Author Archive Genutė

Populiariausios kambarinių gėlių rūšys

Kambarinės gėlės – tai augalai, auginami namuose, biuruose ar kituose vidaus patalpose. Jie ne tik puošia interjerą, bet ir gerina orą, sukuria jaukesnę aplinką, mažina stresą.


Populiariausios kambarinių gėlių rūšys

Lotyniškas pavadinimas
Lietuviškas pavadinimas
Pagrindiniai bruožai
Spathiphyllum
Gėlių žiedlapis (‘‘vilties žiedas’’)
Žydi baltai, nereikli, valo orą
Saintpaulia
Afrikinė našlaitė
Kompaktiški, spalvingi žiedai, lengva dauginti
Phalaenopsis, Dendrobium, Cattleya
Orchidėjos
Įvairių formų ir spalvų žiedai, žydi ilgai
Chlorophytum
Svogūninė chlorofitas
Lengvai auginamas, valo orą
Dracaena
Dracena
Vertikalus augalas, įvairios spalvos lapai
Ficus
Fikusai
Daugelio formų, dideli ar maži lapai
Monstera
Monstera, „skylėtalapis“
Dekoratyvūs lapai su skylutėmis
Sansevieria
Kardalapis (‘‘uodega’’)
Itin atspari, tinka mėgėjams
Zamioculcas
Žalialapis zamiokulkas
Dailus, storais lapais, labai nereiklus
Begonia
Begonija
Įvairių spalvų lapai ir žiedai
Aloe
Alavijas
Vaistingas bei dekoratyvus
Cactusai, sukulentai
Kaktusai ir sukulentai
Mėgsta sausrą, didelė formų įvairovė
Anthurium
Andurijus (‘‘flamingo gėlė’’)
Ryškūs žiedai, egzotiškas efektas
Pilea
Pilea, „pinigų gėlė“
Nereikli, auga žemai, dailūs lapai

Kambarinėms gėlėms svarbi pagrindinė priežiūra

  1. Šviesa
    • Dauguma mėgsta išsklaidytą šviesą (ne tiesioginę saulę).
    • Šešėliuose tinkamos: zamiokulkas, sansevjera, chlorofitas, kai kurios palmės.
  2. Laistymas
    • Geriau per mažai nei per daug – perlaistymas dažna klaida.
    • Vasarą laistoma dažniau, žiemą – rečiau.
  3. Oro drėgmė
    • Daugumai patinka padidinta oro drėgmė (purškimas, drėkintuvai).
  4. Tręšimas
    • Pavasarį ir vasarą tręšti kas 2–4 savaites (universalios trąšos arba pagal rūšį).
  5. Persodinimas
    • Jauni augalai – kasmet, didesni – kas 2–3 metus.
    • Svarbu naudoti tinkamą substratą (pvz., sukulentams, orchidėjoms, palmėms – skirtingas).

Trumpi patarimai pradedantiesiems:

  • Pradėkite nuo nereiklių rūšių: zamiokulkas, sansevjera, chlorofitas, fikusas, kaktusai.
  • Nelaikykite augalų virš radiatorių ar skersvėjyje.
  • Stebėkite augalo lapus – jie dažnai pirmieji „praneša“ apie problemas (gelsta, ruduoja, džiūsta).

Kambarinės palmės

Kambarinės palmės – rūšys, primenančios tropikus, išsiskiria savo ilgaamžiškumu, grakštumu ir gebėjimu pagyvinti interjerą. Populiariausios: Areka (Dypsis lutescens), Kentija (Howea forsteriana), Hamedorėja (Chamaedorea), DipsisFanera, bei Vėjaviršė (Phoenix). Daugumos priežiūra labai panaši.


1. Šviesa

  • Palmės mėgsta daug išsklaidytos šviesos. Tiesioginė saulė gali nudeginti lapus, bet visiškas pavėsis – retina ir geltonina.
  • Areka ir kentija ypač pakantios pusšešėliui.

2. Temperatūra

  • Optimali: 18–25 °C. Stambių svyravimų nereikia – saugoti nuo skersvėjų ir šaltų grindų.
  • Žiemą – ne mažiau kaip 14–16 °C.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet saikingas: substratas vos drėgnas, nepermirkęs.
  • Vasarą laistoma dažniau, žiemą – rečiau. Svarbi taisyklė: geriau šiek tiek perdžiovinti, nei perlieti!
  • Palmės jautrios kalkingam vandeniui – laistyti minkštu, stovėjusiu ar lietaus vandeniu.

4. Oro drėgmė

  • Didžioji dalis rūšių mėgsta padidintą oro drėgmę.
  • Purkškite lapus, įdėkite vazoną ant drėgnų akmenukų, naudokite oro drėkintuvą (ypač žiemą šildomose patalpose).

5. Tręšimas

  • Pavasarį ir vasarą (balandis – rugpjūtis) kas 2–3 savaites trąšos palmėms arba universalioms kambarinių gėlių trąšoms su mikroelementais.
  • Rudenį ir žiemą tręšti nereikia.

6. Persodinimas

  • Persodinti pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną.
  • Jaunas palmes – kas 2 metus, senesnes – kas 3–4 metus.
  • Žemė: derlinga, puri, gerai drenuojama (universali su trupučiu smėlio arba specialiai palmėms).

7. Genėjimas ir priežiūra

  • Nukirpkite tik visiškai nudžiūvusius lapus! Nepjaustykite gyvų, net ir pageltusių – paliks rudos dėmės.
  • Reguliariai nuvalykite dulkes – šviesos absorbcija labai svarbi.
  • Venkite augalui staigių vietos, šviesos ir drėgmės pokyčių.

Dažniausios problemos

  • Lapų galiukų ruduotumas – sausas oras, per daug trąšų, perlaistymas, kietas vanduo.
  • Lapų blyškumas, silpnas augimas – trūksta šviesos ar maisto medžiagų.
  • Dėmės ant lapų – galimi skersvėjai, per žema temperatūra arba per didelė drėgmė.

Palmėms reikia ryškios, bet ne tiesioginės šviesos, laistymo „be užliejimo“, drėgnesnio oro ir retkarčiais – trąšų. Ramybės periodu (žiema) sumažinkite laistymą ir netręškite.
Tai puikus augalas pradedantiesiems, jei paisoma minėtų pagrindų!

Ananasas – egzotiškas, lengvai atpažįstamas bromelijų šeimos augalas

Ananasas – egzotiškas, lengvai atpažįstamas bromelijų šeimos augalas, kurį galima sėkmingai auginti namuose ne tik dėl dekoratyvių lapų, bet ir dėl tikimybės sulaukti mažo, valgomo vaisiaus. Populiariausi kambarinių ananasų kultivarai – „Variegatus“, „Bracteatus“, „Champaca“, taip pat iš parduotuvės ananaso viršūnės išauginti augalai.


1. Vieta ir šviesa

  • Ryški, išsklaidyta šviesa – ananasui reikia daug šviesos, bet tiesioginė saulė ypač karštomis valandomis gali nudeginti lapus.
  • Jei šviesos maža, lėtėja augimas, silpnėja lapų spalva.

2. Temperatūra

  • Geriausia – 22–28 °C, žiemą – ne žemiau 18 °C.
  • Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų!

3. Laistymas

  • Laistykite vidutiniškai: substratas turi būti šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias.
  • Vandenį pilkite ir į lapų rozetę (centrą), bet neleiskite vandeniui užsistovėti.
  • Žiemą laistykite mažiau – tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta.

4. Oro drėgmė

  • Ananasai mėgsta padidintą oro drėgmę – periodiškai purkškite lapus, ypač jei šildomas oras.
  • Venkite vandens užsistovėjimo vazonėlyje.

5. Dirva ir vazonas

  • Tinka purus, vandeniui laidus bromelijoms skirtas substratas – galite maišyti universalią žemę su durpėmis, perlitu, stambiais smėliu.
  • Vazonas turi turėti gerą drenažą.

6. Tręšimas

  • Nuo pavasario iki rudens kas 2–3 savaites tręškite bromelijoms arba universaliomis trąšomis.
  • Trąšas kartais galima pilti ir į rozetę, bet daugeliu atvejų pakanka tręšti šaknis.

7. Persodinimas

  • Persodinkite anksti pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną.

8. Dauginimas

  • Dauginama „vaikučiais“ (atžalomis, užaugusiomis šalia pagrindinio augalo) arba iš parduotuvinio ananaso viršūnės.
    • Nupjaukite viršūnę, nuvalykite perteklinius lapelius, palaikykite vandenyje arba durpėse, kol išleis šaknis.
    • Įsišaknijus sodinkite į lengvą žemę.
  • Vaisius subręsta tik po 2–3 metų.

9. Žydėjimas ir derlius

  • Dažniau „priverstinai“ paskatinama žydėti: į rozetę kelias dienas pilkite etileno šaltinį (pvz., įdėkite obuolį po maišeliu kartu su ananasu).
  • Vaisius subręsta per 4–6 mėnesius po žydėjimo.

Dažnos problemos ir patarimai

  • Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras arba per daug trąšų.
  • Vaisius nesusiformuoja – stinga šviesos arba augalas per jaunas.
  • Gelsta lapai – perlaistymas, bloga dirva.

Ananasas mėgsta šilumą ir daug šviesos, vidutinį laistymą ir drėgną orą. Per kelis metus gali užauginti valgomo vaisiaus, o priežiūra nesudėtinga!

Kambarinių gėlių kenkėjai

Kambarinių augalų augintojai dažnai susiduria su įvairiais kenkėjais. Laiku atpažinti ir tinkamai reaguoti svarbu, nes kenkėjai ne tik silpnina augalą, bet ir gali išplatinti ligas. Pateikiu svarbiausią informaciją apie populiariausius kambarinių gėlių kenkėjus, jų požymius ir kovos priemones.


Pagrindiniai kenkėjai ir jų požymiai

1. Skydamariai (Coccoidea)

  • Mažos, rusvos ar pilkšvos, kietu kiautu dengiamos „gumburėliai“ ant stiebų ir lapų apatinės pusės.
  • Lapai gelsta, džiūsta, augalai lėtai auga.

2. Amarai (Aphidoidea)

  • Mažyčiai, žalsvi, gelsvi, juodi ar raudonai rožiniai kenkėjai, dažnai telkiasi ant jaunų ūglių, lapų ar pumpurų.
  • Deformuojasi lapai, augalas sulėtina augimą, gali būti lipnių išskyrų („medaus rasa“).

3. Voratinklinės erkutės (Tetranychidae)

  • Itin smulkūs kenkėjai, sunkiai pastebimi plika akimi, dažniausiai atsiranda sausose, šiltose patalpose.
  • Lapuose atsiranda blyškių dėmelių, vėliau gali matytis plonas voratinklis, lapai džiūsta, tampa pilkšvi ar bronziniai.

4. Tripsai (Thysanoptera)

  • Smulkūs, ilgi vabzdžiai su sparneliais, dažnai pastebimi kaip juodos ar gelsvos juostelės palei lapų gyslas.
  • Lapų paviršius tampa sidabriškai dėmėtas, patepa išmatomis.

5. Baltasparniai (Aleurodidae)

  • Maži balti „drugeliai“, lengvai pakyla purtant augalą.
  • Lapų paviršius lipnus, gelsta, augalas lėtai auga.

6. Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae)

  • Mažos, baltos, vatos gumulus primenančios kolonijos ant lapų ar stiebų pažastų.
  • Lapai deformuojasi, augimas sulėtėja.

7. Dirvinės muselės (“fungus gnats”, Sciaridae)

  • Maži, juodi, muselių pavidalo vabzdžiai, dažnai skraido apie žemės paviršių arba puode.
  • Pavojingiausios jų lervos – gali pažeisti augalų jaunų šaknų sistemas.

Prevencija ir kova

  1. Izoliuokite naujus augalus 1–2 savaitėms prieš pastatant šalia kitų.
  2. Rūpinkitės higiena – reguliariai šalinkite dulkes, nudžiūvusius lapus, persodinant – tik švari žemė ir vazonai.
  3. Stebėkite augalus – kuo anksčiau pastebėsite pažeidimus, tuo lengviau pašalinsite kenkėjus.
  4. Plaukite lapus po šiltu dušu ar muilo tirpalu (ypač mažas kolonijas pradiniame etape).
  5. Naudokite insekticidus arba natūralias priemones – muilo tirpalą, išrūgų vandenį, spirituotus vatos tamponus.
  6. Oro drėkintuvai padės išvengti erkučių atsiradimo, nes jos renkasi sausą orą.
  7. Lipnios gaudyklės padeda nustatyti kenkėjų kiekį ir, iš dalies, sumažinti skraidančiųjų populiaciją.

Kambarinius augalus dažniausiai puola: skydamariai, amarai, miltuotieji skydamariai, tripsai, erkutės bei baltasparniai. Svarbiausia – augalų stebėsena, prevencija ir greita reakcija atsiradus pirmais požymiais.

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė

Kamelija (Camellia) – nuostabi visžalė kambarinė ar lauko gėlė, labiausiai žinoma dėl savo įspūdingų, dažnai rožių žiedus primenančių žiedų. Kilmės šalis – Rytų Azija. Populiariausios rūšys: japoninė kamelija (Camellia japonica) ir kininė kamelija (Camellia sinensis – arbatmedis).


Pagrindinės savybės

  • Lapai – ovalūs, standūs, blizgūs, sodriai žali.
  • Žiedai – balti, rausvi, raudoni, kartais “marginti”, pilnaviduriai.
  • Žydi ankstyvą pavasarį, kai dauguma augalų dar tik „nubunda“.

Auginimas ir priežiūra

1. Vieta ir apšvietimas

  • Ryški, bet išsklaidyta šviesa; karštą vasarą – pavėsis nuo tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Vengti skersvėjų, staigių temperatūros pokyčių.

2. Temperatūra

  • Optimali: 10–16 °C (ypač žiemą – ramybės metu).
  • Žydėjimo pradžioje temperatūra neturi pakilti aukščiau 18 °C.

3. Laistymas

  • Laistyti reguliariai, kad žemė būtų nuolat šiek tiek drėgna.
  • Vanduo turi būti minkštas (geriau – lietaus ar filtruotas).
  • Niekada nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje!

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą oro drėgmę – reikėtų apipurkšti lapus, ypač žiemą šildomose patalpose.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (kovo–liepos mėn.) kas 2–3 savaites kompleksinės rūgščios terpei trąšos.
  • Venkite kalcio ir “sunkios” žemės – kamelijai reikia rūgščios terpės (pH 5–6).

6. Dirva ir persodinimas

  • Dirva – rūgšti, gerai praleidžianti vandenį (rododendrų žemė arba universali gėlių su durpėmis ir spygliuočių žievėmis).
  • Persodinti kas 2–3 metus, geriausiai pavasarį – stengiantis nepažeisti šaknų.

7. Žiemojimas

  • Ramybės periodu reikia vėsesnės ir šviesios vietos (pvz., nešildoma lodžija ar kolidorius).
  • Per karštį žiedai gali neišsiskleisti arba nukristi pumpurai.

Dažnos problemos

  • Krentantys pumpurai – per sausas oras ar staigus vietos/padavimo pokytis.
  • Ruduoja lapų kraštai – per daug trąšų, kietas vanduo, per maža drėgmė.
  • Gelsta lapai – per šarminga žemė, laistyta kietu vandeniu arba perlaistyta.

Kamelija – reikalaujanti, tačiau labai dėkinga žydinti gėlė. Pagrindiniai reikalavimai: rūgšti žemė, drėgna – bet ne šlapia – šaknis, reguliarus laistymas minkštu vandeniu ir vėsi žiemojimo vieta.