Tag Archive zinios

Byvytasss

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių

Vaikams perteikiamos žinios naudojant daug vaizdinių priemonių. Taigi pabūkite darželyje per pamokėles, kad galėtute suvienodinti darželio ir šeimos reikalavimus. Kartais tenka išgirsti: ,,Mano vaikas moka skaičiuoti iki 100 ir dar daugiau, o darželyje moko tik iki 10″. Supraskite, svarbiausia ne mechaniškai išmokti skaičių eilę, o logiškai protauti, mąstyti, skaičiuoti, mažesnių skaičių ribose sugebėti spręsti žodinius uždavinius.

Vaikai, kurie lankė darželį, lengviau pradeda mokslo metus. Jie mokykloje adaptacinį laikotarpį pakelia nesunkiai. Tai labai svarbu, nes vaiko gyvenime prasideda naujas etapas, atsiranda daug naujų darbų, pareigų ir rūpesčių.

Prieš peržengiant mokyklos slenkstį. Ikimokyklinis laikotarpis svarbus visapusiško vaiko vystymosi ir parengimo mokyklai laikotarpis.

Ypač reikšmingi paskutinieji metai prieš mokyklą, t. y. šeštieji ir septintieji vaiko gyvenimo metai. Didžiausia našta, ruošiant 6 metų vaikus mokyklai, tenka darželių paruošiamosioms grupėms ir prie bendrojo lavinimo mokyklų įsteigtoms parengiamosioms klasėms (į jas eina šešiamečiai, kurie nelanko vaikų darželių). Čia pedagogai moko vaikus skaityti nesudėtingus žodžius ir sakinius, analizuoti kalbą sakiniais, žodžiais, garsais, ugdo šnekamąją kalbą, mąstymą.

Jie pratina vaikus tinkamai elgtis kolektyve, skiepija potraukį ir meilę mokslui, auklėja fiziškai, doroviškai, estetiškai. Daug dėmesio skiriama fizinei kultūrai, muzikai, dainavimui, piešimui, lipdybai, konstravimui, raiškiojo skaitymo įgūdžiams, literatūrinei kalbai. Nauda labai didelė, nes vaikai lavinami įvairiapusiškai. Juk ne visi tėveliai turi žinių ir sugebėjimų visapusiškai lavinti vaiką.

I parengiamąsias klases priimami visi sveiki vaikai, nelankantys darželių, kuriems iki rugsėjo pirmos arba rugsėjo mėnesį sukanka šešeri metai. Mokyklai pateikiamas tėvų pareiškimas ir vaiko sveikatos pažymėjimas.

Pastarąjį išduoda vaikų poliklinika. Parengiamosios klasės vaikui nupirkite mokyklinę uniformą, kad būsimasis mokinukas patogiau jaustųsi ir mažiau skirtusi nuo pirmaklasių. Be to, kiekvienas vaikas turi turėti treninga, trumpas sportines kelnaites ir marškinėlius, piešimo priemones (spalvotų pieštukų, guašo, akvarelės, flamasterių, paprastų pieštukų), parkerį, tušinuką, spalvoto popieriaus, rašymo, matematikos ir piešimo sąsiuvinius. Parengiamosios klasės vaikams namų darbų neskiriama, todėl kuprinių jiems nereikia.

Jeigu vaikas nelanko (arba lanko nereguliariai) darželio ar parengiamosios klasės, mokyklai jį ruoškite namuose. Tai kruopštus kasdieninis darbas.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

AUTOMOBILIO PARDAVĖJO MEISTRIŠKUMO PSICHOLOGINIS PAGRINDAS

Automobilio vairavimo profesinis meistriškumas – tai toks vairuotojo pasirengimas, kai jis gali lengvai ir neklysdamas vairuoti automobilį, o esant reikalui maksimaliai panaudoti jo technines galimybes. Sugebėjimas teisingai ir greitai įvertinti kelio sąlygas bei numatyti galimus jų pasikeitimus ir teisingai spręsti taip pat rodo vairuotojo meistriškumą..
Pasak automobilių supirkimas Vilniuje supirkėjų vairavimo meistriškumas yra susijęs su vairuotojo asmenybe, jo įgytomis specialiomis žiniomis, mokėjimu bei įgūdžiais.

Žinios – tai automobiliui vairuoti būtinų vairuotojo įsisavintų žinių visuma.
Mokėjimas – tai žmogaus sugebėjimas praktinėje veikloje tikslingai naudotis specialiomis žiniomis ir įgūdžiais. Pavyzdžiui, kai vairuotojas savarankiškai vairuoja automobilį, jis jau yra pasiekęs tam tikrą mokėjimo lygi, t. y. įgijęs atitinkamų žinių ir įgūdžių.

Įgūdžiu vadinamas veiksmas, kuriam pratybomis buvo suteiktas tam tikras tobulumas. Geras įgūdis tai teisingi, greiti ir ekonomiški veiksmai. Fiziologinis įgūdžių pagrindas yra galvos smegenyse susidariusi sąlyginių refleksų sistema, kuri atsiranda daug kartų ir tam tikra tvarka kartojant veiksmus.

Geriausiai ištirtas judesio įgūdžio formavimo procesas. Šiame procese galima skirti tris etapus.

Pirmasis etapas tai atskirų judėjimo elementų tyrimas ir atskirą dalinių veiksmą sujungimas į visumą. Šiam etapui būdingi nereikalingi, betiksliai judesiai. Pavyzdžiui, pradinėje mokymo stadijoje besimokantis vairuoti automobilį asmuo būna pernelyg įsitempęs, stipriai spaudžia vairą, dažnai atlieka trumpus sukimo judesius, staigiai ir netiksliai perjungia valdymo svirtis. Visus judesius kontroliuoja akimis.

Antrajame etape kartojant pratimus, nereikalingi ir betiksliai judesiai išnyksta, palengva formuojamas dinaminis stereotipas. Šiame etape mokinio judesiai darosi vis tikslesni. Nereikalingi judesiai beveik išnyksta. Pamažu silpnėja regimoji veiksmų kontrolė ir stiprėja judamoji.
Trečiajame etape dinaminis stereotipas jau suformuotas.

Daugumas veiksmų atliekami automatiškai t. y, nedalyvaujant sąmonei, kuri atlieka tik kontrolės funkcija. į šią įgūdžio formavimo stadiją įtraukiami sudėtingi elementai, kad įgūdis turėtų daug variantų, t. y. kad jis būtų naudojamas įvairiais būdais, įvairiomis praktinės veiklos sąlygomis. Mokinys tobulinasi važiuoti sudėtingu keliu, intensyvaus mašinų eismo sąlygomis, naktį.

Įgūdžiai formuojasi pratybų metu, t. y. kartojant veiksmus, tobulinant jų atlikimo būdus. Tačiau toli gražu ne kiekvieną veiksmo kartojimą galima laikyti pratimu. Kad kartojami veiksmai taptų pratimu, reikia išsiaiškinti siekiamo įgūdžio tikslą ir reikšmę, žinoti kiekvieno atskiro pratimo rezultatą ir pasitikėti savo jėgomis bei galimybėmis.

Patiko? Pasidalink