Category Archive Augmenija

Ąžuoliukas (Quercus robur – paprastasis ąžuolas, Quercus rubra – raudonasis ir kt.) – Lietuvoje vienas gražiausių ir stipriausių medžių, kurį nesunkiai galima užsiauginti pačiam net iš paprastos gilės! Tai nuostabus „iš sėklos – į medį“ eksperimentas vaikams ar visai šeimai.

1. Gilės paruošimas

• Rinkite ką tik nukritusias, sveikas gilės (rugsėjis–spalis). Nenaudokite sudžiūvusių, skylėtų ar išdžiūvusių, nes jos retai sudygsta.
• Patikrinimas: įdėkite į vandenį – nuskendusias sodinti, plūduriuojančias – išmesti.

2. Stratifikacija (šaldymas)

Norint, kad gilė sudygtų, jai reikia „žiemoti“:

• Laikymas šaldytuve:
  • Įdėkite giles į drėgną samaną, popierinį rankšluostį, durpes ar smėlį, uždėkite į plastikinį maišelį ir 2–3 mėn. laikykite šaldytuve (+2–+6 °C).
  • Periodiškai patikrinkite, ar nesupelijo, nesusidariusi drėgmės perteklius.
• Arba sėkite rudenį tiesiai į lauką ar vazonėlį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas į vazonėlį

• Sėkite pavasarį (kovo–balandžio mėn.) iš šaldytuvo ištrauktas giles.
• Sodinkite žemyn smailiu galu (daigelio vieta turėtų būti viršuje, gilė vos vos išsikišusi arba 1–2 cm padengta žemėmis).
• Naudokite purią, derlingą, drėgną žemę, vazonėlyje drenažo skylutė.
• Skirtingas giles sodinkite atskirai (po 1 vazonėlį).

4. Daiginimas ir priežiūra

• Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Žemė – visada šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.
• Daigai pasirodo po 2–8 savaičių priklausomai nuo rūšies ir sąlygų.
• Galima pradžioje daiginti ir tarp drėgnų popierinių rankšluosčių/plastiko, vėliau persodinti į žemę.

5. Sodinimas į lauką

• Kai sodinukas paauga iki 10–15 cm aukščio ir turi 4–6 tikrus lapelius (paprastai vėliau pavasarį arba antrais metais), sodinkite į nuolatinę vietą.
• Parinkite neužmirkstančią, saulėtą vietą, toliau nuo pastatų, takų ir kitų medžių – ąžuolas mėgsta erdvę.
• Jei pirmais metais lauke – mulčiuokite, saugokite nuo graužikų (pvz., tinkliuku), laistykite per sausras.

Patarimai:

• Pradžioje auginkite kelis sodinukus – ne visos gilės sudygsta ar visi sodinukai prigyja.
• Jauni sodinukai lėtai auga (pirmais metais gali sudaryti tik stiprią šaknį).
• Apsaugokite sodinuką nuo išdžiūvimo, šilumos stygiaus ar užmirkimo.
• Sodinant pradėkite kuo greičiau – gilės greit praranda daigumą.

Rudenį surinkite sveikas giles, laikykite šaldytuve ar pasėkite į lauką/vazonėlį, pavasarį sodinkite į vazoną ar tiesiai į dirvą – laistykite, stebėkite ir kantriai laukite daigo. Užaugęs ąžuoliukas taps nuostabiu gamtos paminklu!

Kaštono (dažniausiai – paprastojo kaštono, Aesculus hippocastanum) užsiauginimas iš sėklos (riešuto) – puikus, įdomus eksperimentas ir vaikams, ir suaugusiems! Galima auginti tiek lauko (jei yra vietos), tiek bent pirmus metus vazone kambaryje ar lauke. Pateikiu žingsnis po žingsnio vadovą:

Kaip užsiauginti kaštoną iš sėklos?

1. Paruoškite sėklas

• Rinkite šviežias, švarias kaštonų sėklas rudenį (spalį–lapkritį), vos iškritus iš kevalų.
• Jokiu būdu nenaudokite išdžiūvusių ar senų riešutų – jie neprigis.

2. Sėklų „žiemojimas“ (stratifikacija)

• Kaštonų sėkloms būtinas šaltasis periodas!
• Sėklas sudėkite į drėgną smėlį, samaną ar durpes ir laikykite 2–4 mėnesius šaldytuve (temperatūra +2–+5 °C).
• Arba sėkite lauke vazonėlyje, dėžutėje (rudenį), kur natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas

• Pavasarį (kovo–balandžio mėn.) paimkite sėklas iš šaldytuvo.
• Į vazoną su lengva, puria žeme arba sode (jei nori lauke), sodinkite 3–5 cm gyliu, plataus galu žemyn.
• Palaistykite ir padėkite šiltai, šviesiai (ne tiesiog saulėje).

4. Daiginimas

• Dygimas gali užtrukti 2–6 savaites.
• Žemė visada turi būti drėgna, bet nepermirkyta!
• Kai pasirodo daigas, laikykite šviesioje vietoje.

5. Auginimas

• Jauną sodinuką pirmais metais galite laikyti vazonėlyje.
• Persodinti į lauką rekomenduojama rudenį arba kitą pavasarį.
• Jei norite auginti kambarį ilgiau – pasirinkite didesnį vazoną, užtikrinkite šviesą, reguliarų, bet saikingą laistymą.

6. Persodinimas į lauką

• Kaštonas užauga galingu medžiu – rinkitės jam vietą toliau nuo statinių, takų; šaknys galingos!
• Persodinant nebūtina nuimti visų žemių – žiūrėkite, kad nepažeistumėte pagrindinės šaknies.

Patarimai:

• Pirmos žiemą jauni sodinukai jautrūs šalčiui – lauke mulčiuokite arba laikykite vazonėlį vėsioje, bet neprisšalančioje patalpoje.
• Augant kambarį dažnai reikia didesnės šviesos (tinka pietinė palangė).
• Kaštone augantis iš sėklos žydi po dešimtmečio ar vėliau.
• Galima eksperimentuoti ir su valgomuoju kaštonu (Castanea sativa), tačiau jis labiau jautrus šalčiui ir reikalauja kitokių sąlygų.

Rudenį surinkite šviežias kaštono sėklas, „palaikykite“ jas šaldytuve ar lauke iki pavasario, pasodinkite į purią žemę, laistykite ir laukite daigo – o užaugęs, tinkamai prižiūrimas, kaštonas taps įspūdingu medžiu!

Kaktusai – vieni nereikliausių ir populiariausių kambarinių augalų. Jie ne tik įdomūs, bet ir labai tinka pradedantiesiems ar užsiėmusiems žmonėms. Svarbiausia – suprasti jų kilmę: daugumai rūšių reikia daug šviesos, sauso oro, daug šilumos ir minimaliai vandens.

Svarbiausi kaktusų auginimo principai

1. Šviesa

• Kaktusai mėgsta daug šviesos, dažnai net tiesioginę saulę! Idealu – pietinė, vakarinė arba rytinė palangė.
• Jei trūksta šviesos – stiebiasi, deformuojasi, išblunka, nustoja žydėti.

2. Temperatūra

• Augimo metu: 20–30 °C, bet pakenčia ir aukštesnę.
• Ramybės periodu (žiemos metu) daugumai rūšių tinka vėsesnė (10–15 °C) vieta, ypač jei norisi žydėjimo.

3. Laistymas

• Pavasarį–rudenį: kai žemė visiškai išdžiūsta, gausiai palaistyti (apytikriai kas 1–2 sav., vasaros karštyje dažniau).
• Žiemą: laistyti minimaliai arba visai nelaistyti – tik jei labai pradžiūsta.
• Svarbiausia: neišmirkykite! Užteks gerai pralaidžios žemės ir drenažo.

4. Dirva ir vazonas

• Speciali kaktusų žemė arba mišinys: universalios žemės + smėlio (arba perlito, smulkinto žvyro) + truputis komposto.
• Vazonas su skylutėmis drenažui, dugne – keramzito ar žvyro sluoksnis.

5. Oro drėgmė ir vietos

• Kaktusai mėgsta sausą orą, nereikia purkšti lapų.
• Nepatinka kondensatas, per arti virtuvės langų, vietos virš radiatorių (per karšta, išdžiovina šaknis).

6. Tręšimas

• Augimo metu (balandis–rugpjūtis) – kartą per mėnesį specialiomis trąšomis kaktusams.
• Rudenį ir žiemą netręšti!

7. Persodinimas

• Jauni – kasmet, seni – kas 2–4 metus (kai šaknys išlenda pro vazoną).
• Geriausia – pavasarį, kai jau ili aktyviai auga.

8. Ramybės periodas

• Nuo spalio–lapkričio visiems kaktusams reikia ramybės: laikyti šviesiau, vėsiau, nelaistyti ar laistyti minimaliai.
• Poilsis būtinas, kad kaktusas galėtų žydėti!

Dažnos problemos

• Minkštėja, pūva stiebas – perlaistymas.
• Stiebiasi, blyškėja, deformuojasi – trūksta šviesos.
• Ruduoja, dėmės – nudegimai ar grybinės ligos (per didelė drėgmė).
• Nustoja augti – per mažai šilumos/šviesos arba trąšų.

Patarimai

• Nepalikite vandens lėkštėje po vazonu!
• Persodindami naudokite pirštines – kai kurios rūšys labai dygliuotos.
• Nepertręškite – kaktusams reikia mažai maisto medžiagų.
• Norint žydėjimo, ŽIEMĄ duokite poilsio!

Daug šviesos, mažai vandens, geras drenažas, vėsus ramybės periodas – ir jūsų kaktusai klestės metų metus!

Kaladis (Caladium) – tai nuostabių spalvų ir raštų kambarinis svogūninis augalas, dar vadinamas „angelų sparnais“ ar „dramblių ausimis“. Žavi įspūdingais, širdelės formos, plonais, margintais lapais: baltais, rožiniais, žaliais, raudonais ar margais. Kaladžiai puikiai tinka egzotikai interjere ar balkone vasarą!

Pagrindiniai priežiūros principai

1. Šviesa

• Kaladis mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą.
• Saulė gali deginti lapus, pavėsyje išblunka spalvos, silpnėja augimas.
• Tinka rytinė ar vakarų palangė, saugoma nuo vidurdienio saulės.

2. Temperatūra

• Šilumamėgis: optimali 20–26 °C, venkite vėsos (žemiau 16 °C augalas skursta).
• Netoleruoja skersvėjų ir šalnų (auginant lauke – tik po šalnų!).

3. Laistymas

• Aktyviojo augimo metu (balandis–spalis) reguliariai laistykite, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne permirkusi.
• Laistyti minkštu, kambario temperatūros vandeniu.
• Per poilsio (ramybės) periodą svogūnus laikyti SAUSAI!

4. Oro drėgmė

• Kaladis mėgsta padidintą oro drėgmę – purkškite lapus, vazoną statykite ant drėgnų akmenukų.
• Jei oras labai sausas – lapų galiukai džiūsta.

5. Dirva ir vazonas

• Puri, lengva, humusinga dirva (pvz., universali žemė su durpėmis, perlitu, trupučiu komposto).
• Būtinai geras drenažas, kad šaknys „nekvėpuotų“ per drėgną žemę.

6. Tręšimas

• Aktyviai augant (balandis–rugsėjis) kas 2–3 savaites trąšomis dekoratyviniams lapams.
• Ramybės metu netręšti.

7. Ramybės periodas

• Lapams numirus (spalio–lapkričio mėn.), laistymą visiškai nutraukite – svogūnai PERŽIEMOJA SAUSAI, vėsioje (15–18 °C), tamsioje vietoje.
• Pavasarį (kovą–balandį) – pasodinkite naujai į šviežią žemę, pradėkite laistyti.

8. Persodinimas ir dauginimas

• Dauginimui svogūną padalykite į atskiras dalis su stipriomis akutėmis (pumpurėliais) pavasarį.
• Persodinkite kasmet į šviežią substratą prieš naują augimo sezoną.

Dažniausios problemos

• Lapų geltonavimas, minkštėjimas – per laistoma, žemėje užsistovėjęs vanduo.
• Lapų džiūvimas, rudavimas – per mažai drėgmės ore, per stipri saulė.
• Mažai arba smulkūs lapai – per tamsi vieta arba trūksta maisto medžiagų.

• Augimo sezonas: balandis–spalis su reguliariu laistymu, tręšimu ir daug šviesos.
• Ramybės laikotarpis: spalio–kovo mėn. beveik nelaistyti, lapai nunyksta, svogūnai žiemoja SAUSAI.
• Didelė oro drėgmė!
• Nepakenčia šalčio ir skersvėjų.

Kalėdinė gėlė dažniausiai vadinama puansetija (Euphorbia pulcherrima). Tai vienas ryškiausių ir tradiciškiausių žiemos švenčių augalų, ypač mėgstamas dėl ryškių raudonų, raudonai rožinių, baltų ar „margų” apyžiedžių (tikrosios gėlės – smulkios, geltonos, centre).

Puansetijos (kalėdinės gėlės) priežiūros vadovas

1. Šviesa

• Reikia daug ryškios išsklaidytos šviesos.
• Nepatinka tiesioginė žiemos saulė ir šalti skersvėjai – nestatykite prie langų, kai šalta!

2. Temperatūra

• Optimali: 18–22 °C.
• Netoleruoja šalčio (žemiau 12 °C) ar karščio, nemėgsta temperatūros svyravimų.

3. Laistymas

• Vidutinis laistymas: žemė turi būti lengvai drėgna, bet ne šlapia.
• Laistykite, kai viršus pradžiūsta. Venkite, kad vanduo užsistovėtų lėkštelėje (šaknį greit puva).
• Laistyti kambario temperatūros vandeniu.

4. Oro drėgmė

• Puansetija mėgsta drėgnesnį orą – galima periodiškai apipurkšti lapus.
• Venkite statyti arti radiatorių.

5. Tręšimas

• Žydėjimo periodu papildomai tręšti nereikia.
• Po žydėjimo (vasarį–balandį) pradėti tręšti kas 2–3 savaites universaliomis trąšomis.

6. Poilsio periodas

• Po žydėjimo (ankstyvą pavasarį) sumažinkite laistymą ir laikykite vėsesnėje vietoje (~15 °C).
• Per vasarą augalas gali būti pernešamas į šiltą, šviesią vietą, nupjauname stiebus iki 10–15 cm.

7. Žydėjimo skatinimas

• Norint, kad puansetija pradėtų raudonuoti ir sužydėtų laiku prieš Kalėdas, nuo rugsėjo–spalio reikia apie 6 savaites kasdien 12–14 valandų laikyti tamsioje vietoje (pvz., uždengti dėže) – tik tada susiformuoja spalvingi apyžiedžiai.

8. Dažniausios problemos

• Gelsta ar byra lapai – per šalta, per šlapia arba staigūs temperatūros svyravimai.
• Nežydi – trūksta šviesos ar nesilaikytas dienos-trukmės ciklas.
• Apatiniai lapai krinta – dažna streso požymis, ypač po parduotuvės, svarbi lėta adaptacija namuose.

Puansetiją laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, laistykite saikingai ir saugokite nuo šalčio. Ramybės laikotarpiu sumažinkite priežiūrą, o rudenį pamėginkite skatinti naują žydėjimą – ji gali džiuginti ne vienus metus!