Category Archive Augmenija

Kambarinės gėlės – tai augalai, auginami namuose, biuruose ar kituose vidaus patalpose. Jie ne tik puošia interjerą, bet ir gerina orą, sukuria jaukesnę aplinką, mažina stresą.

Populiariausios kambarinių gėlių rūšys

Kambarinėms gėlėms svarbi pagrindinė priežiūra

1. Šviesa
   • Dauguma mėgsta išsklaidytą šviesą (ne tiesioginę saulę).
   • Šešėliuose tinkamos: zamiokulkas, sansevjera, chlorofitas, kai kurios palmės.
2. Laistymas
   • Geriau per mažai nei per daug – perlaistymas dažna klaida.
   • Vasarą laistoma dažniau, žiemą – rečiau.
3. Oro drėgmė
   • Daugumai patinka padidinta oro drėgmė (purškimas, drėkintuvai).
4. Tręšimas
   • Pavasarį ir vasarą tręšti kas 2–4 savaites (universalios trąšos arba pagal rūšį).
5. Persodinimas
   • Jauni augalai – kasmet, didesni – kas 2–3 metus.
   • Svarbu naudoti tinkamą substratą (pvz., sukulentams, orchidėjoms, palmėms – skirtingas).

Trumpi patarimai pradedantiesiems:

• Pradėkite nuo nereiklių rūšių: zamiokulkas, sansevjera, chlorofitas, fikusas, kaktusai.
• Nelaikykite augalų virš radiatorių ar skersvėjyje.
• Stebėkite augalo lapus – jie dažnai pirmieji „praneša“ apie problemas (gelsta, ruduoja, džiūsta).

Ananasas – egzotiškas, lengvai atpažįstamas bromelijų šeimos augalas, kurį galima sėkmingai auginti namuose ne tik dėl dekoratyvių lapų, bet ir dėl tikimybės sulaukti mažo, valgomo vaisiaus. Populiariausi kambarinių ananasų kultivarai – „Variegatus“, „Bracteatus“, „Champaca“, taip pat iš parduotuvės ananaso viršūnės išauginti augalai.

1. Vieta ir šviesa

• Ryški, išsklaidyta šviesa – ananasui reikia daug šviesos, bet tiesioginė saulė ypač karštomis valandomis gali nudeginti lapus.
• Jei šviesos maža, lėtėja augimas, silpnėja lapų spalva.

2. Temperatūra

• Geriausia – 22–28 °C, žiemą – ne žemiau 18 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų!

3. Laistymas

• Laistykite vidutiniškai: substratas turi būti šiek tiek drėgnas, bet ne šlapias.
• Vandenį pilkite ir į lapų rozetę (centrą), bet neleiskite vandeniui užsistovėti.
• Žiemą laistykite mažiau – tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta.

4. Oro drėgmė

• Ananasai mėgsta padidintą oro drėgmę – periodiškai purkškite lapus, ypač jei šildomas oras.
• Venkite vandens užsistovėjimo vazonėlyje.

5. Dirva ir vazonas

• Tinka purus, vandeniui laidus bromelijoms skirtas substratas – galite maišyti universalią žemę su durpėmis, perlitu, stambiais smėliu.
• Vazonas turi turėti gerą drenažą.

6. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens kas 2–3 savaites tręškite bromelijoms arba universaliomis trąšomis.
• Trąšas kartais galima pilti ir į rozetę, bet daugeliu atvejų pakanka tręšti šaknis.

7. Persodinimas

• Persodinkite anksti pavasarį, kai šaknys užpildo vazoną.

8. Dauginimas

• Dauginama „vaikučiais“ (atžalomis, užaugusiomis šalia pagrindinio augalo) arba iš parduotuvinio ananaso viršūnės.
  • Nupjaukite viršūnę, nuvalykite perteklinius lapelius, palaikykite vandenyje arba durpėse, kol išleis šaknis.
  • Įsišaknijus sodinkite į lengvą žemę.
• Vaisius subręsta tik po 2–3 metų.

9. Žydėjimas ir derlius

• Dažniau „priverstinai“ paskatinama žydėti: į rozetę kelias dienas pilkite etileno šaltinį (pvz., įdėkite obuolį po maišeliu kartu su ananasu).
• Vaisius subręsta per 4–6 mėnesius po žydėjimo.

Dažnos problemos ir patarimai

• Lapų galiukai ruduoja – per sausas oras arba per daug trąšų.
• Vaisius nesusiformuoja – stinga šviesos arba augalas per jaunas.
• Gelsta lapai – perlaistymas, bloga dirva.

Ananasas mėgsta šilumą ir daug šviesos, vidutinį laistymą ir drėgną orą. Per kelis metus gali užauginti valgomo vaisiaus, o priežiūra nesudėtinga!

Kambarinių augalų augintojai dažnai susiduria su įvairiais kenkėjais. Laiku atpažinti ir tinkamai reaguoti svarbu, nes kenkėjai ne tik silpnina augalą, bet ir gali išplatinti ligas. Pateikiu svarbiausią informaciją apie populiariausius kambarinių gėlių kenkėjus, jų požymius ir kovos priemones.

Pagrindiniai kenkėjai ir jų požymiai

1. Skydamariai (Coccoidea)

• Mažos, rusvos ar pilkšvos, kietu kiautu dengiamos „gumburėliai“ ant stiebų ir lapų apatinės pusės.
• Lapai gelsta, džiūsta, augalai lėtai auga.

2. Amarai (Aphidoidea)

• Mažyčiai, žalsvi, gelsvi, juodi ar raudonai rožiniai kenkėjai, dažnai telkiasi ant jaunų ūglių, lapų ar pumpurų.
• Deformuojasi lapai, augalas sulėtina augimą, gali būti lipnių išskyrų („medaus rasa“).

3. Voratinklinės erkutės (Tetranychidae)

• Itin smulkūs kenkėjai, sunkiai pastebimi plika akimi, dažniausiai atsiranda sausose, šiltose patalpose.
• Lapuose atsiranda blyškių dėmelių, vėliau gali matytis plonas voratinklis, lapai džiūsta, tampa pilkšvi ar bronziniai.

4. Tripsai (Thysanoptera)

• Smulkūs, ilgi vabzdžiai su sparneliais, dažnai pastebimi kaip juodos ar gelsvos juostelės palei lapų gyslas.
• Lapų paviršius tampa sidabriškai dėmėtas, patepa išmatomis.

5. Baltasparniai (Aleurodidae)

• Maži balti „drugeliai“, lengvai pakyla purtant augalą.
• Lapų paviršius lipnus, gelsta, augalas lėtai auga.

6. Miltuotieji skydamariai (Pseudococcidae)

• Mažos, baltos, vatos gumulus primenančios kolonijos ant lapų ar stiebų pažastų.
• Lapai deformuojasi, augimas sulėtėja.

7. Dirvinės muselės (“fungus gnats”, Sciaridae)

• Maži, juodi, muselių pavidalo vabzdžiai, dažnai skraido apie žemės paviršių arba puode.
• Pavojingiausios jų lervos – gali pažeisti augalų jaunų šaknų sistemas.

Prevencija ir kova

1. Izoliuokite naujus augalus 1–2 savaitėms prieš pastatant šalia kitų.
2. Rūpinkitės higiena – reguliariai šalinkite dulkes, nudžiūvusius lapus, persodinant – tik švari žemė ir vazonai.
3. Stebėkite augalus – kuo anksčiau pastebėsite pažeidimus, tuo lengviau pašalinsite kenkėjus.
4. Plaukite lapus po šiltu dušu ar muilo tirpalu (ypač mažas kolonijas pradiniame etape).
5. Naudokite insekticidus arba natūralias priemones – muilo tirpalą, išrūgų vandenį, spirituotus vatos tamponus.
6. Oro drėkintuvai padės išvengti erkučių atsiradimo, nes jos renkasi sausą orą.
7. Lipnios gaudyklės padeda nustatyti kenkėjų kiekį ir, iš dalies, sumažinti skraidančiųjų populiaciją.

Kambarinius augalus dažniausiai puola: skydamariai, amarai, miltuotieji skydamariai, tripsai, erkutės bei baltasparniai. Svarbiausia – augalų stebėsena, prevencija ir greita reakcija atsiradus pirmais požymiais.

Kanų augalai dažniausiai pakankamai atsparūs, tačiau gali būti pažeisti tiek ligų, tiek kenkėjų. Pateikiu išsamiausią apžvalgą apie dažniausiai pasitaikančias kanų ligas, požymius ir priežiūros priemones:

1. Virusinės ligos

• Mozaikos virusas (Canna yellow mottle, Canna yellow streak):
  • Lapuose išryškėja šviesios, geltonos ar baltos dėmės, juostos ar raštai.
  • Lapai dažnai susiraukšlėja, tampa deformuoti, augalas lėtai auga, blogai žydi.
  • Gydymo nėra – būtina užkrėstus augalus šalinti, nenaudoti jų dauginimui.
  • Virusus dažnai perneša amarai.

2. Bakterinės ligos

• Bakterinė puvinė (bacterial soft rot):
  • Gumbai minkštėja, pradeda pūti, gali skleisti nemalonų kvapą.
  • Būdingas staigus augalo vystymosi sulėtėjimas ar nykimas.
  • Pažeistus gumbus būtina šalinti, likusius – apdoroti fungicidais ir džiovinti.

3. Grybelinės ligos

• Pilkoji puvinė (Botrytis):
  • Lapai, stiebai ar žiedai ima rudoti, pasidengia pilkais pūkeliais.
  • Dažniausiai pasireiškia, kai per drėgna, prasta ventiliacija.
  • Šalinti pažeistus augalo dalius, pagerinti oro cirkuliaciją, naudoti fungicidus.
• Šaknų/trūnėsio puvinys (Fusarium, Pythium ir kt.):
  • Lapai gelsta, vysta, gumbai pūva.
  • Dažniausia priežastis – užmirkęs gruntas!
  • Būtina sumažinti laistymą, pagerinti drenažą, naudoti fungicidus.

4. Lapų dėmėtligė

• Ant lapų pasirodo rudos, pilkos arba juodos dėmės, dėmėtose vietose audiniai išdžiūva.
• Sukelia įvairūs grybai.
• Nukirpkite pažeistus lapus, venkite drėkinti lapų, esant reikalui – purkškite fungicidu.

Prevencija ir pagrindinė priežiūra:

• Negausiai laistyti, neperlaikyti žemės.
• Sodinant naudoti tik sveikus ir švarius gumbus.
• Jei pastebėjote ligotus augalus ar jų dalis – šalinkite iš karto.
• Užtikrinti gerą oro cirkuliaciją tarp augalų.
• Dezinfekuoti įrankius po kontakto su ligotais augalais.
• Prireikus naudoti fungicidus bei kitus apsaugos produktus pagal augalų ženklinimą.

Dažniausi kenkėjai:

• Amarai – siurbia sultis ir perneša virusus.
• Šliužai ir sraigės – graužia lapus.
• Voratinklinės erkutės – palieka šviesius taškelius ir voratinklį ant lapų.

Sveikoms kanoms svarbiausia – neperlaistoma, puri žemė, švarūs sodinukai, gera oro cirkuliacija ir reguliarus augalų stebėjimas. Pastebėjus požymius – imkitės veiksmų kuo anksčiau.

Karpažolės (Euphorbia) – labai plati augalų grupė: nuo smulkių kambarinių sukulentų iki milžiniškų lauko krūmų ar net panašių į kaktusus augalų. Dažniausiai auginamos kambariuose – Euphorbia milii (erškėtrožė), Euphorbia pulcherrima (puansetija), Euphorbia trigona ir kt.

1. Šviesa

• Labai mėgsta šviesą – kuo daugiau šviesos, tuo geriau (saulėta palangė labai tinka).
• Šešėlyje stiebiasi ir „išretėja“.

2. Temperatūra

• Geriausia – 18–24 °C
• Žiemą galima vėsesnė – ne mažiau kaip 13–15 °C.
• Saugoti nuo skersvėjų ir šalčių.

3. Laistymas

• Karpažolės – sukulentai, todėl vandens reikia labai taupiai.
• Laistyti tik tada, kai žemė pilnai išdžiūsta (vasarą – kas 1–2 savaites, žiemą – dar rečiau).
• Svarbu: neperlaistyti! Užmirkus šaknims – greit pūva.

4. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rudens kartą per mėnesį trąšos sukulentams ar kaktusams.
• Žiemą netręšti arba daryti pertrauką.

5. Dirva

• Vazoninė žemė kaktusams ar sukulentams – labai gerai drenuota, smėlinga.
• Galima įmaišyti trupinį žvyro ar perlito.

6. Persodinimas

• Jauni augalai – kasmet, vyresni – kas 2-3 metus.
• Aktyviausias augimo laikas – pavasaris.

7. Dauginimas

• Lengviausiai stiebo auginiais (pavasarį arba vasarą).
• Nupjovus auginį, kelias valandas palaikyti, kad nulašėtų pieno sultys, tada sodinti į sausą substratą.

8. Svarbu žinoti!

• Pieno sultys nuodingos – reikėtų dirbant su karpažolėmis mūvėti pirštines, jei pateko ant odos – nuplauti.
• Nepatikti šalia vaikų ar augintinių.

Dažniausios problemos:

• Puvimas – dėl perlaistymo.
• Svyra stiebai, trapūs lapai – trūksta šviesos.
• Lapų dėmės, augalo apatija – peršalimas arba per šlapia žemė.

Karpažolės – itin nereiklūs, gražūs sukulentai. Užtenka daug šviesos, labai saikingai laistyti, persodinti tik kai reikia, laikytis saugumo dirbant.