Author Archive Genutė

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų

Fikusas – viena populiariausių ir universaliausių kambarinių augalų rūšių, pasižyminti ilgaamžiškumu, dekoratyvumu, o kai kurios rūšys netgi valo patalpų orą. Yra begalė rūšių – nuo didžiažiedžių Ficus elastica (Indinis fikusas), Ficus benjaminaFicus lyrata (smuikinis), Ficus microcarpa („ginseng“), iki šliaužiančių ar krūminių formų.


1. Šviesa ir vieta

  • Dauguma fikusų mėgsta ryškią, bet išsklaidytą šviesą.
  • Venkite tiesioginės, kaitrios pietinės saulės (gali nudegti lapai), tačiau tamsoje ar nuolatiniame šešėlyje lapai skursta, gali kristi.
  • Po persodinimo ar pokyčių venkite kilnoti dažnai – nemėgsta kaitos!

2. Temperatūra

  • Idealiai laikykite 18–25 °C.
  • Daugelis fikusų atlaiko trumpalaikį atvėsimą iki 12–14 °C, bet skersvėjų, staigių pokyčių reikia vengti.

3. Laistymas

  • Vidutiniškai: laistyti, kai pradžiūsta viršutinis žemės sluoksnis (~2–4 cm).
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą itin saikingai (kas 10–20 d., priklausomai nuo oro drėgmės ir temperatūros).
  • Perlaistymas – dažniausia problema! Šaknys labai jautrios puviniui.

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta padidintą drėgmę, ypač smulkialapės rūšys (F. benjamina, F. pumila).
  • Purkškite lapus arba statykite vazoną ant drėgnų akmenukų (ypač žiemą, jei veikia radiatoriai).

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė (universalus substratas su perlitu ar trupučiu smėlio).
  • Vazonas – su drenažo skylėmis.
  • Persodinti kas 2–4 metus, mažiausias rūšis – kasmet.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (balandis–rugsėjis): kas 2–4 sav. skystos trąšos universaliems augalams.
  • Žiemą dažno tręšimo vengti.

7. Genėjimas ir formavimas

  • Puikiai pasiduoda karpymui/formavimui (pavasaris–vasara).
  • Nupjauti galiuką naujam šakotumui, galima trumpinti ar formuoti rutuliuką.

8. Dauginimas

  • Stiebo auginiais (vandenyje arba tiesiai į substratą).
  • Šaknelės paprastai išauga lengvai, jei šilta ir drėgna.

Dažniausios problemos

  • Lapų kritimas: dažniausiai stresas nuo perlaistymo, persodinimo ar vietos pokyčių, šaltis, sausas oras.
  • Lapų dėmės, gelsvumas: laistoma šaltu, kietu ar chloruotu vandeniu.
  • Kenkėjai: skydamariai, amarai, voratinklinė erkė (reti, dažniau – jei oras sausas).

Fikusas mėgsta šviesą, purią žemę, retą laistymą, šilumą ir nemėgsta būti kilnojamas. Labai tinka žalioms sienoms, biurams, dideliems ar mažiems kambariams. Tai ilgaamžis ir atlaidaus charakterio augalas!

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis

Gloksinija – tai įspūdinga kambarinių gėlių rūšis, žavinti dideliais, „varpelio“ formos žiedais, dažniausiai violetiniais, rožiniais, baltais ar raudonais atspalviais, kartais dvispalvė. Lapai – stambūs, švelniai plaukuoti, aksominiai.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta šviesią, bet ne tiesioginę saulę. Geriausia laikyti prie rytinės ar vakarinės palangės arba atokiau nuo pietinių langų.
  • Vasarą galima auginti lauke, bet reikia apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginės saulės.

2. Temperatūra

  • Optimalu – 18–24 °C, stabili temperatūra be staigių pokyčių.
  • Žemiau 15 °C – augimas pristabdomas, žiedai ir lapai gali pūti.

3. Laistymas

  • Reguliariai, bet saikingai. Dirva visada šiek tiek drėgna, bet ne šlapia!
  • Laistykite tik į indą po vazonu (iš apačios!) – ant lapų ar augalo pagrindo patekęs vanduo sukelia puvinį.
  • Vasarą laistyti dažniau, žiemą – rečiau (ramybės periodu).

4. Oro drėgmė

  • Vidutiniškai drėgnas oras – lapų purkšti nebūtina (ir net nepageidautina!), nes gali atsirasti dėmių.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, laidžioji žemė – puikiai tinka universali substrato mišrainė su trupučiu perlito, galima su trupučiu smėlio.
  • Vazonas su drenažo skylutėmis.
  • Persodinti pavasarį, prasidedant augimui.

6. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo ir žydėjimo metu (balandis–rugpjūtis) – kas 2–3 savaites trąšomis žydintiems kambariniams augalams.
  • Tręšti praskiesta trąša – stipraus koncentrato vengti.

7. Ramybės periodas

  • Po žydėjimo lapai pagelsta, numiršta; gumbas turi „pailsėti“ – rudenį visas augalas nunyksta.
  • Gumbą laikyti sausai, vėsiai (~10–15 °C), nelaistyti iki pasirodo nauji ūgliai pavasarį.
  • Tik tuomet vėl pasodinti į naują žemę, palaistyti, perkelti į šiltesnę vietą.

8. Dauginimas

  • Gumbus dalijant (pavasarį persodinant).
  • Lapo auginiais pavasarį–vasarą (įsišaknija drėgname substrate).
  • Retai – sėklomis.

Dažniausios problemos

  • Lapai ar žiedai pūva – perlaistymas, per šalta/vanduo ant lapų.
  • Silpnas žydėjimas – per mažai šviesos, per didelis vazonas, trūksta trąšų.
  • Gumbas supelijęs – buvo per drėgna žiemą.

Gloksinija – šviesi vieta, saikingas laistymas tik iš apačios, trąšos žydėjimo metu, sausas gumbų žiemojimas. Puikiai įspūdinga žydinčių gėlių mėgėjams!

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis

Juka – tai egzotiškos išvaizdos kambarinis arba lauko augalas, priklausantis agavinių šeimai. Populiariausios auginamos rūšys: Yucca elephantipes (kambarinė, „dramblinė“ juka) ir Yucca filamentosa (lauko, plaukuotoji juka). Tai augalas, garsėjantis kardu primenančiais, standžiais lapais ir ilgaamžiškumu.


1. Vieta ir šviesa

  • Mėgsta labai daug šviesos. Geriausiai jausis prie lango ar kitoje apšviestoje vietoje, galima vasarą laikyti lauke.
  • Lauko juka sodinama saulėtoje vietoje, kur daugiau šilumos.

2. Temperatūra

  • Kambarinė juka: optimali +18–25 °C, žiemą gali pakelti ir vėsesnę (+8–14 °C).
  • Lauko juka: visiškai atspari šalčiui, žiemoja lauke (tik rūšys pritaikytos mūsų klimatui).

3. Laistymas

  • Saikingas! Vasarą laistyti tik pradžiūvus viršutiniam žemės sluoksniui; žiemą – dar rečiau (kas 2–4 savaites).
  • Geriau per sausą nei per šlapią. Perlaistymas sukelia šaknų puvinį ir augalo žūtį.

4. Dirva ir persodinimas

  • Puri, laidžioji žemė, pvz., kaktusams/sukulentams skirtas substratas su trupučiu smėlio ar perlito.
  • Vazonas – su skylutėmis, kad nesilaikytų vanduo dugne.
  • Persodinti kas 2–4 metus, kai šaknys tampa ankštos.

5. Tręšimas

  • Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) tręškite kas 3–4 savaites (universalios arba palmių/kaktusų trąšos).
  • Žiemą netręškite.

6. Oro drėgmė

  • Toleruoja sausą orą. Purkšti paprastai nereikia, lapus nuvalykite nuo dulkių.

7. Dauginimas

  • Stiebo dalimis (auginiais): nupjaukite stiebą į 15–30 cm atkarpas, džiovinkite pjūvius, sodinkite į drėgną žemę (daugiau apie šį metodą – reikia, parašykite, pateiksiu žingsnis po žingsnio).
  • Viršūniniais auginiais arba atskiriant „vaikučius“ (jei atsiranda prie pagrindo).

8. Problemų sprendimas

  • Lapų galiukų ruda spalva: per sausas oras, druskos arba pertręšimas, saulės nudegimas.
  • Lapų geltonavimas ir minkštumas: perlaistymas, šaknų puvimas.
  • Lapai „išsitęsia“, augalas plonas: per tamsi vieta.

Juka – šviesamėgė, mažai laistymo reikalaujanti, puikiai auganti tiek kambaryje, tiek lauke.
Dauginama stiebo/viršūnės auginiais ar ūgliais.
Mėgsta purią, drenažuotą žemę, retai laistoma, nereikli orui.

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė

Kana – tropinė, šilumamėgė daugiametė gėlė su įspūdingais, egzotiškais žiedynais (raudoni, geltoni, oranžiniai, rožiniai) bei dekoratyviais lapais (žali, bordo ar net dryžuoti). Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vasarinė svogūninė gėlė – rudenį šakniastiebiai iškasami ir žiemai saugomi ne lauke.


1. Sodinimas ir pradžia

  • Kada?
    • Sodinama į lauką tik po šalnų pavojaus (gegužės pabaiga–birželio pradžia), kai žemė įšilusi.
    • Daiginti svogūninius šakniastiebius galima viduje/kubiliuose jau kovo–balandžio mėn. (labai paspartina žydėjimą).
  • Kaip?
    • Šakniastiebiai sodinami 10–15 cm gylyje, atstumas tarp augalų – 40–60 cm (dideliems kerams).
    • Dirva – derlinga, puri, humusinga, gerai drenuota.

2. Vieta ir šviesa

  • Saulėta, šilta vieta (kuo daugiau saulės, tuo gausiau žydi ir gražesni lapai)
  • Tinka vazonuose, loveliuose, lauko gėlynuose, net vandenyno pakraščiuose, jei užtikrintas drenažas.

3. Laistymas

  • Gausiai ir reguliariai – ypač per karščius ir aktyvaus augimo metu.
  • Nepakenčia užmirkimo, bet žemė negali visiškai išdžiūti.

4. Tręšimas

  • Kartą per 2–3 savaites žiediniams augalams skirtomis trąšomis su daug fosforo ir kalio.
  • Tręšimas itin svarbus, jei auginate vazonuose.

5. Priežiūra žydėjimo metu

  • Nužydėjusius žiedynus šalinti – skatina naujų žiedų formavimą.
  • Stambius kerus galima pririšti prie atramos, jei vėjuota.

6. Rudeninis šakniastiebių iškasimas ir žiemojimas

  • Rudenį, kai nušąla pirmieji lapai (spalis), kana iškasti su dideliu žemės grumstu.
  • Nukirpti stiebus iki 10–15 cm, šakniastiebius nuvalyti, pradžiovinti.
  • Laikyti sausai, vėsiai (+5–10 °C), geriausia – rūsyje ar kituose nešildomuose plotuose.
    Svarbu, kad neužmirktų, bet ir iki galo neišdžiūtų.

7. Dauginimas

  • Dalijant šakniastiebius (pavasarį prieš sodinant kiekviename gabale turi būti bent 1–2 akys/ūglių pumpurai).

8. Dažniausios problemos

  • Lapų dėmės, gleivės: per didelė drėgmė ar bloga ventiliacija.
  • Nežydi: per mažai šilumos, trąšų arba vėlai pasodinta.

Kana – šilumamėgė, saulės ir trąšų mėgėja. Žydi vasaros pabaigoje–rudenį. Rudenį būtinai iškasti žiemai! Tinka vazonams, alpinariumams, kaip egzotiškas sodo/fono augalas.

Kaulaseklis (Osteospermum)

Kaulaseklis – Osteospermum (dar vadinama „Afrikos ramunė“, „Afrikos saulutė“, „afrikietiška ramunė“, „laukinė gerbera“)


1. Bendra informacija apie Osteospermum

  • Lotyniškas pavadinimas: Osteospermum
  • Kilmė: Pietų Afrika
  • Gyvenimo trukmė: gali būti vienmetė arba daugiametė (priklausomai nuo rūšies ir žiemojimo)
  • Žiedai: dideli (iki 8 cm), įvairių spalvų: balti, violetiniai, alyviniai, rausvi, geltoni, dviejų spalvų, buvo ir „šaukšteliniai“ žiedlapiai – žiedynai primena ramunę
  • Aukštis: paprastai 20–45 cm, gali būti iki 60 cm
  • Žydėjimas: nuo gegužės iki vėlyvo rudens, žydi labai gausiai ir ilgai

2. Augimo vieta ir dirva

  • Vieta: labai mėgsta daug saulės, gali augti ir pusiau pavėsyje, bet žydės mažiau
  • Dirva: laidi vandeniui, nerūgšti, gali būti smėlinga ar žvyruota, svarbiausia – neužmirkstanti
  • Vazonai: puikiai auga balkonų loveliuose, pakabinamuose krepšiuose ar lauko vazonuose

3. Sodinimas, sėjimas, dauginimas

  • Sėjos laikas: kovą–balandį į daigyklas, lauke sodinami po šalnų (gegužės pabaigoje–birželio pradžioje)
  • Dauginimas: sėklomis arba auginiais (ruošiami liepą–rugpjūtį)
  • Daugiametes (O. ecklonis, O. fruticosum ir pan.) žiemoja tik +5–12°C vėsioje, šviesioje patalpoje – Lietuvoje lauke jos neišgyvena šalčių

4. Laistymas ir tręšimas

  • Laistyti saikingai: laikiną sausros periodą pakenčia, bet užmirkimas – pražūtingas
  • Tręšti kas 2–3 savaites žydinčių augalų trąšomis (pertręšus daugiau lapų, mažiau žiedų)

5. Priežiūra

  • Reguliariai šalinti nužydėjusius žiedus – skatina ilgą ir gausią žydėjimo bangą
  • Karštu ir sausu oru galima patrumpinti per ištįsusius ūglius, augalas bus vešlesnis
  • Po stipraus lietaus/kentėjimo nupjauti pažeistas dalis

6. Ligų ir kenkėjų prevencija

  • Retai serga ar kenčia nuo kenkėjų
  • Svarbiausia: sausas substratas, gera oro cirkuliacija
  • Purkšti nereikia – užtenka prižiūrėti laistymą ir tankį

7. Žiemojimas

  • Vienmetė Osteospermum: pavasarį sėjama iš naujo
  • Daugiametė Osteospermum: rudenį įnešama į vėsią ir šviesią patalpą, mažai laistoma; pavasarį grąžinama į lauką
  • Neišgyvena šalnų lauke!

Kaulaseklis (Osteospermum) – itin ilgai ir gausiai žydinti, saulės mėgėja, visiškai nereikli, puikiai tinka loveliams, balkonams, lauko vazonams bei alpinariumams.

  • Žiemą daugiametės veislės turi būti apsaugotos nuo šalčių, vienmetės sėjamos kasmet.