Arunkas (Aruncus) erškėtiniu augalu yra daugiametis, labai dekoratyvus žolinis augalas, natūraliai augantis miškuose, šlaituose, paežerėse.
Dažniausiai Lietuvos soduose auginamas paprastasis arunkas (Aruncus dioicus). Jis puikiai tinka daliniam pavėsiui bei natūralių želdinių grupėms, pasižymi didelėmis, plunksniškomis, balto kremo spalvos žiedynų šluotelėmis, žydi gegužės–liepos mėn.
Arunko auginimo pagrindai
1. Vieta
- Geriausiai auga daliniame pavėsyje arba saulėtoje vietoje, jei dirva nuolat drėgna.
- Tinka didesniems gėlynams, natūralių ar „miško tipo“ želdinių kompozicijoms.
2. Dirva
- Derlinga, drėgna, bet neužmirkstanti dirva – idealiausia.
- Aukštos rūšys reikalauja daugiau drėgmės; lengvai pakenčia trumpalaikę sausrą, bet ilgai sausoje vietoje gali neklestėti.
3. Sodinimas
- Sodinama pavasarį arba rudenį.
- Atstumai tarp augalų – 80–100 cm (auga labai plačiai, sudaro galingus kerus).
- Sodinant galima įmaišyti komposto ar puvenų.
4. Priežiūra
- Laistyti svarbu pirmą sezoną po pasodinimo ir per sausras – vėliau įsišakniję augalai prižiūrimi nedažnai.
- Tręšimas paprastas: užtenka pavasarį mulčiuoti kompostu.
- Kai žiedynai peržydi – galima nukirpti (bet nebūtina).
5. Dauginimas
- Paprastai dauginamas kerų dalijimu anksti pavasarį arba rudenį.
- Galima dauginti ir sėklomis, nors daigai auga gana lėtai.
6. Žiemojimas
- Žiemai papildomai dengti nereikia, visiškai atsparus šalčiui.
7. Kitos savybės
- Želdiniuose dažnai sodinamas erdvių užpildymui, šešėliniams plotams.
- Neprakelia ligų ir retai puolamas kenkėjų.
- Gana ilgaamžis – vienoje vietoje gali augti daugiau nei 10 metų.
Arunkas – erškėtinis augalas – puikus pasirinkimas pavėsio ar pusšešėlio gėlynams. Jam reikia derlingos, drėgnos, bet neužmirksiančios dirvos, didesnės erdvės. Minimalus tręšimas ir priežiūra, visiškai atsparus žiemai.
About the author