Author Archive paulelis1234049cs

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant civilinius statinius

Civilinės statybos objektai Vilniuje projektuojami keliomis stadijomis. Pirmiausia sudaromas miesto arba gyvenvietės generalinis planas, po to detalus svarbiausių statybos objektų projektas ir atskirų pastatų projektai.

Sudarant miesto arba gyvenvietės generalinj planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Paruošiamųjų darbų metu surenkama ankstesnių tyrinėjimų medžiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekama rekognoskuotė.

Inžinerinė geologinė nuotrauka

Lauko darbų metu daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atlie­kami žvalgymo bei bandymo darbai, stacionariniai stebėjimai ir la­boratoriniai tyrimai. Inžinerinės geologinės nuotraukos mastelis esti 1 : 5000-1 : 10 000. Atliekant žvalgymo darbus, dažniausiai gręžia­mi gręžiniai. Apytikslis atstumas tarp gręžinių — 300-500 m. Dalis gręžinių esti 20-25 m gylio. Jie vadinami atraminiais gręžiniais. Kiti gręžiniai esti 6-10 m gylio. Gruntų bandymai dažniausiai at­liekami, naudojantis štampais. Gruntai bandomi tuomet, kai yra su­dėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba po pastatų pamatais slūgso silpni gruntai. Stacionariniai stebėjimai atliekami tuomet, kai nėra duomeny apie tos teritorijos gruntinio vandens režimą arba joje vyksta inžineriniai geologiniai procesai (nuošliaužos, krantų ir dir­vos erozija, karstas, sufozija). Stacionariniai stebėjimai tęsiami ne mažiau kaip vienerius metus. Laboratoriniai tyrimai atliekami tada, kai reikia nustatyti gruntų klasifikaciją ir mechanines savybes, taip pat požeminių vandeny agresyvumą bei tinkamumą vandentiekiui. Baigus lauko darbus ir atlikus laboratorinius tyrimus, rašoma ataskaita.

Vilnius ir geologiniai tyrimai

Svarbiausių statybos objektų projektas yra detalus projektas to miesto dalies (Vilnius), kurią reikia pirmiausia užstatyti. Jame numatoma už­statymo tvarka ir pobūdis. Kompleksinius inžinerinius geologinius tyrinėjimus taip pat sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai dar­bai. Šiame tyrinėjimų etape atliekami detalesni geologiniai, gruntų savybių tyrimai. Gręžiami papildomi 8-10 m gylio gręžiniai būsimų­jų gatvių kryptimi, ten, kur bus statomi pastatai.

Gręžinių gylis priklauso nuo statybos sklypo geologinės sąrangos, pastato konstrukcijos, pamatų tipo ir t. t. Stipriuose gruntuose gręži­niai gręžiami iki 2 kartų gilesni, negu pamatų plotis, bet ne mažiau kaip 6-8 m. Esant sudėtingesnėms gruntinėms ir hidrogeologinėms sąlygoms, jie gali būti gręžiami iki 20-25 m ir gilesni. Silpnuose gruntuose gręžiniai turi praeiti visą jų sluoksni ir jeiti 2-3 m j sluoksni, kuris bus pagrindas pastato pamatams. Lauko bandymo darbai atliekami tiktai statant ypač svarbius sta¬tinius, taip pat kai gruntą veikia didelės apkrovos (300 t ir daugiau).
Remiantis jų duomenimis, patikslinama po statiniu slūgsančių gruntų stiprumas ir suspaudžiamumas. Hidrogeologiniai bandymo darbai atliekami tam, kad būty galima skaičiuoti drenažą ir kiek priteka vandens į pamatų duobes. Iš gręžinių ir kasinių imami grunto bei van­dens pavyzdžiai ir tiriami laboratorijoje. Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai baigiami, parašant ataskaitą. Joje pateikiamos statinių pamatų grunty fizinės ir mecha­ninės savybės bei nurodomas požeminių vandenų agresyvumas. Ata­skaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti pastatų pastovumą, statant juos ir eksploatuojant.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geologija

Kokia roletų diena naktis kaina? Kas didina, kas mažina?

Roletų populiarumas Lietuvoje stebina. Jei statistikos departamentas rinktų tokios krypties statistiką, greičiausiai nesudėtingai nustatytų, kad apie 70-80 procentų lietuvių, savo namų langus dengia roletais. Kadangi jie nekainuoja daug, dalis lietuvių sutinka juos keisti ir atsinaujinti dažniau.

Roletai diena naktis kaina

Pakalbinti roletų gaminimo Roletailux.lt specialistai tvirtino, kad iškart, tikslios kainos įvardinti neįmanoma. Taip, mes žinome kiek kainuoja roletų pakėlimo mechanizmas, bet galutinę kainą įtakoja užsakymo dydis, roletų bei audinių rūšis. Jei roletai diena naktis bus užsakomi tik vienam langui suprantama, kad toks gaminys kainuos brangiau, nei užsakant tokius pat visiems langams. Kiekvienas užsakovas turėtų suprasti ir tai, kad roletų kainai įtakoja ir langų dydis. Akivaizdu, kad 70 centimetrų langui roletai diena naktis kaina bus kur kas mažesnė, nei 150 cm langams. Be to, nereikėtų atmesti ir audinio sunaudojimo gaminant roletus didesniam langui. Kadangi audinių kainos roletams taip pat nėra vienodos, todėl galutinę kainą galima įvardinti tik gavus pilną informaciją apie užsakomus roletus diena naktis.

Užsakymų dydis

Nors, užsakant didesnį roletų kiekį išauga bendra suma, visumoje, kiekvieno roleto diena naktis kaina sumažėja. Ir jeigu planuojate užsisakyti Roletailux.lt tokios rūšies roletų gamybą, bus naudinga, jei apgalvosite viso biuro ar individualaus namo langų uždengimą. Protingas sprendimas veda ne tik prie lėšų taupymo, bet sutaupysite ir laiko. Roletailux.lt pasiūlytos kainos negalėsite atsisakyti, nes jie yra gamintojai. Ir kaip žinia, tik gamintojai gali pasiūlyti pačiasias geriausias sąlygas apmokėjimui bei konkurencingas kainas. Roletai diena naktis bus geriausias Jūsų sprendimas.

Roletų audinys

Retas užsakovas, kuris visiškai nekreipia dėmesio į roletų audinius. Taip elgiamasi norint sutaupyti arba perkant roletus su akcija. Tačiau naujus roletus diena naktis užsakantys, pirmoje eilėje renkasi ne kainą, bet audinį ir raštus. Kadangi namų ar biuro interjeras jau būna įrengtas, atspalvius bei raštus roletams tenka taikyti prie jau sukurtos erdvės. Todėl nuo pasirinkto audinio, roletų kaina taip pat gali svyruoti. Kaina šokteli tada, kai klientai pageidauja tam tikrų roletų funkcijų. Pavyzdžiui, norima, kad į patalpas nepatektų saulės spinduliai ir karštis. Pasirenkant tam tikrą roletų audinio dangą, bendra roletų kainą neženkliai gali pakilti.

Kas montuos roletus

Kadangi gamintojai parduoda galutinį gaminį – roletus, kainą įtakoti gali ir montavimo darbai. Juk įsigijus roletus diena naktis, savaime jie neprisitvirtins, teks įdėti pastangų pačiam arba užsisakyti meistrus, kad sumontuotų. Todėl kiekvienas papildomas žingsnis, taip pat gali prisidėti prie kainos. Žinoma, jei turite meistro sugebėjimų ir roletus montuosite patys, tai Jums nieko nekainuos, bet tikėtina, kad teks pagalvoti apie garantijas.

Visi vairuotojai paklūsta bendroms kelių eismo taisyklėms

Visi vairuotojai paklūsta bendroms kelių eismo taisyklėms, išskyrus tų transporto priemonių, kurios turi privilegijų. Tokioms transporto priemonėms priklauso ugniagesių, greitosios pagalbos ir milicijos automobiliai, taip pat operatyviniai automobiliai su mirksinčiomis mėlynos spalvos lempomis, signalizuojantys dviejų besikeičiančių tonų garsiniu signalu. Kol kelių eismo taisykles nebuvo įjungti nuostatai apie šias transporto priemones, naudota panaši į priešlėktuvinę sirena.

Kitos transporto priemonės taip pat gali turėti pirmumo teisę, pavyzdžiui, avariniai elektros tinklų, dujų ir vandentiekio tinklų, tramvajų tarnybų automobiliai ir t. t., tačiau jos turi būti aprūpintos mėlynos spalvos mirksinčiomis lempomis ir garsiniu aliarmo signalu, numatytu tik transporto priemonėms su pirmumo teise.

Nurodytų automobilių vairuotojai gali nesilaikyti greičio apribojimų ir nepraleisti kitų transporto priemonių sankryžoje. Jie gali važiuoti kairiąja važiuojamosios dalies puse (prieš eismą) gatvėje su vienos krypties eismu, sustoti tose vietose, kur visiems kitiems draudžiama, ir naudotis absoliučia pirmumo teise.

Visi eismo dalyviai privalo praleisti transporto priemones, turinčias pirmumo teisę, kai mato mėlynos spalvos signalą arba girdi aliarmo signalą. Tokioms transporto priemonėms būtina palengvinti važiavimą ir duoti kelią. Ne visada tai lengva padaryti, kartais kitų transporto priemonių vairuotojai esti priversti netgi užvažiuoti ant šaligatvio, kad galėtų praleisti turinčiuosius pirmumo teisę.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Beje, būtina padaryti dvi išlygas. Pirma, šių transporto priemonių vairuotojai pirmumo teise gali naudotis tik važiuodami į nelaimės vietą. Tik tuo atveju jiems galima įjungti mėlynos lempos ir aliarmo signalus. Antra, kelių eismo taisyklės įpareigoja ir tuos vairuotojus būti atsargius ir vengti bet kokios rizikos. Pastaroji pastaba įgauna ypatingą reikšmę, kai šių mašinų vairuotojai važiuoja per sankryžą, degant raudonam signalui, nes kitas, judėdamas žalią signalą, gali nesusiorientuoti situacijoje ir važiuoti per sankryžą, laiku nepastebėjęs jam keliančio grėsmę automobilio su pirmumo teise. Tokios rūšies pavojingos situacijos dažnai kyla šaltuoju metų laiku, kai mašinų langai esti uždaryti, o sunkvežimių variklių triukšmas nuslopina aliarmo signalų garsą.

Derėtų suprasti, kad mieste automobilis nėra greita transporto priemonė

Keliuose esančios transporto priemonės su pirmumo teise įpareigoja kitų mašinų vairuotojus būti atsargesnius, ypač kelių sankryžose, kur visada gali priartėti transporto priemonė, kurią reikia praleisti, nors bendri nuostatai ir kitaip sakytų. Važiuoti per sankryžą, kai šviečia žalias signalas, nekreipiant dėmesio kitus, lyg „užmerktomis akimis”, yra pavojinga, nes galima patekti rimtą avariją, susidurti su dideliu greičiu skubančiu nelaimės vietą automobiliu, turinčiu pirmumo teisę.

Pagaliau gali būti atvejis, kai sergantis ar sužeistas žmogus vežamas paprastame automobilyje ir nuo skubaus pristatymo ligoninę priklauso jo gyvybė.

Dabar nebėra papročio tokiu atveju įjungti automobilio žibintus (net dieną) ir naudoti ilgą garsinį signalą (netgi ten, kur tai uždrausta), išvystyti didelį greitį ir elgtis panašiai, kaip kad elgiasi greitosios pagalbos vairuotojai.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Liaudies šokis – Džigūnas

  1. Kapstymas žiūrovų pusę. Grojama ketvirtoji (arba aštuntoji) muzikos dalis.

1-4 taktai

Visi vyrai šoka kapstomuoju Džigūno žingsniu pirmyn į žiūrovų pusę. Pirmoje eilėje esantieji (3-6) atlieka antrąjį variantą (apsisukimas žingsnio viduryje) ir nuo pusės grįžta atgal gilumą. Užbaigę žingsnį, jie atsiranda už antros eilės. Antroje eilėje esantieji vyrai (1, 2, 7, 8) atlieka pirmąjį variantą (apsisukimas pabaigus žingsnį) ir tokiu būdu atsiranda arčiau žiūrovų. Apsisukdami ir prasilenkdami su antrąja eile, pirmos eilės vyrai rankas sukryžiuoja priešais save ir vėl prasilenkę susikabina. Susitikę prasilenkia laikydamiesi dešinės. Antros eilės vyrai nei prasilenkdami, nei apsisukdami rankų padėties nekeičia.

Visi vyrai kapstomuoju Džigūno žingsniu šoka į gilumą. Pirmojo ketvertuko vyrai (1-4) atlieka antrąjį variantą ir, nepasikeisdami vietomis, nuo pusės visi grįžta atgal į žiūrovų pusę. Antrojo ketvertuko vyrai (5-8) atlieka pirmąjį variantą, atgal negrįžta, vietomis taip pat nepasikeičia ir pabaigoje neapsisuka. Užbaigę kapstomuosius žingsnius, visi vyrai pasisuka kairėn ir sudaro dvi kolonas, po keturis kiekvienoje. Kolonose du greta stovintieji vyrai susikabinę rankomis virš alkūnių. Laisvosios vyrų rankos ant klubų.

  1. Kolonos. Grojama pirmoji muzikos dalis. 1-2 taktai

Pirmojo ketvertuko vyrai scenos priekyje šoka vieną Džigūno žingsni į dešinę scenos pusę. Pabaigoje pasileidžia, kiekvienas pasisuka kairėn (nugara į žiūrovus) ir sudaro kitas poras.

Tuo metu antrojo ketvertuko vyrai šoka vieną Džigūno žingsnį scenos gilumoje, į kairę scenos pusę. Pabaigoje taip pat pasileidžia, pasisuka kairėn (veidu ) žiūrovus) ir, susikabindami virš alkūnių, sudaro kitas poras.

3-4 taktai

Pirmasis ketvertukas šoka vieną Džigūno žingsni dešiniąja scenos puse į gilumą, o antrasis — kairiąja į prieki. Pabaigoje pasileidžia, pasisuka kairėn ir sudaro vėl naujas poras.

5-6 taktai

Pirmasis ketvertukas šoka gilumoje į kairę scenos pusę, o antrasis scenos priekyje — į dešinę. Pabaigoje pasileidžia, pasisuka kairėn ir susikabinę sudaro naujas poras.

7-8 taktai

Pirmasis ketvertukas šoka vieną Džigūno žingsnį iš gilumos kairiąja puse į žiūrovus, o antrasis — dešiniąja į gilumą. šį žingsnį visi vyrai užbaigia pakeisdami koją, t. y. visi pasiruošia šokti Džigūno virvutę kaire koja (pastabą prie Džigūno žingsnio). Be to, pirmajame ketvertuke 1-asis ir 2-asis vyrai apsisuka per kairį petį ir atsiranda nugara į žiūrovus. Antrajame ketvertuke apsisuka 5-asis ir 6-asis vyrai ir atsiranda veidu žiūrovus. Porose vyrai susikabina rankomis virš alkūnių.

  1. Džigūno virvutė. Grojama antroji muzikos dalis.

1-4 taktai

Visi vyrai šoka Džigūno virvute dešinėn. Virvutę pradeda kaire koja.

Džigūno virvute, pradėdami dešine koja, vyrai grįžta atgal. Pabaigoje tie patys ketvertukai vėl sudaro dvejus sparnus. Sparnuose vyrai susikabina krepšeliu pro nugarą, o sparnų viduryje susikabina kairėmis parankėmis.

  1. Didysis maniežas. Grojama trečioji muzikos dalis.

Vyrai smagiai sukasi šuoliniu žingsniu, panašiai kaip II posme, tik su tuo skirtumu, kad sparnuose stovi kita tvarka. Didžiuoju maniežu vadinama dėl to, kad, sujungiant po du ratelius, sparnuose bus dvigubai daugiau vyrų, o II posme maniežai liks tokio pat dydžio. Sparnai apsisuka po keletą kartų ir pabaigoje sustoja panašiai, kaip II posme, tik kitose vietose

  1. Kapstymas. Grojama ketvirtoji muzikos dalis.

Vyrai, susikabinę porose rankomis virš alkūnių, kapsto panašiai, kaip I posme, tik šį kartą atlieka antrą kapstomojo žingsnio variantą (su apsisukimu antro dvigubojo žingsnio metu). Pirmą kapstomąjį žingsnį pradeda dešine koja, o antrą — kaire. Pabaigoje, užbaigę kapstymą, vyrai pasisuka taip.

Klasikiniai šokių bateliai skirti Džigūno šokiui.

Akių nuovargis – kodėl jos pavargsta

Akys gali būti sielos langas, tačiau kai jos pervargsta, tampa durimis į galvos skausmą Ir pablogėjusi regėjimą. Deja, akių nuovargis yra įprasta bėda, nes šiandien žmonės daugybę valandų praleidžia įsistebeiliję į švytinčius kompiuterių monitorių Ir televizorių ekranus. Yra keletas būdų, kaip įveikti šį negalavimą. Leiskite akims pailsėti. Pakoreguokite darbo kompiuteriu taisykles ir įpročius, kad akys nekeltų jums rūpesčių.

Pailsėkite, pamirkčiokite, užsimerkite

  • Jeigu atliekate darbą, reikalaujantį didelio susikaupimo, kas dvidešimt minučių, pailsėkite. Mažiausiai pusvalandį žvelkite į tolimus objektus į ant sienos kabantį paveikslą ar vaizdą pro langą. Keisdami dėmesio centrą, leisite akims pailsėti.
  • Jeigu visą dėmesį esate sutelkę į televizoriaus ar monitoriaus ekraną, stenkitės dažniau mirksėti maždaug kas kelias se­kundes. Mirkčiojimas drėkina akių obuolius ir atpalaiduoja akių raumenis.
  • Kai daug bei kruopščiai dirbate ir esate priversti ilgai žiūrėti į ekraną, periodiškai užsimerkite. Net jeigu užsimerksite tik kelias sekundes, iš karto pajusite palengvėjimą.

Raminantis šilumos ir šalčio poveikis 

Štai dar vienas būdas atpalaiduoti akių raumenis: smarkiai patrinkite rankas viena į kitą, kol jos sušils, ir švelniai priglauskite delnus prie užmerktų akių. Palaikykite juos kelias sekundes.

  • Flanelinį skudurėlį ar rankšluostį sumirkykite šaltame van­denyje, išgręžkite ir uždėję ant akių palaikykite penkias minu­tes. Tai sumažins nuovargį.

Atvėsinkite akis agurko griežinėliais. Atsigulkite ant nu­garos ir ant užmerktų akių uždėkite po griežinėlį. Palai­kykite 2-3 minutes. Sušilusius agurko griežinėlius pakeiskite vėsesniais.

Ašarokite. Akių nuovargiui, susijusiam su akių išsausėjimu, sumažinti. Akiniai kaklui?

Jeigu nešiojate dviejų židinių akinius, dirbant kompiuteriu, gali nuvargti kaklas. Kadangi „skaitymo“ lęšiai yra tokių akinių apačioje, kad matytumėte monitoriaus ekraną, jums tenka nuolat atlošti galvą. Paprašykite okulisto, kad skirtų kitus akinius, su kuriais galėtumėte aiškiai matyti 50 cm atstumu.Tada jums nebereikės kraipyti galvos.

Vartokite vaistinėje įsigyjamas dirbtines ašaras, pavyzdžiui, „Viscotears“ ir „Tears Naturale“.

Palengvinkite darbą prie monitoriaus Dnbdami kompiuteriu, padidinkite vaizdo kontrastingu­mą. Raidės taps ryškesnės. Sureguliuokite kėdės aukštį taip, kad į monitoriaus ekraną žiūrėtumėte siek tiek is viršaus. Ekranas turi būti atsuktas jums tiesiai priešais akis. Jūsų akys turi būti 50 cm atstumu nuo ekrano. Pareguliuokite monitoriaus ekraną arba užtraukite užuo­laidas ir nuleiskite žaliuzes, kad jame neatsispindėtų pro langą sklindanti šviesa. Kad vaizdas būtų ryškesnis, nuo ekrano nuvalykite dulkes. Jeigu jums nedidelė trumparegystė, pamėginkite į monito­riaus ekraną žiūrėti be akinių. Jūsų akims taip gali būti pato­giau.

Pasirinkite didesnį šriftą, kad jums nereikėtų įtempti regėjimo, arba pasinaudoję kompiuterių programos meniu komanda (,zoom) padidinkite vaizdo mastelį.

Nešiokite akinius

Saulėtą dieną net ir žiemą nešiokite akinius nuo saulės, kad nereikėtų būti prisimerkusiems. Tai sumažins akių nuo- ^ argi. Genausi akiniai nuo saulės tun geltonus, gintaro spalvos, oranžinius ar rudus lęšius. Mus prisimerkti verčia mėlyna spektro spalva, o šie lęšiai ją užstoja.

Nušvieskite savo gyvenimą

Kai skaitote, įsitikinkite, kad apšvietimas yra tinkamas, antraip jūsų akys pavargs. Geriausiai tinka stalinė lempa, kurios švietimo kampą galima reguliuoti taip, kad šviesa tinkamai apšviestų puslapį. Rekomenduojama rinktis mažiau vatų turinčią lemputę — ji yra daug veiksmingesnė. 40—60 vatų lem­putė spinduliuoja užtektinai šviesos.

Vien stalinės lempos tamsiame kambaryje nepakanka. Turi būti įjungtos ir kitos šviesos. Jeigu skaitant kambaryje bus didelis šviesų kontrastas, jūsų vyzdžiai turės nuolat susitraukti ir išsiplėsti, kad prisitaikytų prie šviesos skirtumo.

Stenkitės neskaityti ir nedirbti fluorescencinėje šviesoje. Ji gali mirgėti, todėl akys greičiau nuvargs. Geriausiai tinka kaitrinių lempučių skleidžiama šviesa. Galite išbandyti natūralią dienos šviesą imituojančias lemputes, ypač jei darbas reikalauja daug kruopštumo.

Nusipirkite pigius akinius

Sulaukę 40 metų, daugelis žmonių nebegali sutelkti ryškaus vaizdo iš arti. Pavyzdžiui, jiems sunku įverti siūlą į adatą arba perskaityti produkto sudedamąsias dalis ar patiekalo paruošimo aprašymą. Si liga vadinasi presbiopija (senatvės tolregystė). Jeigu iš toli matote puikiai ir abi jūsų akys vienodai sutelkia vaizdą, nusipirkite nebrangius skaitymo akinius.

Šaltinis: http://simperija.lt/akiu-sudirgimas-kodel-jos-pavargsta/