Category Archive Augmenija

Margainių (Silybum marianum) auginimo ir priežiūros vadovas

Jei ieškote augalo, kurį lengva auginti, nereikalaujančio daug priežiūros ir turinčio daugybę sveikatai naudingų savybių, margainis, dar žinomas kaip pieninis raugerškis, yra puikus pasirinkimas. Margainis su savitais dygliuotais lapais ir gražiais violetiniais žiedais yra ne tik įspūdingas bet kurio sodo priedas, bet ir galingas augalinis vaistas, galintis padėti gydyti kepenų problemas, mažinti cholesterolio kiekį ir net užkirsti kelią tam tikroms vėžio rūšims. Šiame vadove pateiksime visą reikiamą informaciją apie margainio auginimą ir priežiūrą – nuo sodinimo ir laistymo iki genėjimo ir derliaus nuėmimo, kad galėtumėte visapusiškai mėgautis visais jo privalumais. Nesvarbu, ar esate pirmą kartą sodininkaujantis, ar patyręs profesionalas, šis vadovas padės jums tapti šio nuostabaus augalo auginimo ir priežiūros ekspertu.

Įvadas į margainį (Pieno raktažolę)

Margainis (Margainis), paprastai žinomas kaip pieninis raugerškis, yra nuostabus augalas, kuris jau daugelį amžių gerbiamas dėl savo gydomųjų savybių. Šis žolinis augalas priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai ir yra kilęs iš Viduržemio jūros regiono, nors dabar jį galima rasti augantį įvairiose pasaulio vietose.

Pienių raugerškis pasižymi išskirtine išvaizda, jo aukšti stiebai siekia iki 6 pėdų aukščio. Augalas pasižymi dideliais, dygliuotais lapais, kurie yra marmuriniai su baltomis žymėmis, todėl atrodo unikaliai ir traukia akį. Tačiau tikrosios stebuklingos ir gydomosios savybės slypi pieninio raugerškio sėklų galvutėse.

Margainio sėklose yra galingo biologiškai aktyvaus junginio, vadinamo silimarinu. Silimarinas yra flavonolignano, įskaitant silybiną, silydianiną ir silychristiną, mišinys, garsėjantis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Šie junginiai buvo nuodugniai ištirti ir manoma, kad jie palaiko kepenų sveikatą, apsaugo nuo oksidacinio streso ir skatina bendrą savijautą.

Be medicininės paskirties, pieninis raktažolė taip pat vertinama dėl savo dekoratyvinių savybių. Augalo stiebų viršūnėse žydintys ryškūs violetiniai žiedai suteikia sodui ar kraštovaizdžiui spalvingumo. Žiedai ne tik pritraukia apdulkintojus, pavyzdžiui, bites ir drugelius, bet ir sukuria nuostabų reginį.

Margainių auginimas ir priežiūra gali būti naudinga patirtis tiek patyrusiems sodininkams, tiek pradedantiesiems. Tolesniuose šio vadovo skyriuose gilinsimės į įvairius šio nuostabaus augalo auginimo ir puoselėjimo aspektus. Pateiksime visą svarbiausią informaciją, kurios reikia norint sėkmingai auginti ir prižiūrėti margainį – nuo tinkamos vietos parinkimo iki optimalių auginimo sąlygų sudarymo.

Taigi, nesvarbu, ar jus domina margainio gydomoji nauda, ar tiesiog norite savo lauko erdvei suteikti natūralaus grožio, šis pagrindinis vadovas suteiks jums žinių ir įgūdžių, kaip auginti ir prižiūrėti šį nepaprastą augalą. Pasiruoškite leistis į atradimų kelionę ir atskleiskite margainio, nuostabaus pieninio raktažolės, paslaptis.

2. Margainio naudos supratimas

Margainis, dar žinomas kaip pieninis erškėtis, yra galingas vaistinis augalas, kuris dėl daugybės sveikatai naudingų savybių vartojamas jau šimtmečius. Šis dygliuotasis augalas kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir pasižymi ryškiai violetiniais žiedais ir baltai žvynuotais lapais. Margainis pasižymi ne tik estetiniu patrauklumu, bet ir daugybe privalumų, dėl kurių jį būtina turėti kiekviename vaistažolių sode ar natūralių vaistų arsenale.

Vienas iš pagrindinių margainio privalumų yra jo gebėjimas palaikyti kepenų sveikatą. Įrodyta, kad margainio veiklioji medžiaga, vadinama silimarinu, pasižymi hepatoprotekcinėmis savybėmis, t. y. padeda apsaugoti ir atkurti kepenų ląsteles. Dėl šios priežasties jis yra populiarus pasirinkimas asmenims, sergantiems kepenų ligomis arba norintiems palaikyti bendrą kepenų funkciją.

Be to, margainis vertinamas dėl antioksidacinių savybių. Antioksidantai atlieka svarbų vaidmenį neutralizuojant kenksmingus laisvuosius radikalus organizme, kurie gali lemti įvairias lėtines ligas ir spartinti senėjimą. Įtraukdami margainį į savo kasdienę rutiną, galite veiksmingai kovoti su oksidaciniu stresu ir skatinti bendrą savijautą.

Margainis ne tik padeda kepenims ir pasižymi antioksidacine nauda, bet ir yra siejamas su sveiko virškinimo skatinimu. Jis gali padėti gaminti tulžį, kuri yra būtina riebalams skaidyti ir tinkamam virškinimui užtikrinti. Tai gali būti ypač naudinga asmenims, turintiems virškinimo problemų arba siekiantiems optimizuoti savo virškinimo sveikatą.

Be to, margainis davė daug žadančių rezultatų reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad margainis gali padėti pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje, todėl jis yra potenciali natūrali priemonė asmenims, sergantiems diabetu arba turintiems riziką susirgti šia liga.

Apskritai, norint išnaudoti visą Margainio naudą, labai svarbu suprasti jo teikiamą naudą. Nesvarbu, ar norite palaikyti kepenų sveikatą, padidinti antioksidantų kiekį, skatinti sveiką virškinimą, ar reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, margainio įtraukimas į kasdienę rutiną gali pakeisti situaciją. Laukite kito mūsų svarbiausio vadovo skyriaus, kuriame aptarsime geriausius margainio auginimo ir priežiūros būdus, užtikrinančius optimalius rezultatus.

3. Tinkamos vietos margainiui auginti pasirinkimas

Sėkmingam margainio, dar vadinamo pienine raktažole, auginimui labai svarbu pasirinkti tinkamą vietą, kad jis sėkmingai augtų ir būtų prižiūrimas. Šis žolinis augalas geriausiai auga vietose, kur yra pilna saulės, pageidautina, kad kasdien gautų bent 6-8 valandas tiesioginių saulės spindulių. Svarbu pasirinkti šį reikalavimą atitinkančią vietą sode ar lauke.

Be to, atsižvelkite į pasirinktos vietos dirvožemio sąlygas. Margainis mėgsta gerai drenuojamą dirvožemį, kurio pH yra 6,0-7,0. Jei jūsų dirvožemis yra sunkus arba molingas, galite pagerinti jo drenažą pridėdami organinių medžiagų, pavyzdžiui, komposto arba gerai sudžiūvusio mėšlo. Taip sukursite augalo šaknims įsitvirtinti ir augti tinkamesnę aplinką.

Be to, atsižvelkite į margainio poreikius erdvei. Šis augalas gali užaugti iki trijų-šešių pėdų aukščio ir išsikeroti maždaug dviejų-trijų pėdų pločio. Labai svarbu kiekvienam augalui skirti pakankamai vietos, kad būtų užtikrinta tinkama oro cirkuliacija ir išvengta perpildymo, kuris gali sukelti ligų ir kenkėjų problemų.

Jei margainį auginate konteineriuose, pasirinkite bent 12 colių gylio ir pločio vazoną, kad jame tilptų plati šaknų sistema. Įsitikinkite, kad indas turi drenažo angas, kad jame nesilaikytų perteklinė drėgmė, kuri gali pakenkti augalo sveikatai.

Apibendrinant, rinkdamiesi vietą margainiui auginti, pirmenybę teikite saulei, gerai drenuojamai dirvai, kurios pH nuo silpnai rūgštaus iki neutralaus, ir pakankamam plotui augalui augti ir vystytis. Sudarę šias optimalias sąlygas, sukursite idealią aplinką sėkmingam šio nuostabaus augalo auginimui.

4. Margainiui tinkamo dirvožemio parinkimas

Tinkamos dirvos parinkimas margainiui, paprastai žinomam kaip pieninis raugerškis, yra labai svarbus sėkmingam jo augimui ir klestinčiai sveikatai. Šis augalas žinomas dėl savo nepaprastų gydomųjų savybių, todėl yra populiarus sodų ir vaistažolių vaistinių preparatų priedas.

Geriausia, jei margainis auga gerai drenuojamoje dirvoje, kurioje gausu organinių medžiagų. Dirvos pH turėtų būti nuo 6,0 iki 7,0, t. y. šiek tiek rūgštus arba neutralus. Toks pH intervalas užtikrina optimalią augalo augimo aplinką ir leidžia jam efektyviai įsisavinti svarbiausias maistines medžiagas.

Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis dirvą margainiui, yra jos gebėjimas išlaikyti drėgmę ir neužmirkti. Augalui labiau patinka drėgna, bet ne pernelyg šlapia dirva, nes ji gali sukelti šaknų puvinį ir kitas grybelines ligas. Kad užtikrintumėte tinkamą drenažą, dirvožemį galite papildyti organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kompostu arba gerai išlaikytu mėšlu.

Be to, margainiui naudinga gerai aeruojama dirva, kad deguonis pasiektų šaknis. Tai galima pasiekti į dirvos mišinį įterpus perlito arba smėlio, kuris padeda pagerinti jos struktūrą ir išvengti suspaudimo.

Jei margainį auginate konteineriuose ar vazonuose, būtina pasirinkti specialiai prieskoninėms žolelėms ar daržovėms skirtą mišinį. Šiuose mišiniuose paprastai užtikrinamas tinkamas maistinių medžiagų ir drenažo balansas, būtinas optimaliam augalo augimui.

Apibendrinant galima teigti, kad renkantis tinkamą dirvą Margainis reikia rasti gerai drenuojamą, šiek tiek rūgščią arba neutralią dirvą, gerai sulaikančią drėgmę ir gerai vėdinančią. Pasirūpinę tinkamomis dirvožemio sąlygomis, galite užtikrinti, kad jūsų margainio augalai gerai augs ir duos norimą naudą sveikatai.

5. Margainių sodinimas ir dauginimas

Margainio, dar vadinamo pieno raugerškiu, sodinimas ir dauginimas yra naudingas ir pasitenkinimą teikiantis procesas. Šis atsparus augalas su ryškiais violetiniais žiedais ir dygliuotais lapais ne tik papuoš jūsų sodą, bet ir suteiks daug naudos sveikatai.

Pirmiausia pasirinkite tinkamą vietą savo pieninio raktažolės augalui. Jis gerai auga saulėtoje vietoje, bet gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Pasirūpinkite, kad dirva būtų gerai drenuojama ir joje būtų daug organinių medžiagų. Jei dirvožemis sunkus arba suspaustas, į jį įberkite komposto arba smėlio, kad pagerintumėte jo struktūrą.

Sodinant erškėtuoges, labai svarbu pasirinkti tinkamą laiką. Geriausia sėklas sėti tiesiai į žemę anksti pavasarį, praėjus šalnų pavojui. Taip pat galite pradėti auginti sėklas patalpoje likus 4-6 savaitėms iki paskutinių šalnų ir persodinti daigus į lauką, kai jie bus pakankamai tvirti.

Paruoškite dirvą išpurendami ją sodo šakėmis arba kultivatoriumi. Tolygiai išbarstykite sėklas paruoštame plote ir lengvai įspauskite jas į dirvą. Svarbu sėklų neužkasti per giliai, nes joms sudygti reikia šviesos. Siekite, kad sėklos būtų maždaug 1/4 colio gylyje.

Švelniai laistykite, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet nepermirktų. Dygimas paprastai trunka apie 10-14 dienų. Kai daigai turės kelis tikruosius lapelius, išretinkite juos, palikdami maždaug 6-12 cm tarpą tarp kiekvieno augalo, kad būtų užtikrintas tinkamas oro srautas ir augimas.

Jei norite dauginti pienę, galite tai daryti rinkdami sėklas iš subrendusių augalų. Pasibaigus žydėjimo sezonui, leiskite žiedams išdžiūti ant augalo. Kai žiedų galvutės taps rudos ir pradės leisti purias baltas sėklas, atsargiai jas surinkite. Laikykite sėklas vėsioje ir sausoje vietoje, kad galėtumėte naudoti ateityje, arba pasidalykite jomis su kitais sodininkystės entuziastais.

Nepamirškite reguliariai laistyti, ypač sausros metu, kad dirva būtų tolygiai drėgna. Venkite perlaistyti, nes šis augalas mėgsta šiek tiek sausesnes sąlygas. Be to, vegetacijos metu naudokite subalansuotas organines trąšas, kad gautumėte būtinų maistinių medžiagų.

Laikydamiesi šių sodinimo ir dauginimo būdų, galite sėkmingai auginti ir plėsti margainio sodą. Mėgaukitės procesu stebėdami, kaip šie atsparūs augalai klesti, ir gaukite jų teikiamą naudą tiek jūsų sodui, tiek gerovei.

6. Margainių laistymas ir tręšimas

Tinkamas laistymas ir tręšimas yra labai svarbūs margainio, paprastai vadinamo pienine raktažole, augimui ir sveikatai. Iš Viduržemio jūros regionų kilęs augalas puikiai auga gerai drenuojamoje dirvoje, todėl jį reikia reguliariai laistyti, kad būtų palaikomas tinkamas drėgmės lygis.

Kalbant apie laistymą, svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį ir kitas ligas, o dėl nepakankamo laistymo augalas gali nudžiūti ir išdžiūti. Stenkitės margainį laistyti giliai ir kruopščiai, palikdami dirvą šiek tiek išdžiūti tarp kiekvieno laistymo. Tai paskatins stiprios šaknų sistemos vystymąsi ir padės išvengti vandens pertekliaus.

Pradiniame augimo etape, kai augalas formuoja savo šaknis, jį gali reikėti laistyti dažniau. Tačiau augalui bręstant laistymo grafiką galite sumažinti iki vieno ar dviejų kartų per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų ir dirvožemio drėgmės lygio.

Kalbant apie tręšimą, margainiui naudingos subalansuotos ir organinės trąšos. Anksti pavasarį, prieš vegetacijos sezoną, tręšdami lėto atpalaidavimo trąšomis, galite augalui suteikti būtinų maistinių medžiagų sveikam augimui. Be to, vegetacijos metu kas kelias savaites galima purkšti lapus skystomis jūros dumblių trąšomis, kad būtų skatinama stipri lapų ir žiedų produkcija.

Tręšiant trąšomis, svarbu laikytis ant pakuotės pateiktų nurodymų ir nepersistengti, nes tai gali lemti pernelyg didelį vegetatyvinį augimą žiedų sąskaita.

Reguliariai stebėdami dirvos drėgmės lygį ir bendrą margainio būklę, galėsite atitinkamai koreguoti laistymo ir tręšimo režimą. Tinkamai prižiūrint, jūsų margainis žydės, puikuosis išskirtiniais violetiniais žiedais ir ilgus metus teiks gydomąją naudą.

7. Margainio genėjimas ir priežiūra

Margainio, paprastai vadinamo pieniniu erškėtuogiu, genėjimas ir priežiūra yra būtini, kad šis gražus augalas klestėtų ir atrodytų kuo geriau. Nors margainis garsėja savo ryškiais violetiniais žiedais ir dygliuotais lapais, neprižiūrimas jis gali tapti nepaklusnus.

Pirmiausia svarbu žinoti, kada reikia genėti pienės raktažolę. Geriausias laikas genėti yra ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai augalas miega. Tai leidžia augalui augti naujam augalui nepakenkiant.

Genint pienę labai svarbu mūvėti apsaugines pirštines, nes augalas turi aštrių dyglių. Pradėkite nuo negyvų ar pažeistų lapų, stiebų ar žiedų pašalinimo. Naudokite genėjimo žirkles arba aštrų peilį, kad padarytumėte švarius pjūvius ir užtikrintumėte augalo sveikatą. Būkite atsargūs, kad nenupjautumėte per arti augalo pagrindo, nes tai gali pakenkti. Vietoj to, pjaukite šiek tiek aukščiau lapų mazgo, kad paskatintumėte naują augimą.

Reguliariai prižiūrint pienę taip pat reikia pašalinti visus nepageidaujamus ūglius ar atžalas, kurios gali atsirasti. Jie gali iš pagrindinio augalo išsiurbti energiją ir trukdyti augalui augti. Nedelsdami pašalinkite šiuos ūglius, kad augalo išteklius galėtumėte nukreipti į naudingesnes vietas.

Verta paminėti, kad pieninis erškėtis yra dvimetis augalas, t. y. jo gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais augalas augina lapus ir suformuoja šaknų sistemą. Antraisiais metais augalas augina žiedus ir sėklas, o galiausiai nunyksta. Norint užtikrinti nuolatinį pienės raktažolės pasirodymą, rekomenduojama kasmet sėti naujas sėklas arba sodinti naujus daigus.

Tinkama priežiūra ir reguliarus genėjimas ne tik padės išlaikyti jūsų pienės raktažolės formą ir išvaizdą, bet ir skatins sveikesnį augimą ir žydėjimą. Investavę šiek tiek laiko ir pastangų į margainio genėjimą ir priežiūrą, galėsite džiaugtis jo grožiu ir nauda daugelį metų.

8. Dažniausi margainio kenkėjai ir ligos ir kaip su jais kovoti

Margainis, paprastai žinomas kaip pienės raugerškis, yra nuostabus augalas, garsėjantis ryškiai violetiniais žiedais ir gydomosiomis savybėmis. Nors tai ištvermingas augalas, jis nėra apsaugotas nuo kenkėjų ir ligų, kurios gali trukdyti jo augimui. Šiame skyriuje panagrinėsime kai kuriuos dažniausiai pasitaikančius kenkėjus ir ligas, galinčius paveikti margainį, ir pateiksime veiksmingas kovos su jais strategijas.

1. Amarai: Šie smulkūs vabzdžiai gali greitai užkrėsti margainio lapus ir stiebus, dėl to sulėtėja augimas ir deformuojasi lapija. Kovai su amarais galite įveisti naudingų vabzdžių, pavyzdžiui, boružėlių ar laumžirgių, kurie jais minta. Be to, juos išnaikinti gali padėti vandens ir švelnaus indų ploviklio mišinio purškimas.

2. Voratinklinės erkės: Šie mažyčiai kenkėjai pasižymi tuo, kad ant augalo susuka plonus tinklus, todėl lapai pagelsta ir nuvysta. Reguliariai drėkindami augalą vandeniu, galite sukurti mažiau palankią aplinką voratinklinėms erkėms. Jei užsikrėtimas stiprus, veiksmingai su jomis kovoti galima naudojant insekticidinį muilą arba neemo aliejų.

3. Miltligė: ši grybelinė liga pasireiškia kaip balta, miltinga medžiaga ant pienių lapų. Ji klesti drėgnoje aplinkoje ir negydoma gali susilpninti augalą. Norėdami išvengti miltligės, užtikrinkite tinkamą oro cirkuliaciją aplink augalą ir venkite laistymo iš viršaus. Jei liga nepraeina, ją išnaikinti gali padėti fungicidų, specialiai skirtų miltligei, naudojimas.

4. Šaknų puvinys: Dėl per didelio laistymo arba prastai drenuotos dirvos gali atsirasti šaknų puvinys, dėl kurio šaknys tampa putlios ir pakeičia spalvą. Kad to išvengtumėte, pasirūpinkite, kad dirva būtų gerai drenuota, ir neperlaistykite. Jei atsiranda šaknų puvinys, būtina pašalinti pažeistas augalo dalis ir persodinti į šviežią, gerai drenuojamą dirvožemį.

Būdami aktyvūs ir nedelsdami spręsdami bet kokius kenkėjų antplūdžius ar ligas, galite užtikrinti, kad margainis išliks sveikas ir klestės jūsų sode. Reguliariai stebėdami savo augalą, užtikrindami optimalias auginimo sąlygas ir taikydami tinkamus gydymo metodus, galėsite išlaikyti tvirtą ir gražų margainį.

9. Margainio derliaus nuėmimas ir gydomųjų savybių panaudojimas

Margainio, dar vadinamo pieniniu raugerškiu, derliaus nuėmimas ir vaistinių savybių panaudojimas gali būti naudinga ir naudinga patirtis. Šis augalas jau šimtmečius naudojamas dėl daugybės sveikatai naudingų savybių, ypač kepenų sveikatai ir detoksikacijai.

Renkant margainį, labai svarbus laikas. Idealus metas augalui skinti yra tada, kai žiedai visiškai pražysta, o sėklos subręsta. Paprastai tai įvyksta vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje. Atkreipkite dėmesį į brandos požymius, pavyzdžiui, džiūstančius žiedlapius ir parudavusias sėklų galvutes. Aštriomis žirklėmis arba peiliu nukirpkite sėklų galvutes nuo augalo, būtinai palikdami dalį stiebo, kad būtų lengviau tvarkyti.

Nuskynus sėklų galvutes, metas išgauti vertingas vaistines augalo savybes. Vienas iš paplitusių būdų – iš sėklų galvučių išimti sėklas ir sumalti jas į miltelius. Tuomet šiuos miltelius galima naudoti įvairioms naminėms priemonėms, pavyzdžiui, tinktūroms, kapsulėms ar arbatoms, gaminti. Taip pat galite įsigyti iš anksto paruoštų pienių produktų iš patikimų vaistažolių tiekėjų.

Norėdami pasigaminti tinktūrą, keletą savaičių mirkykite miltelius į stiprų alkoholį, pavyzdžiui, degtinę arba grūdų alkoholį, kad išgautumėte veikliuosius junginius. Po mirkymo laikotarpio mišinį perkoškite ir laikykite tamsaus stiklo butelyje. Šią tinktūrą galima vartoti per burną, laikantis rekomenduojamų dozavimo instrukcijų, siekiant palaikyti kepenų sveikatą ir pagerinti bendrą savijautą.

Dar vienas būdas vartoti pienės raktažolę – virti arbatą. Arbatinį šaukštelį susmulkintų arba miltelių pavidalo sėklų užplikykite karštu vandeniu ir palaikykite apie 10 minučių. Perkoškite skystį ir mėgaukitės šiltu, žemės skonio žolelių užpilu. Reguliariai vartojant pienių erškėtuogių arbatą galima palaikyti antioksidantų kiekį ir padėti palaikyti sveikas kepenis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors paprastai laikoma, jog daugeliui žmonių pieno raktažolė yra saugi, ji gali sąveikauti su tam tikrais vaistais arba turėti kontraindikacijų esant tam tikroms sveikatos būklėms. Visada geriausia pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ar žolininku prieš įtraukiant į savo sveikatos priežiūros rutiną pieno raktažolę ar bet kokią kitą vaistažolių priemonę.

Sužinoję, kaip rinkti ir panaudoti margainio gydomąsias savybes, galite panaudoti šio neįtikėtino augalo galią ir natūraliai pagerinti savo savijautą. Nuo kepenų sveikatos palaikymo iki antioksidacinės apsaugos – margainis yra vertingas bet kurios vaistažolių vaistinėlės priedas.

10. Dažniausiai užduodami klausimai apie margainio auginimą ir priežiūrą

Kaip ir bet kurio kito augalo atveju, auginant ir prižiūrint margainį, dar žinomą kaip pieno raugerškis, tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams gali kilti tam tikrų klausimų. Šiame skyriuje

atsakysime į keletą dažniausiai užduodamų klausimų apie šio unikalaus ir naudingo augalo auginimą ir priežiūrą.

1 klausimas: Per kiek laiko sudygsta margainis?
A: Margainio sėkloms sudygti paprastai prireikia maždaug 10-14 dienų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dygimo laikas gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip temperatūra, drėgmė ir sėklų kokybė.

2 klausimas: Kokia yra ideali Margainis auginimo aplinka?
A: Margainis puikiai auga gerai drenuojamoje dirvoje, kurios pH yra 6,0-7,0. Mėgsta saulę, bet gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Be to, šiam augalui reikia saikingo vandens kiekio, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir neperlaistyti.

3 klausimas: Kaip dažnai turėčiau laistyti savo margainį augalą?
A: Labai svarbu, kad dirva būtų nuolat drėgna, bet ne permirkus. Laistykite margainį kas 7-10 dienų, laistymo dažnumą keiskite priklausomai nuo oro sąlygų ir dirvožemio drėgmės lygio. Reguliariai tikrinkite viršutinį dirvos centimetrą ir laistykite, kai pajusite, kad jis sausas.

4 klausimas: Ar Margainis reikia specialiai tręšti?
A: Margainis yra palyginti nereiklus augalas, kai kalbama apie tręšimą. Paprastai jis gerai auga maistingomis medžiagomis turtingoje dirvoje, todėl jo gali nereikėti papildomai tręšti, jei prieš sodinimą dirva yra gerai paruošta. Tačiau, jei reikia, vegetacijos metu galite tręšti subalansuotomis organinėmis trąšomis, kad paskatintumėte sveiką augimą.

5 klausimas: Kaip apsaugoti margainį nuo kenkėjų ir ligų?
A: Laimei, margainis yra gana atsparus kenkėjams ir ligoms. Tačiau kartais grėsmę gali kelti tokie įprasti sodo kenkėjai kaip amarai ir šliužai. Reguliariai apžiūrėkite savo augalus ir nedelsdami spręskite bet kokias kenkėjų problemas naudodami ekologiškus kenkėjų kontrolės metodus. Tinkamas atstumas tarp augalų ir gera oro cirkuliacija taip pat gali padėti išvengti tokių ligų, kaip miltligė.

Atsakę į šiuos dažniausiai kylančius klausimus, būsite gerai pasirengę sėkmingai auginti ir prižiūrėti margainius. Atminkite, kad kiekvienas augalas yra unikalus, todėl stebėdami ir atsižvelgdami į jo specifinius poreikius galėsite sukurti klestintį ir gražų sodo priedą.

Paprastoji avietė – dvimetis augalas

Paprastoji avietė Lietuvos miškuose avietė yra dažnas dvimetis augalas. Jos stiebai – statūs, apvalūs, iki 120 cm aukščio, dygliuoti, lapai trilypiai, plunksniški, nelygiai dantyti, apačia pilka, o viršus – žalias. Avietės žydi gegužės – birželio mėnesiais baltais smulkiais žiedais, sukrautais žiedynuose.

Sudėtiniai vaisiai (šviesiai raudonos uogos) prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose. Šiuo metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, kurios auginamos soduose.

Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes pirmieji sužinojo graikai ir romėnai.

Vaistinei žaliavai renkamos prinokusios laukinių veislių uogos. Jos džiovinamos po skardiniu stogu arba džiovyklose, ypač gerai džiūsta saulėtomis dienomis 50-60 °C temperatūroje. Gerai išdžiūvusios uogos nesulimpa ir nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo, saldžiai rūgštoko skonio.

Aviečių uogose yra iki 10% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, pentozės ir kt.), iki 2,4% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, skruzdžių, salicilo, kaprono), mineralinių druskų (kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, jodo, vario), tanidų; vitaminų: askorbino rūgšties (vitamino C) – 30,0 mg%, B₁- 20 mg%, P-60 mg%, B2 – 0,07 mg%, PP- 0,3 mg%, karotino – 0,3 mg%, folinės rūgšties; 1,6% pektinų, purinų, eterinio aliejaus, fitosterino, kuris gydo nuo aterosklerozės. Sėklose yra 24% riebalų, o lapuose susikaupia daug vitamino C (800 mg%), organinių rūgščių, raugų ir mineralinių medžiagų.

Mineralinės medžiagos, esančios uogose, reikalingos organizmui kaip ir baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Jos reguliuoja organizmo skysčių osmosinį slėgį, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, apsaugo nuo aterosklerozės ir hipertonijos. Aviečių uogos malonaus aromato, skonio ir pasižymi daugeliu gydomųjų savybių.

Šviežios, virtos ar džiovintos uogos tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio. Gydomoji arbata ruošiama šitaip: du arbatinius šaukštelius džiovintų aviečių uogų reikia suberti į termosą, užpilti stikline verdančio vandens ir uždengti. Karštą arbatą patariama gerti nuo peršalimo, anginos, gripo, aukštos temperatūros.

Avietės tinka sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei.

Jos žadina apetitą, skatina skrandžio ir žarnyno veiklą. Avietės žiedadulkės organizmą tonizuoja, tinka nuo viduriavimo, taip pat dizenterijai gydyti kartu su kitais vaistais.

Bulgarų gydytojai aviečių lapus skiria nuo įvairių uždegimų, taip pat nuo skrandžio, žarnyno ir kvėpavimo takų ligų. Tibeto gydytojai vertina aviečių lapus, uogas bei ūglius ir skiria juos nuo neurastenijos, aukštos temperatūros.

Liaudies medicina rekomenduoja aviečių lapų arbata gydyti viršutinių kvėpavimo takų ligas, skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimą. Aviečių lapų užpilas ruošiamas šitaip: keturi arbatiniai šaukšteliai susmulkintų aviečių lapų užpilami dviem stiklinėmis verdančio vandens.

Užpilas geriamas po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Aviečių lapų vandeniniu užpilu (vieną dalį žaliavos reikia užpilti 10 dalių vandens) skalaujama gerklė sergant angina, gerklų ir kvėpavimo takų uždegimais.

Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų. Švenčionių vaistažolių fabrikas ruošia šias prakaitą varančias arbatas: a) po dvi dalis džiovintų aviečių uogų ir šalpusnio lapų ir viena dalis paprastojo raudonėlio žolės; b) po lygiai džiovintų aviečių uogų ir liepžiedžių.

Virdami arbatą namuose, imame du valgomuosius šaukštus pirmojo arba antrojo vaistažolių mišinio.

Jis suberiamas į termosą, užpilamas dviem stiklinėmis verdančio vandens, paskui perkošiamas ir geriama karšta arbata, ypač tinka nuo peršalimo, gripo, reumato ir kt.

Žmonės, kurie nori ilgiau ir daugiau vartoti aviečių, turėtų pasitarti su gydytoju, nes avietėse esti purinų, kurie gali pakenkti sergant inkstų uždegimu ir podagra. Avietės yra geras dietinis maistas, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Iš aviečių gaminamas kompotas, verdamos uogienės, sirupas, kisielius, džemas, spaudžiamos sultys ir kt. Ilgesniam laikui uogos sušaldomos.

Putinas

Šį krūmą galima aptikti Baltarusijos miškuose, upių slėniuose. Mūsų šalyje žinomos 7 laukinio putino rūšys, tačiau iki revoliucijos medicinos poreikiams teko įsivežti amerikietiško slyvalapio putino žievę. Mūsų šalies mokslininkai įrodė, kad šio augalo Tarybų Sąjungoje augančių rūšių žievės preparatai gydomojo poveikio stiprumu ne tik nenusileidžia, bet yra net pranašesni už importinę augalinę žaliavą.

Pavasarį putino krūmai labai gražūs, jie pasidengia dideliais baltų žiedų skėčiais. Gražūs jie ir rudenį, kai būna nusagstyti sultingų ryškiai raudonų blizgančių uogų kekėmis. Putino uogos, tiesa, kartokos, bet sušaldytos labai skanios. Medicinos tikslais vartojama pavasarį paruošta augalo žievė; joje rasta rauginių, dažinių medžiagų, dervų, organinių rūgščių, vitaminų.

Vertingas putino komponentas yra glikozidas viburninas, turintis savybę mažinti kraujagyslių spindį (siaurinti jas) ir stabdyti kraujavimą. Putino žievės ir uogų rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiąja savybe, organinės rūgštys padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, o karčiosios medžiagos stimuliuoja virškinimo organų sekrecinę funkciją. Putino žievė vartojama kaip raminantis, karščiavimą mažinantis, ir antimikrobinis vaistas, uogos kartu su valerijono šaknimi, amalo žole, levandos žiedais ir apynio spurgais — esant širdies ir kraujagyslių sutrikimams.

Putino uogos vartojamos kaip dietinis produktas, jos teigiamai veikia širdies veiklą, kaip polivitamininis, bendrai stiprinantis organizmą ir menkai šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas. Todėl ir dedama į polivitaminines arbatas, kurios vartojamos, kaip šviežiai paruošti antpilai ir nuovirai. Antpilui paruošti imama 1-2 valgomieji šaukštai uogų, jos sutrinamos, užpilama dviem stiklinėmis verdančio vandens, duodama pritraukti 4 valandas, iškošiama ir geriama per dieną (ypač sergant gastritu, kai yra sumažėjęs rūgštingumas).

Iš žiedų, surinktų gegužės birželio mėnesi, liaudies medicinoje vartojamas vandeninis nuoviras, kuris geriamas kosint, peršalus, esant dusuliui, vaikų egzemai, diatezėms. Praėjusio amžiaus rusų gydymo knygoje parašyta, kad „virtos su medumi uogos vartojamos nuo kosulio, atsiradusio nuo peršalimo, užkimimo, dusulio ir viduriavimo. žiedų ir uogų nuoviras yra gera skalavimo priemonė nuo užkimimo, krūtinės anginos ir kitų gerklės ligos priepuolių”.

Putino uogos žinomos ir kaip labai kokybiškas vitamininis, maistingas produktas. Jos vartojamos kulinarijoje kisieliams, želė, pyragų įdarams. Mordovijoje putino uogos plikinamos (šutinamos) ir džiovinamos, suvyniotos kopūsto lapus, rusiškoje krosnyje. Iš prinokusių uogų Ukrainos kaimuose verdamas putino uogų kisielius. Dažnai putino uogos vartojamos trintos su cukrumi. Kad sumažėtų jų kartumas, jos kaitinamos krosnelėje 120°C temperatūroje 1— 1,5 valandos. Uogos trinamos su cukrumi santykiu 1:1 ir prieš laikymą pasterizuojamos.

Trispalvė našlaitė yra vienametis arba dvimetis, žolinis augalas

Trispalvė našlaitė yra vienametis arba dvimetis, žolinis, iki 30 cm aukščio augalas. Jo liemeninė šaknis – šakota ir plona, o stiebas – tuščiaviduris. Lapai – paprasti, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai. Žiedai – puošnūs, trijų spalvų (violetinės, šviesiai violetinės ir geltonos). Jie išsiskleidžia balandžio mėnesį ir žydi iki rudens.

Lietuvoje našlaitė auga pamiškėse, dirbamose dirvose, smėlynuose, pievose.

Vaistinei žaliavai pjaunama žydinti augalo antžeminė dalis. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamose pastogėse arba palėpėse, taip pat nuo saulės apsaugotose vietose. Išdžiūvusios vaistažolės yra žalios, specifinio kvapo, gleivingo skonio. Gydymui galima vartoti pusantrų metų.

Žolėje yra flavonoidų (rutino), eterinio aliejaus, dažomųjų medžiagų, gleivių, saponinų, karotinoidų (antoksantino, flavoksantino, violaksantino, karotino), vitamino C (iki 300 mg%), antocianinių glikozidų, raugų, mineralinių druskų (iki 12%), organinių rūgščių.

Gydytojai trispalvės našlaitės preparatus skiria nuo įvairių uždegimų, kosulio, jais varo šlapimą. Našlaite gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Jos aktyviosios medžiagos stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, todėl ji tinka nuo bronchito, tracheito, laringito, bronchopneumonijos.

Iš našlaitės pagamintais vaistais gydomi šlapimtakių uždegimai.

Augalo dedama į vaistinių augalų mišinius, kuriais gydoma šlapimtakių akmenligė, kitos urologinės bei viršutinių kvėpavimo takų ligos.

Užpilui paruošti imama 20 g susmulkintos žaliavos ir užpilama stikline (200 ml) kambario temperatūros vandens, kaitinama 15 minučių verdančio vandens vonelėje, aušinama 45 minutes kambario temperatūroje, nukošiama, likusioji žaliava nusunkiama ir dar įpilama virinto vandens iki 200 ml.

Vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną.

Našlaitės arbatai paruošti imama 20 g susmulkintos žaliavos ir užpilama stikline verdančio vandens, kaitinama verdančio vandens vonelėje penkias minutes, ekstrahuojama 15 minučių, perkošiama ir vartojama po vieną valgomąjį šaukštą 3-5 kartus per dieną.

Liaudies medicinoje našlaite gydomas alerginis dermatitas, šlapiuojančios diatezės bei egzemos. Čia ypač tinka kompresai ir vonios. Žmonės taip pat gydo peršalimą, plaučių ligas, podagrą, reumatą ir kt.

Našlaitės vaistais nereikėtų piktnaudžiauti, nes gali pradėti pykinti, skaudėti galvą, vemti, todėl, prieš naudodami, pasitarkite su gydytoju.

Beržo juodasis grybas

Beržo juodasis grybas tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas ir ant kitų lapuočių medžių. Būdinga šiam grybui tai, kad jis auga tiktai ant sveikų kamienų. Šis grybas neturi formos. Paprastai jis gali būti didesnis ar mažesnis, suskilęs įvairiomis kryptimis ir įvairaus gylio plyšeliais; beveik juodos spalvos. Grybo masė kavinės spalvos, kietoka, be kvapo ir skonio.

Šio grybo nereikia maišyti su kitais ant beržų augančiais grybais, kurie paprastai turi formą, dažniausiai kanopos pavidalo, ir auga ant išdžiuvusių bei džiūstančių beržų.

Beržo juodasis grybas liaudies medicinoje nuo senų laikų vartojamas sergant piktybiniais navikais. Jau 1864 metais jį tyrinėjo žinomas farmakognostas G. Dragendorfas.

Pastaruoju metu šis grybas mokslinės medicinos yra pripažintas efektingu vaistu piktybiniams navikams gydyti. Pagal TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslinės tarybos 1956 m. instrukciją grybas rekomenduojamas vartoti sergant piktybiniais navikais visuose kūno organuose. Tačiau geriausią gydymo efektą duoda gydant skrandžio, plaučių vėžį. Pagal aukščiau minėtąją instrukciją grybas nesukelia organizme jokių pašalinių reiškinių.

Vaistams gaminti grybus galima rinkti visais metų laikais, tačiau šiek tiek efektingesnį veikimą turi surinkti anksti pavasarį ir rudenį.

Iš surinktų grybų tuojau galima daryti ekstraktą, o jei sudaromos jų atsargos, tai jie džiovinami ne aukštesnėje kaip 50° C temperatūroje ir saugomi ne ilgiau kaip 3—4 mėnesius. Šiuo metu jau pramoniniu būdu gaminamas preparatas (ekstraktas), vadinamas „Binčaga“, kurio dedama 2 arbatinius šaukštelius į vieną stiklinę vandens.

Naminiu būdu užpilas gaminamas taip. Grybas susmulkinamas (sutarkuojamas arba susmulkinamas mėsai malti mašinėle). Jei jis yra džiovintas, tai iš pradžių nuplaunamas virintu vandeniu, atvėsintu iki 45—50° C. Paskui reikia užpilti tokiu pačiu vandeniu ir palaikyti 3—4 valandas, kad jis suminkštėtų. Paskui vanduo nupilamas ir grybas susmulkinamas.

Susmulkinto grybo vieną tūrio dalį reikia užpilti penkiomis dalimis virinto šilto vandens (sunaudoti tą vandenį, kuriame grybas buvo pamerktas) ir laikyti 48 valandas. Paskui nukošiama per marlę, turinys išspaudžiamas ir išspaustas tirštesnis skystis sumaišomas su nukoštu skysčiu. Toks skystis tinka vartoti 3—4 paras. Šio skysčio per parą gerti po 3 stiklines nedideliais kiekiais, bet kokiu laiku

Vartojant grybą, reikia laikytis dietos — nevalgyti mėsiškų, aštrių, riebių valgių; geriausia pieniškas bei augalinis maistas. Vartojant grybą, negalima leisti į organizmą gliukozės ir penicilino, nes šis grybas jiems yra antagonistas