Tag Archive pobeda

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais

Šiandien mūsų šalies lengvuosius automobilius „Volgas”, „Moskvičius”, „Žigulius”, „Zaporožiečius” perka 75 šalys. Tai garbingas ir teisėtas tarybinės automobilių pramonės pripažinimas.

TSRS užima pirmąją vietą pasaulyje pagal autobusų gamybą, antrąją — pagal motociklų ir šeštąją — pagal lengvųjų automobilių gamybą.

Pirmieji tarybiniai automobiliai į užsienį buvo nusiųsti 1934 metais. Tai šimtas sunkvežimių ZIS-5, parduotų Turkijai. Šis pirmasis, nors ir nedidelis, tarybinių automobilių eksporto kontraktas turėjo didelę politinę reikšmę. Jauna Tarybų valstybė pati iki tol tik įsiveždavo užsieninius automobilius, o socialistinio industrializavimo laimėjimai leido pradėti eksportuoti automobilius. Iš pradžių tarybiniai automobiliai buvo daugiausia parduodami kaimyninėms šalims.

Tarybinių automobilių eksportas ypač padidėjo po Didžiojo Tėvynės karo. Jau 1947 metais buvo pradėti eksportuoti lengvieji automobiliai GAZ-M-20 (Pobeda), o po to ir „Moskvič-400″.

1956 metais tarybiniai automobiliai jau važinėjo 36 užsienio valstybių keliais, jų -paklausa užsienyje sparčiai augo. Tais pačiais metais (1956 m. spalio mėn.) buvo įkurtas Visasąjunginis užsienio prekybos susivienijimas „Autoeksportas”. Jo veiklos mastą rodo tai, kad per metus iš TSRS eksportuojama produkcijos už 1,2 milijardo rublių.

Tarybiniai automobiliai parduodami ne tik socialistinėse šalyse. Jie noriai perkami Australijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VFR, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, turinčiose didelę automobilių gamybos patirtį. Daugiausia į užsienio šalis eksportuojama tarybinių lengvųjų automobilių, tarp kurių pirmauja „Žiguliai”, užsienyje vadinami „Lada”. Užsienio šalyse turi paklausą ir tarybiniai sunkvežimiai BelAZ, GAZ, ZIL, KamAZ, KrAZ, MAZ ir kt. Šiuo metu visose užsienio šalyse eksploatuojama per 700 tūkst. tarybinių sunkvežimių. Be to, į užsienio šalis yra eksportuojami tarybiniai komunaliniai ir gaisriniai automobiliai, automobiliai cisternos, sniego valytuvai ir kitos specializuotos bei specialios mašinos.

Tarybinių automobilių eksportą nusako šie skaičiai: 1980 m. buvo parduoti 397 828 sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, autobusai ir specializuoti automobiliai; tai sudaro 18,2 proc. visų pagamintų tarybinių automobilių. Per ketvirtį amžiaus (tiek laiko dirba „Autoeksportas”) iš viso užsienio šalims parduota penki milijonai tarybinių automobilių.

Automobilių supirkimas Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose.

„Autoeksportas” ne tik parduoda įvairių šalių firmoms tarybinės automobilių pramonės gaminius, jis taip pat eksponuoja automobilius tarptautinėse parodose, mugėse, autosalonuose. Tarybiniai lenktynininkai su tėvyniniais automobiliais rungtyniauja įvairiose lenktynėse ir varžybose demonstruodami tarybinės automobilių pramonės pasiekimus.

Vip automobilių bruožai

Yra ir kitų pirmųjų vip automobilių bruožų. Greitis — dvidešimt kilometrų per valandą. Aukštas, kaip laidotuvių vežimas, tenfas baldakimas. Pavaros grandininės. Kėbulo armatūra varinė. Kriaušės formos signalas aflieka tais laikais madingą motyvq. Blyškūs žibinfai — tikriausiai acetileniniai, o ne elektriniai. Apie duslintuvo vožtuvq reikia farti keletą lodži4. Duslintuvas sulėfina pa­naudofq variklio duj4 išmetimą į atmosferą ir šifaip sumažina išmetimo friukš­mq. Užfat dalj galingumo variklis sunaudoja jveikti duslintuvo pasipriešini­mui dujoms. šiuolaikiniams galingiems varikliams tokios „Išlaidos” neturėt4 didesnės reikšmės, tačiau „Antilopės” laikų varikliai ir taip buvo silpni. Greitam jsibėgėjimui reikėjo didesnio galingumo, todėl šoferis atidarydavo vožtuvą, ir dujos, aplenkdamos duslintuvą, laisvai, su trenksmu išsiverždavo j atmosferą.

Antilopė – vip automobilis

Nėra abejonės, kad „Anfilopė”—  vip automobilis, pagaminfas apytikriai 1902-1905 mefais. Variklis yra priekyje: tai patvirtina ir radiatorius, ir „fono” kėbulas (kurio užpakalyje jtaisyti variklj nejmanoma), ir daug kitų dalykų.

Bet štai „Loren-Ditrich” („Lorraine-Diefrich”) markė kelia rimtų abejonių. Kozlevičius, prie radiatoriaus pritvirfinęs varinj šios markės ženklelj, pastebi­mai sfengėsi sumažinfi savo automobilio amži4. Prancūzų firma „Loren-Di­trich” automobilius padėjo gaminti fik 1910 metais. šio periodo mašinos buvo ilgesnės, sū durelėmis iš šon4 ir negalėjo būti laikomos muziejiniais eksponatais; jas galėjai matyti gatvė’se, kaip kad dabar pirmos laidos „Mosk­vičių” arba „Pobedą”. Mašina sena, bef j muziejų jai dar anksti.

Mūsų aprašymą labiausiai panaši 1905 metų laidos italų automobilio „FIAT” (Fabbrica ltaliana Aufomobili Torino) fotografija. Didelės klaidos nebus, jeigu fuo mes ir apsiribosime.

Deja, „Antilopės” atkūrimas pasirodė perdaug brangus ir ilgas darbas. Teko filmuoti ją maždaug afifinkantj trečiojo dešimfmečio automobilj. Gali­mas daiktas, skirfumą pastebėjo tik nedaugelis žiūrov4. O tikroji „Antilopė”, žinoma, būfq buvusi jdomesnė.

Didžiojo Sibiro kelio pabėgiais

„Jums aš dėkingas už daugelj naujų ir visų maloniausi4 jspūdži4, už žinias, kurių negali duoti knygos, už fai, kad aš ištisus mėnesius galėjau mėgaufis visiška laisve, pamiršęs ne tik svarbius savo reikalus, nef save pafj, atsidūręs naujose šalyse ir mažai man žinomose vietose, tarp pačių jvairiausių fipų žmoni4, kuriuos aš geriau supratau, nes mačiau iš arti…”— sako prancūzų rašyfojas O. Mirbo (Ostave Mirbeau) knygos „Kelionė automobiliu” (1907 m.) jžangoje, kreipdamasis j konstruktorių tos mašinos, kuria keliavo Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos keliais ir kuri, anof jo, „visuomeniniame gyvenime ne tik padarė perversmą, bet dar didesnj padarys”.

Kaprizingas, friuk’šmingas ir nepatogus automobilis traukė žmones fuo, kad jis galėjo greitai (tų laik4 supratimu), laisvai, savarankiškai judėti, teik­dannas naują žmoni4 bendravimo galimybę.

Automobilis sužavėjo rašyfoją Mirbo, savo žvilgsnius j jj nukreipė geo­grafai, sportininkai, žurnalisfai, nuotykių mėgėjai.