų, ne ant lapų.
Miltligė (Erysiphe cichoracearum ir pan.) Balta, miltinga apnaša ant viršutinės ar abiejų lapo pusių, lapai deformuojasi, auga prasčiau. Vėsesnis, drėgnas oras, tankūs pasodinimai. Pašalinti pirmuosius sergančius lapus, purkšti sisteminiais veya kontaktiniais fungicidais (pvz., Topas, Score, natura: soda tirpalai), užtikrinti oro cirkuliaciją.
Šaknų puviniai (FusariumPhytophthora, kt.) Lapai vysta, gelsvėja, augalas žūsta, šaknys minkštos, pūvančios. Užmirkusi dirva, grybelinės infekcijos. Sodinant vengti sunkių, šlapių vietų, nenaudoti jau sergančių augalų, šalinti sergančius egzempliorius. Chloruoti arba apdoroti žemę.

Kenkėjai, didinantys ligų riziką

  • Amarai, tripai, voratinklinės erkutės – pažeidžia lapus, platina virusines ligas ir susilpnina augalus.
  • Šliužai – vartojasi lapuose, skatina puvinius.
  • Kontrolė: Naudoti natūralius arba cheminius insekticidus, rankinis surinkimas, lipnios juostos.

Prevencijos ir priežiūros patarimai

  1. Sodinti tinkamais atstumais (ne per tankiai), kad orui būtų daug vietos judėti.
  2. Laistyti tik prie šaknų – saugoti lapus nuo drėgmės, ypač vakare.
  3. Pašalinti ir sudeginti visus sergančius lapus ir žiemai paliekamus likučius.
  4. Rinktis atsparias veisles – kai kurios modernios veislės atsparesnės rudims.
  5. Reguliariai tikrinti – pradėjus sirgti anksti, daug lengviau suvaldyti ligą.
  6. Pavasarį/vasarą profilaktinis purškimas biologiniais ar silpnais cheminiais fungicidais (pvz. Bordo tirpalu, soda – 1 š. į 1 l vandens).

Liaudiški būdai nuo rudžių ir miltligės

  • Pieniškas vandens tirpalas (1 dalis pieno, 9 dalys vandens) purkšti ant lapų.
  • Sodinis tirpalas (1 šaukštas sodos, 1 šaukštas muilo į 5 l vandens).
  • Česnako, svogūnų žievelių užpilai purkšti prevenciškai kas 7–10 dienų.
  • Piliarožes dažniausiai puola rudys, lapų dėmėtligė ir miltligė.
  • Pagrindinės prevencijos priemonės: retesnis sodinimas, drėgmės kontrolė, reguliarus apžiūrėjimas, pažeistų lapų šalinimas ir profilaktinis purškimas.
  • Serkant stipriai – purkšti fungicidais ar šalinti visą augalą.

Platanas (Platanus) – žinomas dėl savo didelių lapų

Platanas (Platanus) – tai medis, dažnai vadinamas platanu arba platanmedžiu, gerai žinomas dėl savo didelių lapų ir dekoratyvinės žievės. Platanų vaisius vadinamas riešutvaisiu, tačiau jis yra labai skirtingas nuo daugeliui įprastų valgomų vaisių.

Kaip atrodo platanų vaisius?

  • Platanų vaisiai – tai nedideli, apvalūs, rutuliški dariniai, dažnai augantys grupelėmis ant ilgų kotelių (įprastai po 1–4 kamuoliukus kartu).
  • Dydis: 2–4 cm skersmens, žalsvi ar rusvi ilgainiui.
  • Struktūra: Vaisius sudarytas iš daugybės mažų, plaukuotų riešutėlių (vad. achenos), sujungtų į rutulio formos „galvutę“. Subrendę šie rutuliai suyra, o mažos plaukuotos sėklos pasklinda vėjyje.
  • Išvaizda: Panašu į kankių kamuoliukus arba „spygliuotus“ rutuliukus, kabantis ant kotelio.

Valgomas ar ne?

  • Žmonėms nevalgomas. Platanų vaisiai kieti, plaukuoti, nevalgomi – turi kartų skonį.
  • Gyvūnija: Paukščiai ar kai kurie smulkūs žinduoliai gali paseikinti šerdį ar sėklas, bet žmogui jie neskanūs ir nenaudojami maistui.

Botaninis apibrėžimas

  • Platanų vaisių tipas: Daugiavaisė riešutvainių galvutė.
  • Platinimas: Sėklas išnešioja vėjas – tam padeda jų lengvi, pūkuoti priedai.
  • Platanų vaisius – nedidelis, rutuliškas, sudarytas iš daug smulkių riešutėlių (achenos), padengtų plaukeliais, dažnai auga grupelėmis ant ilgo kotelio.
  • Valgyti netinka. Vaisiai išyra, sėklos išskleidžiamos vėjo pagalba.

Populiariausios daugiametės gėlės

Populiariausios daugiametės gėlės Lietuvoje vertinamos dėl ilgaamžiškumo, žiedų gausos, nesudėtingos priežiūros ir žydėjimo įvairiais metų laikais. Tinkamai parinktos, jos kasmet puošia gėlynus be papildomo persodinimo.

TOP 20 populiariausių daugiamečių gėlių (su trumpais aprašymais)

Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Trumpa charakteristika
Bijūnas Paeonia Ypač žiedai, ilgai žydi (birželis)
Vilkdalgis (Irisas) Iris Įvairiaspalviai, žydi pavasarį
Augalinis bijūnas Paeonia lactiflora Patvarus, kvapnus bijūnas
Daugiametė astrė Aster novi-belgii Rudenį žydinti, sodrios spalvos
Rudbekija Rudbeckia Ryškūs, ilgai žydintys geltoni žiedai
Plukė Anemone Pavasarinė/vasarinė; dekoratyvios gėlės
Ežiuolė Echinacea purpurea Sveikatinanti/vabzdžius traukianti
Katilėlis Campanula Melsvi, balti, varpelio formos žiedai
Daugiametė aguona Papaver orientale Dideli, įspūdingi žiedai, ankstyvas žydėjimas
Irisas (vilkdalgis) Iris germanica Spalvų įvairovė, be vargo auginamas
Bergenija Bergenia Dekoratyvūs lapai, ankstyvas žydėjimas
Flioksas Phlox paniculata Kvapnūs, vasaros žiedai, tankūs kerai
Liatrisa Liatris spicata Vabzdžius traukiantys, keverzoti žiedynai
Šalavijas Salvia nemorosa Ryškūs, intensyvūs mėlyni žiedynai
Lubinai Lupinus Įvairiaspalviai, vertingi dirvai, bičių mėgstami
Hostas (Melsvė) Hosta Lapų spalvos įvairovė, paunksmių karalienė
Astilbė Astilbe Smilginiai žiedynai, pusiau pavėsis
Daugiametis gvazdikas Dianthus Kvapnūs, žemaūgiai, įvairių spalvų
Levanda Lavandula angustifolia Kvapni, žydi vasarą, mėlynos spalvos
Saulainė (Heliopsis, Rudbeckia) Heliopsis, Rudbeckia Geltoni, ilgaamžiai žiedynai

Papildomai vertos paminėti

  • Plukės (Anemone)
  • Daugiamečiai serenčiai (Tagetes)
  • Nepeta (katžolė)
  • Gvazdikai (Dianthus)
  • Pirštinės (Digitalis)
  • Veronika (Veronica)
  • Raudonėlė (Origanum vulgare) – dekoratyvinė ir prieskoninė.

Daugiametės gėlės pagal žydėjimo laiką

Pavasaris Vasara Ruduo
Tulpės (svogūninės) Bijūnai, flioksai, salvijos Asters, rudbekijos
Vilkdalgiai Ežiuolės, liatris, katilėliai Daugiametės saulainės
Bergenijos Daugiametės aguonos Daugiametės astrės
Plukės Lubinai, levandos Sedumai (rožės akmeninės)

Ką verta žinoti renkantis daugiamečių gėlių gėlynui

  • Suderinkite žydėjimo laiką: Kad žiedų netrūktų nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
  • Vieta: Atsižvelkite į saulės šviesos/paunksmės, dirvos poreikius.
  • Aukštis: Išdėliokite aukštesnes į foną, žemaūges – priekyje.
  • Suderinamumas: Dalis gėlių traukia bičių/vabzdžių, dalis atbaido kenkėjus.
  • Priežiūra: Daugelis minėtų rūšių atsparios, bet reguliariai tręšiant, retinant ir senus žiedus nukerpant, žydės ilgiau.
  • Populiariausios Daugiametės gėlės – pagrindas ilgaamžiam, mažai priežiūros reikalaujančiam, visą sezoną žydinčiam gėlynui.
  • Kiekvienam sklypui tinka skirtingos rūšys – svarbu žinoti žydėjimo laiką, aukštį, vietos reikalavimus bei grožio poreikius.

Primulės kambarinės žydinčios gėlės

Primulės (Primula gentis) – labai įvairi žemaūgių daugiametinių augalų grupė, populiari tiek pavasario gėlynuose, tiek vazonuose, tiek kaip kambarinės žydinčios gėlės. Lietuvoje dažniausiai augina paprastąją pavasarinę primulę (Primula vulgaris),* taip pat dantytąją, aukštąją, kilniąją ir kitų rūšių bei veislių primules.

Pagrindinė informacija

  • Gentis: Primula
  • Šeima: Raktažoliniai (Primulaceae)
  • Kilmė: Europa, Azija, dalis rūšių – Himalajuose, Pietų Amerikoje
  • Aukštis: Dauguma primulių 10–30 cm
  • Žiedai: Nuo gelsvų, rožinių, raudonų, baltų, mėlynų, violetinių, dažnai vienspalviai, bet būna ir dvispalvių ar su „akute“.
  • Žydėjimo laikas: Dažniausiai balandis–gegužė (kai kurios veislės žydi net žiemą ar rudenį patalpose!)

Rūšys ir populiariausios veislės

Rūšis / veislė Ypatumai Žydėjimo laikas
Paprastoji pavasarinė primulė (P. vulgaris) Klasikinė, žema, įvairių spalvų, laikosi kelis metus Kovas–gegužė
Dantytoji primulė (P. denticulata) Rutuliški žiedynai, sodresnės spalvos Balandis–gegužė
Aukštoji primulė (P. elatior) Stipresnis, aukštesnis žiedstiebis Balandis–gegužė
Julijos primulė (P. juliae) Ankstyvoji, kiliminė, dažnai naudojama alpinariumuose Kovas–balandis
Kilnioji primulė (P. vulgaris subsp. sibthorpii) Raudoni žiedai, labai dekoratyvi Balandis–gegužė
Kambarinės primulės (hibridai, P. obconicaP. malacoides) Žydi žiemą/pavasarį patalpoje, labai ryškios spalvos Gruodis–balandis

Auginimas (lauke ir viduje)

Vieta ir dirva

  • Lauke: Pusiau pavėsis arba rytų pusė; uolietame ar miškingame, vėsesniame plote – neerzina tiesioginė pavasario saulė, bet vasaros kaitros vengti.
  • Dirva: Drėgna, bet neužmirkstanti, derlinga, humusinga, silpnai rūgšti ar neutrali (pH 6–7).
  • Vazonuose: Naudojama puri durpinė žemė su kompostu, reguliariai laistyti.

Laistymas

  • Primulės nemėgsta sausros!
  • Laistyti taip, kad žemė neišdžiūtų, bet neperlaistyti – šaknys jautrios užmirkimui.

Tręšimas

  • Žydėjimo metu (kas 2–3 savaites) skystomis trąšomis žydintiems arba organinėmis trąšomis (jei lauke, tinka kompostas).
  • Vazonuose – laistyti atidžiai, saugoti nuo vandens pertekliaus lėkštelėje.

Žiemojimas lauke

  • Dauguma lauko primulių gerai žiemoja lauke, bet jauni sodinukai ar retesni kultivarai gali nukentėti nuo be sniego šalčių – mulčiuokite lapais ar spygliais.

Persodinimas ir dalijimas

  • Kas 2–4 metus rekomenduojama persodinti ir padalinti kerus (rudenį arba anksti pavasarį).

Dauginimas

Būdas Kaip atliekama Kada
Sėklomis Sėti paviršiuje, lengvai užberti, uždengti plėvele. Daiginama vėsiai (~+18°C) Anksti pavasarį ar rudenį
Kero dalijimu Atsargiai padalyti su šaknimis Po žydėjimo arba rudenį
Lapų auginiais Retai, bet galima atskirti lapus su „akimi” Vasarą

Dažniausios problemos

Simptomas Priežastis Sprendimas
Lapų dėmės, puvinys Drėgmė, užmirkimas Mažinti laistymą, retinti kerą
Nuvysta, gelsta Per sausa arba per šlapia Balansuoti laistymą
Lapus graužia sraigės, šliužai Drėgnas sezonas Barjerai, mulčias, rankinis surinkimas
Neišžydi, augimas silpnas Per tamsu, per sausra Perstatyti, laistyti, tręšti
  • Gėlynai, alpinariumai, paunksnės, konteineriai, kabantys vazonai, net laikinoms vidaus floristinėms kompozicijoms žiemą.
  • Dalis rūšių puikiai atrodo mišriuose gėlynuose ir derinyje su svogūninėmis gėlėmis (narcizais, tulpėmis).
  • Primulės – ryškiažiedės, ankstyvos ir lengvai prižiūrimos gėlės, tinkamos sodui ir namams.
  • Geriausiai sekasi pusiau pavėsyje, nuolat šiek tiek drėgnoje žemėje.
  • Kas 2–4 metus verta dalyti ir persodinti kerus, laistyti atsargiai, saugoti nuo sausros.

Pūkeniai (Cotinus) gali būti dauginami keletu būdų

Pūkeniai (Cotinus) gali būti dauginami keletu būdų: sėklomis, auginiais, atlankomis ir šaknų atžalomis. Kiekvienas būdas turi savo privalumus ir trūkumus. Štai išsamios instrukcijos, kaip dauginti pūkenius įvairiais metodais:

Dauginimas sėklomis

  1. Sėklų rinkimas ir paruošimas:

    • Subrendusias sėklas rinkite rudenį, kai vaisiai (mažos kapsulės) pradeda džiūti ir atsidaryti.
    • Dažniausiai sėkloms reikia stratifikuoti šaltu būdu, kad paskatintumėte daigumą. Tai daroma laikant sėklas šaltoje, drėgnoje aplinkoje 2-3 mėnesius (šią procedūrą galima atlikti šaldytuve, laikant sėklas drėgnoje smėlio ar durpių terpėje).
  2. Sėjimas:

    • Pavasarį paruoškite sėjimo dėžutes su gerai drenuojamu dirvožemio mišiniu, kuriame yra komposto ir smėlio.
    • Sėkite sėklas negiliai (apie 0,5 cm gylio) ir lengvai užberkite substratu.
    • Laikykite dirvožemį drėgną ir dėžutes šviesioje, bet netiesioginėje saulės šviesoje.
  3. Daigų priežiūra:

    • Kai pasirodo daigai, rūpestingai laistykite ir apsaugokite nuo tiesioginio karščio.
    • Kai daigai pakankamai sustiprės, persodinkite juos į atskirus vazonus arba į nuolatinę vietą lauke.

Dauginimas auginiais

  1. Auginiai:

    • Geriausias laikas imti auginius yra vėlyvą pavasarį arba ankstyvą vasarą, kai augalai aktyviai auga.
    • Išpjaustykite jaunus, sveikus, nepakitusius auginius, 10-15 cm ilgio, su keliais lapų komplektais.
  2. Paruošimas:

    • Nuimkite apatinius lapus nuo auginio 2/3 ilgio.
    • Pamerkite apatinę dalį į šaknų augimo hormoną, kad paspartintumėte šaknų augimą (tai nebūtina, bet labai naudinga).
  3. Sodinimas:

    • Sodinimo terpei naudokite smėlį arba perlitu sumaišytą kompostą, kuris užtikrins gerą drenažą.
    • Sodinimo terpėje padarykite duobutę ir įkiškite auginius. Švelniai suspauskite terpę aplink auginius.
    • Laikykite sodinukus šviesioje vietoje, bet ne tiesioginėje saulėje.
  4. Priežiūra:

    • Užtikrinkite nuolatinę drėgmę be permirkimo. Uždengimas permatomu plastikiniu gaubtu gali padėti išlaikyti drėgmės lygį.
    • Po 4-6 savaičių turėtų pradėti formuotis šaknys. Patikrinkite, atsargiai patraukdami auginius – jei jaučiamas pasipriešinimas, tai reiškia, kad šaknys susiformavo.

Dauginimas atlankomis

  1. Metodas:

    • Atlankų dauginimas yra natūralus būdas. Pavasarį pasirinkite žemai esančias sveikas šakas.
    • Lenkiant šaką, dalį jos užkaskite dirvoje, paliekant viršutinę dalį išlindusią.
    • Užtikrinkite gerą šakos kontaktą su dirva pridėdami akmenį arba smeigę.
  2. Priežiūra:

    • Laikykite dirvą aplink atlanką drėgną.
    • Po kelių mėnesių, patikrinkite, ar atlankos šaka išleido šaknis. Jei taip, galite atsargiai atskirti ją nuo motininio augalo ir persodinti į naują vietą.

Dauginimas šaknų atžalomis

  1. Atžalų paieška:

    • Pūkiniai dažnai formuoja šaknų atžalas – mažus augaliukus šalia pagrindinio augalo.
    • Geriausias laikas šaknų atžalų atskyrimui yra pavasaris arba ruduo.
  2. Atskyrimas ir sodinimas:

    • Atsargiai iškaskite jaunas atžalas, stengdamiesi paimti kuo daugiau šaknų.
    • Persodinkite atžalas į naują vietą ar vazoną su gerai drenuojamu dirvožemiu.
  3. Priežiūra:

    • Laistykite naują augalą reguliariai ir laikykite šviesioje (bet netiesioginėje) vietoje, kol jis gerai įsitvirtins.

Apibendrinimas

Pūkenių dauginimas gali įvykti keliais būdais: sėklomis, auginiais, atlankomis ar šaknų atžalomis. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, svarbu stebėti, kad augalai turėtų reikiamą drėgmę, šviesą ir maistingus dirvožemius, kad galėtų sėkmingai įsitvirtinti ir augti. Pasirinkus tinkamą metodą ir laikantis pateiktų instrukcijų, jūs galėsite sėkmingai padauginti savo pūkinius ir mėgautis jų grožiu savo sode.