Author Archive Genutė

Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

Gumbinė begonija – viena ryškiausių, universaliausių vasaros gėlių, žavinčių dideliais, spalvingais žiedais ir sodria lapija. Dauginama gumbais, o įspūdinga žiedų forma puikiai tinka vazonams, loveliams, gėlynams, balkonams.


1. Kada ir kaip sodinti gumbinę begoniją?

  • Kada sodinti?
    • Kambariniam daiginimui – vasario–balandžio mėnesiais (pradėti balandžio pradžioje – optimalu, jei daiginama ant palangės).
    • Į lauką (arba balkoną) gumbus sodinkite po šalnų – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.
  • Kaip sodinti?
    • Gumbus sodinkite patrintu, išgaubtu šonu žemyn, įdubimu – į viršų (iš įdubos auga jauni ūgliai).
    • Užberkite vos 1–2 cm žemės, kol pasirodys ūgliai, vėliau galima priberkti daugiau.
    • Vazonas: su drenažo sluoksniu; dirva puri, humusinga, gerai praleidžianti vandenį.

2. Šviesa ir vieta

  • Mėgsta pusiau pavėsį ar išsklaidytą šviesą (tiesioginė saulė – tik rytais/večeriais, pietinėje pusėje gali nudegti).
  • Balkonuose rinkitės vietas, saugomas nuo stipraus vėjo ir lietaus.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet itin saikingas: žemė turi būti visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia.
  • Stenkitės nelaistyti ant gumbų, ypač kai dar neturi ūglių (perteklius skatina puvimą).

4. Tręšimas

  • Pradėjus vystytis ūgliams – tręšti žydintiems augalams skirtomis trąšomis kas 2–3 savaites (daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto).

5. Priežiūra ir žydėjimas

  • Nuskinkite nuvytusius žiedus – geriau žydės.
  • Laikykite drėgnesnį orą, bet nepurkškite pačių lapų/gumbų.
  • Saugojimas nuo didelio lietaus yra svarbus, nes žiedai lengvai lūžta, lapai pūva.

6. Poilsio ir žiemojimo laikotarpis

  • Rudenį, kai orai atvėsta ir lapai/ūgliai pradeda gelsti, nustokite laistyti.
  • Kai nudžiūsta antžeminė dalis, gumbus iškaskite, nusausinkite, nuvalykite nuo žemės ir laikykite vėsiame, sausoje, tamsioje vietoje (pvz., dėžutėje su durpėmis ar pjuvenomis, +5–+10 °C) iki pavasario.

7. Dauginimas

  • Pavasarį stambesnius gumbus galite dalinti aštriu peiliu (kiekviename turi likti bent 1–2 „akutės“).
  • Galima dauginti ir stiebų auginiais vasarą, tačiau gumbų dalijimas patikimiausias.

Dažniausios problemos

  • Puvimas – dėl perlaistymo, užmirkimo ar šaltos žemės.
  • Maži ar negausūs žiedai – per mažai maisto, per vėlyvas sodinimas, netinkama vieta.
  • Lapus puola grybelinės ligos – dėl drėgmės pertekliaus ar blogos ventiliacijos.
  • Lapų ar žiedų dėmės, gleivės – sraigės ar šliužai (apkrėsti vazonai, mulčas).

  • Gumbinę begoniją sodinkite į šviesią, bet ne saulėtą vietą, purią žemę, laistykite minimaliai, laikykite gumbą sausą žiemą.
  • Ji ne tik graži, bet ir labai universali – tinka tiek lauke, tiek kambaryje!

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas

Amarilis (Hippeastrum) – tai įspūdingas kambarinis augalas, kuris žavi dideliais, ryškiaspalviais žiedais ant tuščiavidurio stiebo. Lietuvoje dažniausiai parduodami Hippeastrum hibridai buvo ilgai vadinami „amariliais“, tačiau botaniškai tikrasis amarilis (Amaryllis belladonna) – retesnis, dažniausiai lauko augalas.

Tačiau visi priežiūros pagrindai vazoniniams žydintiems „amariliams“ galioja!


Amarilio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Sodinimas

  • Svogūną sodinkite taip, kad viršutinė trečdalis visada liktų virš substrato.
  • Vazonas – gana ankštas (tarp svogūno ir vazono krašto ~2–3 cm), dugnas su drenažo skylėmis.
  • Dirva: puri, orui laidi, silpnai rūgšti – tinka universali žemė, sumaišyta su smėliu/perlitu.

2. Šviesa ir temperatūra

  • Ryški, išsklaidyta šviesa.
  • Optimalu: 18–22 °C, nebijo trumpalaikių vėsumų, bet netoleruoja šalčio ar tiesioginės kaitros.
  • Jaunus lapus apsaugokite nuo skersvėjų.

3. Laistymas

  • Laistyti saikingai – po pasodinimo tik tiek, kad žemė nesudžiūtų pilnai; intensyviau, kai pasirodo žiedkočiai.
  • Vanduo neturi užsistovėti lėkštelėje, o svogūnas nepermirksta!
  • Žiedų formavimosi periodu laistykite kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2 cm).

4. Tręšimas

  • Nuo žydėjimo pradžios iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites tręškite silpnomis trąšomis žydintiems augalams.
  • Po žydėjimo, kol lapai auga, reikalinga trąšų – pumpurų formavimui kitam sezonui.

5. Poilsio (ramybės) laikotarpis

  • Po žydėjimo palaukite, kol lapai gelsta ir natūraliai sunyksta.
  • Nupjaukite lapus ir pastatykite vazoną su svogūnu į vėsią (12–16 °C), tamsią, sausą vietą 8–12 savaičių.
  • Po ramybės laikotarpio – išneškite į šiltesnę, šviesią vietą ir pradėkite palaipsniui laistyti, svogūną vėl „žadinkite“.

6. Persodinimas

  • Persodinti reikia kas 2–3 metus, geriausia po ramybės periodo prieš naują aktyvų augimą.

7. Dažniausios problemos

  • Nežydi: svogūnas per jaunas, jam reikia šaltos ramybės, nepakanka maisto, per mažai šviesos.
  • Svogūnų puvinys: perlaistymas, bloga žemė, atvėsus patalpa.
  • Stiebas be žiedų: trūksta maisto medžiagų, augalas neišgyveno ramybės periodo.

  • Sodinkit laisvai, trečdalį svogūno paliekant virš žemės.
  • Žydinčiam – daug šviesos, reguliaraus laistymo ir trąšų.
  • Po žydėjimo leiskit lapams nunykti, tada laikykit sausai ir vėsiai 2–3 mėn.
  • Persodinkit kas 2–3 metus.
  • Įš šilumos ir šviesos bei periodiškos ramybės priklauso žydėjimo gausa.

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės

Gvazdikai – labai populiarūs, ilgai žydintys daugiametės arba vienametės gėlės, tinkamos tiek gėlynams, tiek vazonams. Labiausiai paplitusios rūšys: pieninis gvazdikas (Dianthus plumarius), plunksninis gvazdikas (D. barbatus), turkiškas gvazdikas, kinų, sodinis, šabo gvazdikas ir kt.


1. Vieta ir dirva

  • Saulėta vieta – gausesnis žydėjimas, sodresnė lapų ir žiedų spalva.
  • Dirva – lengva, derlinga, laidžioji vandeniui, neutralios ar šiek tiek kalkingos reakcijos (pH 6–7).
  • Venkite užmirkusių, sunkiai įšylančių, rūgščių žemių.

2. Sodinimas

  • Sėklos sėjamos anksti pavasarį (kovas–balandis) į daigyklas arba birželį–liepą tiesiai į gruntą.
  • Daigai sodinami lauke gegužės pabaigoje–birželį, iškart po paskutinių šalnų.
  • Daugiamečius gvazdikus galima sodinti ir rudenį.

3. Laistymas ir tręšimas

  • Laistykite saikingai, vengiant užmirkimo – gvazdikai jautrūs šaknų puviniui.
  • Tręškite kartą per mėnesį universaliomis gėlių trąšomis arba kompostu.

4. Genėjimas ir priežiūra

  • Nužydėjusius žiedus reguliariai nuskinkite – paskatinsite naują žiedų užmezgimą.
  • Rudenį daugumai daugiamečių rūšių stiebai patrumpinami.
  • Seni ir susitankinę kerai dalijami kas 3–5 metus (pavasarį arba rudenį).

5. Žiemojimas

  • Dauguma gvazdikų ir Lietuvoje žiemoja gerai, tačiau pirmą žiemą verta pamulčiuoti.
  • Vienmečių gvazdikų, pvz., šabo ar kinų, žiemai nereikia saugoti.

6. Dauginimas

  • Sėklomis (pirmi žiedai – kitą sezoną arba tų pačių metų vasarą su kai kuriais vienmečiais).
  • Kerelio dalijimu (auginiais pavasarį ar vasarą).
  • Atžalomis, kurios pasirodo per vegetaciją.

  • Gvazdikai mėgsta saulę, lengvą dirvą, minimalų laistymą ir reguliarų žiedų šalinimą.
  • Pagrindinės rūšys – tiek daugiametės, tiek vienametės.
  • Lengva dauginti, žiedus galima merkti į vandenį, o spalvų įvairovė – labai didelė.

Ananasinė lelija (Eucomis)

Ananasinė lelija (Eucomis) tai įspūdinga svogūninė daugiametė gėlė, išsiskirianti egzotiška išvaizda: žvynuotu stiebo žiedynu, primenančiu ananasą, ir ilgais, siaurais, blizgiais lapais. Lietuvoje dažniausiai auginamos rūšys – Eucomis bicolorEucomis autumnalisEucomis comosa.


Ananasinių lelijų auginimas ir priežiūra

1. Vieta

  • Saulėta arba pusiau saulėta vieta, apsaugota nuo vėjo.
  • Gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žiedynų bus mažiau, o stiebai šlies.

2. Dirva

  • Mėgsta derlingą, purią, gerai drenuojamą žemę, tačiau žemė turi nesilaikyti drėgna ilgą laiką (per šlapi dirva – svogūnėliai pūva).
  • Optimalus pH – artimas neutraliam.

3. Sodinimas

  • Svogūnėliai į atvirą gruntą sodinami pavasarį (gegužė, po šalnų pavojaus), 10–15 cm gyliu, 20–30 cm atstumais tarp augalų.
  • Sodinant į vazoną – didelis indas, drenažo sluoksnis dugne.

4. Augimas ir laistymas

  • Augimo metu laistyti reguliariai, bet saikingai – ypač sausrų metu.
  • Po žydėjimo laistymą galima mažinti.
  • Per lietingus sezonus atidžiai stebėkite, kad neužmirktų.

5. Tręšimas

  • Pavasarį/pavasarį pradėjus augti patręškite universaliomis arba svogūninėms skirtomis trąšomis.
  • Tręšiate kas 2–3 savaites iki žydėjimo.

6. Žydėjimas

  • Žydi liepos–rugpjūčio–rugsėjo mėn., priklausomai nuo rūšies ir sodinimo laiko.
  • Žiedkočio viršūnė puošiama „kuokšteliu“, kuris vizualiai primena ananaso viršūnę („šluotelė“).

7. Po žydėjimo ir žiemojimas

  • Lietuvoje ananasinių lelijų svogūnėliai nėra visiškai atsparūs šalčiui!
  • Rudenį (po pageltimo/nudžiūvimo): svogūnėlius atsargiai iškaskite, nupjaukite likusią antžeminę dalį.
  • Apdžiovinkite 1–2 savaites, sudėkite į sausą durpių, pjuvenų ar popieriaus dėžutę.
  • Laikyti vėsioje (+5–10°C), sausoje, tamsioje vietoje (rūsyje, sandėliuke) iki pavasario.
  • Vazonėliai gali būti pernešami į rūsį/daržą kartu su vazonu ir žemu paviršiuje.

8. Dauginimas

  • Lengviausia dalijant svogūnėlius pavasarį prieš sodinimą.
  • Kartais vegetatyviškai – iš „vaikučių“, susiformuojančių apie pagrindinį svogūnėlį.

9. Dažniausios problemos

  • Svogūnų puvinys – dėl permirkusios žemės ar sandėliavimo per drėgmei.
  • Nepražysta – per mažai saulės, maisto medžiagų, per giliai pasodintas.

Ananasinė lelija (Eucomis) – įspūdinga, lengvai auginama svogūninė gėlė, žydinti vasaros pabaigoje. Jai reikia šviesios vietos, derlingos žemės, reguliaraus, nepernelyg gausaus laistymo ir svogūnėlių peržiemojimo šaltai, sausoje vietoje. Tinkamai prižiūrint kasmet džiugins egzotiškomis žiedų „ananaso šluotelėmis“.

Hamamelis (Hamamelis mollis) – dekoratyvinis krūmas

Hamamelis (Hamamelis mollis) – dekoratyvinis krūmas, žinomas dėl originalių, „susisukusių“ geltonų, oranžinių ar raudonų žiedų, pražystančių labai anksti – net žiemai dar nesibaigus.


Sodinukų sodinimas ir auginimo sąlygos

1. Kada sodinti?

  • Geriausia – pavasarį (balandį–gegužės pradžioje), kai dirva jau galima įdirbti.
  • Auginius iš vazonėlių galima sodinti beveik visą sezoną, jei užtikrinsite drėgmę.
  • Rudeninis sodinimas galimas rugsėjo viduryje, ypač klimato zonose be staigių žiemos „šilumos–šalčio“ pokyčių.

2. Vieta ir dirva

  • Šviesi vieta arba dalinis šešėlis.
    Hamamelis labiausiai mėgsta pusiau pavėsį, bet gali augti ir saulėje.
  • Dirva:
    • Rūgšti, humusinga, puri ir gerai drenuojama (pH 5,0–6,5).
    • Labai nemėgsta kalkingos, šarminės, sunkios žemės!
    • Pageidautina papildyti sodinimo vietą kompostu, puvenomis arba rūgščiomis durpėmis.
  • Vietos paruošimas:
    1. Iškaskite duobę dvigubai platesnę už sodinukų gumulą.
    2. Sodinant sodinuką užberkite dirvožemį taip, kad šaknies kaklelis liktų dirvos paviršiuje (neužkaskite giliai).

3. Laistymas

  • Nuolat drėgna, bet be užmirkimo.
  • Jaunus sodinukus pirmus 1–2 metus reguliariai palaistykite (ypač sausros metu).

4. Mulčiavimas

  • Po pasodinimo mulčiuokite (pvz., smulkia žieve, spyglių kompostu, durpėmis).
  • Mulčas saugo nuo išdžiūvimo vasarą ir šalčio žiemą.

5. Tręšimas

  • Pirmais metais papildomai tręšti nebūtina, toliau – humuso/komposto pernai pavasarį aplink šaknis kasmet.

6. Priežiūra

  • Hamamelis lėtai auga pirmus kelerius metus, todėl kantrybė labai svarbi.
  • Formuoti paprastai nereikia, pakanka pašalinti sausas ar pažeistas šakas pavasarį.

7. Atsparumas ir žiemojimas

  • Dauguma hamamelių veislių visiškai atsparios Lietuvos žiemai.
  • Jaunus sodinukus žiemai verta pamulčiuoti storesniu sluoksniu iki kelių metų amžiaus.

  • Sodinkite pavasarį ar rudenį į rūgščią, purią, drėgną dirvą.
  • Auginkite pusiau pavėsyje, reguliariai laistykite, mulčiuokite.
  • Lapų ir žiedų grožis atsiranda tik po kelių metų – išlaužkite kantrybę!