Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Author Archive Genutė

  • Home   /  
  • Articles posted by Genutė
    • ( Page13 ) ( Page13 )

Laumakė (Dimorphotheca)

Laumakė (Dimorphotheca) – tai spalvinga vienmetė arba daugiametė gėlė, kilusi iš Pietų Afrikos. Lietuvoje dažniausiai vadinama tiek laumake.

Laumakės (Dimorphotheca) auginimo ir priežiūros vadovas

1. Pagrindinės savybės

  • Žiedai: kaip didelės margos ramunės (balti, violetiniai, oranžiniai, rožiniai, geltoni, alyviniai, dviejų spalvų), žiedo skersmuo iki 6–8 cm.
  • Aukštis: 20–40 (60) cm.
  • Žydėjimas: visą vasarą iki rudens šalnų.
  • Lapai: dantyti, siauri, ryškiai žali.

2. Auginimo vieta

  • Saulėta, šiluma: mėgsta daug šviesos ir sauso oro, šešėlyje žydės menkai.
  • Gerai tinka alpinariumams, pakraščiams, balkonų ir terasų vazonams.

3. Dirva

  • Lengva, pralaidi, nederlinga, net šiek tiek smėlinga žemė.
  • Aukštas pH nebūtinas, bet netinka užmirkstantys, sunki dirva.
  • Nepakenčia stovinčio vandens.

4. Sėjimas ir sodinimas

  • Daigai: sėjama balandžio mėn. į daigyklas (vidaus sąlygomis).
    • Į lauką ar vazonus sodinama po šalnų – gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.
  • Tiesiai į gruntą sėjama šiltai gegužės pabaigoje (rečiau, nesprėja gausiai žydėti).
  • Atstumai tarp augalų: 20–30 cm.

5. Laistymas

  • Laistyti reikia negausiai – trumpalaikius sausros periodus pakelia, užmirkus gali pradėti pūti.
  • Vazonuose žemė neturi būti nuolat šlapia.

6. Priežiūra

  • Nužydėjusių žiedų reguliariai šalinti – paskatins naujų žiedų formavimąsi ir pailgins žydėjimą.
  • Pertręšus fosforu ar azotu užaugs lapai, bet žydi mažiau.
  • Nereikalauja ypatingos priežiūros – puikiai tinka pradedantiesiems.

7. Žiemojimas

  • Dimorphotheca – vienmetė, kitais metais reikia vėl sėti ar daiginti.
  • Osteospermum (daugiametė, bet neatspari šalčiui) – galima žiemai įnešti į vėsią, šviesią patalpą (10–14°C), tada gali žydėti kelerius metus.

8. Dažnos problemos

  • Per didelė drėgmė – pūva šaknys.
  • Per tamsu – neišsiskleidžia žiedai, lapai skursta.
  • Kenkėjai ir ligos retai puola.

Laumakė (Dimorphotheca) – labai saulės mėgėja, žydi be paliovos, net ir sausros atveju, reikia labai mažai priežiūros. Tinka vazonams, apvadams, alpinariumams, balkono loveliams.

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė

Monstera – įspūdinga kambarinė gėlė, iškart atpažįstama dėl didžių, skylėtų, žalių lapų. Ši tropinių miškų kilmės liana garsėja savo ilgaamžiškumu, sparčiu augimu ir egzotišku vaizdu, nors žiedų Lietuvos namuose sulaukti labai sunku.

1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą – geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės.
  • Gali augti ir pusiau pavėsyje, bet bus mažiau skylėta, lėčiau augs.
  • Venkite tiesioginės pietinės saulės (lapai gali nudegti).

2. Temperatūra

  • 18–25 °C – optimali temperatūra visus metus.
  • Žemiau 14 °C nepageidautina – augimas lėtėja.
  • Netolygiai šildomos arba skersvėjų vietos gali lemti lapų džiūvimą.

3. Laistymas

  • Reguliarus, vidutinis: žemė turi pradžiūti viršuje (laistykite, kai dirvos viršus sausas maždaug 2–4 cm).
  • Vasarą – dažniau, žiemą – rečiau.
  • Perlaistymo labai nemėgsta – drėgmės perteklius dažniausia šaknų puvinio priežastis!
  • Gerai reaguoja į dažną lapų apipurškimą (ypač šildymo sezono metu).

4. Oro drėgmė

  • Patinka didesnė oro drėgmė, bet susitaiko su įprastomis sąlygomis.
  • Dažniau purkškite, jei lapų galiukai džiūsta.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžią žemę (pvz., universalus mišinys + perlitas/trupučio pušų žievės).
  • Vazonas – su drenažo skylutėmis!
  • Persodinti kas 2–3 metus.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–4 savaites trąšos žalialapiams.
  • Nuo spalio iki kovo netręšiama.

7. Formavimas, atramos

  • Monstera – vijoklinė: reikia atramos (samanų stulpelis, bambukas ar pan.)
  • Ilgi „oriniai“ šaknys stiprina augalą – galima nukreipti į žemę ar atramą, jų nekarpykite.

8. Genėjimas ir dauginimas

  • Galima trumpinti, jei augalas per didelis – genėjimo vietoje ataugs šoninės šakos.
  • Dauginama stiebo auginiais su viena ar keliomis ore šaknimis, įsišaknija vandenyje ar žemėje.
  • Rečiau – sėklomis (Lietuvoje beveik nenaudojama).

9. Ligos ir problemos

  • Lapų dėmės, pūvimas – perlaistymas, blogas drenažas.
  • Lapų galiukai rudi – per sausas oras arba per daug trąšų.
  • Lapų kraštai blunka – trūksta šviesos.
  • Mažai, neskyleti lapai – per tamsu arba mažas vazonas.

Monstera žydėjimas

  • Lietuvos sąlygomis konkurso nebūna, bet natūraliai žydi baltais „burelių“ (spathe) žiedais ir mezga valgomus vaisius tropikuose.
  • Kambariniuose plotuose beveik niekada nežydi.

Ryški šviesa, minimaliai laistyti, daug vietos augimui ir atrama – monstera ilgus metus bus žalia ir puošni kambario pažiba!

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus)

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus) daugiametė, labai dekoratyvi ir itin lengvai atpažįstama pagal „išsipūtusius“ pumpurus ir didelius žvaigždės formos žiedus (mėlynos, rožinės, baltos spalvos).

Plačvarpio (Platycodon) auginimo ir priežiūros vadovas

1. Bendra informacija

  • Daugiametė (grįžta kasmet)
  • Aukštis: 30–80 cm (priklauso nuo veislės)
  • Žydėjimas: nuo birželio iki rugpjūčio
  • Žiedai: dideli, žvaigždės formos, tipinis „baliono“ pumpuras prieš prasiskleidžiant
  • Puikiai tinka ir gėlynui, ir vazonui, ir natūraliems žoliniams deriniams

2. Vieta ir dirva

  • Saulėta arba pusiau pavėsis
  • Geriausiai auga gerai drenuotoje, vidutinio derlingumo dirvoje
  • Nemėgsta nuolat šlapios, užmirkstančios žemės (gali pūti šaknys)

3. Sodinimas

  • Sėklomis:
    • Beriamas balandžio–gegužės mėn. į atvirą gruntą arba kovo pabaigoje–balandį į daigyklas viduje
    • Sėklas užberti plonu žemės sluoksniu (~0,5 cm)
    • Daigai lauke sodinami gegužę, kai negręsia šalnos
    • Pirmais metais gali žydėti menkiau, tačiau vėliau kaskart žydi vis stipriau
  • Sodinukai arba kero dalimis:
    • Sodinami pavasarį arba rudenį
    • Atstumas tarp augalų – 30–40 cm

4. Priežiūra

  • Laistymas:
    • Saikingas, ypač sausros metu
    • Venkite laistyti ant lapų, kad nesiveistų grybinės ligos
  • Tręšimas:
    • Nereikli, užtenka kugeliniu kompostu/pavasarine trąša puriam grunte
  • Genėjimas:
    • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatina ilgiau žydėti ir net gali užmegzti naujus
  • Atramos:
    • Aukštesnės veislės gali išgriūti po lietaus – galima parišti prie atramėlių

5. Žiema

  • Plačvarpis visiškai atsparus žiemai Lietuvoje, žemai išlindusį kerą žiemai galima pridengti nedideliu mulčiu, bet nebūtina.
  • Pavasarį nupjaukite pernykštes stiebus.

6. Dauginimas

  • Geriausia dauginti sėklomis – kero dalijimas labai sunkus, nes nemėgsta būti judinamas ir ilgai „piktinasi“ po persodinimo.
  • Sėjnukai dažnai pradeda žydėti po 2 metų.

7. Dažnos problemos

  • Nepakenčia užmirkimo! Būtinai pasirūpinkite geru drenažu
  • Gali užpulti šliužai ar sraigės
  • Perlaistymas žiemą/vakarą – grybinės ligos

Plačvarpis (Platycodon) – ilgaamžė, stambių žiedų, nereikli ir žiemai atspari daugiametė. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsinę vietą, laistoma saikingai, pertręšimo nereikia. Tinkama net pradedantiesiems!
Puikiai atrodo gėlynuose, natūraliuose ansambliuose, žvyringuose plotuose, dekoratyviniuose vazonuose.

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė su smulkiais, saulėgrąžas primenančiais geltonais žiedeliais. Puikiai tinka balkonams, vazonams, gėlių loveliams, kaip dirvos danga ar spalvingas gėlyno pakraštys.

Pagrindinės sanvitalijos savybės

  • Aukštis: 10–20 cm
  • Labai gausiai žydi visą vasarą iki šalnų
  • Atspari sausroms, nereikli dirvai

1. Šviesa ir vieta

  • Mėgsta saulėtas vietas – kuo daugiau šviesos, tuo daugiau žiedų.
  • Galima auginti ir pusiau pavėsyje, bet tada žydėjimas menkesnis.

2. Dirva

  • Geriausiai auga lengvoje, drenuotoje, ne per derlingoje žemėje.
  • Vanduo neturi užsistovėti (nemėgsta šlapių plotų).

3. Laistymas

  • Saikingai – pakenčia trumpas sausras, neiškenčia užmirkimo.
  • Vazonuose laistykite tada, kai žemė pradžiūsta.

4. Sėjimas

  • Sėklos sėjamos balandžio mėnesį į daigyklas (viduje) arba gegužę tiesiai į gruntą.
  • Daigai užauga per 2–3 savaites (optimali temperatūra ~18–22 °C).
  • Į lauką sodinkite po paskutinių šalnų (gegužės pabaiga, birželis).

5. Tręšimas

  • Paprastai užtenka minimalios trąšų dozes, pertręšta – suvešėja, bet mažiau žydi.

6. Priežiūra

  • Beveik nereikalauja jokios ypatingesnės priežiūros!
  • Nužydėjusių žiedų šalinti nereikia – augalas žydi be pertraukos.
  • Po stipraus lietaus galima patrumpinti, jei išsikerojo ar apskubo.

7. Kiti privalumai

  • Nebijo miestų oro, gali augti vazonuose, pakabinamuose loveliuose, kaip kilimas alpinariumuose.
  • Neturi žymesnių kenkėjų ar ligų.
  • Sausa, saulėta vieta, lengva žemė, minimali priežiūra – ir margi žiedeliai džiugins visą vasarą!
  • Puiki alternatyva lauko „saulėgrąžėlėms“, kiliminėms, apvadų gėlėms ar kabantiems vazonams.

Stefanotis – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas

Stefanotis (dar vadinamas „Madagaskaro jazminu“) – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas, išsiskiriantis kvapniais, vaškiniais baltais žiedais, primenančiais mažyčius žvaigždutes. Tai populiarus vestuvinis augalas, o žydėjimas džiugina nuo vėlyvo pavasario iki rudens.

1. Vieta ir šviesa

  • Labai šviesi vieta, bet be tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Gerai jaučiasi ant rytinės arba vakarinės palangės.
  • Žiemą nepamirškite papildomo apšvietimo – tinka LED lemputės.

2. Temperatūra

  • Idealiausia: 18–25 °C.
  • Žiemą laikyti vėsiau (14–16 °C), kad susidarytų žiedpumpuriai, tačiau saugoti nuo šalčio bei skersvėjų.
  • Staigūs temperatūrų pokyčiai ar šaknų vėsimas – gali numesti pumpurus ar lapus.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet vidutinio gausumo.
  • Laistykite minkštu, šiltu vandeniu (geriausia – lietaus ar filtruotu).
  • Žemė turi nuolat būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia ir neužmirkti.
  • Žiemą laistykite mažiau – labai saikingai!

4. Oro drėgmė

  • Aukšta oro drėgmė (virš 60 %): purkškite augalą, statykite vazoną ant drėgnų akmenukų, naudokite oro drėkintuvą.
  • Žiemą saugokite nuo radiatorių ir sausos šilumos.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, silpnai rūgšti žemė (pvz., lapų žemė su durpėmis, šiek tiek perlito).
  • Persodinama pavasarį, kas 2–3 metus.
  • Vazonas – šiek tiek ankštas, su geru drenažu.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–3 savaites trąšos žydintiems kambariniams augalams (daugiau kalio-fosforo).
  • Žiemą tręšti nereikia!

7. Genėjimas ir formavimas

  • Stefanotis – vijoklis, todėl nuolat reikia atramos (lankas, grotelės).
  • Nupjaukite silpnas, ilgas, peraugusias šakeles po žydėjimo – tai paskatins tankumą ir daugiau žiedpumpurių kitais metais.

8. Dažniausios problemos

  • Gelsta lapai: per šlapia ar per sausa žemė, netinkamas apšvietimas, trūksta trąšų/mikroelementų.
  • Metami pumpurai: šaknų peršalimas, stresai, staigūs pokyčiai.
  • Nežydi: per mažai šviesos, vazonas per didelis, žiemą per šilta.
  • Kenkėjai: amarai, skydamariai, voratinklinė erkė (profilaktika – stebėjimas, apipurškimas insekticidu ar muilo tirpalu).

Dauginimas

  • Auginiais – pavasarį/pavasario pradžioje arba vėlyvą vasarą.
  • Pasirinkite 10–12 cm ilgio pusiau sumedėjusį ūglį, įsišaknydinkite drėgname substrate, uždenkite plėvele, laikykite šiltai ir šviesiai.

Stefanotis mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą, „negilią“ žemę ir vidutinį laistymą. Norint gausiai žydėti, svarbu vėsesnė žiema ir daug šviesos pavasarį. Palaisčius ir patręšus saikingai bei suformavus vijoms atramą – kvapnūs žiedai garantuoti!

Naujausi įrašai

zinok | pcmag | priority | drambliukosvajones | pauliusc | zup | coupon | icons | netikgeles |