Category Archive Augmenija

Lokva – visžalis vaisinis medis arba krūmas, kilęs iš Rytų Azijos (Kinijos, Japonijos). Dėl kvapnių, sultingų oranžinių vaisių ir dekoratyvių didelių lapų vis dažniau auginamas Balkanuose, Viduržemio jūros regione, o šiltnamiuose ar kaip kambarinis augalas – ir Lietuvoje.

• Aukštis: Laukinėje gamtoje iki 10 m, vazone – 1,5–2,5 m.
• Lapai: Dideli (15–25 cm), standūs, tamsiai žali, viršuje blizgūs, apačioje lyg veltiniai.
• Žiedai: Maži, balti, kvapnūs, susitelkę kekėmis. Žydi rudenį–žiemą.
• Vaisiai: Geltoni arba oranžiniai, lyg nedideli slyvukai (1–8 cm), sultingi, saldžiarūgščiai, su didele sėkla. Sunoksta pavasario–vasaros pradžioje.**

Auginimo sąlygos

Priežiūra ir ypatumai

• Persodinimas: Jauniems – kasmet ar kas dvejus, vėliau kas 3–5 metus. Pasirinkite šiek tiek didesnį vazoną.
• Genėjimas: Formavimas po derliaus, nupjaunant ilgus, peržydėjusius ar tankius ūglius.
• Žydėjimas ir vaisiai: Žydi maždaug 3–5 metų amžiaus, tačiau namuose derliaus gali tekti laukti ilgiau, nebent papildomai apdulkinate žiedus patys (plonu teptuku).
• Apdulkinimas: Savaeigis, bet apsidulkina geriau turint 2–3 augalus.
• Kenksmingi veiksniai: Užmirkimas (šaknų puvimas), stiprios šalnos, kenkėjai – voratinklinės erkės, miltligė (dėl sausos aplinkos).
• Žiemą: Laikyti šviesiai, ne žemesnėje nei +5–8 °C, retai laistyti.

Vaisių ypatumai ir naudojimas

Dauginimas

• Sėklomis: Dažniausias būdas. Sudygsta iš šviežių vaisių per 2–4 savaites (sėti į drėgną substratą, laikyti šiltai, +20–25 °C).
• Auginiais: Įsišaknija sunkiau, tačiau įmanoma – pavasarį imami pusiau sumedėję ūgliai.
• Lokva – egzotiškas visžalis medis su skaniais, sultingais vaisiais.
• Lietuvoje tinkamas tik šiltnamiams, oranžerijoms ar dideliam šiltam kambariui/vazonui.
• Esminiai poreikiai: daug šviesos, neperlaistyti, vėsus ir šviesus (bet ne šaltas) žiemojimas.
• Vaisiai valgomi švieži, labai gaivūs ir maistingi.

Mandevila (dar vadinama Dipladenija) – tropinis vijoklinis augalas, garsėjantis sodriai rožiniais, baltais ar raudonais vaškiniu blizgesiu džiuginančiais žiedais ir tamsiai žaliais, blizgiais lapais. Natūraliai auga Pietų Amerikos miškuose, o Lietuvoje augalas laikomas kambarine ar lauko terasa/vazonu augale šiltuoju sezonu.

Pagrindinė priežiūra

Genėjimas ir formavimas

1. Pavasarį: Prieš vegetacijos pradžią (vasarį–kovą) apgenėkite išaugusius, per ilges stiebus – palikite 2/3 ilgio. Tai skatina šakojimąsi ir gausesnį žydėjimą.
2. Vasarą: Šalinti vystančius žiedus ir lapus, galima patrumpinti ypač besitęsiančius ūglius.

Žiemojimas

• Ramina žiemą: Rudeniop, atvėsus orams (<10°C), pernešti iš lauko į namus.
• Laikymas: Vėsioje (12–16 °C), bet šviesioje patalpoje. Laistyti minimaliai – tik tiek, kad substratas neišdžiūtų visiškai. Tręšti nereikia.
• Galima numesti dalį lapų – tai normalu.
• Pavasarį perkelskite į šiltesnę ir šviesesnę vietą, pradėkite daugiau laistyti ir tręšti.

Dauginimas

• Auginiais: Pavasarį arba vasaros pradžioje imami 10–12 cm stiebo auginiai be žiedų, pamerkiami į drėgną smėlį arba perlitą, laikyti +20–24 °C. Įsišaknija per 3–6 savaites.
• Sėklomis: Retai taikoma, auginiai – gerokai efektyviau.

Dažniausios problemos

Patarimai sėkmei

1. Nenaudokite šalto vandens laistymui – mandevila jautri temperatūros svyravimams.
2. Nepamirškite trąšų žydėjimo metu – be papildų žydi silpnai.
3. Vasarą lauke – ideali vieta! Tik saugokite nuo lietaus, stipraus vėjo ir vidurdienio saulės.
4. Saugokite vaikus ir augintinius – mandevila nuodinga prarijus lapus ar stiebus.
5. Poilsio periodas būtinas – be jo kitais metais žiedų bus mažai ar visai nebus.

• Mandevila žavi žiedų gausa ir ilgu žydėjimu, bet reikalauja:
  • daug šviesos ir šilumos
  • reguliarus, bet ne per gausus laistymas
  • poilsis žiemą vėsioje vietoje
  • vijokliui būtinas atrama ir formavimas
  • reguliarus tręšimas žydėjimo sezono metu.
• Tinkamai prižiūrima suteikia žiedų nuo ankstyvos vasaros iki vėlyvo rudens!

Medinilė (Medinilla magnifica) – itin dekoratyvus kambarinis augalas, garsėjantis itin įspūdingais, rožiniais, kabančiais žiedynais, primenančiais egzotiškus varpelius ar vynuogių kekes. Šis Filipinų miškų epifitinis augalas mėgsta šilumą, šviesą ir nemažą oro drėgmę, tačiau suteikia išskirtinį tropinį įspūdį kiekvienuose namuose.

Bendros savybės

• Aukštis: 60–150 cm vazone.
• Lapai: Dideli, stori, odiški, tamsiai žali su aiškiomis gyslomis.
• Žiedynai: Įspūdingi, rausvi ar rožiniai, žydi pavasarį–vasarą (dažnai apie 2–3 mėn. per metus).

Auginimo sąlygos

Persodinimas, genėjimas, poilsis

• Persodinimas: Kas 2–3 metai anksti pavasarį į šiek tiek didesnį vazoną. Gali mėgti ankštą vazono erdvę.
• Genėjimas: Apdžiūvusius ar pasenusius žiedynus ir lapus rekomenduojama nupjauti po žydėjimo.
• Poilsio periodas: Po žydėjimo augimą sulėtina, sumažinti tręšimą ir laistymą, laikyti vis tiek šviesiai ir šiltai.

Dauginimas

• Auginiais: Pavasarį nupjauti viršūninį ar šoninį ūglį su bent 2–3 lapeliais, pamerkti į drėgną substratą (perlitą, durpes), uždengti plėvele ar mini šiltnamiu. Įsišaknija per 4–8 savaites.
• Sėklomis – labai retai taikoma, dažnai efektyviau naudoti auginius.

Problemos ir priežiūra

Patarimai sėkmei su medinile

1. Venkite dažnos vietos keitimo – nemėgsta perstatymo, ypač žydėjimo metu.
2. Nepersodinkite per dažnai: mėgsta ankštą vazoną, bet substratas turi būti šviežias, laidus orui.
3. Po žydėjimo sumažinkite laistymą ir nenaudokite trąšų, kad augalas galėtų atsigauti.
4. Genėkite saikingai, tik nupjaukite senus žiedynus.
5. Vasarą galima laikyti lauke, šiltame, apsaugotame nuo tiesioginės saulės (gilioje paunksmėje), bet saugoti nuo lietaus.

• Medinilė – prabangus, egzotiškas žydintis augalas tropiniam įspūdžiui namuose.
• Esminiai reikalavimai: daug netiesioginės šviesos, šiluma ir drėgna aplinka, laidi drėgmei substratas, reguliarus tręšimas žydėjimo metu.
• Nepatinka šalti skersvėjai, sausas oras, aktyvus perkėlimas vietoje ir persodinimas be reikalo.
• Žydi gausiai ir ilgai, jei laikomasi visų šių taisyklių!

Mimoza – dažniausiai vartojamas vardas botanikoje nėra vienareikšmis, nes gali reikšti kelias augalų rūšis. Populiariausia ir lengviausiai atpažįstama – Mimosa pudica (drovinė mimoza, liestukė), garsi tuo, kad palietus lapai greitai susiskleidžia (judri mimoza). Lietuvoje dar dažnai „mimozomis“ neteisingai vadinamos pavasarinės geltonžiedės akacijos (pvz., Acacia dealbata), kurios nėra tikrosios mimozos.

Žemiau aprašoma būtent Mimosa pudica – populiarus, lengvai auginamas kambarinis augalas-mokslo stebuklas.

Trumpas apibūdinimas

• Kilmė: Pietų Amerika (Brazilija), paplitusi tropikų ir subtropikų zonoje.
• Aukštis: 20–50 cm (vazone paprastai mažesnė).
• Lapai: Smulkūs, sudėtiniai, šviesiai žali, intensyviai reaguoja į prisilietimus, drebulę ar šviesos pokyčius, susiskleidžia.
• Žiedai: Maži pūkuoti, šviesiai violetiniai ar rožiniai rutuliukai.
• Augimo pobūdis: Daugiamečiai, dažniausiai auginami kaip vienmečiai dėl trumpos gyvavimo trukmės.

Auginimo taisyklės

Priežiūros bei problemų patarimai

• Nelikite su tiesioginiu vandens pertekliumi – šaknys pūva. Laistykite tada, kai žemės paviršius pradeda džiūti.
• Nepatinka skersvėjai ar dažnas judinimas. Kuo dažniau liečiama, tuo daugiau energijos išeikvoja ir augimas, žydėjimas lėtėja.
• Žiema: Augimas lėtesnis, sumažinti laistymą ir netręšti, nepalikti arti vėsių langų.
• Kenkėjai: Gali užpulti amarai, smulkūs voratinkliniai erkės. Jei lapai susisuka, pagelsta – patikrinti ar nėra kenkėjų.

Dauginimas

• Sėklomis: Geriausias ir lengviausias būdas. Sėklos sudygsta po 5–14 dienų +22–26°C temperatūroje. Augalai žydėti pradeda jau vasarą.
• Auginiais praktiškai nenaudojama, nes sunkiai įsišaknija ir dažnai nežydi.
• Mimosa pudica – kambario augalas, garsėjantis jautrumu (lapų susiskleidimu), žaismingais žiedais ir nereiklumu.
• Svarbiausi poreikiai: šviesa, šiluma, pastovi drėgmė (bet be užmirkimo), ramybė (mažiau liesti!).
• Dažniausiai auginamas kaip sezoninis egzempliorius iš sėklų, nes peržiemoti sunku (patamsyje nyksta, be to, dažnai perauga ir pradeda gesti).

Monarda – daugiametis, aromatingas, dekoratyvus augalas, Lietuvoje vertinamas tiek dėl spalvingų bei ilgai žydinčių žiedų, tiek dėl gydomųjų bei kulinarinių savybių. Šio augalo žiedai traukia bites, drugelius, žiedai primena liepsneles, dažniausiai raudonos, violetinės, rožinės spalvos.

Svarbiausios auginimo taisyklės

Priežiūra

• Laistymas: Reikia reguliariai, ypač vasarą per sausras. Vengti užmirkimo.
• Tręšimas: Pavasarį rekomenduojama papildyti komposto ar subalansuotomis trąšomis gėlėms. Nereikia pertręšti – lapai augs, žiedai menks.
• Ravėjimas: Iš pradžių reikės ravėti, vėliau vešlus kerai užgožia piktžoles.
• Dauginimas: Geriausia kas 3–4 metus kerą dalyti pavasarį arba rudenį, nes sena monarda ima žiemoti blogiau, skursta, mažiau žydi.
• Apkarpymas: Po žydėjimo nupjauti žiedynus – gali paskatinti antrinį žydėjimą ar stabdyti savaiminį išsėjimą.

Dažniausios problemos

Dauginimas

• Dalijimu – lengviausias ir efektyviausias būdas (pavasarį/rudenį).
• Sėklomis: Dažniau naudojamas selekcijoje (sėklomis žydėjimo laukti ilgiau, gali nesikartoti veislės ypatybės).

Naudojimas

• Gėlynuose: Puikus foninis augalas, dera su rudbekijomis, kraujažolėmis, flioksais, ežiuolėmis.
• Arbatai/kulinarijai: Naudojami žiedai ir lapai (kvapas šiek tiek primena citrusinius vaisius).
• Vabzdžių traukai: Bitėms, kamanėms, drugeliams ypač mėgstamas augalas.

Žiemos atsparumas

• Dauguma veislių žiemoja labai gerai, tačiau, jei žemė sunki, šlapia – gali iššalti. Mulčiavimas suteikia papildomos apsaugos.
• Gali atželia iš šaknų net po švelnios žiemos be papildomos dangos.
• Monarda – nereikli, ilgaamžė, aromatinga daugiametė gėlė, žydinti nuo vidurvasario iki rudens.
• Pagrindinis rūpestis: vieta saulėta, žemė puri ir drėgnoka, reguliariai atnaujinti kerą dalinimu, saugoti nuo miltaūgės.
• Naudinga ne tik grožiui, bet ir vabzdžių traukai bei virtuvei ar arbatoms.