Tag Archive sviezia kava

Byvytasss

Kavamedžiai dera tik kas ketveri penkeri metai

Kavamedžiai dera tik kas ketveri penkeri metai. Derlingiausia burai rūšis auga Chodeida provincijoje. Nuo vieno medžio per metus surenkama 16-17 kg kavos pupelių. Geriausia rūšimi laikoma matari, auginama prie Sanos miesto. Pupelės nedidelės, šafrano atspalvio. Ji vadinama „lordų kava“, nes derlius nedidelis — apie 100 t per metus, ir yra brangi. Jemeno kava renkama rudenį. Iš krepšių ji trims keturioms dienoms išberiama ant plokščių namų stogų apdžiūti. Paskui pupelės surenkamos ir sudedamos tamsią patalpą, kad „susigertų saulėn. Po to vėl džiovinamos saulėje. Lukštenama kava girnomis, o paskui moterys ant didelės pintinės iš palmių lapų mėto pupeles taip, kad prie kraštų susirinktų visos šiukšlės. Laisvu judesiu visos atliekos iš pintinės išmetamos, o švarios pupelės suberiamos krepšius. Paskui rūšiuojamos rankomis ir vidinė plėvelė pašalinama mechaniniu vėtytuvu.

Indijoje viešpatauja arbata. Tačiau dirvožemis ir klimato sąlygos puikiausiai tinka kavai auginti. Daugiausia jos auginama Maisero valstijoje. Tokiu pavadinimu kava ir išvežama daugelį pasaulio šalių. Specialistai šią kavą priskiria geriausioms rūšims. Ji maloniai kvepia, yra būdingo rūgštaus prieskonio. Indijoje daugiausia gaminama sausojo ir drėgnojo apdorojimo arabika, mažiau — robustos, bet kuo toliau, tuo jos kultivuojama vis daugiau. Daugelį metų kava Indijoje buvo laikoma antraeile kultūra. Dabar padėtis keičiasi. Trys ketvirčiai Indijos arabikos įvardijama planteišen (nuplautos pupelės), o likusi — sausojo apdorojimo arabika čerri. Į Tarybų Sąjungą eksportuojama įvairių gradacijų kava planteišen.

Vietnamo arabika yra gana aukštos kokybės, o nuo 1974 m. kultivuojama unikali jos atmaina, labai vertinama ekspertų. Šio medžio sėklos atvežtos iš Kubos, ir tos šalies specialistai jas padėjo adaptuoti. Kavai išskirti didžiuliai plotai Fuksi ir Dingziao provincijų valstybinėse fermose.

Indonezijoje visų pirma vyravo arabika, bet medžiams susirgus rūdiniu grybeliu, plantacijos žuvo. Nepasisekė išvesti liberikos rūšies. Dabar 90% plantacijų užima kava robustas, atvežta iš Kongo, naujomis sąlygomis smarkiai pakeitusi savo ypatybes. Viena pirmųjų kavą tiekti pradėjo Javos sala. Dabar ten auginama robustos, kuri vertinama pasaulinėje rinkoje, bet jos pagaminama mažai. Ankstesniais metais, kuomet kavos kelionė Europą užtrukdavo daug mėnesių, jos kondicija būdavo pasiekiama kelyje.. Laivų kapitonai už tai gaudavo specialias premijas. Indonezijos vyriausybė stengiasi ištaisyti padėtį — ji superka kava ir iki dvejų metų ją „brandina“. Tarybų Sąjunga iš Indonezijos perka aukščiausios rūšies kava robustos; jos dažniausiai dedama įvairius mišinius.

Kava be kofeino

Kavos pupelės ar maliniai, kuriais prekiaujama, yra įvairių rūšių mišinys. Jį dažniausiai sudaro šalys tiekėjos, kad pasaulinėje rinkoje išlaikytų pastovius standartus. Vėliau kavos perdirbimo įmonėse mišinius sudaro specialistai (prieš kepinimą) ir galiausiai patys kavos mėgėjai.

Anksčiau susipažinome su plačiai pripažintomis ir pasaulinę šlovę pelniusiomis kavos rūšimis. Tačiau yra rūšių su prastesniais skonio privalumais, bet labai derlingų ir nereiklių auginti. Tokių rūšių — užpildų — kava pigesnė negu išgarsintų, o tai irgi svarbu, nes kavos kainos pasaulinėje rinkoje yra aukštos.

Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Specialistai mano, kad žemės rutulyje yra virš tūkstančio įvairių rūšių kavos. Priklausomai nuo savybių kiekviena rūšis naudojama skirtingai. Didžiausia dalis iš visų kavos rūšių tenka vienos rūšies pupelėms — arabikos, arba arabiškajai kavai. Mūsų amžiuje pripažinta dar viena kavos rūšis. Tai robusta. Yra ir kitų rūšių, bet jos dėl įvairių priežasčių nepopuliarios (pavyzdžiui, liberiška — mažai derlinga, neturi komercinės paklausos).

Laukiniai robusta medžiai pirmą kartą aptikti Zaire (anksčiau Belgų Kongas) ir pradėti kultivuoti XX a. pradžioje. Medžiai auga nedidelėse aukštumose ir duoda derlių kas dveji treji metai, o ne kas penkeri kaip arabika. Robusta atsparus ligoms ir šalčiui. Šios kavos rūšies nereiklumas išpopuliarino ją tarp gamintojų. Ten, kur žūsta arabika, sodinamas robusta.

Madagaskare ir Gvinėjoje išauginta geriausia robusta rūšis. Šios rūšies pupelės trumpos, apvalios, kepinamos labai tamsėja. Pagaminta iš robusta kava yra aštri, kartaus skonio ir turi daug kofeino. Kava iš arabikos yra švelnesnė ir kvapesnė. Nesunku susigaudyti, kaip sudaromi mišiniai. Robustos pupelės kavai suteikia gražią spalvą ir stiprumo, o arabika — kvapą ir malonų subtilų skonį. Kad puokštė britų reikiamo skonio, dar pridedama kitų rūšių pupelių.

Botanikoje pateikiama tokia kavos klasifikacija: arabika, robustos, liberika. Komercinė klasifikacija: braziliška kava — tai arabika, išauginta Brazilijoje, ir milds — arabika iš bet kurios šalies, robustos.

Labiau paplitusi geografinė klasifikacija. Kava vadinama pagal vietovę, kur išauginta, arba pagal uostą, iš kurio išvežama. Tačiau toks pavadinimas nieko nereiškia, nes vienos provincijos skirtingų partijų kava gali skirtis. Be to, tos pačios rūšies kavą galima skirtingai kepinti ir malti. Šalių gamintojų ekspertų organizacijos stengiasi palaikyti nustatytą standartą, ir tai yra ekspertų bei degustatorių nuopelnas.

Trumpai susipažinsime su kavos rūšimis, pagamintomis įvairiose šalyse. Pasaulinei rinkai svarbiausia kavos tiekėja yra Brazilija. Penktadalį visų dirbamų šeimų šioje šalyje užima kavos plantacijos. Nė viena kita valstybė pagal pagaminamos kavos kiekį negali konkuruoti su Brazilija. Braziliška kava yra labai aukštos kokybės.

Tačiau pasakę vien „braziliška kava“ — beveik nieko nepasakome. Šalyje labai įvairios sąlygos, taigi atitinkamai įvairūs ir kavos tipai. Visos vietinės rūšys — arabika, ir beveik visa kava apdorojama sausuoju būdu. Apie pusę visos braziliškos kavos rinkoje vadinama bendru pavadinimu santos (pagal uostą Santus, iš kurio kava išvežama į visas pasaulio šalis). Geriausia atmaina — burbon santos.

Brazilijos specialistai, metais sudarinėdami kavos pupelių mišinius, stabiliai išlaiko šios kavos savybes. Tarybų Sąjunga iš Brazilijos daugiausia importuoja santos gryną arba sumaišytą su kitomis kavos rūšimis. Taip pat daug Brazilijoje gaminama kavos minas ir parana rūšių (taip vadinasi šios šalies 2 valstijos): Yra ir kitų, mažiau populiarių braziliškos kavos rūšių. Pavyzdžiui, rūšis rio, pasižyminti grubiu aštrumu ir vaistiniu kvapu dėl dirvoje esančio jodo. Tokia puokštė ne visiems priimtina.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Turkiškas kavos ruošimo būdas su Džiazva

Paprastas ir efektyvus yra rytiečių būdas. Tam būtina džiazva (arba turka) — nedidelis kūgio formos puodukas su ilga rankena. Klasikinės džiazvos gaminamos iš vario arba yra iš vidaus alavuotos. Parduotuvėse galima įsigyti įvairių dydžių džiazvų, pagamintų iš įvairių medžiagų: aliuminio, melchioro ir kt. Nors visos džiazvos kūginės, jų formos skiriasi viena nuo kitos, o nuo formos ir dydžio priklauso kavos kokybė.

Išsirinkti džiazvą ne taip lengva, bet tiksliai galima tvirtinti – kuo didesnė džiazva, tuo blogiau. Geriau naudoti džiazvas su siauru kakleliu, skirtas ne daugiau kaip vienai dviem porcijoms. Patogios džiazvos su medine rankena, apsaugančia nuo karščio. Kartais džiazva parduodama kartu su specialiu podugniu, kuriame galima deginti sausą spiritą. Tai patogu kelionėje, žygyje, o kartais ir namie.

Rytietiškai gaminama kava turi būti smulkiai sumalta (pavyzdžiui, Turkijoje ji malama specialiais malūnėliais). džiazvą suberiamas cukrus ir kava, užpilama vandeniu ir lėtai šildoma ant lengvos ugnies. Daugelyje Rytų šalių džiazva paprastai statoma ant karštų pelenų arba įkaitinto smėlio.

Kai tik pakyla puta, džiazva tuoj pat nukeliama nuo ugnies. Reikia žiūrėti, kad virš kavos išliktų putų sluoksnis. Kava, lyg dangčiu pridengta puta, fermentuojasi džiazvos viduje. Puta užkemša siaurą indo kaklelį ir neleidžia išgaruoti kavos aromatui. Džiazva šildoma 2-3 kartus. Jeigu paskui džiazvą truputį stuktelėsite į stalo kraštą, puta pabals.

Plačiai praktikuojamas ir kitas būdas džiazvą įberiama cukraus, užpilama vandeniu ir kaitinama, kol užvirs. Čia cukrus ne vien dėl gėrimo saldumo: cukrus suminkština vandenį ir todėl iš kavos geriau ištraukiamos skoninės ir kvapiosios medžiagos. Džiazva su verdančiu vandeniu nukeliama nuo ugnies ir į ją suberiami kava; greitai maišoma šaukštu. Pakyla tiršta puta. Kai ji truputėlį nusės, indas vėl statomas ant labai silpnos ugnies. Kai tik puta truputi pakyla, džiazva nuo ugnies nukeliama. Kelis kartus pašildytas gėrimas gatavas.

Rytietiškai pagamintos kavos putoje yra daug kvapiųjų ir skoninių medžiagų, ir tokia kava labai vertinama žinovų. Arabijoje puta vadinama „kavos veidu“.

Kava tiekiama tiesiog džiazvoje: po truputi putų išdėliojama į puodukus, o paskui pripilama ir kavos. Tokia kava nefiltruojama ir ant stalo nededama nei cukraus, nei šaukštelių. Cukrus jau įdėtas, o maišant nuosėdos pakils nuo puoduko dugno. Priminsim aforizmą: „jei užmirši įdėti cukraus, jis kavai suteiks nemalonų skonį“.

Džiazvoje paruošta kava be kofeino yra stipri, aitri ir kvapi. Tai, turbūt, vienas geriausių būdų, bet ne tiems, kurie tingi truputį paplušėti prie viryklės arba nemėgsta kavos tirščių. Ne nelaimė. Kavą be tirščių lengva ir patogu pasigaminti kavinuke su filtru arba kavavirėje.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Karti kava — tai dar ne stipri kava!

Kiek laiko reikia kepinti? Iki kokio laipsnio? Vieną receptą pateikti sunku. Yra įvairių rūšių kavos, taigi, atitinkamai kepinimo sąlygos įvairios, o svarbiausia — skirtingi skoniai. Vertinama įvairiai: stipri kava, vidutinio stiprumo, standartinė, itališka, prancūziška, amerikietiška. Šie vertinimai subjektyvūs. Kas patinka vieniems, kitiems yra visai nepriimtina. Viskas priklauso nuo skonio, įpročių ir tradicijų. Europinėje TSRS dalyje vertinamos saikingai apkepintos pupelės. Tačiau neįtikinėkite savo draugų iš Armėnijos ar Uškarpatės, kad tai labai skanu. Jie jus pavaišins nuostabia kava; nors jums pupelės atrodys perkepintos.

Kepinama turi būti taip, kad kava būtų skaniausia ir kvapiausia. Jos stiprumą lemia tirpių medžiagų kiekis. Karti kava — tai dar ne stipri kava!

Svarbu, kad apkepintos pupelės būtų šviežios. Nuo kepinimo iki kavos gaminimo turi praeiti kuo trumpesnis laikas. Apkepintos pupelės netinka ilgesniam laikymui. Liesdamosi su oru, ypač drėgnu, pupelės greit praranda skoni ir kvapą. Prancūzijoje, pavyzdžiui, specialiu įsakymu gamintojai įpareigoti žymėti kepinimo datą arba realizacijos terminą. Kad geriau pupelės kartais jos glazūruojamos cukraus ir dekstrazės mišiniu.

Apkepinta kava labai sugeria pašalinius kvapus. Todėl pupelės, laikomos greta stipriai kvepiančių produktų, gali pagesti. Geriausia kavos pupeles laikyti stikliniuose sandariai uždengiamuose induose. Taip pupelės išlieka kvapios ir nepritraukia pašalinių kvapų. Tačiau kiekviena praėjusi diena pablogina pupelių kokybę.

Specialiuose žinynuose galima aptikti lenteles, pagal kurias matyti, kaip keičiasi kavos skonis ir kvapas priklausomai nuo laikymo termino. Palyginti mažai kokybė kinta pirmąsias dešimti dienų. Paskui rodikliai blogėja gana smarkiai. Kava, pagaminta iš 25 dienas išlaikytų kepintų pupelių, vertinama kaip vidutinė.

Nepaprasta išlaikyti ir žalias pupeles, tačiau tinkamomis sąlygomis galima laikyti metais. Apkepintų pupelių laikas skaičiuojamas dienomis.

Pakeliuose be oro (vakuuminiuose) kava išsilaiko keletą mėnesių, bet atidaryto laikymo laikas sutrumpėja nuo 7 iki 10 dienų. Tą laiką galima pailginti — kavą laikyti šaldytuve hermetiškai uždarytame stikliniame inde, kuri nepatenka nei drėgmės, nei pašalinių kvapų. Prieš malant pupelės neatšildomos. Taip pat šaldytuve galima laikyti ir sumaltą kavą. Laikomų šaldytuve pupelių ar maltos kavos negalima vartoti dalimis, nes patenka drėgmės, ji kondensuojasi ir gadina pupeles.

Koks gi maksimalus laikymo laikas? Atsakyti nelengva. Reikia priskaičiuoti ir tai, kiek, pupelės buvo laikomos parduotuvėje, ir kaip laikomos namuose. Bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip vieną du mėnesius.

Kaip nustatyti perkamų pupelių šviežumą? Jums padės tik patirtis. Jeigu matote vitrinoje kavą greta silkės ar dešros, geriau tokios kavos nepirkite, nes nesidžiaugsite.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Tirpiosios cikorijos gamyba labai panaši į tirpiosios kavos gamybą

Kavos kisielius. Po to, kai mes susipažinome su įvairių šaltų kavos gėrimų paruošimu, kodėl nepabandyti paruošti kavos kisieliaus?

Paprastai kisieliumi laikomas bet kokių uogų sulčių krakmolo plikinys, bet sultis galima pakeisti stipria kava, o užvirti jį reikia su pienu.

Kisielius gaminamas pagal įprastas taisykles. Verdamas stiprus kavos gėrimas. Atskirai šaltame piene išmaišomas krakmolas. Pienas sudaro maždaug ketvirtadalį paruoštos kavos, bet pagal skonį santykį galima pakeisti.

Į verdančią kavą, nuolat maišant, supilamas pienas su krakmolu. Kai kisielius pakankamai sutirštėja, jis nukaičiamas nuo ugnies ir atšaldomas. Nuo krakmolo kiekio priklauso kisieliaus tirštumas: 50 g krakmolo įdėjus 0,5 l skysčio, kisielius bus labai tirštas. Skystesniam kisieliui pakanka 15-20 g krakmolo tam pačiam vandens kiekiui. Cukraus dedama pagal skonį.

Prancūzų patarlė byloja: „Virinimas užmuša kavą

Štai keletas paprastų dietinių gėrimų receptų, skirtų tiems, kuriems natūralią kavą gerti nepatartina.

Cikorijos nuoviras. Liaudies medicina seniai rekomenduoja apetitui, virškinimui pagerinti cikorijos užpilą. Tam tikslui geriausiai tinka cikorijos šaknys, iškastos rudenį.

Jas reikia gerai nuplauti, supjaustyti ir išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiovintos šaknys yra rudai pilkos spalvos, o perlaužtos — baltos arba truputį gelsvokos.

Išdžiovintos šaknys susmulkinamos ir keptuvėje, truputį pateptoje sviestu, apkepinamos; 1-2 šaukšteliai taip paruoštos cikorijos užplikoma stikline karšto vandens.

Kavos pupelių kelias prie mūsų stalo prasideda iš toli

Cikorijos gėrimas su pienu. Cikorija, išvirta vandenyje, ne visiems gali patikti. Gėrimo skonis pagerės, jei įpilsite pieno arba grietinėlės ir įdėsite truputį cukraus.

Tirpi cikorija. TSRS pramonė gamina ne tik tirpiąją kavų, bet ir tirpiąją cikoriją. Gaminama ji Rostovo-Jaroslavlio kombinate.

Apkepintos cikorijos milteliai yra labai higroskopiški. Dėl šios priežasties neįmanoma pagaminti sausos tirpiosios cikorijos — sąveikaudama su oru, ji absorbuoja drėgmę ir suskystėja. Todėl tirpioji cikorija išleidžiama klampios pastos pavidalu, kurioje yra apie 30% drėgmės. Pasta išfasuojama konservų indelius ir hermetiškai uždaroma metaliniais dangteliais. Tokią tirpiąją cikoriją galima laikyti metus.

Nuo malimo kokybės priklauso kavos skonis ir kvapas

Tirpiosios cikorijos gamyba labai panaši į tirpiosios kavos gamybą. Maltos cikorijos milteliai užplikomi, paskui atskiriami tirščiai ir vakuume verdami, kol susidaro pasta. Pagaminti gėrimą iš cikorijos pastos nesudėtinga: ketvirtadalį šaukštelio cikorijos ištirpinkite stiklinėje karšto vandens.

Kavos pupeles

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kavai reikalingas švarus minkštas vanduo

Kietame vandenyje arbata blogai prisitraukia. Kaip ir kavai, jai reikalingas švarus minkštas vanduo. Vienas rusų keliautojas XVII a. teigė, jog Pekine arbatai vandenį specialiai atveža iš nutolusių kalnuotų rajonų. Kiekvieną kartą arbatžolėms užplikyti reikia šviežio vandens, o jau kartą buvęs užvirintas nebetinka — geros arbatos iš jo nebus, nes vanduo netenka gyvo skonio, kuris būna dėl jame ištirpusio oro.

Jau anksčiau kalbėjome apie tris vandens virimo stadijas. Arbatą užplikyti reikia antros virimo stadijos vandeniu. Nuostabus prietaisas arbatai virti — virtuvas. Dėl tam tikros virtuvo formos padidėja rezonansas ir lengvai galima nustatyti vandens virimo stadijas.

Kavos pupelės būtinai turi būti ką tik paskrudintos

Pirmoji stadija — virtuvas dainuoja, paskui ūžia ir pagaliau kunkuliuoja. Kai pradeda vanduo ūžti, t.y. baltoji virimo stadija, tuomet reikia arbatžoles užplikyti. Jas būtina plikyti porcelianiniame arba fajansiniame inde. Prieš plikant porcelianinį arbatinuką reikia pašildyti. Tam tikslui jis išskalaujamas verdančiu vandeniu ir su rankšluosčiu sausai iššluostomas arba pašildomas ant virtuvo dūmtraukio. Nereikia statyti ant ugnies su plikiniu arbatinuko, nes jo paviršius gali perkaisti ir arbata bus pernelyg karti.

I arbatinuką įdėta porcija arbatžolių iškart užpilama verdančiu vandeniu — taip arbatžolės atiduoda visą aromatą. Auksinė taisyklė: Arbatinukas plikymui nešamas prie verdančio vandens, o ne atvirkščiai. Pripylus vandens (kartais pripilamas nepilnas arbatinukas, o verdančio vandens dar įpilama, kai arbata ataušta), arbatinukas uždaromas dangteliu, o snapelis ir anga dangtelyje uždengiami linine servetėle. Vandens garai išgaruoja, o eteriniai aliejai lieka. Plikinys pritraukia per 3-5 minutes. Čia visiška analogija su kava — griežtai reikia išlaikyti ekstrakcijos laiką. Juodoji arbata didžiausios koncentracijos esti ketvirtos minutės pradžioje, nors ekstrakcija, galbūt, dar ir nepasibaigusi. Žalioji arbata užplikyta laikoma nuo 5 iki 8, o grubios žaliosios ir plytinės arbatos rūšys iki 8—10 minučių.

Pasaulinėje rinkoje vertinama Kosta Rikos kava — plauta arabika

Plikinys papildomas verdančio vandens — tai tam tikrą laiką padeda išlaikyti vienodą temperatūrą. Kaip ir kavai, sudaromos optimalios sąlygos ekstrakcijai.

Jei užplikius ant paviršiaus atsiranda baltų putų, arbata užplikyta teisingai (kad putų nepatektų ant dangtelio, arbatinuko nereikia pripilti pilno). Kad putos liktų antpile, jos su šaukšteliu arba Vidurinės Azijos papročiu pirmoji pila supilama atgal į arbatinuką.

Sveikam žmogui problema ne pati kava, o kiek ir kada ją galima gerti

Geriausia arbatą iškart užplikyti reikiamo stiprumo ir, neskiedžiant verdančiu vandeniu, išpilstyti į puodukus. Taip paruošta arbata nepraranda skonio ir kvapo. Tam tikslui reikia turėti įvairių dydžių arbatinukų, kad būtų galima užplikyti reikiamą porcijų kiekį. Tarybų Sąjungoje priimta atskirai užplikyti arbatžoles ir turėti kitą indą su verdančiu vandeniu (arbatos pora), o Rytuose ir Anglijoje užplikyta arbata vandeniu neskiedžiama.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kavos receptai: Šaltas kefyras su kava, Kavos sumuštiniai

Kavos
sumuštiniai. 100 g šokolado ištirpinama 3 šaukštuose šilto
vandens. Įdedamas šaukštas sviesto ir šaukštelis tirpiosios
kavos. Viskas gerai išmaišoma. Šitoks kremas užtepamas ant vieno
sluoksnio biskvito ir užklojamas kitu tokiu sluoksniu. Prieš
tiekiant sumuštiniai atšaldomi.

Kavos
putėsiai. 6 porcijoms imama 200 g šaltos grietinėlės, 2 šaukštai
labai šalto pieno ir suplakama. Atskirai išplakami 4 tryniai, po
truputį juos beriant 150 g cukraus. Paskui įpilama 2 šaukšteliai
kavos esencijos (arba šaukštelis tirpiosios kavos) ir atsargiai abu
mišiniai sumaišomi. Prieš valgant putėsiai atšaldomi šaldytuve.

Tryniai
sumaišomi su 4 šaukštais cukraus ir gerai ištrinami.

į
juos supilami 4 puodukai labai stiprios kavos. Atskirai išplakami

baltymai ir atsargiai sumaišomi su tryniais. Kremas padalijamas porcijomis ir puošiamas vafliais.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Kavos
kremas želė. 6 šaukštai cukraus gerai ištrinami su 6 tryniais,
įpilamos 3 stiklinės labai stiprios kavos su pienu. Mišinys
užkaičiamas ant ugnies ir kaitinama, tik neleidžiama užvirti. Kai
mišinys pakankamai sutirštėja, nukaičiamas nuo ugnies, pridedama
5-10 g nedideliame vandens kiekyje ištirpintos želatinos ir
maišoma, kol visiškai atauš. Dar reikia įpilti 250 g grietinėlės,
100 g cukraus ir truputį vanilino. Kremas išpilstomas į puodukus
ir pastatomas šaltoje vietoje. Prieš tiekiant kiekviena porcija
puošiama plakta grietinėle su cukrumi.

Kremas želė su apelsinu žievelėmis. Sumaišoma 250 g grietinėles, 2 šaukštai pieno ir 3 šaukštai cukraus. Plakama, kol pasidaro putėsiai. įdedama 100 g smulkiai supjaustytų ir cukruje palaikytų apelsinų žievelių. Apie 5 g želatinos, ištirpintos nedideliame vandens kiekyje, sumaišoma su puoduku labai stiprios vos ir visa tai atsargiai supilama į jau paruoštą mišinį. Išpilstoma į nedidelius indelius ir apie valandą šaldoma.

Drėgnuoju būdu apdorojama tik geriausių rūšių kava

Šaltas
kefyras su kava. Reikia 2 stiklinių kefyro, 100 g cukraus, šaukšto
grietinėlės ir šaukšto tirpiosios kavos. Tinkamame inde
išplakamas kefyras, paskui supilama grietinėlė, suberiamas cukrus
ir kava. Visa tai gerai išmaišoma, išpilstoma puodukus ir
atšaldoma.

Manų košė su kava. į 0,5 l verdančio pieno suberiami 2 šaukštai tirpiosios kavos ir po truputį 5 šaukštai manų kruopų. Maišant verdama 8-10 minučių. Nukaitus nuo ugnies suberiami 3 šaukštai miltinio cukraus ir ataušinama. Vietoj tirpiosios kavos galima vartoti natūralią, tik atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos puokštė — skonio ir kvapo derinys

Manų kruopų pyragėliai su kava. Manų kruopų košė išverdama kaip aprašyta anksčiau. Paskui į ją sudedami 3 tryniai ir gerai išmaišoma. Išplakami 3 baltymai ir atsargiai sumaišomi su mišiniu. Masė sudedama į lėkštę arba padalijama porcijomis.

Kava be kofeino

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kavos receptai: Braziliška kava, Javos kava, Holivudo kava

Naujojo Orleano kava. Džiazvoje arba mažame puode sumaišoma po trečdalį puoduko labai stiprios kavos, pieno ir grietinėlės. Mišinys dedamas ant ugnies ir kaitinamas beveik iki virimo. Po to išpilstomas puodukus ir tiekiama.

Kava su šokoladu. Ant puoduko dugno dedamas gabaliukas šokolado ir ant jo pilama karšta kava. Šaukšteliu pamažu maišoma, kol ištirps šokoladas. Žinoma, tokiam gėrimui geriau tinka kava, virta kavavirėje. Jei išvirta rytietiška kava džiazvoje, reikia žiūrėti, kad puoduką nepatektų nuosėdų.

Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Braziliška kava. Pateiksime dar vieną kavos su šokoladu receptą. Šokolado plytelė (125 g) susmulkinama gabaliukus ir ištirpinama stiprioje karštoje kavoje (pusėje puoduko). Maišant į mišinį įpilama trys puodukai karšto pieno. Pagal skonį įberiama cukraus ir gėrimas išpilstomas mažus puodukus; kiekvienas jų puošiamas šaukšteliu plaktos grietinėlės. Receptas apskaičiuotas keturioms porcijoms.

Kava su kakava. į stiprią karštą kavą dedama cukraus, paskui kakavos su sutirštintu pienu. į kiekvieną puoduką įpilama po truputį grietinėlės. Vienai porcijai reikia puoduko labai stiprios kavos, dviejų gabaliukų cukraus, šaukšto kakavos su sutirštintu pienu ir šaukšto grietinėlės.

Kavoje kofeinas yra ne grynas, o kartu su daugybe organinių junginių

Kava su arbata. Stipri kava ir stiprus arbatos antpilas sumaišomi lygiomis dalimis. Cukrus paduodamas atskirai; jo dedama pagal skonį.

Kava su kiaušiniu. Keturioms porcijoms reikia vieno kiaušinio ir 4 mažų puodukų stiprios karštos kavos. Trynys atskiriamas nuo baltymo ir ištrinamas su dviem šaukštais miltinio cukraus, o baltymas išplakamas mikseriu. į kiekvieną puoduką ant kavos viršaus dedama po truputį trynio, o kai jis išsiskirsto ir padengia paviršių, ant vidurio dedama plakto baltymo. Gėrimas labai švelnus ir maistingas.

Pasaulinėje prekybos biržoje kava užima antra vietą

Javos kava. Vienas iš variantų kavos su kakava. Puodukas stiprios kavos sumaišomas su tokiu pat puoduku kakavos. kiekvieną puoduką ant gėrimo uždedama po truputį grietinėlės.

Holivudo kava. Išverdama labai stipri kava ir atskirai užvirinamas pienas. į puodą suberiama kakava su cukrumi, įpilamas truputis pieno ir gerai išmaišoma. Paskui supilamas likęs pienas ir įberiamas žiupsnelis druskos. Užkaitus ant ugnies maždaug 10 min. virinama. Nukaitus energingai plakama, kol pasidarys riebaluota, purslota masė; plakant supilama kava. Karštas gėrimas išpilstomas puodukus ir puošiamas plakta grietinėle. Rekomenduojama grietinėlę apibarstyti paskrudintais migdolais. Keturioms porcijoms reikia 2 šaukštų kakavos, 2 šaukštų miltinio cukraus, 2 puodukų pieno ir 2 puodukų labai stiprios kavos.

Kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą

Prancūziškas kremas-kava. Užvirinama 0,5 l pieno, prieš tai jį sumaišius su 150 g cukraus. Užviręs pienas nukaičiamas nuo ugnies ir įpilami 4 šaukštai grietinėlės. Smarkiai suplakama, o paskui supilama 250 g stiprios karštos kavos. Sumaišoma ir išpilstoma mažus puodukus.

Kavos pupeles

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Pastaruoju metu labai populiari pasidarė kava

Vietname arbata tradicinė, tačiau pastaruoju metu labai populiari pasidarė ir kava. Geriama ji čia ypatingai. Kartu su kava iš mažyčių, kaip antpirštis, porcelianinių puodukų geriama ir stipri tradicinė arbata. Puikus gėrimas esti ir tuo atveju, kai lygiomis dalimis sumaišoma stipri karšta kava ir tinkamai užplikytas stiprus arbatos antpilas.

Kava be kofeino

Gėrimai, kurių pagrindinis komponentas yra arbata, smarkiai įvairuoja. kiekvienoje šalyje yra savi jų paruošimo metodai ir receptai. Užplikoma kiniškuoju, mongoliškuoju, tibetiškuoju, angliškuoju būdais. Nevienodai arbatos gėrimus gamina kalmukai, kirgizai, kazachai, buriatai, uzbekai. Kinai ir japonai geria arbatą tik gryną, manydami, kad bet kokie priedai gėrimą tik gadins.

Kofeino yra ne tik kavos pupelėse

Tačiau
kitos tautos arbatą gamina ir su įvairiais priedais. Kai kuriose,
pavyzdžiui, Rytų šalyse, į arbatą įmaišoma džiovintų jazminų
žiedų, uzbekai į arbatą deda juodujų pipirų (paprasta juodoji
arbata, tik kiekvienam šaukšteliui sausų arbatžolių dedama po du
sutrintus juoduosius pipirus). Irane ir Turkijoje arbata geriama su
citrina ir prie jos tiekiama figų, razinų, migdolų. Tarybų
Sąjungoje arbata geriama su cukrumi, uogiene bei kitais saldumynais.
Prie arbatos tinka bandelės, pyragaičiai, sausainiai.

Arbata geriama iš porcelianinių puodukų. Porceliano maloni faktūra, jis sušvelnina aukštos temperatūros pojūtį. Arbata geriama karšta, bet ne deginanti.

Kava tampa madinga. Apie ją kalba ir piktžodžiauja

Štai
keletas arbatos gėrimų receptų.

Angliška arbata su pienu. pašildytą arbatinuką suberiama sausa arbata tokiu santykiu: vienas šaukštelis arbatžolių vienam puodukui ir dar vienas šaukštelis arbatinukui. Arbatžolės užplikomos verdančiu vandeniu ir laikomos 5 minutes. Tuo metu į pakaitintus puodukus įpilama pieno (nuo 1/6 iki 1/4 puoduko) ir paskui į pieną pilama arbata. Atkreipkite dėmesį: arbata pilama į pieną, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju, anglų nuomone, gėrimas bus blogesnis.

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos

Indiška
arbata su pienu. Dviem porcijoms reikia pusės stiklinės vandens,
pusės stiklinės pieno, 3 šaukštelių cukraus. Visa tai užvirinama
mažame emaliuotame puode. Užvirus suberiami du šaukšteliai sausų
arbatžolių, puodas sandariai uždengiamas dangčiu ir ant mažos
ugnies 2-3 min. kaitinama. Nukaitus nuo ugnies, porą minučių
palaukiama, paskui iškošiama pro sietelį ir išpilstoma mažus
puodukus.

Tokia arbata geriama rytą dar prieš pusryčius.

Įvertinkime kavos skirtumus, privalumus bei trūkumus

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Su
stipria arbata išgeriama žymiai mažiau vandens. Pavyzdžiui,
japonai arbata geria iš 30-50 g talpos puodukų. Geriau išgerti per
tam tikrą laiką keletą tokių puodukų, negu vienu yru porą
stiklinių silpnos arbatos.


to, kas pasakyta, aiškėja arbatos gydomosios savybės. Tačiau
gydytis galima tik gydytojui rekomendavus, kad iš vaisto arbata
netaptų priešingybe.

Kaip
arbata paplito pasaulyje? Kinijoje jau X a. arbata tampa tradiciniu
nacionaliniu gėrimu, o Japonijoje masiškai paplito tik XVII a.,
nors kaip kulto gėrimas ji buvo žinoma keletas amžių anksčiau.

Į
Vakarų Europą 1517 m. pirmąkart arbatą atgabeno portugalai, o
1610 m. — olandai. Tačiau ji buvo geriama tik privilegijuotų
asmenų. 1664 m. Vest Indijos kompanija anglų karaliui padovanojo du
svarus arbatos. Rūmuose ji buvo pripažinta ir nuo tų laikų
Anglijoje tapo tradiciniu gėrimu.

Reikia
atsižvelgti tai, jog kava Europoje pasirodė anksčiau ir tapo
stipriu arbatos konkurentu. Svarbiausia čia buvo ne skonis, įpročiai
ar tradicijos. Viskas kur kas paprasčiau — kava tada buvo daug
pigesnė už arbatą. Ją gamino kolonijose, kur buvo naudojamas
pigus vergų darbas, o arbatą reikėjo pirkti Kinijoje. Su Kinija
daugiausia prekiavo Anglija ir Olandija. Nenuostabu, kad šiose
šalyse arbata labai paplito.

Arbatos
suvartojama labai daug nuo tada, kai Kinija prarado gamybos monopolį,
rinkoje atsirado arbata iš Indijos, Ceilono bei Indonezijos. Arbata
atpigo ir išpopuliarėjo. Bet šalių pasiskirstymas į „arbatos“
ir „kavos“ išliko. Iš dalies arbata populiarumo įgyja
Dankjoje, bet Prancūzija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Austrija
išsaugojo polinki kavai. Tokį pasiskirstymą lėmė prekybiniai ir
politiniai XVII a. Vakarų Europos šalių ryšiai.

Rusiją
arbata atkeliavo ne iš Europos, o per Sibirą, kur buvo nutiesti
prekybiniai keliai į Kiniją ir Vidurinę Aziją. Caro rūmuose
arbata pasirodė anksčiau negu Anglijoje — 1638 metais. Gėrimas
patiko ir XVII a. pabaigoje Maskvoje arbata buvo prekiaujama
parduotuvėse kartu su pirmos būtinybės prekėmis. 1847 m. Maskvoje
buvo daugiau negu šimtas parduotuvių, prekiaujančių arbata, ir
apie 300 arbatinių.

Arbata
labai paplitusi Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, taip pat Rytų
Afrikoje. Lotynų Amerikos šalyse viešpatauja kava, o Argentina yra
„arbatos“ šalis. Natūralu, kad artimųjų Rytų ir Šiaurės
Afrikos arabų šalys ištikimos kavos tradicijoms.

Atsakydami į šį klausimą, turime pakartoti daug ką iš to, kas pasakyta apie gerą kavą. Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią arbatą. Arbatą reikia ruošti visų pirma kruopščiai, tvarkingai ir laikantis palyginti paprastų taisyklių

Plikiniui reikalingos geros arbatžolės. Svarbiau netgi jų išsilaikymo lygis negu arbatos rūšis. Arbata labai higroskopiška, todėl ją sunku ilgai išlaikyti. Laikoma drėgnoje vietoje ji genda ir pelija. Be to, labai svarbu, kad arbatos pakeliai būtų hermetiški ir sterilūs. Namuose arbatžoles reikia laikyti stikliniuose induose su pritrintu dangčiu. Kaip ir kava, arbatžolės sugeria pašalinius kvapus, todėl jas reikia laikyti toliau nuo stipriai kvepiančių produktų.

Patiko? Pasidalink