Author Archive Genutė

Aktinidija (Actinidia) – vijoklinis, dekoratyvus, vaisinis augalas, kuris Lietuvoje populiarus dėl labai vitamininių, kiviai primenančių vaisių („mini kivi“, citrinvytis). Aktinidijos dera tiek valgomais, tiek dekoratyviniais tikslais – jos žavi lapų margumu, žiedais ir gausių vaisių derliumi.

Aktinidijos auginimo ir priežiūros gidas

1. Rūšys

• Actinidia kolomikta – atspariausia šalčiui, dera pagrinde moteriški ir vyriški augalai kartu („mišinys“).
• Actinidia arguta – didesniais, saldesniais vaisiais, sparčiau auganti rūšis.
• Actinidia deliciosa – pietinė rūšis, klasikinių kivių augalas (Lietuvoje žiemą peršąla).

Vieta ir atramos

• Saulėta arba pusiau saulėta vieta – kuo daugiau šviesos, tuo gausiau vaisių.
• Geriausiai – apsaugota nuo šiaurinių vėjų, mėgsta „užuovėją“.
• Būtina tvirta atrama – sienelė, tvora, grotelės; be atramos vijasi žeme ir menkiau dera.

Dirva

• Derlinga, puri, silpnai rūgšti arba neutrali (pH 5,5–6,5).
• Netinka sunkios molingos ar permirkstančios vietos – šaknys mėgsta orui laidžią žemę su daug humuso.
• Prieš sodinimą pagerinkite kompostu, durpėmis.

Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį (gegužė, kai tik įšyla žemė); galima ir rudenį, bet tarp sodinimo ir šalnų turi praeiti bent 1–1,5 mėn.
• Daigai sodinami 100–150 cm atstumu vienas nuo kito.

Laistymas

• Aktinidija mėgsta nuolatinę, saikingą drėgmę – laistyti reguliariai, ypatingai sausrų metu.
• Nemėgsta užmirkimo, bet sausros metu greitai veda mažiau vaisių, metą lapus.

Tręšimas

• Pavasarį tręškite kompleksinėmis trąšomis (pvz., su fosforu, kaliu, magniu), vasarą – kompostu, humusu.

Genėjimas

• Aktinidiją būtina reguliariai genėti – taip užtikrinsite desertinius vaisius ir gražią formą.
• Pavasarinis genėjimas: sanitarinis, stipriai išretinti senus, sausus, silpnus ūglius.
• Vasaros pradžioje (po žydėjimo) trumpinkite naujuosius ūglius, palikdami 8–10 lapų už vaisių kekės – skatina didesnius vaisius.
• Rudenį (po lapų kritimo) galima išpjauti per daug tankias ar negrasias šakas.

Vaisiai ir derlius

• Dera nuo 3–4 metų po pasodinimo.
• Ragaukite, kai minkšti, sultingi – dažniausiai nuo rugpjūčio antros pusės iki spalio (priklauso nuo rūšies).
• Labai vitamininiai (vit. C daugiausia Lietuvoje auginamų vaisių!).

Dauginimas

• Vegetatyviškai (stiebų auginiais, atlankomis) arba rečiau sėklomis.
• Lengviausia – nupjauti „atlanką“ (šaką) ir užberti žemėmis – prigyja per vasarą/rudenį.

Žiemojimas

• A. kolomikta, A. arguta pilnai atsparios šalčiui, bet jauni sodinukai pirmais metais – apmulčiuoti, galima pridengti eglišakiais ar agrodanga.
• A. deliciosa – Lietuvoje neužžiemoja lauke.

• Aktinidijai reikia saulės, šviesios vietos, purios žemės, laistymo per sausras, atramos augti.
• Vyr. ir mot. augalai žydi atskirai – derliui reikia abiejų šalia (dažniausiai sodinama 1 vyr. : 4–5 mot. santykiu).
• Genėkite reguliariai, nepamirškite tręšti kasmet ir laiku apmulčiuokite.

Miltligė – viena dažniausių grybinės kilmės augalų ligų, pažeidžianti tiek lauko, tiek kambario gėles (pvz., rožes, gvazdikus, bijūnus, astilbes, jurginus, pelargonijas, agurklę, flioksus, net begonijas ir kt.). Liga sparčiai plinta šiltu ir drėgnu oru, ypač jei augalai auga tankiai arba ventiliacija prasta.

Kaip atpažinti miltligę?

• Ant lapų, stiebų, rečiau – žiedų atsiranda balti, miltingi, lyg apibarstyti miltais ploteliai. Palaipsniui pažeistos vietos plečiasi, tampa pilkšvos ar rusvos, lapai susiraukšlėja, nudžiūsta, nebeauga.
• Ypač būdinga – balto apnašo sluoksnis.
• Smarkiai pažeisti augalai pradeda skursti, žiedai būna smulkūs, deformuoti, prastai auga.

Kodėl atsiranda miltligė?

• Drėgna ir šilta aplinka, užsistovėję oras, per tankūs pasodinimai.
• Staigūs temperatūros pokyčiai.
• Per daug azoto trąšų (skatina minkštų, pažeidžiamų audinių augimą).
• Nepakanka šviesos ar oro tarpo tarp kerų.

Ką daryti – gydymas ir prevencija

1. Šalinimo priemonės

1. Nukirpkite ir sunaikinkite pažeistus lapus, žiedus ar stiebus – jų nemeskite į kompostą!
2. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją, praretinkite tankius kerus.

2. Purškimas cheminėmis ar natūraliomis priemonėmis

• Cheminiai fungicidai:
  Pasirinkite miltligei skirtus sisteminius ar kontaktinius fungicidus (pvz., preparatai su veikliąja medžiaga miklobutaniliu, tebukonazolu, difenokonazolu, sieros pagrindo purškalai – naudokite pagal gamintojo instrukciją).
  Naudokite 2–3 kartus kas 7–10 dienų, kol visiškai išnyks požymiai.
• Natūralios/naminės priemonės:
  • 1 v. š. sodos + 1 v. š. skysto muilo / 1 l vandens.
  • 100 ml pieno + 900 ml vandens (pienas keletą kartų mažina grybo dauginimąsi).
  • Išrūgos vietoje muilo.
    Purkšti kas 7 dienas profilaktiškai ar pirmais miltligės požymiais.

3. Profilaktika

• Venkite per tankaus sodinimo, laistykite rytą (ne vakare!), aukščiau šaknų, o ne lapus.
• Augalus tręškite subalansuotomis trąšomis, neperdozuokite azotu.
• Rudenį ar vegetacijos pabaigoje surinkite ir sunaikinkite visas nukritusias lapų, stiebų liekanas.

Dažniausiai jautrios rūšys:

• Rožės, bijūnai, gvazdikai, astilbės, flioksai, jurginai, pelargonijos, moliūginiai, kai kurios kambarinės begonijos ir sukulentai.

• Atpažinote miltligę? Nedelskite! Pašalinkite pažeistas dalis, purkškite augalus natūraliais ar chem. preparatais, pagerinkite oro cirkuliaciją, laistykite teisingai.
• Profilaktiškai – retesnis sodinimas, mažiau azoto, daugiau šviesos.
• Pradėjus veikti anksti – lengvai suvaldoma net natūraliomis priemonėmis.

Alyvmedis vazone (Olea europaea) – puikus pasirinkimas norintiems Viduržemio jūros atmosferos namuose ar terasoje! Alyvmedžiai vis labiau populiarėja kaip dekoratyviniai, ilgai gyvenantys vazoniniai medeliai, nes net ir mūsų klimate gali sėkmingai augti lauke šiltu metų laiku, o žiemą peržiemoti vėsesnėse patalpose.

Alyvmedžio auginimo ir priežiūros gidas vazone

1. Vieta

• Labai šviesi, saulėta vieta – alyvmedis mėgsta kuo daugiau tiesioginės saulės (idealu – pietinė terasa ar langas).
• Vasarą galima laikyti lauke nuo vėlyvo pavasario iki rudens pradžios – augalas grūdėja ir geriau auga.
• Saugokite nuo stiprių vėjų ir nuolatinių lietų.

2. Vazonas ir žemė

• Vazonas turi būti erdvus, su didelėmis drenažo skylėmis (pvz., keramikinis ar plastikinis). Dugne storas keramzito, žvyro sluoksnis.
• Žemė: labai laidi, puri, šiek tiek šarminė, rekomenduojama universali žemė sumaišyta su smėliu, žvyru (santykis 2:1:1), galima pridėti perlito.
• Nepalikite stovinčio vandens lėkštelėje – alyvmedžiai netoleruoja šaknų permirkimo.

3. Laistymas

• Laistyti saikingai – kai viršutinis žemės sluoksnis visiškai pradžiūsta. Geriau kartais per sausra nei perlaistyti!
• Vasarą laistyti dažniau, nei žiemą.
• Žiemą patartina laikyti beveik sausą (ypač jei vėsioje vietoje), laistyti tik tiek, kad šaknys nesudžiūtų.

4. Tręšimas

• Per augimo sezoną (balandis–rugsėjis) kartą per mėnesį tręškite universaliosiomis ar citrusiniams medžiams skirtomis trąšomis (be chloro).
• Rudenį ir žiemą trąšas nutraukite.

5. Genėjimas

• Alyvmedžiai puikiai pakenčia genėjimą, todėl drąsiai galite išlaikyti kompaktišką formą.
• Pavasarį patrumpinkite per ilgus ūglius, šalinius, ligotus ar džiūstančius šakelius.

6. Žiemojimas

• Ramiam poilsiui būtina vėsi, šviesi (5–10 °C) patalpa: žiemos sodas, šviesus rūsys ar prieškambaris be radiatorių.
• Trumpalaikis minusas (-1, -2°C) kenkia nedaug, bet ilgam terminui būtina išvengti šalčio!
• Tamsiai žiemojant gali mesti lapus – nesibaiminkite, pavasarį atauga.
• Jei neįmanoma perkelti į vėsią vietą, laistykite itin taupiai.

7. Persodinimas

• Jaunus alyvmedžius persodinkite kas 2–3 metus, vyresnius – kas 5 metus ar kai vazonas labai perpildytas.

8. Žydėjimas ir vaisiai

• Daugiau tikėtina, kad žydės ir pramegs tik kelis metus paaugęs, dažnai reikia dviejų medelių, kad būtų vaisių (dauguma veislių nėra visiškai savidulkės).
• Pasitaiko, kad vazone užaugintas augalas žydi, bet vaisių nesubrandina – tai normalu dėl trūkstamų apdulkintojų ar nepakankamos žiemos ramybės.

9. Dažniausios problemos

• Lapų džiūvimas/mėtymas: perlaistymas, per šilta žiema, per stiprūs skersvėjai.
• Negausus augimas: per mažai šviesos ar maisto medžiagų.
• Ligų ir kenkėjų – praktiškai nėra, bet kartais puola skydamariai arba voratinklinės erkės.

Alyvmedis puikiai tinka auginimui vazone: mėgsta daug saulės, laistomas saikingai, žiemą pernešamas į vėsią, šviesią vietą, pavasarį formuojamas, vasarą tręšiamas kartą per mėnesį. Svarbiausia – nelaistyti per gausiai, nestatyti į tamsią šiltą patalpą žiemai ir neužmiršti poilsio periodo.