Category Archive Augmenija

Dekoratyvinės smilgos (pvz., miskantai, melveniai, plukėžolės, šluotsmilgės ir kt.) – itin populiarūs sodo akcentai, formuojantys elegantiškus grumstus ar įspūdingus žiedynus. Tinkamas sodinimo laikas ir vieta lemia augalo sėkmę!

1. Kada sodinti?

Geriausias laikas – pavasaris (balandis–gegužės pradžia)

• Tuomet dirva jau įšilus, nebėra grėsmės stiprioms šalnoms.
• Pavasarį smilgos spėja įsišaknyti iki kitos žiemos, todėl tampa atsparesnės šalčiui.

Alternatyva – ankstyvas ruduo (rugsėjo pradžia–vidurys)

• Smilgas galima sodinti ir anksti rudenį, bet svarbu, kad iki šalnų augalai spėtų gerai prigyti ir įsišaknyti.

Vazonines/sodinukus iš darželio galima persodinti ir vasarą, jei pasirūpinsite drėkinimu ir pasirinksite nederlingą, bet ne karščiausią dieną!

2. Sodinimo vieta ir sąlygos

• Saulėta vieta: beveik visos smilgos geriausiai auga saulėje (kai kurios pakenčia dalinį pavėsį).
• Dirva: puri, laidūs vandeniui priesmėlis ar lengva žemė, be užsistovėjusio vandens.
• Drenažas: ypač svarbus sunkesnėse žemėse – smilgos nemėgsta užmirkimo.

3. Sodinimo gylis ir atstumai

• Sodinuką sodinkite taip, kaip augo iki tol – ne giliau, nei buvo vazone.
• Tarpai tarp didesnių smilgų (pvz., miskantų, melvenių): 80–120 cm, tarp smulkesnių – 40–60 cm.

4. Priežiūra pasodinus

• Apgausiai palaistykite iškart pasodinus.
• Pirmaisiais mėnesiais saugokite nuo ilgų sausros ar konkurencijos su piktžolėmis.
• Iki rudens didesnio papildomo tręšimo dažniausiai nereikia.

• Pagrindinis smilgų sodinimo laikas: balandis–gegužė ir rugsėjis (ankstyvas).
• Svarbiausia: šilta dirva, gera saulėta vieta ir apsauga nuo užmirkimo.
• Vasarą stengtis nesodinti, nebent neišvengiama – tada pasirūpinti nuolatine drėgme.

Ąžuolas (Quercus robur – paprastasis, arba Quercus rubra – raudonasis) yra simbolinis medis, kurį nesudėtinga išauginti iš gilės tiek namuose, tiek lauke! Tai puikus gamtos pažinimo eksperimentas vaikams ar suaugusiems. Pateikiu aiškų vadovą:

1. Gilės rinkimas

• Rinkite šviežias, ką tik iškritusias ir nesugadintas giles (rugsėjį–spalį).
• Patikrinkite, ar nesukirmijusi – panardinkite į vandenį: nuskendusios tinkamos sodinti, plūduriuojančias atmeskite.

2. Gilės paruošimas (stratifikacija)

• Ąžuolo gilei būtina „žiema“ – vadinama stratifikacija:
  • Sudėkite giles į drėgną smėlį, durpes ar samaną.
  • Laikykite šaldytuve (+2–+6 °C) arba nešildomoje patalpoje 2–3 mėnesius.
  • Arba sėkite tiesiai į lauką ar vazoną rudenį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas pavasarį

• Iš šaldytuvo išimtas giles sodinkite kovo–balandžio mėn. į vazonėlius ar tiesiai į žemę.
• Gilės smailusis galas žemyn (daigelis prasikals iš platesnio galo).
• Sodinkite 2–4 cm gyliu, žemė puri, drėgna (bet ne šlapia).

4. Dygimo ir auginimo sąlygos

• Vieta: šviesi, bet ne tiesioginė saulė (daigui dygstant).
• Laistymas: substratas visada šiek tiek drėgnas, bet neperlietas.
• Dygimas gali užtrukti 2–8 savaites.
• Kai išauga 8–10 cm, daigelį galite persodinti į didesnį vazoną arba lauke į reikiamą vietą.

5. Sodinukas lauke

• Jauną ąžuoliuką sodinkite į nuolatinę vietą, kai šaknys stiprios ir turi bent 4–6 lapelius.
• Vietą rinkitės atokiai nuo pastatų – ąžuolas užauga galingu medžiu!
• Pirmaisiais metais patręškite, saugokite nuo sausros, išravėkite piktžoles, apsaugokite nuo graužikų ar stirnų.

6. Pirmoji žiema – apsauga

• Sodinukus apmulčiuokite (šiaudais, durpėmis), jei žiema šalta/daug sniego – pridengti eglišakiais.
• Vazoną pradiniais metais galite laikyti vėsioje, bet neprisšąlančioje patalpoje, pavasarį vėl išnešti į lauką.

1. Šviežią gilę laikykite šaldytuve 2–3 mėn.
2. Sodinkite pavasarį į drėgną, purią žemę.
3. Laikykite šiltai ir drėgnai iki daigelio pasirodymo.
4. Persodinkite į didesnį vazoną ar lauką.
5. Pirmus metus apsaugokite nuo šalčio, sausros ir graužikų.

Pampų žolė – egzotiškas, įspūdingas daugiametis dekoratyvinis augalas, išsiskiriantis didelėmis, puriomis, elegantiškomis šluotelėmis ir ilgu, siauru, sidabrišku stiebu. Ji tapo ypač madinga tiek soduose, tiek interjere (sausai skintos puokštės). Lietuvoje pampų žolę auginti lauke sudėtingiau nei pietų Europoje dėl klimato, bet turint šiek tiek kantrybės – įmanoma!

1. Augimo vietos parinkimas

• Saulėta, apsaugota nuo vėjų vieta. Kuo daugiau šviesos, tuo geriau – šešėlyje augalai nežydės ir išsigims.
• Dirva – labai laidi, lengva, smėlinga ar žvyringa, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos.
• Netinka vietos, kur užsistovi vanduo ar būna šlapia žemė (ypač žiemą).

2. Sodinimas

• Geriausia sodinti pavasarį (kai žemė jau įšilo, baigėsi šalnų pavojus – balandžio pabaiga–gegužė).
• Kasimo duobė turi būti platesnė už šaknų gumulą, beriamas papildomas drenažo (smulkus žvyras, keramzitas) sluoksnis.
• Sodinant augalą statykite į tą patį gylį, kaip augo iki tol.
• Gerai palaistykite pasodintą augalą.

3. Laistymas ir priežiūra

• Po pasodinimo palaistykite gausiai, vėliau laistykite tik ilgų sausros periodų metu – pampų žolė labai atspari sausrai.
• Jei auginate vazone, laistykite šiek tiek dažniau, bet neprileiskite stovinčio vandens.

4. Tręšimas

• Pavasarį – tręškite lėtai tirpstančiomis, kompleksinėmis trąšomis ar šiek tiek komposto, bet nepertręškite – užtenka vieną kartą per metus.
• Labai trąšioje žemėje stiebai gali išsivystyti pernelyg aukšti ir pradėti krypti.

5. Auginimas vazone (balkone/terasoje)

• Rinkitės didelį, gilų indą su drenažo skylėmis.
• Substratas – laikantis pagrindinių principų: purus, smėlingas, derlingas, bet bet kuriuo atveju NEUŽMIRKSTANTIS.
• Rudenį prieš stipresnes šalnas vazoną perkelkite į vėsią, bet neperšąlančią patalpą (pvz., garažas, apšiltintas rūsys).

6. Žiemos apsauga

• Pampos žolė nėra visiškai atspari lietuviškoms žiemoms – šaknis būtina mulčiuoti: storai užklokite durpių, lapų, eglišakių, šiaudų ar net specialia agroplėvele.
• Jei pasodinote ekspozicijos vietoje ir ilgesni laikotarpiai – ypač šaltomis ir be sniego žiemomis – augalas gali neišgyventi.
• Vazone žiemojančius augalus stumkite į vėsią patalpą (5–10 °C), mažai laistykite.

7. Genėjimas

• Pavasarį pašalinkite senas, lūžusias ar pernykštes lapų skroteles bei žiedynus – nauji greitai ataugs.

8. Daiginimas iš sėklų

• Sėklomis dauginama pavasarį (kovo–balandžio mėn.), sėklas sėjant ant drėgnos, lengvos žemės substrato (nedengiant storu sluoksniu).
• Palaikykite šiltai ir drėgnai, sudygsta per 2–5 savaites.
• Daigai pirmais metais auga lėtai.

• Saulė, labai gera drenažas, sausra – svarbiausi dalykai pampų žolei.
• Žiemą – storesnis mulčio ar plėvelės dangtis arba laikyti vazoną vėsiai, nes šaltis pavojingiausias!
• Vasarą – minimali priežiūra, galima net išsiversti be laistymo, jei nėra ilgų sausros periodų.

Cymbidium – viena iš populiariausių orchidėjų, žavinti įspūdingo dydžio žiedynais. Ši orchidėja laikoma kiek reiklesne žydinimo sąlygoms nei phalaenopsis, bet jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių, gausite nuostabių žiedų kiekvieną rudenį ar žiemą!

Svarbiausios cymbidium žydinimo sąlygos

1. Temperatūros skirtumai (diena/naktis)

• Rudens pabaiga–ankstyvas pavasaris – raktas į žiedkočių formavimąsi!
• Optimalu: dieną +18–24 °C, naktį +10–14 °C.
• Svarbiausia – dienos/nakties temperatūrų skirtumas turi būti bent 6–8 °C!
• Vasarą cymbidium drąsiai laikykite lauke arba balkone nuo gegužės iki rugsėjo–spalio, tik saugokite nuo kaitros ir labai šaltų naktų.
• Kai ruduo atvėsta, palikite lauke iki pirmųjų šalnų – būtent vėsios naktys paskatina žiedkočių formavimą!

2. Šviesa

• Cymbidium mėgsta daug ryškios, išsklaidytos šviesos (bet ne deginančią pietinę vidurvasarį).
• Geriausia vieta: rytinė, vakarinė arba labai gerai apšviesta pietinė palangė.
• Šviesos trūkumas lemia, kad augalas „tingi“ krauti žiedus arba žiedkočiai būna silpni.

3. Laistymas

• Aktyvaus augimo metu (pavasarį–vasarą) laistyti reguliariai, kad substratas nestovėtų visiškai sausas, bet ir nepermirkusi žemė.
• Nuo rugpjūčio laistymą pamažinti, žiemą dar labiau – leisti substrate šiek tiek pradžiūti tarp laistymų.
• Laistyti geriausia lietaus arba stovuotu, kambario temperatūros vandeniu.

4. Tręšimas

• Nuo pavasario iki rugpjūčio kas 2 savaites specialios trąšos orchidėjoms (iki žiedkočių atsiradimo naudokite didesnio azoto, vėliau – daugiau fosforo ir kalio).
• Žiemą tręšti reikia retai.

5. Ramybės periodas

• Po žydėjimo cymbidium sausina dalį lapų – tai natūralu.
• Svarbu nepertręšti ir neperlieti per šį laiką.
• Nekarpykite žiedkočių, kol jie visai nesudžiūsta patys – taip augalas pasisavina medžiagas kitam sezonui.

Kiti patarimai

• Vasarą galite cymbidium palaikyti ant lauko palangės, pavėsyje arba pusšešėlyje, ir nebent stipriai atšąla – tik tada įneškite į vidų.
• Žydėjimą neretai lemia poros savaičių šilto/vėsaus ciklas (ryškus temperatūros kontrastas).
• Didelis vazonas, per tankus substratas arba didelis perlaistymas – dažniausios priežastys, kodėl žiedų nesulaukia.

Dažnos klaidos

• Per šilta ir vienoda temperatūra (net artėjant rudeniui) – augalas „nežino“, jog laikas formuoti žiedus!
• Per gausus tręšimas – skatina lapus, bet ne žiedus.
• Šviesos trūkumas – neformuoja žiedkočių arba žiedai būna silpni.

Norėdami pražydinti cymbidium, užtikrinkite ryškią šviesą, didesnį skirtumą tarp dienos/nakties temperatūrų ir kiek sausesnį substratą prieš ramybės laikotarpį. Svarbiausia – kantrybė ir natūralios sąlygos!

Ąžuoliukas (Quercus robur – paprastasis ąžuolas, Quercus rubra – raudonasis ir kt.) – Lietuvoje vienas gražiausių ir stipriausių medžių, kurį nesunkiai galima užsiauginti pačiam net iš paprastos gilės! Tai nuostabus „iš sėklos – į medį“ eksperimentas vaikams ar visai šeimai.

1. Gilės paruošimas

• Rinkite ką tik nukritusias, sveikas gilės (rugsėjis–spalis). Nenaudokite sudžiūvusių, skylėtų ar išdžiūvusių, nes jos retai sudygsta.
• Patikrinimas: įdėkite į vandenį – nuskendusias sodinti, plūduriuojančias – išmesti.

2. Stratifikacija (šaldymas)

Norint, kad gilė sudygtų, jai reikia „žiemoti“:

• Laikymas šaldytuve:
  • Įdėkite giles į drėgną samaną, popierinį rankšluostį, durpes ar smėlį, uždėkite į plastikinį maišelį ir 2–3 mėn. laikykite šaldytuve (+2–+6 °C).
  • Periodiškai patikrinkite, ar nesupelijo, nesusidariusi drėgmės perteklius.
• Arba sėkite rudenį tiesiai į lauką ar vazonėlį – jos natūraliai peržiemos.

3. Sodinimas į vazonėlį

• Sėkite pavasarį (kovo–balandžio mėn.) iš šaldytuvo ištrauktas giles.
• Sodinkite žemyn smailiu galu (daigelio vieta turėtų būti viršuje, gilė vos vos išsikišusi arba 1–2 cm padengta žemėmis).
• Naudokite purią, derlingą, drėgną žemę, vazonėlyje drenažo skylutė.
• Skirtingas giles sodinkite atskirai (po 1 vazonėlį).

4. Daiginimas ir priežiūra

• Laikykite šviesioje, šiltoje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.
• Žemė – visada šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.
• Daigai pasirodo po 2–8 savaičių priklausomai nuo rūšies ir sąlygų.
• Galima pradžioje daiginti ir tarp drėgnų popierinių rankšluosčių/plastiko, vėliau persodinti į žemę.

5. Sodinimas į lauką

• Kai sodinukas paauga iki 10–15 cm aukščio ir turi 4–6 tikrus lapelius (paprastai vėliau pavasarį arba antrais metais), sodinkite į nuolatinę vietą.
• Parinkite neužmirkstančią, saulėtą vietą, toliau nuo pastatų, takų ir kitų medžių – ąžuolas mėgsta erdvę.
• Jei pirmais metais lauke – mulčiuokite, saugokite nuo graužikų (pvz., tinkliuku), laistykite per sausras.

Patarimai:

• Pradžioje auginkite kelis sodinukus – ne visos gilės sudygsta ar visi sodinukai prigyja.
• Jauni sodinukai lėtai auga (pirmais metais gali sudaryti tik stiprią šaknį).
• Apsaugokite sodinuką nuo išdžiūvimo, šilumos stygiaus ar užmirkimo.
• Sodinant pradėkite kuo greičiau – gilės greit praranda daigumą.

Rudenį surinkite sveikas giles, laikykite šaldytuve ar pasėkite į lauką/vazonėlį, pavasarį sodinkite į vazoną ar tiesiai į dirvą – laistykite, stebėkite ir kantriai laukite daigo. Užaugęs ąžuoliukas taps nuostabiu gamtos paminklu!