Author Archive Genutė

Bilbergija (Billbergia) – tai bromelijinių šeimos augalas, ypač mėgstamas dėl lengvos priežiūros ir įspūdingų, dažnai ilgų, svyrančių žiedynų, taip pat siaurų juostuotų ar dėmėtų lapų. Lietuvoje bilbergijos dažniausiai auginamos kaip kambariniai augalai vazone ar pakabinami.

Bilbergijos auginimas ir priežiūra

1. Vieta

• Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje.
• Tiesioginė vasaros saulė gali nudeginti lapus, bet per tamsią žiemą žiedynų būna mažiau ir blunka spalvos.
• Idealiausia – šviesus kambarys, rytų ar vakarų langas.

2. Temperatūra

• Optimalu: 18–26 °C.
• Žiemos poilsio metu galima laikyti vėsiau (ne žemiau 12 °C), bet nešaldyti!
• Saugoti nuo staigių pokyčių ir skersvėjų.

3. Oro drėgmė

• Patinka vidutinė ar padidinta oro drėgmė (50–60 %).
• Ypač šildymo sezono metu naudingas purškimas arba indelis su vandeniu šalia.

4. Laistymas

• Svarbiausia – vanduo pilamas į lapų rozetę (vidurį), taip pat šiek tiek sudrėkinamas substratas.
• Rozetės vandenį kas 1–2 savaites reikia pakeisti, kad nesiveistų pelėsis, bakterijos.
• Dirva turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia (perlaistymas dažnai pražudo šaknis).
• Naudokite minkštą, nusistovėjusį ar lietaus vandenį.

5. Dirva ir persodinimas

• Labai puri, orui laidi, silpnai rūgšti žemė: 2 dalys universalaus substrato, 1 dalis smulkintos pušies žievės, šiek tiek perlito arba samanų.
• Dugne – keramzitas, geras drenažas.
• Persodinti reikia retai – tik augalui gerokai išsiplėtus arba norint atskirti atžalas.

6. Tręšimas

• Aktyvaus augimo metu (nuo kovo iki rugsėjo) – kas 3–4 savaites silpnu žydintiems augalams skirtu trąšų tirpalu (į substratą ir šiek tiek į rozetę).
• Žiemą netręškite.

7. Žydėjimas ir „vaikučiai“

• Bilbergija paprastai žydi vieną kartą pagrindinė rozetė, po to išleidžia atžalas (šoninius „vaikučius“).
• Pražydėjus pagrindinis augalas nustoja augti ir sunyksta – auginkite toliau jaunas atžalas, kurias galite atskirti, kai jos pasiekia bent pusę motininio augalo dydžio ir turi savo šaknis.

8. Dažniausios problemos

Bilbergija yra lengva, egzotiška bromelija, kuri mėgsta šviesą, laistymą į rozetę minkštu vandeniu, purią žemę ir minimalų rūpestį. Po žydėjimo išaugina „vaikučius“, iš kurių dauginsitės augalą toliau. Svarbiausi pavojai – perlaistymas ir stovintis vanduo.

Bonsai (japoniškai „medelis padėkle“) – tai išskirtinis menas auginti miniatiūrinius medžius ar krūmus indeliuose, kruopščiai formuojant jų šaknis, lają ir stiebą. Šis menas kilo Kinijoje, išpopuliarėjo Japonijoje ir dabar vertinamas visame pasaulyje tiek dėl estetinio grožio, tiek dėl atpalaiduojančios kūrybinės veiklos.

Pagrindiniai bonsai auginimo ir priežiūros principai

1. Rūšies pasirinkimas

• Pradedantiesiems tinka hardy rūšys: fikusas, kinrožė (hibiskas), ulmas, kininis šermukšnis, gebenė, uosis, granatmedis, pušis, kadagys ir kt.
• Galima auginti tiek lauko, tiek kambario bonsai – svarbu parinkti rūšį, tinkančią jūsų vietovei ir sąlygoms.

2. Vieta

• Bonsai dažnai laikomas ant palangės, terasoje, balkone. Vieta priklauso nuo rūšies (ar ji kambarinė, ar lauko).
• Daugumai svarbu gauti daug šviesos, bet netiesioginės saulės.

3. Dirva ir vazonėlis

• Naudojama speciali bonsai žemė: laidi, su trupučiu smėlio, perlito, biologiškai aktyvi.
• Vazonas negilus, visuomet su skylutėmis vandeniui nubėgti.
• Dugne – keramzito drenažas.

4. Laistymas

• Laistyti reikia reguliariai, bet neperlaistyti. Bonsai jautrus – žemė neturi per daug išdžiūti, bet ir negali būti permirkusi.
• Laistymo dažnumas priklauso nuo metų laiko, rūšies, indo dydžio ir patalpos drėgmės.
• Geriausia – lietaus arba filtruotas vanduo.

5. Tręšimas

• Augimo sezono metu (pavasaris–ruduo) – kas 2–4 savaites tręšti silpnomis trąšomis, pritaikytomis bonsai arba pagal rūšį.
• Žiemą tręšti labai retai (daugelis rūšių ilsisi).

6. Genėjimas ir formavimas

• Laja formuojama nuolat karpant šakeles ir lapus, norint palaikyti miniatiūriškumą ir grožį.
• Lenkimui naudojama speciali viela – ja apvyniojamos šakelės, kad suteiktumėte pageidaujamą kreivumą ar „seno medžio“ įspūdį.
• Šaknys trumpinamos kas 1–3 metus persodinant, siekiant sulėtinti augimą ir palaikyti tinkamą dydį.

7. Persodinimas

• Jauni bonsai – kasmet ar kas dvejus metus, seni – kas 3–5 metus.
• Persodinama pavasarį.

8. Žiemojimas

• Lauko rūšių bonsai dažnai reikia pridengti arba perkelti į vėsų rūsį, verandą, kad neužšaltų smulkios šaknys.
• Kambarinių rūšių bonsai žiemą laikomi šviesiai ir vėsokai.

9. Ligos ir kenkėjai

• Bonsai pažeidžia tie patys kenkėjai bei ligos, kaip ir natūralaus dydžio tos pačios rūšies medžius – svarbu reguliariai apžiūrėti lapus, šaknis.

Populiariausi bonsai stiliai

Bonsai reikalauja reguliarumo, kruopštumo, kūrybiškumo – bet mainais dovanoja nepakartojamą žalią meno kūrinį! Esminiai dalykai – tinkama rūšis, daug šviesos, saikingas laistymas, kasmetinė korekcija (genėjimas, formavimas, persodinimas), kartais – apsauga nuo šalčio.

Bougainvillea (Bugenvilija) – tai labai dekoratyvus vijoklinis arba laipiojantis krūmas, kilęs iš Pietų Amerikos, garsėjantis ryškiomis, popierinėmis, spalvingomis pažiedėmis (baltos, rausvos, violetinės, vyšninės, oranžinės, raudonos, geltonos spalvos), kurios supa smulkius gelsvus žiedus. Lietuvoje dažniausiai auginama kaip kambarinis arba oranžerijinis vazoninis augalas, nes mūsų klimatas žiemą per šaltas.

Bougainvillea auginimas ir priežiūra namuose / vazonuose

1. Šviesa

• Mėgsta daug saulės! Idealu – bent 5–6 val. tiesioginės saulės per dieną.
• Gerai jaučiasi šviesiuose languose, žiemos soduose, oranžerijose, vasarą galima išnešti į terasą ar balkoną (saugoti nuo šalnų).

2. Temperatūra

• Optimali – 18–25 °C.
• Žiemą tinka ir žemesnė (10–15 °C), gali būti trumpas poilsio periodas (žydėjimui skatinti).
• Saugoti nuo šalnų – net trumpas šaltukas gali nužudyti.

3. Laistymas

• Laikykite substratą šiek tiek drėgną, bet ne šlapią.
• Vasarą – laistyti gausiau, bet perlieti – niekada!
• Prieš laistant patikrinti, ar viršus pradžiūvęs.
• Žiemą – laistyti minimaliai, kol auga labai lėtai ar ilsisi.

4. Oro drėgmė

• Prisitaiko prie buto sąlygų, bet mėgsta dažnesnį purškimą karštu oru.
• Ventiliacija svarbi – nesodinti skersvėjyje, bet patalpa turi būti gerai vėdinama.

5. Dirva

• Lengva, gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga. Naudokite universalią žemę, galima pridėti perlito, šiek tiek žievės.
• Vazonas su skylutėmis, dugne – keramzitas ar akmenukai.

6. Tręšimas

• Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (nuo pavasario iki rudens) tręšti kas 2–4 savaites kompleksinėmis žydintiems augalams skirtomis trąšomis.
• Poilsio metu trąšų duoti visai nereikia.

7. Genėjimas

• Genėti būtina – skatina šakojimąsi, žydėjimą ir formuoja norimą formą.
• Pagrindinis genėjimas – pavasarį, galima trumpinti per ilgus stiebus, šalinti senas ar nudžiūvusias šakas.
• Nužydėjusius ūglius verta patrumpinti – žiedai formuojasi ant jaunų šoninių ūglių.

8. Žiemojimas / poilsio periodas

• Geriausia žiemą laikyti vėsiai (~10–15 °C), laistyti minimaliai, nenaudoti trąšų.
• Jeigu laikote šiltoje patalpoje – bugenvilija dažnai išsikelia žydėti, bet gali nusilpti.

9. Dauginimas

• Vegetatyviškai – stiebo auginiais (pavasarį arba vasarą) į drėgną, bet ne šlapią žemę.
• Įsišaknija geriausiai +22–26 °C temperatūroje.

Dažniausios problemos

Bougainvillea – saulės, šilumos ir drenažo mėgėję, reikalaujanti „sausros–lietaus“ ciklo laistymo, gausių trąšų augimo/žydėjimo metu, bet visiškos ramybės – žiemą. Net ir vazonuose žydi puikiai, jei gauna daug šviesos, o pavasarį genima. Saugokite nuo šalnų ir perlaistymo!

Bromelija (Bromeliaceae) – spalvingas, egzotiškas kambarinis augalas, dažnai užaugantis kaip rozetė su margais, standžiais lapais ir įspūdingu žiedynu viduryje. Populiariausios rūšys namų sąlygomis: guzmanija (Guzmania), vrizėja (Vriesea), ekmėja (Aechmea), bilbergija (Billbergia) ir kt.

Bromelijos pasižymi nereiklumu, gebėjimu augti net ten, kur kiti augalai sunkiai klesti, tačiau yra tam tikrų svarbių niuansų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

Bromelijos auginimo ir priežiūros gidas

1. Vieta

• Bromelija mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
• Tinka rytinė, vakarinė, šviesi kambario vieta – tiesioginė pietinė saulė gali nudeginti lapus!
• Pavėsyje žydi mažiau arba išvis nežydi.

2. Temperatūra

• Optimalu: 18–26 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros pakitimų.
• Žiemą – ne žemiau nei 13–15 °C.

3. Oro drėgmė

• Bromelijoms būtina padidinta oro drėgmė – pageidautina 50–70 % (prie radiatorių, žiemą purkšti).
• Galima grupuoti su kitais augalais, pastatyti indelį su vandeniu arba keramzitą prie vazono.
• Lapus reguliariai apipurkšti šiltu vandeniu (bet ne ant žiedynų, ypač žydėjimo metu).

4. Laistymas

• Svarbiausia – vanduo visada turi būti rozetės centre!
  Pilkite tiesiai į lapų piltuvėlį (bet ne ant žiedynų!).
• Laistykite, kai rozetėje vanduo pradeda išdžiūti – paprastai 1–2 kartus per savaitę.
• Substratą sudrėkinkite saikingai – jis turi būti tik šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias.
• Naudokite minkštą, filtruotą ar lietaus vandenį – bromelijos jautrios kalkėms.
• Perlaistymas – dažniausia problema! Patikrinkite, kad nei rozetėje, nei vazonėlyje nesusikauptų per daug stovinčio vandens (ypač žiemą).

5. Dirva ir persodinimas

• Dirva turi būti lengva, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka mišrus substratas: 2 dalys kambarinės žemės, 1 dalis smulkintos pušies žievės arba smulkintų samanų/keramzito.
• Persodinti reikia retai – kai perauga vazoną arba reikia atskirti atžalas (dažniausiai kartą per 2–3 metus).

6. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rugsėjo tręškite kas 4 savaites labai silpnu skystų žydinčių augalų trąšų tirpalu, pilant tiek į substratą, tiek į rozetės vandenį.
• Žiemą tręšti nebūtina.

7. Žydėjimas ir po to

• Bromelija žydi tik kartą gyvenime, po to iš pagrindinės rozetės sunyksta, tačiau dažnai išaugina “vaikučius” (atžalas) – jas galima atskirti nuo motininio augalo ir auginti toliau.
• Atžalas atskirkite, kai jos pasiekia 1/3 motininio augalo dydžio, ir sodinkite į atskirą substratą.

8. Dažniausios problemos

Bromelija mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą, reikalauja minkšto vandens į rozetę ir tik minimaliai drėgno substrato. Persodinti ir tręšti reikia saikingai. Po žydėjimo augalas išaugina naujas atžalas, kurias verta atskirti ir auginti atskirai.