Author Archive Genutė

Ciklamenas – populiarus kambarinis augalas

Ciklamenas – populiarus kambarinis augalas, žavintis ryškiais, drugelius primenančiais žiedais (balti, rausvi, raudoni, alyviniai) ir dekoratyviais, ornamentuotais lapais. Mėgstamas dėl ilgo žydėjimo rudenį–žiemą, tačiau yra gana reiklus aplinkos sąlygoms.


1. Šviesa ir vieta

  • Geriausia vieta – šviesi, bet be tiesioginės saulės. Tinkamiausia rytinė ar šiaurinė palangė.
  • Vasarą laikyti vėsioje, pusiau pavėsingoje vietoje.

2. Temperatūra

  • Optimalu 14–18 °C.
    Šiltoje ar sausoje vietoje blogiau žydi, greičiau vysta.
  • Venkite skersvėjų bei šilumos virš 20 °C.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai, tik kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta.
  • Geriausia laistyti iš apačios (į lėkštutę), kad neprisiliestų vanduo prie gumbuolio ir lapų pagrindo.
  • Perlaistymas – dažniausia puvinio ir lapų krinties priežastis!

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta drėgnesnį orą, tačiau purkšti ant lapų ar žiedų nereikia (atsiranda dėmių).
  • Galite vazoną pastatyti ant drėgnų akmenukų.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, drėgmę laikanti, bet lengvai džiūstanti žemė: tinka gėlių substratas su trupučiu perlito ar rupaus smėlio.
  • Persodinti geriausia po žydėjimo, prieš ramybės sezoną.

6. Tręšimas

  • Žydėjimo metu kas 2–3 savaites trąšos žydintiems augalams (praskiestos).
  • Po žydėjimo ir ramybės metu netręškite.

7. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo lapai pagelsta ir sunyksta – gumbas „miega“ (vasara).
  • Laikykite vėsiai, beveik nelaistykite. Kai pasirodo nauji lapukai (rugsėjį–spalį) – vėl pradėkite laistyti.

8. Dauginimas

  • Dažniausiai sėklomis (namuose retai sunoksta, parduotuvinį ciklameną sėklomis ne visada verta dauginti).
  • Kero dalijimo būdas netinkamas (gumbas dažniausiai vienašakis!).

Dažniausios bėdos

  • Lapų puvinys, suminkštėja pagrindas: perlaistymas, šiltas oras, vanduo ant gumbų.
  • Nenori žydėti: per šilta, per tamsu, per didelis vazonas.
  • Gelsta lapai: natūralus senėjimas po žydėjimo arba perlaistymas.
  • Kenkėjai: tripsai, voratinklinės erkės (retai).

Ciklamenas mėgsta šviesą be saulės, vėsą, laistymą iš apačios, sausoką žemę ir ramybės sezoną vasarą. Už tai atsidėkoja ilgai trunkančiu, gražiu žydėjimu rudenį–žiemos pradžioje!

Durnaropė (Datura) – tai labai dekoratyvus, bet NUODINGAS augalas

Durnaropė (Datura) – tai labai dekoratyvus, bet NUODINGAS augalas, dažniausiai auginamas kaip vienmetė arba daugiametė (šiltesniame klimate) gėlė. Garsėja įspūdingais, dideliais, baltais, violetiniais ar gelsvais vamzdiškais žiedais, kurie skleidžia stiprų kvapą, ypač vakare ir naktį.

ĮSPĖJIMAS:
Durnaropė visos dalys (ypač sėklos, lapai, žiedai) yra labai NUODINGOS – neskirta auginti prie mažų vaikų, gyvūnų, naudoti vaistams savarankiškai NEGALIMA.


1. Vieta ir šviesa

  • Labai mėgsta saulę – sodinkite į saulėtą arba tik šiek tiek pritemdytą vietą.
  • Užauga iki 60–120 cm aukščio (kai kurios rūšys iki 2 m).

2. Dirva

  • Derlinga, puri, nusausinta žemė. Negali užmirkti, bet mėgsta maistingą substratą.
  • tinka tiek gėlynuose, tiek didesniuose vazonuose.

3. Sėjimas ir sodinimas

  • Sėklomis sėjama kovo–balandžio mėn. į daigyklas (viduje), į lauką sodinama po paskutinių šalnų (gegužės pabaigoje).
  • Sėklas prieš daiginimą galima lengvai pašiurkštinti ar trumpam pamirkyti šiltame vandenyje.
  • Daigai auga greitai, sodinami 40–60 cm atstumais.

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti reguliariai – neišdžiūvusi dirva užtikrins spartų augimą, bet venkite užmirkimo.
  • Tręškite kas 2–3 savaites žydintiems augalams tinkamomis trąšomis.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatinsite naują žydėjimą.
  • Didelės veislės gali stigti vietos – patrumpinkite stiebus, jei reikia kompaktiškesnio augalo.

6. Žiemojimas

  • Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vienmetė – neperžiemoja.
  • Daugiametės (pvz., Brugmansia, kartais taip pat vadinama „durnaropės giminaites“) laikomos vėsioje, šviesioje patalpoje, laistoma labai mažai iki pavasario.

7. Dauginimas

  • Sėklomis (greitas, lengvas būdas).
  • Kartais auginiais (šoniniais ūgliais).

8. Dažnos problemos

  • Nenori žydėti: per mažai šviesos arba per vėlyvas sėjimas.
  • Vabzdžiai: amarai, voratinklinės erkės – retai.
  • Perlaistymas: gali pradėti pūti arba kristi lapai.

Durnaropė – saulės, šilumos, derlingos žemės ir reguliaraus laistymo mėgėja.
Nuodinga visomis dalimis – tinka tik dekoratyviniam naudojimui! Tinka vazonui, gėlynui, dažnai žydi visą vasarą iki rudens šalnų.

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų rūšių, pasižyminti ilgaamžiškumu, dekoratyvumu, o kai kurios rūšys netgi valo patalpų orą. Yra begalė rūšių – nuo didžiažiedžių Ficus elastica (Indinis fikusas), Ficus benjaminaFicus lyrata (smuikinis), Ficus microcarpa („ginseng“), iki šliaužiančių ar krūminių formų.


1. Šviesa ir vieta

  • Dauguma fikusų mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
  • Venkite tiesioginės, kaitrios pietinės saulės (gali nudegti lapai), tačiau tamsoje ar nuolatiniame šešėlyje lapai skursta, gali kristi.
  • Po persodinimo ar pokyčių venkite kilnoti dažnai – nemėgsta kaitos!

2. Temperatūra

  • Idealiai laikykite 18–25 °C.
  • Daugelis fikusų atlaiko trumpalaikį atvėsimą iki 12–14 °C, bet skersvėjų, staigių pokyčių reikia vengti.

3. Laistymas

  • Vidutiniškai: laistyti, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2–4 cm).
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą itin saikingai (kas 10–20 d., priklausomai nuo oro drėgmės ir temperatūros).
  • Perlaistymas – dažniausia problema! Šaknys labai jautrios puviniui.

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą drėgmę, ypač smulkialapės rūšys (F. benjamina, F. pumila).
  • Purkškite lapus arba statykite vazoną ant drėgnų akmenukų (ypač žiemą, jei veikia radiatoriai).

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė (universalus substratas su perlitu ar trupučiu smėlio).
  • Vazonas – su drenažo skylėmis.
  • Persodinti kas 2–4 metus, mažiausias rūšis – kasmet.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (balandis–rugsėjis): kas 2–4 sav. skystos trąšos universaliems augalams.
  • Žiemą dažno tręšimo vengti.

7. Genėjimas ir formavimas

  • Puikiai pasiduoda karpymui/formavimui (pavasaris–vasara).
  • Nupjauti galiuką naujam šakotumui, galima trumpinti ar formuoti rutuliuką.

8. Dauginimas

  • Stiebo auginiais (vandenyje arba tiesiai į substratą).
  • Šaknelės paprastai išauga lengvai, jei šilta ir drėgna.

Dažniausios problemos

  • Lapų kritimas: dažniausiai stresas nuo perlaistymo, persodinimo ar vietos pokyčių, šaltis, sausas oras.
  • Lapų dėmės, gelsvumas: laistoma šaltu, kietu ar chloruotu vandeniu.
  • Kenkėjai: skydamariai, amarai, voratinklinė erkė (reti, dažniau – jei oras sausas).

Fikusas mėgsta šviesą, purią žemę, retą laistymą, šilumą ir nemėgsta būti kilnojamas. Labai tinka žalioms sienoms, biurams, dideliems ar mažiems kambariams. Tai ilgaamžis ir atlaidaus charakterio augalas!

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis, žavinti dideliais, „varpelio“ formos žiedais, dažniausiai violetiniais, rožiniais, baltais ar raudonais atspalviais, kartais dvispalvė. Lapai – stambūs, švelniai plaukuoti, aksominiai.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta šviesią, bet ne tiesioginę saulę. Geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės arba atokiau nuo pietinių langų.
  • Vasarą galima auginti lauke, bet reikia apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginės saulės.

2. Temperatūra

  • Optimalu – 18–24 °C, stabili temperatūra be staigių pokyčių.
  • Žemiau 15 °C – augimas pristabdomas, žiedai ir lapai gali pūti.

3. Laistymas

  • Reguliariai, bet saikingai. Dirva visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia!
  • Laistykite tik į indą po vazonu (iš apačios!) – ant lapų ar augalo pagrindo patekęs vanduo sukelia puvinį.
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą – rečiau (ramybės periodu).

4. Oro drėgmė

  • Vidutiniškai drėgnas oras – lapų purkšti nebūtina (ir net nepageidautina!), nes gali atsirasti dėmių.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžioji žemė – puikiai tinka universali substrato mišrainė su trupučiu perlito, galima su trupučiu smėlio.
  • Vazonas su drenažo skylutėmis.
  • Persodinti pavasarį, prasidedant augimui.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (balandis–rugpjūtis) – kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems kambariniams augalams.
  • Tręšti praskiesta trąša – stipraus koncentrato vengti.

7. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo lapai pagelsta, numiršta; gumbas turi „pailsėti“ – rudenį visas augalas nunyksta.
  • Gumbą laikyti sausai, vėsiai (~10–15 °C), nelaistyti iki pasirodo nauji ūgliai pavasarį.
  • Tik tuomet vėl pasodinti į naują žemę, palaistyti, perkelti į šiltesnę vietą.

8. Dauginimas

  • Gumbus dalijant (pavasarį persodinant).
  • Lapo auginiais pavasarį–vasarą (įsišaknija drėgname substrate).
  • Retai – sėklomis.

Dažniausios problemos

  • Lapai ar žiedai pūva – perlaistymas, per šalta/vanduo ant lapų.
  • Silpnas žydėjimas – per mažai šviesos, per didelis vazonas, trūksta trąšų.
  • Gumbas supelijęs – buvo per drėgna žiemą.

Gloksinija – šviesi vieta, saikingas laistymas tik iš apačios, trąšos žydėjimo metu, sausas gumbų žiemojimas. Puikiai įspūdinga žydinčių gėlių mėgėjams!

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis arba lauko augalas, priklausantis agavinių šeimai. Populiariausios auginamos rūšys: Yucca elephantipes (kambarinė, „dramblinė“ juka) ir Yucca filamentosa (lauko, plaukuotoji juka). Tai augalas, garsėjantis kardu primenančiais, standžiais lapais ir ilgaamžiškumu.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta labai daug šviesos. Geriausiai jausis prie lango ar kitoje apšviestoje vietoje, galima vasarą laikyti lauke.
  • Lauko juka sodinama saulėtoje vietoje, kur daugiau šilumos.

2. Temperatūra

  • Kambarinė juka: optimali +18–25 °C, žiemą gali pakelti ir vėsesnę (+8–14 °C).
  • Lauko juka: visiškai atspari šalčiui, žiemoja lauke (tik rūšys pritaikytos mūsų klimatui).

3. Laistymas

  • Saikingas! Vasarą laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui; žiemą – dar rečiau (kas 2–4 savaites).
  • Geriau per sausą nei per šlapią. Perlaistymas sukelia šaknų puvinį ir augalo žūtį.

4. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė, pvz., kaktusams/sukulentams skirtas substratas su trupučiu smėlio ar perlito.
  • Vazonas – su skylutėmis, kad nesilaikytų vanduo dugne.
  • Persodinti kas 2–4 metus, kai šaknys tampa ankštos.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) tręškite kas 3–4 savaites (universalios arba palmių/kaktusų trąšos).
  • Žiemą netręškite.

6. Oro drėgmė

  • Toleruoja sausą orą. Purkšti paprastai nereikia, lapus nuvalykite nuo dulkių.

7. Dauginimas

  • Stiebo dalimis (auginiais): nupjaukite stiebą į 15–30 cm atkarpas, džiovinkite pjūvius, sodinkite į drėgną žemę (daugiau apie šį metodą – reikia, parašykite, pateiksiu žingsnis po žingsnio).
  • Viršūniniais auginiais arba atskiriant „vaikučius“ (jei atsiranda prie pagrindo).

8. Problemų sprendimas

  • Lapų galiukų ruda spalva: per sausas oras, druskos arba pertręšimas, saulės nudegimas.
  • Lapų geltonavimas ir minkštumas: perlaistymas, šaknų puvimas.
  • Lapai „išsitęsia“, augalas plonas: per tamsi vieta.

Juka – šviesamėgė, mažai laistymo reikalaujanti, puikiai auganti tiek kambaryje, tiek lauke.
Dauginama stiebo/viršūnės auginiais ar ūgliais.
Mėgsta purią, drenažuotą žemę, retai laistoma, nereikli orui.