Tag Archive vandenilio

KAS PADARĖ PIRMAJĮ ORO BALIONA

Nuo senovės laikų žmonės svajojo pakilti nuo žemės ir kaip paukščiai lakstyti ore. Apie tai byloja legenda apie Ikarą ir Dedalą. kurie vaškiniais sparnais pakilo į erdvę.

Praėjusių amžių istorija žino nemaža mėginimų užkariauti dangaus erdvę, kurie, beje, rėmėsi ne tiek skridimo principu, kiek už orą lengvesnių kūnų kilimo į orą principu.

Tarp daugelio pionierių, mėginusių skraidyti padangėje, didelės šlovės nusipelnė du prancūzai, broliai Mongolfjė. 1783 metais jie pagamino už orą lengvesnį laivą—oro balioną. Brolių Mongolfje baliono apvalkalas buvo padarytas iš popieriaus bei drobės ir pripildytas įšildyto oro, kuris, kaip ir dujos, lengvesnis už šaltą orą. 1783 metų liepos mėnesio 4 dieną, dalyvaujant didžiulei miniai, brolių Mongolfje balionas pakilo į orą ir per dešimt minučių pasiekė apie 500 metrų, aukštį.

Po kelių Savaičių brolių Mongolfje rekordą sumušė prancūzų fizikas Šarlis (1746—1823). Jo balionas, pripildytas vandenilio, už orą lengvesnių dujų, per dvi minutes pasiekė 1000 metrų aukštį.

Šiais bandymais susidomėjusi Paryžiaus Mokslų akademija pasiūlė broliams Mongolfje pakartoti savo bandymą. Tai įvyko 1783 metų rugsėjo mėnesį. Šį kartą prie oro baliono buvo prikabintas narvas su pirmaisiais dangaus keleiviais avimi ir antimi. Skridimui pasibaigus sėkmingai, daugelis drąsuolių panoro leistis į oro keliones. Netrukus du drąsūs prancūzai. d’Arlandas ir Ševalj de Rozj, pakilo į orą Mongolfje tipo balionu. kuris tada buvo vadinamas stačiai mongolijera.

Pirmųjų aeronautų sėkmė paskatino daryti naujus bandymus. 1785 metais prancūzas Fransua Blanšaras (1753—1809), pasinaudodamas palankiu vėju, oro balionu skraidė viršum Lamanšo kanalo.

Palengva oro balionai vis labiau tobulinami, jie naudojami įvairiems praktiniams uždaviniams. Ir pirmiausia kariniams tikslams kaip stebėjimo postai. 1870 metais, Paryžiaus apsiausties metu, iš miesto buvo paleisti 64 balionai, kurie pernešė 2500 tūkstančių laiškų. Kitose šalyse tuo laikotarpiu oro balionai taip pat buvo naudojami kariniams tikslams.

Oro balionus buvo pradėta naudoti ir moksliniams tyrinėjimams. Vieną iš pirmųjų mokslinių skridimu atliko du prancūzų mokslininkai: Bio (1774—4862) ir GeiLiusakas (1778—1850), kurie 1804 metais pakilo į 7000 metrų aukštį ir išbuvo ten apie šešias valandas. Tais laikais tai buvo stačiai fantastiškas rezultatas.

Tačiau oro balionas turi esminį trūkumą: jis nevaldomas ir lekia ten, kur jį neša vėjas. Šis trūkumas neleido oro balionams visiškai nugalėti oro erdvę. Jau vėliau tai padarė lėktuvas.