Author Archive paulelis1234049cs

Panaudojamumo personos: Registratūros personalas ir Gydytojas

Registratūros personalas

Siekiai projekte

Pagrindinis siekis projekte registratūros personalo atžvilgiu – padėti koordinuoti registratūros personalo veiklą, pagreitinti poliklinikos personalo darbą ir suteikti galimybė greičiau surasti registracijos informaciją tolimesniam naudojimui.

Charakteristikos

Poliklinikos registratūros darbuotojui reikalingi paciento medicinos kortelės duomenis, informacija apie pacientus, gydytojus, ligas, paciento sveikatos pažymą ir ruošia ataskaitas apie poliklinikos darbą. Registratūros personalas turi mokėti perduoti paciento duomenis gydytojui informacines sistemos pagalba. Projekto įvykdymas turi patikslinti poliklinikos registratūros darbo laiką ir efektyviai aptarnauti pacientus.

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Registratūros darbuotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą. Retkarčiais galima „vietinio eksperto“ pagalba.

 

 

Problemų aprašas

Pacientų registratūroje  buvo daug. Vienam registratūros darbuotojui reikia greitai efektyviai aptarnauti kiekvieną poliklinikos pacientą. Aptarnavimas vyksta lėtai ir neefektyviai, kai kurie pacientai ateina vienu metu, kiti stengiasi be eilės gauti numerį pas gydytoją, pacientai eina pas tam tikrą konkretų gydytoją, o pas kitus nenori, net jei nėra eilių

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi  padėti paskirstyti pacientų eilių srautus. Toks paskirstymas leis vengti trūkumų, kurie dažnai būna eilėse. Sistema turi numeruoti pacientus ir pranešti pacientui, kad laikas ateiti pas registratūros darbuotoją.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 20
  • naudojamų komandų kiekis, 20
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 10
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė: 5-15s.
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę, 5-10 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 10
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: vidutinės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 3-10s

 

Gydytojas

Siekiai projekte

Gydytojas turi betarpiškai naudoti informacinės sistemos galimybes reikalingos informacijos paieškai, todėl kad pats priima svarbus sprendimus, kurie yra susiję su pacientų sveikata ir kito poliklinikos personalo veiklos kryptimi.

Charakteristikos

Gydytojas peržiūri pacientų medicinos kortelės duomenis, pacientų sveikatos pažymus ir ataskaitas apie poliklinikos registratūros darbą. Po paciento aptarnavimo gydytojas pildo paciento pažymą ir perduoda pacientui.

 

Poliklinikos registratūros personalo  apibendrinta

charakteristika

Programų sistemos  ir aparatūra,  kuriomis

moka naudotis

Tekstiniai redaktoriai, poliklinikos informacijos pateikimo sistemos, naršyklės.
Naudotojų įgūdžiai ir

motyvacija

Naudotojai  turi  tūrėti  klaviatūros  naudojimo įgūdžių, valdyti pelę ir kitus sąveikos būdus.
Aplinka Registratūros darbuotojai dirba kolektyve, todėl dažnai „vietinio eksperto“ pagalba. Pakankamai didelė  galimybė  naudotojui  suteikti  paramą

 

 

Naudotojo tipas:  vidutiniškai patyrę naudotojai

Problemų aprašas:

Gydytojas pastebėjo pacientus su panašiais simptomais. Sistemos pagalba gydytojas negalėjo įvertinti kiek pacientų turi  tos pačios ligos simptomus, prasidėjo epidemija, dėlto sistemos naudojimas nebuvo naudingas.

Patobulintos sąveikos vizija

Sistema turi suskaičiuoti pacientus ir kitą poliklinikos personalą, leisti rūšiuoti bei grupuoti pacientų ir darbuotojų duomenis pagal tam tikrus kriterijus taip kad gydytojui būtų paprasta daryti svarbiausius išvadas, kurie padėtų kaip pacientams taip ir kitiems sistemos naudotojams.

Esminių užduočių panaudojamumo  tikslai

  • klavišų paspaudimų kiekis: 25
  • naudojamų komandų kiekis: 25
  • naudotojo atliekamų veiksmų kiekis: 15
  • klavišo paspaudimo, komandų rinkimo, užduočių atlikimo trukmė:
  • laikas, reikalingas išmokti komandų aibę 10-15 min.
  • komandų kiekis, kurias reikia įsiminti, siekiant sėkmingai dirbti: 15
  • sistemos naudojimo žinios: vidutinės
  • nuostatos ir nuomonės: didelės
  • paramos medžiagos prieinamumas: vidutinis
  • poligrafinės ir suvokimo klaidos: vidutinės
  • laikas, reikalingas atstatyti klaidingus veiksmus: 5-20 s.

Daugiau apie persona – Pacientas

Stogo izoliacinės plėvelės

Plėvelių sąmata bendroje namo ar netgi stogo įrengimo sąmatoje sudaro labai nedidelį procentą. Bet neteisingas medžiagos pasirinkimas, plėvelių panaudojimo ir jų savybių svarbos neįvertinimas gali  išlaidas šimteriopai išauginti. Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė – nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio.

Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras “neišneštų” šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartusNiekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš, atrodo, tokių panašių tinkamiausią, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Trumpai apžvelgsiu kur ir kodėl naudojamos izoliacinės plėvelės.

Antikondensacinė stogo plėvelė

Antikondensacinė stogo plėvelė – tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Antikondensacinė plėvelė apsaugo pastato apšiltinimo sistemą ir konstrukcijas nuo po stogo danga patekusio vandens.

1 Lentelė Antikondensacinės plėvelės techninė charakteristika

     
PARAMETRAI STROTEX 110 STROTEX 140
Svoris
Vandens garų difuzija
Atsparumas plyšimui su vinimi
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis
110 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb
140 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb

Antikondensacinė plėvelė

Plėvelės STROTEX 110 ir STROTEX 140 turi būti naudojamos pagal objekto techninį projektą, sudarytą remiantis esamomis statybinėmis instrukcijomis, kuriose įvertinamos plėvelių techninės savybės.

Pranašumai

  • pralaidi garams
  • nepralaidi vandeniui
  • dėl armavimo atspari plyšimui
  • elastiška ir lengvai montuojama
  • atspari UV spindulių poveikiui.

Difuzinė stogo plėvelė – tai „kvėpuojanti“, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė pagaminta iš „kvėpuojančios“ BP-Amoco plėvelės su mikroporomis, iš abiejų pusių padengtos aukštos kokybės apsauginiu sluoksniu. Gamybos technologija ir plėvelės medžiagos užtikrina jos tvirtumą, gerą garų pralaidumą ir atsparumą UV spinduliams. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė  atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Naudojama stogo konstrukcijoms, kuriose, be išorinės drėgmės, garai gali kondensuotis į vandenį. Difuzinė plėvelė apsaugo stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagas nuo po stogu patekusio vandens, o iš patalpų vidaus per stogo konstrukciją prasiskverbusi drėgmė išgarinama pro plėvelę.
2 Lentelė Difuzinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI 1300V 1300VD
Struktūra

Svoris

Vandens garų pralaidumas

Koeficientas Sd

Atsparumas plyšimui

 

Temperatūrinės panaudojimo ribos

Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

Gamintojo garantija

3 sluoksniai

95 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

190 N/5cm

150 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

5 metai

3 sluoksniai

135 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

230 N/5cm

160 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

10 metų

 

Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plevelę Membranomis yra vadinamos „kvėpuojančios” plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleidžiančios į išorę vandens garus.

Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra, ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.

Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, o vietoj jo įrengti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio, bei visos stogo konstrukcijos.

Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu esančių rinkoje membranų turi labai aukštus garų pralaidumo, bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos yra tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti, ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą) gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.

Toliau pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti difuzinių medžiagų pagrindines savybes ir ką jos reiškia praktiškai. Apžvelgsiu tas savybes, dėl kurių  iškyla daugiausiai klausimų, ir į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Svarbiausios difuzinių plėvelių savybės:

  • Ilgaamžiškumas

Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai. Jų manymu, tai kažkokia nereali ir šiai dienai neaktuali jos savybė. Taip turbūt yra dėl to, kad tai nematoma medžiagos savybė.

Bet ilgaamžiškumas, tai ne vien metų skaičius. Tai reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties.

Todėl rinkdamiesi medžiagą, būtinai atkreipkite dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teiraukitės, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę.

Jūs turite žinoti, kas vyks Jūsų stoge. Pirmiausia, dėl Jūsų ir namo sveikatos. Antra, Jūsų investuoti pinigai į namo apšiltinimą nebeteks prasmės, kaip ir pati šilumos izoliacija, nes jei ant jos paklota izoliacinė medžiaga išretės, sudils ar galų gale išnyks, Jūsų šilumos izoliacinė medžiaga drėks, pūdys konstrukciją, ir negana to – didės sąskaitos už šildymą.

Visos Jūsų pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.

  • Vandens stulpo aukštis ( mmH2O > 1000 )

Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Daugeliui kyla klausimas, kaip gali susidaryti, pavyzdžiui, 1 m aukščio vandens stulpo slėgis ant šlaitinio stogo. Vokiečių mokslininkų duomeninis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro taip vadinamas dinaminis slėgis, kuris ir slegia plėvelę netgi didesne jėga, kaip 1 m vandens stulpo aukštis. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų.Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose gali ilgą laiką laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.

Sd <0,02 koeficientas

Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis). Tai reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai – kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai.

  • Vandens garų pralaidumas ( ~ 1300 g/m²/23h)

Garų pralaidumas (g/m²/24h esant 23°C 85% drėgmei). Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija.

  • Funkcinis medžiagos sluoksnis

Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į viensluoksnes ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Bet svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Bet svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras.

  • Atsparumas UV spinduliams

Tai yra svarbi savybė dėl to, kad ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į šį parametrą. Nes jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai kad ir kokį trumpą laikotarį bus neapsaugota, praras savo funkcines savybes.

  • Temperatūrinis diapazonas

Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Gali atrodyti, kad tokių temperatūrų mūsų klimatinėje zonoje nebūna. Bet tai iš tikrųjų reiškia, kad jei  klosite membraną tokios temperatūros ribose, jai visiškai nieko neatsitiks – ji nesideformuos ir nepraras savo savybių.

  • Ekologiškumas

Reikia sužinoti iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.

Tyrimų metu nustatyta, kad, jei vėjo greitis 4 m/s, namas gali netekti daugiau kaip 30 proc. įrengtos R (šilumos varža) vertės. Vėjo izoliacija apsaugo konstrukciją nuo oro patekimo (infiltracijos) į ją. Tokiu būdu termoizoliacija išsaugo savo šilumines savybes. Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas, plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės- tai pagrindinės klaidos klojant plėvelę.

Kas gali teigti kadastrinių geodezinių matavimų paslaugas Vilniuje?

Kadastriniai – geodeziniai matavimai yra procesas, kuris padeda nustatyti nekilnojamo daikto tapatybę. Atliekamų darbų metu skaičiuojamo žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių naudmenų plotas bei kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Šie matavimai yra reikalingi, kai asmuo siekia savo turimus žemės sklypus padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų amalgamaciją. Be kadastrinių matavimų savo turimo turo nepavyks nei parduoti, nei išnuomoti. Turėti sukomplektuotą matavimų bylą privalo turėti kiekvienas savininkas, bet ne visi tiksliai žino pas ką dera kreiptis ir kas gali suteikti tokias paslaugas Vilniaus mieste. Tokių Vilniuje yra nemaža dalis, kurie užsiima geodeziniais matavimais Vilniuje.

Pavarčius skelbimų puslapius galima sutikti ne vieną ir tikrai ne dvi įmones, kurios teikia tokias ar panašias paslaugas. Pasirinkimas nemenkas, tik ne visada aišku, kuri įmonė geba teikti kokybiškas paslaugas ir savo darbus atlieka laiku.

Reikalingas tam tikras išsilavinimas bei atestatai. Šiuo turtu ne visos kontoros pasigirti gali. Iš pirmo žvilgsnio, tai gal nėra labai svarbu. Kaina neretai tampa rodikliu, kuris padeda pasirinkti paslaugos tiekėjus. Deja, čia dauguma Vilniaus gyventojų ir suklysta. Sutaupyti pinigai labai greitai tampa galvos skausmu, nes jokie darbai nepajuda iš vietos, miela administratorė vis jus ramina, kad darbai labai greitai turi prasidėti. O kai jie pajuda iš vietos, tenka nusivilti, nes įveliamos klaidos, kadastrinė byla normaliai nesuformuluojama, ją tenka vis taisyti ir pildyti. Neapsigaukite, ne visuose gyvenimo srityse pinigų sutaupyti pavyksta.

Kaina ir atsiliepimai

Kaina niekada negali būti pats svarbiausias rodiklis. Klientų atsiliepimai, įmonės patirtis bei aukšta darbuotojų kompetencija, šiuos darbus atlieka tiksliai ir laiku. Tada dokumentų patikra nei Registrų centre, nei Nacionalinėje žemės tarnyboje ilgai neužtrunka, o klientas gali džiaugtis tinkamai suformuluota byla.

Žinoma, matavimo darbams reikia ir tinkamai pasiruošti. Kiekviena patyrusi įmonė pasakys, kad juos pradėti galima tik tada, kai yra preliminarus (laikinas) žemės sklypo planas, o VĮ Registrų centre išduotas žemės sklypo pažymėjimas, arba žemėtvarkos skyriaus išduotas dokumentas apie suprojektuotą arba leista išsipirkti iš valstybės žemės sklypą. Dabar jau akivaizdu, kad šiuos darbus gali atlikti tik savo srities profesionalai.

šaltinis: Kaip atliekami kadastriniai matavimai Vilniuje

ŠIENAUJAMOSIOS MAŠINOS arba kitaip kalbant frezos

Kaip reikia šienauti/frezuoti

Pagrindinis šienavimo/frezavimo uždavinys suimti visą derlių, išsaugojant maistingąsias žolės medžiagas bei vitaminus, ir paruošti šieną ilgam laikymui. Todėl šienaujant reikia laikytis tokių reikalavimų: Sienavimo bei žemės darbus reikia atlikti per 10-12 dienų. Uždelsus žolės ir žemės nuėmimą, ji netenka iki 2/3 pagrindinių maistingų medžiagų. Žolę pjauti žemai (6-8 cm nuo dirvos paviršiaus); tada daugiau prišienaujama, ir šienas būna maistingesnis. Geriausia žolę frezuoti varpinių žolių plaukėjimo ir ankštinių žolių žiedinių pum­purų susidarymo (butonizacijos) metu (iki žydėjimo ar žydėjimo pradžioje), kai žalia masė turi didžiausią kieki maistingų me­džiagų, iskaitant baltymus ir vitaminus. Po žydėjimo augalų svoris sumažėja 10-20%.

Reikia tinkamai džiovinti žolę. Nupiautoje žolėje yra iki 80% drėgmės. Kad šieną galima būtų ilgai išlaikyti, relki,a džiovinant sumažinti jo drėgnumą iki 15-17%. Džiovinti reikia tolygiai ir greitai. Žolę galima džiovinti tokiais būdais:

  1. suverstiniuose pradalgiuose (suvoluotą) ar nedidelėse kupetėlėse;
  2. suverstiniuose pradalgiuose, vėliau kraunant kupetas;
  3. šiek tiek pradžiovintą pradalgiuose, toliau džiovinti suverstiniuose pradalgiuose ir baig­ti kupetose; d) dirbtiniu būdu (džiovyklose ir specialiai įrengtose daržinėse)*.

Žolės džiovinimas pagreitinamas, sutraiškant stiebus pjovimo metu. Šiuo atveju stiebai ir lapai išdžiūsta vienu metu, maistingi medžiagų prarandama mažiau, ir gaunamas vertingesnis šienas. Šiam tikslui labai tinka žemės frezos, kurių Lietuvoje apstu. Didelis pasirinkimas, iš begalės įmonių, kurios gali pasiūlyti itin kokybiškų įrenginių

Ko vengti, frezuojant?

Vengti frezavimo metu žolės ir šieno nuostolių, ypač lapelių ir jaunų auglių. Žolę reikia sklaidyti pradalgiuose, o suvers tinius pradalgius vartyti ir šieną krauti j kupetas, kol jo drėgnu­mas siekia 45-35%; tada augalai nelūžta ir neišsibarsto. Negalima be reikalo kilnoti sauso šieno, ypač vilkti jj žeme. Sienas perkeliamas dideliais glėbiais, nesklaidant jo.

Negalima šieno užteršti žemėmis ar kitomis pašalinėni; priemaišomis.

Atsižvelgiant j sąlygas ir j šienavimo būdą, naudojamas vie­noks ar kitoks mašing komplektas.

Žemose miškų-pievų zonos užliejamose pievose ir padidinto drėgnumo rajonuose nupiauta žolė pradžiovinama pradalgiuose. Siomis sąlygomis žolė piaunama paprastomis šienapiovėmis arba denapiovėmis-traiškytuvais, sklaidoma pradalgiuose, paskiau šienas sugrėbiamas (suvoluojamas) ir, esant reikalui, apvartomas.

Sukrovus šieną bei žemę iš suverstinių pradalgių kupetas ir jj iš­džiovinus, kupetos pervežamos t laikymo vietą ir kraunamos j kūgius. Siems darbams naudojami rinktuvai-kupetuotuvai, velketai, kūgių krautuvai žemės frezos.

Rajonuose, kur maža drėgmės, ir ten, kur dieną esti aukšta temperatūra, piaunama žolė tuojau pat sugrėbiama I pradalgius. Pradžiūvęs suverstiniuose pradalgiuose šienas presuojamas. Taip šienaujant, šienas neužteršiamas ir geriau išsaugojamos maistin­gosios medžiagos bei vitaminai.

Pritaikius tinkarniausius esamomis sąlygomis šienavimo būdus ir mašinų komplektą, idedama mažiau darbo ir sumažėja šieno nuostoliai. Visa tai jgalina igyvendinti komp1eksinj šienavimo darbų mechanizavimą.

 

Inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, statant civilinius statinius

Civilinės statybos objektai Vilniuje projektuojami keliomis stadijomis. Pirmiausia sudaromas miesto arba gyvenvietės generalinis planas, po to detalus svarbiausių statybos objektų projektas ir atskirų pastatų projektai.

Sudarant miesto arba gyvenvietės generalinj planą, inžinerinius geologinius tyrinėjimus sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai darbai. Paruošiamųjų darbų metu surenkama ankstesnių tyrinėjimų medžiaga. Jeigu jos nepakanka, atliekama rekognoskuotė.

Inžinerinė geologinė nuotrauka

Lauko darbų metu daroma inžinerinė geologinė nuotrauka, atlie­kami žvalgymo bei bandymo darbai, stacionariniai stebėjimai ir la­boratoriniai tyrimai. Inžinerinės geologinės nuotraukos mastelis esti 1 : 5000-1 : 10 000. Atliekant žvalgymo darbus, dažniausiai gręžia­mi gręžiniai. Apytikslis atstumas tarp gręžinių — 300-500 m. Dalis gręžinių esti 20-25 m gylio. Jie vadinami atraminiais gręžiniais. Kiti gręžiniai esti 6-10 m gylio. Gruntų bandymai dažniausiai at­liekami, naudojantis štampais. Gruntai bandomi tuomet, kai yra su­dėtingos inžinerinės geologinės sąlygos arba po pastatų pamatais slūgso silpni gruntai. Stacionariniai stebėjimai atliekami tuomet, kai nėra duomeny apie tos teritorijos gruntinio vandens režimą arba joje vyksta inžineriniai geologiniai procesai (nuošliaužos, krantų ir dir­vos erozija, karstas, sufozija). Stacionariniai stebėjimai tęsiami ne mažiau kaip vienerius metus. Laboratoriniai tyrimai atliekami tada, kai reikia nustatyti gruntų klasifikaciją ir mechanines savybes, taip pat požeminių vandeny agresyvumą bei tinkamumą vandentiekiui. Baigus lauko darbus ir atlikus laboratorinius tyrimus, rašoma ataskaita.

Vilnius ir geologiniai tyrimai

Svarbiausių statybos objektų projektas yra detalus projektas to miesto dalies (Vilnius), kurią reikia pirmiausia užstatyti. Jame numatoma už­statymo tvarka ir pobūdis. Kompleksinius inžinerinius geologinius tyrinėjimus taip pat sudaro paruošiamieji, lauko ir kameraliniai dar­bai. Šiame tyrinėjimų etape atliekami detalesni geologiniai, gruntų savybių tyrimai. Gręžiami papildomi 8-10 m gylio gręžiniai būsimų­jų gatvių kryptimi, ten, kur bus statomi pastatai.

Gręžinių gylis priklauso nuo statybos sklypo geologinės sąrangos, pastato konstrukcijos, pamatų tipo ir t. t. Stipriuose gruntuose gręži­niai gręžiami iki 2 kartų gilesni, negu pamatų plotis, bet ne mažiau kaip 6-8 m. Esant sudėtingesnėms gruntinėms ir hidrogeologinėms sąlygoms, jie gali būti gręžiami iki 20-25 m ir gilesni. Silpnuose gruntuose gręžiniai turi praeiti visą jų sluoksni ir jeiti 2-3 m j sluoksni, kuris bus pagrindas pastato pamatams. Lauko bandymo darbai atliekami tiktai statant ypač svarbius sta¬tinius, taip pat kai gruntą veikia didelės apkrovos (300 t ir daugiau).
Remiantis jų duomenimis, patikslinama po statiniu slūgsančių gruntų stiprumas ir suspaudžiamumas. Hidrogeologiniai bandymo darbai atliekami tam, kad būty galima skaičiuoti drenažą ir kiek priteka vandens į pamatų duobes. Iš gręžinių ir kasinių imami grunto bei van­dens pavyzdžiai ir tiriami laboratorijoje. Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai baigiami, parašant ataskaitą. Joje pateikiamos statinių pamatų grunty fizinės ir mecha­ninės savybės bei nurodomas požeminių vandenų agresyvumas. Ata­skaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti pastatų pastovumą, statant juos ir eksploatuojant.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geologija