Author Archive vytasss

Peržydėjęs amarilis reikalauja specifinės priežiūros, kad užtikrintumėte kitų metų žydėjimą ir svogūno ilgaamžiškumą.

Ką daryti su peržydėjusiu amariliu?

1. Žiedstiebio pašalinimas

• Kai visi žiedai nuvysta, nupjaukite žiedstiebį pačioje svogūno viršūnėje (~2–3 cm nuo lemputės), stengdamiesi nepažeisti lapų.
• Lapų NEKIRPKITE! Jie gamina maisto medžiagas per fotosintezę ir kaupia jas svogūne, o tai svarbu kitų metų žydėjimui.

2. Tolimesnė priežiūra (aktyvus lapų auginimo laikotarpis)

• Laikykite šviesioje vietoje (rytų ar pietų palangė), šilta (18–24°C).
• Laistykite vidutiniškai: žemė turi būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia. Trąšomis žydintiems augalams tręšti kas 2–3 savaites.
• Šiame etape svarbiausia – kuo daugiau natūralios šviesos ir sveiki, stiprūs lapai!

3. Poilsio laikotarpio paruošimas

• Po ~4–5 mėnesių (vasaros pabaigoje arba kai lapai pradeda gelsti natūraliai), palaipsniui sumažinkite laistymą.
• Kai lapai visiškai nudžiūsta, nupjaukite juos ir nuneškite svogūną su vazone į vėsią tamsią vietą (10–15°C) – rūsį arba tamsų kambarį – 2–3 mėn.
• Svarbu – poilsio metu nelaistyti ar laistyti minimaliai, tik kad svogūnas nesudžiūtų.

4. Žydėjimui paruošimas kitais metais

• Po 2–3 mėn. ramybės periodo, pradėkite laistyti, perkelkite į šviesą, persodinkite į šviežią žemę, jei reikia.
• Netrukus pasirodys žiedstiebis – ciklas kartojasi.

Dažniausios klaidos

• Neužtikrinamas ramybės/vėsos laikotarpis – svogūnas gali išsekti arba visai nežydėti.
• Anksti nupjaunami lapai – svogūnas nepasipildo atsargomis, žiedai kitais metais bus silpni arba išvis nesusiformuos.
• Perlaistymas po žydėjimo – dažna svogūnų pūvimo priežastis.
• Per stipri saulė vasarą – lapai gali nudegti, tačiau visiškame šešėlyje auga silpnai.
• Nuskinkite žiedstiebį, bet lapus palikite sveikus iki natūralaus džiūvimo.
• Laikykite šviesioje, tręškite, laistykite – padėsite svogūnui kaupti medžiagas kitiems metams.
• Vasaros–rudenio pabaigoje sumažinkite laistymą ir paruoškite svogūną poilsio laikotarpiui tamsiai, vėsiai.
• Po poilsio svogūną pažadinkite šviesa ir laistymu – žydėjimui!

Piliarožės – viena įspūdingiausių vasaros daugiametė gėlių rūšių. Populiarios sodybų, kaimo sodybų, želdynų augalas dėl įspūdingo aukščio, didelių ryškių žiedų ir nereiklios priežiūros.

• Kilmė: Pietryčių Europa, Azija.
• Aukštis: 1,5–2,5 m (kartais daugiau), yra ir žemaūgių veislių (~0,8 m).
• Žiedai: Dideli (iki 10–12 cm), įvairių spalvų (balti, rožiniai, raudoni, geltoni, violetiniai, tamsiai raudoni), pavieniai arba pilnaviduriai.
• Žydėjimo laikas: Liepa–rugsėjis.
• Lapai: Plačialapiai, širdiški, pūkuoti.

Populiariausios rūšys ir veislės

Veislių yra dešimtys – žemaūgės, pilnavidurės, vienspalvės ir dvispalvės, klasikinės kaimiškos ar modernios gėlynų formos.

Augimo sąlygos

Vieta:

• Saulėta, atvira, šilta.
• Atspari vėjui, bet labai aukštoms rekomenduojama atrama.

Dirva:

• Lengva, derlinga, laidžiai drėgmei, neutrali arba šiek tiek šarminė pH.

Laistymas:

• Mėgsta reguliarų laistymą, bet prisitaiko ir prie trumpų sausrų.

Tręšimas:

• Pavasarį-kompostu ar subalansuotomis trąšomis (ypač prieš žydėjimą).

Dauginimas

Priežiūra

1. Nupjauti nužydėjusius žiedynus – skatina naujų žiedų formavimąsi.
2. Aukštai žydinčias pririšti prie kuoliukų – apsaugo nuo lūžimo.
3. Vasaros pabaigoje nupjauti stiebus iki 10–15 cm (ypač jei apniko rudys) – stiprina žiemojimą.
4. Mulčiuoti – šaknis apsaugo nuo iššalimo.
5. Persodinimas: kas 3–4 metus atnaujinti vietą, nes ilgainiui kerų vidus silpnėja.

Dažniausios problemos

• Rūdys – labiausiai paplitusi liga, palankios sąlygos – lietingas oras (daugiau informacijos pateikiau ankstesniame atsakyme).
• Miltligė, dėmėtligė, šaknų puviniai – lygiai kaip kitoms daugiametėms, labai tankiai sodinus ar užmirkus žemei.
• Šliužai, amarai – retais atvejais, dažniausia pavasarį.

Panaudojimas

• Fonas želdiniuose – puikiai tinka gėlynų fone, palei tvoras, pastatus.
• Derinimas – dera su delfinijomis, rūtomis, ežiuolėmis, astrais, bijūnais.
• Pjaustymui – žiedai gražiai laikosi vazoje.
• Piliarožės – stiprios, ilgaūgės žydinčios gėlės, klasika kaimo ir moderniuose želdiniuose.
• Mažai lepios, bet svarbu kruopštumas prieš rudžių ir kitų ligų profilaktiką.
• Dauginti paprasta sėklomis, žydi didingai nuo vidurvasario iki rudens.

Piliarožės – Lietuvoje populiarios daugiametės, tačiau neretai užpuolamos įvairių ligų ir kenkėjų. Tinkama apsauga ir prevencija labai svarbi, jei norite gausiai ir sveikai žydinčių augalų.

Pagrindinės piliarožių ligos

Kenkėjai, didinantys ligų riziką

• Amarai, tripai, voratinklinės erkutės – pažeidžia lapus, platina virusines ligas ir susilpnina augalus.
• Šliužai – vartojasi lapuose, skatina puvinius.
• Kontrolė: Naudoti natūralius arba cheminius insekticidus, rankinis surinkimas, lipnios juostos.

Prevencijos ir priežiūros patarimai

1. Sodinti tinkamais atstumais (ne per tankiai), kad orui būtų daug vietos judėti.
2. Laistyti tik prie šaknų – saugoti lapus nuo drėgmės, ypač vakare.
3. Pašalinti ir sudeginti visus sergančius lapus ir žiemai paliekamus likučius.
4. Rinktis atsparias veisles – kai kurios modernios veislės atsparesnės rudims.
5. Reguliariai tikrinti – pradėjus sirgti anksti, daug lengviau suvaldyti ligą.
6. Pavasarį/vasarą profilaktinis purškimas biologiniais ar silpnais cheminiais fungicidais (pvz. Bordo tirpalu, soda – 1 š. į 1 l vandens).

Liaudiški būdai nuo rudžių ir miltligės

• Pieniškas vandens tirpalas (1 dalis pieno, 9 dalys vandens) purkšti ant lapų.
• Sodinis tirpalas (1 šaukštas sodos, 1 šaukštas muilo į 5 l vandens).
• Česnako, svogūnų žievelių užpilai purkšti prevenciškai kas 7–10 dienų.
• Piliarožes dažniausiai puola rudys, lapų dėmėtligė ir miltligė.
• Pagrindinės prevencijos priemonės: retesnis sodinimas, drėgmės kontrolė, reguliarus apžiūrėjimas, pažeistų lapų šalinimas ir profilaktinis purškimas.
• Serkant stipriai – purkšti fungicidais ar šalinti visą augalą.