Author Archive vytasss

Vilkdalgis (Iris)

Gentyje yra apie 250 rūšių. Priklauso vilkdalginių (Iridaceae) šeimai. Savaime auga Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje auga dvi rūšys. Vilkdalgiai yra daugiamečiai žoliniai augalai su storais, mėsingais šakniastiebiais. Lapai pamatiniai, plokšti, kardiški, stiebai pavieniai su keletu žiedų viršūnėje.

Hibridinis vilkdalgis (I. hybrida) dažnai auginamas darželiuose. Šie vilkdalgiai suskirstyti į 10 grupių. Populiariausia iš jų yra barzdotųjų vilkdalgių grupė. Ant išorinių apyžiedžio lapelių jie turi tankių plaukelių išaugas, primenančias barzdelę. Dauguma veislių žydi birželio pradžioje.

Vienas žiedas žydi 2 dienas. Jie būna įvairių spalvų: vienspalviai, dvispalviai, kantuoti ir pan. Dauginama vien vegetatyviškai: dalijant kerelius pavasarį, rudenį ar vasarą. Galima ir žydinčius, tik reikia nupjauti žiedyną, kad augalas sustiprėtų.

Hibridiniai vilkdalgiai gerai auga saulėtose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Mėgsta vidutinio derlingumo, neutralios reakcijos, vandeniui laidžią dirvą. Vienoje vietoje gali augti 4-5 metus. Naudinga apie kerus pabarstyti kaulamilčių ar pelenų.

Nereikia pertręšti azotinėmis trąšomis. Veislės su aukštais stiebais ir dideliais žiedais pririšamos prie atramų. Peržydėjusius stiebus geriau išpjauti. Jautrias veisles žiemai pridengti.

Tiesiai į augimo vietą sėjamos gėlės

Jos auginamos darželiuose, lysvėse, bordiuruose ir pan. Per vienerius metus suspėja iš sėklos sudygti, peržydėti, subrandinti sėklas ir sunykti.

Žiedų įvairumu ir grožiu dažnai pralenkia daugiametes gėles. Auginamos jos paprastai nesunkiai, todėl labai tinka pradedančiajam gėlininkui. Užtenka įsigyti sėklų, jas laiku pasėti ir augant prižiūrėti: ravėti piktžoles, išretinti, laiku palaistyti. Nuostabūs žiedai suteikia daug džiaugsmo ir augintojui, ir aplinkiniams. Pasėjus balandžio mėnesį į dėžutes, jos pražysta dar anksčiau.

Svarbu išlaikyti gražias vienmečių gėlių veisles. Dėl to vienos genties, pavyzdžiui, serenčių, medetkų ir kt. skirtingų veislių augalus reikia sodinti kuo atokiau vienus nuo kitų, kad nesusikryžmintų. Geriausia pasirinkti ir auginti vieną genties veislę ir kasmet atrinkti sėkloms pačius būdingiausius, stipriausius.

Smidras (Asparagus)

Gentyje yra apie 300 rūšių. Priklauso asparaginių (Aspiragaceae) šeimai. Paplitę šilto ir rytinio pusrutulio vidutinio klimato juostos kraštuose.

Tankiašakis smidras (A. densiflorus) yra dažniausiai kambariuose auginama smidrų rūšis, kilusi iš Pietų Afrikos. Šakos svyrančios, šviesiai žalios. Žydi smulkiais, baltais, kvapiais žiedeliais. Subrandina raudonas, vienasėkles uogas, kuriomis augalai gali būti dauginami.

Sodinami į didesnius negu kitoms gėlėms vazonus, kad užtektų vietos naujiems gumbeliams užaugti. Žemės mišinys sudaromas iš kompostinės, lapinės ir smėlio. Auginami šviesioje kambario vietoje. Naudinga reguliariai apipurkšti drungnu vandeniu, ypač esant karštam ir sausam orui. Nemėgsta tiesioginių saulės spindulių.

Nuskynus augančių šakų viršūnėles, užaugina daug smulkių šoninių šakelių. Smidrai dauginami kerų dalijimu, auginiais ir sėklomis. Kerai dalijami pavasarį persodinant augalus. Auginiai sodinami kovo mėnesį. Sėklos sėjamos tik ką sunokusios.

Laikomos ilgiau darosi nedaigios. Sėjama sausio-vasario mėnesį. Prieš tai sėklas reikia 2 paras pamirkyti šiltame vandenyje. Sudygsta po 4-6 savaičių. Sėkloms ir auginiams žemė turi būti 18-20°C temperatūros. Rugsėjo mėnesį sėjinukai susodinami į mažus puodelius. Per žiemą gali būti laikomi vėsiame, 10-12°C temperatūros kambaryje.

Kalankė (Kalanchoe)

Gentyje daugiau kaip 200 rūšių. Priklauso storlapinių (Crassulaceae) šeimai. Turi gražius lapus ir žiedus. Į kalankių gentį dabar įjungta anksčiau buvusi atskira briofilų gentis. Tai gyvavedžiai augalai, jų lapų išpjovose užauga daug mažų augaliukų, kurie nukritę ant žemės lengvai įsišaknyja ir auga. Jais galima dauginti.

Banguotoji kalankė (K. crenata). Jos stiebai gana ploni, iki 50 cm aukščio, apaugę priešiniais gana stambiais, ovaliais lapais su 2 prielapiais pamate. Žydi pirmais augimo metais žiemą. Žiedai rausvi.

Mėgsta lengvą, puveningą žemę, šviesią patalpą, gausų laistymą. Žiemą laikoma 12-15°C temperatūros šviesioje patalpoje, laistoma saikingai. Kalankės dauginamos auginiais ir sėklomis.

Gvaizdūnė (Zinnia)

Gentyje yra 20 rūšių. Priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai. Tėvynė yra Centrinė Amerika. Augalai būna 25-100 cm aukščio. Lapai pailgi, šiurkštūs. Žiedynai tuščiaviduriai ir pilnaviduriai, balti, geltoni, raudoni, oranžiniai, rožiniai.

Puikioji gvaizdūnė (Z. elegans) yra labiausiai paplitusi gvaizdūnių rūšis mūsų gėlynuose. Užauga 50-80 cm aukščio, stiebai dažniausiai nešakoti, lapoti, viršūnėje stambus žiedynas. Žydi nuo liepos pradžios iki šalnų.

Sodinamos saulėtoje vietoje, trąšioje, purioje, sunkesnėje dirvoje. Užsitęsus lietingiems, šaltiems orams, gali pradėti pūti žiedpumpuriai. Sodinamos lysvėse grupėmis, tinka puokštėms. Žiedynai ilgai nevysta vazose, tik nereikia kotų giliai pamerkti į vandenį.

Sėklos sėjamos kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Pasėjus į dėžutes, sudygsta po 4-6 dienų. Pasėjus retai, nereikia pikuoti. Lauke sodinamos kas 20-30 cm gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Sėklos daigios 4 metus.

Gvaizdūnes galima sėti tiesiog į augimo vietą gegužės mėnesį. Esant šaltam orui, daigus reikia pridengti. Vėliau daigai išretinami. Pradeda žydėti vėliau – liepos pabaigoje.