Category Archive Augmenija

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA

Fikuso SOS – Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Fikusai – vieni populiariausių ir mylimiausių kambarinių augalų, tikra interjero klasika. Tačiau net ir tvirčiausiai atrodantis augalas kartais pradeda rodyti „ožius“ – meta lapus, keičia spalvą ar aplimpa kenkėjais. Ką daryti, kai žaliasis draugas siunčia pagalbos signalus? Apie dažniausias fikusų ligas ir kenkėjus kalbamės su augalų žinove LAIMA iš augalai1.lt

Fikuso SOS - Kodėl jis meta lapus? Interviu su LAIMA iš augalai1.lt apie ligas ir kenkėjus

Interviu

Redakcija: Laima, pradedame nuo dažniausios problemo – fikusas meta lapus. Atrodo, viskas gerai, bet lapai krenta. Ar tai liga?

Laima: Dažniausiai tai ne liga, o stresas. Fikusai yra jautrūs pokyčiams. Staigus vietos pakeitimas, skersvėjis, temperatūrų svyravimai ar nereguliarus laistymas (tiek perlaistymas, tiek perdžiovinimas) – visa tai sukelia augalui šoką, ir jis reaguoja mesdamas lapus. Tačiau svarbu suprasti, kad nusilpęs, stresą patiriantis augalas yra puikus taikinys tiek ligoms, tiek kenkėjams.

Redakcija: Jei tai ne stresas, kokios ligos fikusams yra pačios pavojingiausios?

Laima: Pati baisiausia ir dažniausia problema – šaknų puvinys. Jis atsiranda dėl vienos priežasties – perlaistymo ir prasto drenažo. Jei matote, kad augalas vysta, nors žemė nuolat šlapia, o lapai gelsta ir krenta iš apačios – greičiausiai jau turite puvinį.

Be puvinio, fikusai gali susirgti miltlige – tai grybelinė liga, pasireiškianti baltomis, miltuotomis apnašomis ant lapų. Taip pat pasitaiko įvairios dėmėtligės, kai ant lapų atsiranda rudų, juodų ar gelsvų dėmių, kurios pamažu didėja.

Redakcija: O kaip dėl kenkėjų? Kurie iš jų labiausiai „mėgsta” fikusus?

Laima: Fikusai turi kelis pagrindinius „priešus“. Pirmiausia – voratinklinės erkės. Jos ypač suaktyvėja sauso oro sąlygomis, pavyzdžiui, žiemos metu prasidėjus šildymo sezonui. Jų buvimą išduoda smulkūs gelsvi taškeliai ant lapų ir plonytis voratinkliukas.

Kiti labai dažni svečiai – miltuotieji skydamariai. Juos atpažinsite iš baltų, į vatą panašių, lipnių gumulėlių, ypač lapų pažastyse ir apatinėje lapų pusėje. Labai panašūs, bet sunkiau pastebimi, yra skydamariai – jie atrodo kaip maži, rudi „šarvai“, prilipę prie stiebo ar lapų gyslų.

Redakcija: Puikiame straipsnyje, kurį radome svetainėje manoaugalas.lt, taip pat minima, kad fikusams labai pavojingi tripsai. Ar galite apie juos papasakoti plačiau?

Laima: Visiškai teisingai, tripsai yra itin nemalonūs ir sunkiai išnaikinami kenkėjai. Jų pažeidimus atpažinsite iš sidabriškų, lyg nutrintų dryžių ant lapų. Vėliau tos vietos paruduoja. Be to, ant lapų apačios matomi smulkūs juodi taškeliai – tai jų išmatos. Tripsai pavojingi tuo, kad suaugėliai deda kiaušinius tiesiai į lapo audinį, o dalis jų vystymosi ciklo vyksta dirvožemyje, todėl kovoti su jais reikia kompleksiškai ir kantriai.

Redakcija: Informacijos išties daug. Kur augintojams rasti patikimos informacijos apie skirtingas fikusų rūšis ir kaip jas atskirti?

Laima: Labai svarbu žinoti, kokį konkretų augalą auginate. Pavyzdžiui, smulkialapis fikusas bus jautresnis sausam orui nei stambialapis. Žinodami rūšį, galėsite geriau atliepti jo poreikius.

Kaip jau minėjote, labai gerai susistemintą informaciją apie visas šias problemas galite rasti jau aptartame straipsnyje. Tikrai rekomenduoju jį perskaityti atidžiau.

Redakcija: Baigiant pokalbį, gal turite kokį patarimą ar žinote apie įrankius, kurie palengvintų augalų augintojų kasdienybę?

Laima: Svarbiausias „įrankis“ yra jūsų akys ir pastabumas. Kasdien apžiūrėkite savo augalus. Bet kalbant apie pagalbines priemones internete, dabar yra puikių resursų. Pavyzdžiui, svetainė https://manoaugalas.lt gali būti naudojama kaip puikus įrankis ir pagalbinė priemonė augintojams. Ten rasite ne tik straipsnių katalogą, bet ir patarimų apie daugybę skirtingų augalų, kurie padės išvengti klaidų ateityje, taip pat galite susid4ti savo augalus ir turėti priežiūros kalendorių.

Redakcija: Ačiū Jums, Laima, už išsamius ir naudingus patarimus!

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus)

Plačvarpis (Platycodon grandiflorus) daugiametė, labai dekoratyvi ir itin lengvai atpažįstama pagal „išsipūtusius“ pumpurus ir didelius žvaigždės formos žiedus (mėlynos, rožinės, baltos spalvos).


Plačvarpio (Platycodon) auginimo ir priežiūros vadovas

1. Bendra informacija

  • Daugiametė (grįžta kasmet)
  • Aukštis: 30–80 cm (priklauso nuo veislės)
  • Žydėjimas: nuo birželio iki rugpjūčio
  • Žiedai: dideli, žvaigždės formos, tipinis „baliono“ pumpuras prieš prasiskleidžiant
  • Puikiai tinka ir gėlynui, ir vazonui, ir natūraliems žoliniams deriniams

2. Vieta ir dirva

  • Saulėta arba pusiau pavėsis
  • Geriausiai auga gerai drenuotoje, vidutinio derlingumo dirvoje
  • Nemėgsta nuolat šlapios, užmirkstančios žemės (gali pūti šaknys)

3. Sodinimas

  • Sėklomis:
    • Beriamas balandžio–gegužės mėn. į atvirą gruntą arba kovo pabaigoje–balandį į daigyklas viduje
    • Sėklas užberti plonu žemės sluoksniu (~0,5 cm)
    • Daigai lauke sodinami gegužę, kai negręsia šalnos
    • Pirmais metais gali žydėti menkiau, tačiau vėliau kaskart žydi vis stipriau
  • Sodinukai arba kero dalimis:
    • Sodinami pavasarį arba rudenį
    • Atstumas tarp augalų – 30–40 cm

4. Priežiūra

  • Laistymas:
    • Saikingas, ypač sausros metu
    • Venkite laistyti ant lapų, kad nesiveistų grybinės ligos
  • Tręšimas:
    • Nereikli, užtenka kugeliniu kompostu/pavasarine trąša puriam grunte
  • Genėjimas:
    • Nužydėjusius žiedus šalinti – skatina ilgiau žydėti ir net gali užmegzti naujus
  • Atramos:
    • Aukštesnės veislės gali išgriūti po lietaus – galima parišti prie atramėlių

5. Žiema

  • Plačvarpis visiškai atsparus žiemai Lietuvoje, žemai išlindusį kerą žiemai galima pridengti nedideliu mulčiu, bet nebūtina.
  • Pavasarį nupjaukite pernykštes stiebus.

6. Dauginimas

  • Geriausia dauginti sėklomis – kero dalijimas labai sunkus, nes nemėgsta būti judinamas ir ilgai „piktinasi“ po persodinimo.
  • Sėjnukai dažnai pradeda žydėti po 2 metų.

7. Dažnos problemos

  • Nepakenčia užmirkimo! Būtinai pasirūpinkite geru drenažu
  • Gali užpulti šliužai ar sraigės
  • Perlaistymas žiemą/vakarą – grybinės ligos

Plačvarpis (Platycodon) – ilgaamžė, stambių žiedų, nereikli ir žiemai atspari daugiametė. Mėgsta saulėtą ar pusiau pavėsinę vietą, laistoma saikingai, pertręšimo nereikia. Tinkama net pradedantiesiems!
Puikiai atrodo gėlynuose, natūraliuose ansambliuose, žvyringuose plotuose, dekoratyviniuose vazonuose.

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė

Sanvitalija – tai labai žema, išsikerojanti, kiliminė vienmetė gėlė su smulkiais, saulėgrąžas primenančiais geltonais žiedeliais. Puikiai tinka balkonams, vazonams, gėlių loveliams, kaip dirvos danga ar spalvingas gėlyno pakraštys.


Pagrindinės sanvitalijos savybės

  • Aukštis: 10–20 cm
  • Labai gausiai žydi visą vasarą iki šalnų
  • Atspari sausroms, nereikli dirvai

1. Šviesa ir vieta

  • Mėgsta saulėtas vietas – kuo daugiau šviesos, tuo daugiau žiedų.
  • Galima auginti ir pusiau pavėsyje, bet tada žydėjimas menkesnis.

2. Dirva

  • Geriausiai auga lengvoje, drenuotoje, ne per derlingoje žemėje.
  • Vanduo neturi užsistovėti (nemėgsta šlapių plotų).

3. Laistymas

  • Saikingai – pakenčia trumpas sausras, neiškenčia užmirkimo.
  • Vazonuose laistykite tada, kai žemė pradžiūsta.

4. Sėjimas

  • Sėklos sėjamos balandžio mėnesį į daigyklas (viduje) arba gegužę tiesiai į gruntą.
  • Daigai užauga per 2–3 savaites (optimali temperatūra ~18–22 °C).
  • Į lauką sodinkite po paskutinių šalnų (gegužės pabaiga, birželis).

5. Tręšimas

  • Paprastai užtenka minimalios trąšų dozes, pertręšta – suvešėja, bet mažiau žydi.

6. Priežiūra

  • Beveik nereikalauja jokios ypatingesnės priežiūros!
  • Nužydėjusių žiedų šalinti nereikia – augalas žydi be pertraukos.
  • Po stipraus lietaus galima patrumpinti, jei išsikerojo ar apskubo.

7. Kiti privalumai

  • Nebijo miestų oro, gali augti vazonuose, pakabinamuose loveliuose, kaip kilimas alpinariumuose.
  • Neturi žymesnių kenkėjų ar ligų.
  • Sausa, saulėta vieta, lengva žemė, minimali priežiūra – ir margi žiedeliai džiugins visą vasarą!
  • Puiki alternatyva lauko „saulėgrąžėlėms“, kiliminėms, apvadų gėlėms ar kabantiems vazonams.

Stefanotis – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas

Stefanotis (dar vadinamas „Madagaskaro jazminu“) – dekoratyvinis vijoklinis kambarinis augalas, išsiskiriantis kvapniais, vaškiniais baltais žiedais, primenančiais mažyčius žvaigždutes. Tai populiarus vestuvinis augalas, o žydėjimas džiugina nuo vėlyvo pavasario iki rudens.


1. Vieta ir šviesa

  • Labai šviesi vieta, bet be tiesioginės vidurdienio saulės.
  • Gerai jaučiasi ant rytinės arba vakarinės palangės.
  • Žiemą nepamirškite papildomo apšvietimo – tinka LED lemputės.

2. Temperatūra

  • Idealiausia: 18–25 °C.
  • Žiemą laikyti vėsiau (14–16 °C), kad susidarytų žiedpumpuriai, tačiau saugoti nuo šalčio bei skersvėjų.
  • Staigūs temperatūrų pokyčiai ar šaknų vėsimas – gali numesti pumpurus ar lapus.

3. Laistymas

  • Reguliarus, bet vidutinio gausumo.
  • Laistykite minkštu, šiltu vandeniu (geriausia – lietaus ar filtruotu).
  • Žemė turi nuolat būti šiek tiek drėgna, bet ne šlapia ir neužmirkti.
  • Žiemą laistykite mažiau – labai saikingai!

4. Oro drėgmė

  • Aukšta oro drėgmė (virš 60 %): purkškite augalą, statykite vazoną ant drėgnų akmenukų, naudokite oro drėkintuvą.
  • Žiemą saugokite nuo radiatorių ir sausos šilumos.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, humusinga, silpnai rūgšti žemė (pvz., lapų žemė su durpėmis, šiek tiek perlito).
  • Persodinama pavasarį, kas 2–3 metus.
  • Vazonas – šiek tiek ankštas, su geru drenažu.

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą kas 2–3 savaites trąšos žydintiems kambariniams augalams (daugiau kalio-fosforo).
  • Žiemą tręšti nereikia!

7. Genėjimas ir formavimas

  • Stefanotis – vijoklis, todėl nuolat reikia atramos (lankas, grotelės).
  • Nupjaukite silpnas, ilgas, peraugusias šakeles po žydėjimo – tai paskatins tankumą ir daugiau žiedpumpurių kitais metais.

8. Dažniausios problemos

  • Gelsta lapai: per šlapia ar per sausa žemė, netinkamas apšvietimas, trūksta trąšų/mikroelementų.
  • Metami pumpurai: šaknų peršalimas, stresai, staigūs pokyčiai.
  • Nežydi: per mažai šviesos, vazonas per didelis, žiemą per šilta.
  • Kenkėjai: amarai, skydamariai, voratinklinė erkė (profilaktika – stebėjimas, apipurškimas insekticidu ar muilo tirpalu).

Dauginimas

  • Auginiais – pavasarį/pavasario pradžioje arba vėlyvą vasarą.
  • Pasirinkite 10–12 cm ilgio pusiau sumedėjusį ūglį, įsišaknydinkite drėgname substrate, uždenkite plėvele, laikykite šiltai ir šviesiai.

Stefanotis mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą, „negilią“ žemę ir vidutinį laistymą. Norint gausiai žydėti, svarbu vėsesnė žiema ir daug šviesos pavasarį. Palaisčius ir patręšus saikingai bei suformavus vijoms atramą – kvapnūs žiedai garantuoti!

Vėzdūnė (Spathiphyllum)

Vėzdūnė (Spathiphyllum) – labai mėgstama kambarinė gėlė dėl elegantiškų baltų žiedynų (primenančių „burę“) ir sodrių, blizgių lapų. Ji ne tik puošia namus, bet ir gerina oro kokybę, valo kenksmingas medžiagas.


1. Vieta ir šviesa

  • Geriausiai auga ryškioje, išsklaidytoje šviesoje, bet tinka ir šviesus pusiau pavėsis.
  • Netoleruoja tiesioginės saulės („dega“ lapai), bet ir visiškame šešėlyje nežydės.

2. Temperatūra

  • Idealiai – 18–25 °C, žiemą ne žemiau 14 °C.
  • Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

  • Vidutinis ir reguliariai: substratas truputį drėgnas, bet ne šlapias!
  • Laistykite minkštu, kambario temperatūros vandeniu (kietas vanduo – lapų galiukai ruduoja).
  • Perlaistytas augalas meta lapus, pradeda pūti šaknys.
  • Žiemą laistykite rečiau.

4. Oro drėgmė

  • Mėgsta didesnę oro drėgmę – purkškite lapus, statykite vazoną ant drėgnų akmenukų.
  • Sausame ore lapų galiukai ruduoja, palengva džiūsta.

5. Dirva ir persodinimas

  • Puri, derlinga, laidžioji žemė, pvz., universali su trupučiu durpių ir perlito/drenažo.
  • Persodinama kas 2–3 metus, pavasarį.

6. Tręšimas

  • Augimo/žydėjimo metu (balandis–rugsėjis) – kas 3–4 savaites skystos trąšos žydintiems augalams.
  • Venkite perteklinio tręšimo (lapų galiukai ruduoja).

7. Žydėjimo skatinimas

  • Nežydi? Gali trūkti šviesos, per mažai ar per daug trąšų, mažai laistoma.
  • Padėkite į šviesesnę vietą, laistykite ir patręškite saikingai.

8. Dažniausios bėdos

  • Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras, kietas ar šaltesnis vanduo, pertręšimas.
  • Lapų geltonavimas – perlaistymas, bloga žemė, natūralus senėjimas (apatiniai).
  • Nežydi – per mažai šviesos ar per mažas/persenas vazonas.

Dauginimas

  • Kerelio dalijimu – persodinant atskirkite dalį su šaknimis.

Vėzdūnė mėgsta šviesą be saulės, vidutinį laistymą minkštu vandeniu, drėgną orą, retą tręšimą. Persodinant galima dauginti dalijant kerą. Tai labai atlaidi ir „valanti“ gėlė!