Paulius – apie viską….

Visas temas pradėkime nuo saves….

Tag Archive naujagimis

  • Home   /  
  • Posts tagged "naujagimis"

Išnešiotas naujagimis

Nėštumas paprastai trunka 38-40 savaičių, arba 270-280 dienų. Laiku gimęs naujagimis vidutiniškai sveria 3200-3500 g, jo ūgis apie 50 cm. Tačiau, žiūrint kokios sąlygos, kūno masė gali svyruoti daugiau, o ūgis – nuo 45 iki 54 cm.
nuo 2500 iki 4000 g

Naujagimių kūno masei ir ūgiui gali turėti įtakos motinos gyvenimo sąlygos, maitinimosi veiksniai, kai kurios ligos (pavyzdžiui, motinai per gausiai maitinantis arba sergant cukriniu diabetu, gimsta stambesni kūdikiai), motinos amžius, nėštumų skaičius ir kt.

Tik ką gimęs naujagimis patenka į visiškai naują aplinką. Jo organizmas prisitaiko prie aplinkos sąlygų: pradeda funkcionuoti kvėpavimo sistema, persitvarko širdies darbas, formuojasi savarankiška termoreguliacija, adaptuojasi virškinimo traktas ir t. t. Adaptacinis (prisitaikymo) laikotarpis vidutiniškai trunka 4 savaites ir vadinamas naujagimyste. Šiuo laikotarpiu organizmas yra labai gležnas, greit pažeidžiamas įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Todėl naujagimį reikia tinkamai prižiūrėti, žinoti kai kurias jo organizmo ypatybes.

Naujagimių oda sudaryta iš epidermio ir dermos, tarp kurių yra silpnai išsivysčiusi, labai švelni pagrindinė plėvelė. Epidermio raginis sluoksnis labai plonas, todėl greit pažeidžiamas. Išmaudyto naujagimio negalima šluostyti rankšluosčiu. Jį reikia nusausinti pridedant prie kūnelio paklodę ar švelnų rankšluostį. Prižiūrintieji naujagimį visuomet turi gerai su muilu nusiplauti rankas ir tik po to paimti kūdikį.

Tuomet neužteršite naujagimio odos, neatsiras pūlinių. Naujagimis gimsta padengtas specialiu tepalu varškine mase, kuri intrauteriniu (gimdos) periodu apsaugo vaisių nuo odos maceracijos. Ji švelniai nuvaloma vata ir aliejumi. Tai paprastai atlieka gimdymo namų personalas. Tik ką gimusio naujagimio oda būna blyškiai melsva, bet, jam pradėjus kvėpuoti, greit parausta ir vėliau pasidaro ryškiai raudona. Maždaug 2-3 dienų naujagimių oda pagelsta – tai fiziologinė naujagimių gelta. Ji išsivysto yrant raudoniesiems kraujo kūneliams – eritrocitams, kai, atsiradus savaiminiam kvėpavimui, jų perteklius jau nebereikalingas. Tuomet atsipalaidavusį bilirubiną kepenys nesuspėja paversti tulžimi, ir oda, akių junginės nusidažo gelsvai. Ši gelta nepavojinga, nors pirmą gyvenimo savaitę ji pamažu progresuoja, bet paprastai per 2 savaites pranyksta. Tik retai ji laikosi 3 savaites ir ilgiau. Šios geltos gydyti nereikia.

Daug rečiau atsiranda labai ryški gelta, kai nesutampa motinos ir kūdikio kraujo grupės, ypač kai neatitinka rezus faktorius (motina yra rezus neigiama, o vaisius rezus teigiamas). Tuomet išsivysto sunki gelta, pavojinga kūdikio sveikatai ir net gyvybei. Tokius naujagimius intensyviai gydo gimdymo namuose.

Naujagimio kraitelis

Naujagimio kraitelis. Vieną du mėnesius prieš gimdymą pasirūpinkite vystyklais, drabužiais, patalyne. Naujagimiui per parą reikia 20-24 marlinių, 20 medvilninių (drobinių), 6-8 flanelinių vystyklų. Jų dydis – 80×90 cm, be to, jie turi būti be siūlių. Vietoj marlinių vienkartiniam naudojimui labai tinka popieriniai vystyklai. Taip pat reikia turėti 4-5 plonus medvilninius (lininius) ir tiek pat flanelinių marškinėlių. Jie turi būti be sagų, tik su raišteliais.

Nupirkite 2 šiltas antklodes ir 3 antvalkalus, 3 paklodes, nedidelę pagalvėlę (tik ne pūkinę) ir 3 užvalkalėlius. Reikia 3 kepuraičių: vienos flanelinės, vienos medvilninės (plonos), vienos vilnonės. Kambaryje naujagimis turi būti be kepuraitės. Jos uždedamos vežant jį į lauką arba kai jis serga ausų uždegimu.

Įsigykite po 10 šiltų ir plonų šliaužtinukų. Nuo 4-5 savaitės kūdikį renkite šliaužtinukais. Tuomet jis vikriau judės, geriau vystysis fiziškai. Į šliaužtinukus įdėkite sulenktą marlinį arba popierinį vystyklą.

Jeigu kūdikis nešunta, po marliniu vystyklu įdėkite gabaliuką polietileninės plėvelės, kad neperšlaptų viršutiniai vystyklai. Šliaužtinukus visada pirkite didesnius, kad nevaržytų sparčiai augančio kūdikio judesių.

Kūdikiui nesiūkite ir nepirkite jokių drabužių, juo labiau vystyklų iš sintetinių, blogai praleidžiančių orą ir drėgmę medžiagų.

Kūdikiui nešti į lauką šaltuoju metų laiku nupirkite ,,vokelį”, šiltą kombinezoną ar miegmaišį su gobtuvu, vilnonį kostiumėlį ir vilnones puskojines.

Lovutei įsigykite čiužinį ir nedidelę pagalvėlę, klijuotę, kurią klosite ant čiužinio, kad jis nesušlaptų. Taip pat reikia turėti termometrus kūno ir vandens temperatūrai matuoti, bukais galais žirkles, muilinę su ,,Vaikų” muilu, švelnią nedidelę kempinę, nediduką balionėlį, šepetį rankoms plauti, vaikišką kremą, sterilaus vazelino aliejaus, emaliuotą dubenį naujagimiui apiplauti, termoforą, plastmasinę arba emaliuotą vonelę kūdikiui maudyti, koja atidaromą metalinę dėžę arba didesni emaliuotą su dangčiu kibirą sudėti nešvariems vystyklams, ryškius, didokus 3-4 skirtingų formų ir spalvų barškučius. Juos 3 savaičių kūdikiui pakabinsite virš lovutės (vežimėlio) ne daugiau kaip 30-40 cm aukštyje ir kasdien keisite.

Naujagimis paprastai gimsta be dantų

Dantys. Naujagimis paprastai gimsta be dantų. Pirmieji dantys prasikala 6-8 gyvenimo mėnesį. Labai retai pasitaiko, kad kūdikis gimsta su dantimis. Tai labai trukdo natūraliam maitinimui, nes dantimis sužeidžiama krūtis.

Pirmiausia išdygsta apatiniai viduriniai, vėliau viršutiniai viduriniai ir viršutiniai šoniniai kandžiai. Pirmų metų pabaigoje prasikala ir apatiniai šoniniai kandžiai. Vienerių metų vaikas jau 5-7 metų vaikui prasikala pirmieji pastovieji krūminiai dantys. Nuo 7-8 metų pieniniai dantys pradeda kristi ir auga pastovieji tokia pat tvarka kaip ir pieniniai.

Dantų kalimasis – fiziologinis reiškinys. Paprastai dygstant dantims, kūdikių būklė pakinta nežymiai. Jautresnės nervų sistemos kūdikiai gali būti neramūs, jiems truputį pakyla temperatūra, šiek tiek sutrinka virškinimas. Tuomet kūdikių nereikia gydyti silpni, tai raumenų sistema. Kadangi naujagimių raumenys ploni jie nenulaiko galvutės. Todėl, pirmuosius 2 mėnesius imant kūdikį ant rankų, reikia ja prilaikyti. Naujagimių rankų ir kojų raumenys hipertoniški. Jie guli surietę kojas per kelius, o rankas – per alkūnes. Tokia būklė trunka 2-2,5 mėn., todėl pirmaisiais mėnesiais nereikia per jų tiesti.

Kvėpavimo organai. Naujagimio nosis maža, jos angos labai siauros, gleivinė švelni, joje gausu kraujagyslių. Net nedidelė sloga naujagimiui rimta liga.

Gerklų plyšys taip pat siauras. Jame gausu limfoidinio audinio ir kraujagyslių, todėl net nestiprus uždegimas gali labai sutrikdyti kvėpavimą.

Dėl iškilios šonkaulių padėties ir silpnų tarpšonkaulinių raumenų kūdikiai kvėpuoja negiliai ir dažnai. Kvėpavimo ekskursijų dydis priklauso nuo diafragmos susitraukimų amplitudės.

Kūdikiui augant, stiprėja tarpšonkauliniai raumenys, gilėja ir retėja kvėpavimas. Dėl nedidelių krūtinės ląstos ekskursijų naujagimių plaučiai nepakankamai prisipildo oro ir kuriam laikui lieka subliuškę, dėl to atsiranda deguonies nepakankamumas. Ypač jis padidėja, kai blogai vėdinamos patalpos, kūdikiui išpučia vidurius (meteorizmas) arba dėl rachito ar kitų ligų deformuojasi krūtinės ląsta. Verkiant plaučiai geriau ventiliuojasi, todėl nedidelis kūdikio verksmas kartais net naudingas.

Širdis. Naujagimio širdis sudaro apie 0,9% visos kūno masės, o suaugusiojo tik 0,5%. Ji labai smarkiai auga pirmais gyvenimo metais. Kūdikio pulsas yra palyginti dažnas. Naujagimio širdis plaka 140, metų vaiko 120, 5-6 metų 100, vyresnių kaip 5-6 metų 80-90 kartų per minutę. Kūdikio pulso dažnumas labai svyruoja. Tai priklauso nuo riksmo, judesių, pakilusios kūno temperatūros ir kitų priežasčių. Geriausiai kūdikio pulsą galima suskaičiuoti jam miegant.

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija

Neišnešioti kūdikiai yra labai silpni, bloga jų termoreguliacija. Jie jautrūs įvairiems aplinkos veiksniams, neatsparūs infekcijai. Jei tokie kūdikiai gerai slaugomi, jau pirmų metų pabaigoje ir fiziškai, ir psichiškai pasiveja savo bendraamžius.

Temperatūros reguliavimas. Neišnešiotų naujagimių kūno temperatūra būna nepastovi. Ji priklauso nuo kambario temperatūros ir suvystymo. Dėl to neišnešioti naujagimiai gali greitai perkaisti arba persišaldyti. Ir viena, ir kita jiems labai žalinga ir gali būti rimta ligų priežastis. Reikia stengtis, kad tokių kūdikių kūno temperatūra būtų kiuvezai, kuriuose automatiškai reguliuojama oro temperatūra, drėgnumas, deguonies kiekis ir kt. 36,5-36,8°C. Dėl to neišnešiotų naujagimių skyriuose yra specialūs

Namų sąlygomis neišnešiotų naujagimių kūno temperatūrai palaikyti naudojami guminiai arba elektriniai termoforai. Jų temperatūra turi būti 60-65°C. Termoforai apvyniojami rankšluosčiu ar vystyklu ir dedami prie kojų ir iš šonų. Jokiu būdu negalima termoforų priglausti prie kūdikio kūnelio, nes gali nudegti. Atstumas tarp termoforo ir kūdikio turi būti apie 7-8 cm (maždaug per plaštakos ploti).

Taip apdėtas termoforais kūdikis užklojamas antklode. Temperatūrai stebėti tarp antklodės ir suvystyto kūdikio dedamas termometras. Termoforai keičiami kas 1,5-2 val. Neišnešioto naujagimio net trumpam negalima palikti be termoforų. Norint, kad kūno temperatūra būtų 36,5-37°C, po antklode turi būti 28-32°C. Taip reguliuojant temperatūrą, naujagimis neperkaista ir neperšąla. Pirmo mėnesio pabaigoje, kai jo kūno temperatūra sunormalėja, per kelias dienas termoforai po vieną išimami.

Kai naujagimis perkaista, jį reikia skubiai gelbėti. Perkaitimo požymiai yra šie: ryškiai raudona prakaituota kūno oda (neišnešioti kūdikiai beveik neprakaituoja), pakilusi kūno temperatūra (39-40°C), naujagimis būna neramus. Tuomet jis iškeliamas iš lovutės (laikinai pašalinami termoforai), išvystomas ir 5-7 min. maudomas 37°C vandens vonioje. Kūdikiui būtinai reikia duoti gerti 1 kg kūno masės ir kiekvienam temperatūros laipsniui virš 37°C imant po 10 ml vandens. Pavyzdžiui, neišnešiotas naujagimis sveria 2 kg, jo kūno temperatūra yra 39,5°C. Tuomet vandens reikia: 2X10X2,5=50 ml.

Šių priemonių paprastai pakanka, kad naujagimio kūno temperatūra sunormalėtų. Sušalęs naujagimis pasidaro vangus, blyškus, kartais melsvas, jo oda esti šalta. Tuomet jis 5-7 min. maudomas 38-39°C vandens vonioje. Paskui naujagimis lovutėje apdedamas iš trijų pusių termoforais. Optimali kambario temperatūra – 24-26°C.

Neišnešiotų naujagimių temperatūra matuojama kasdien 2 kartus: rytą ir vakare, o esant reikalui ir dažniau. Drabužiai. Neišnešiotų naujagimių marškinėliai siuvami iš plonos, minkštos medžiagos, be sagų ir storų siūlių. Sintetinės medžiagos netinka. Neišnešiotas naujagimis aprengiamas plonais apatiniais marškinėliais ir šiltesne viršutine palaidinuke, paskui laisvai suvystomas į šiltą vystyklą, uždengiamas antklode ir apdedamas termoforais (kaip rašyta aukščiau). Pirmomis savaitėmis vystomos ir rankos, o vėliau jos lieka laisvos. Kūdikiui sustiprėjus ir sunormalėjus termoreguliacijai, jis rengiamas taip kaip išnešioti kūdikiai.

Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas

Maitinimas. Neišnešiotas naujagimis yra labai silpnas ir neretai pats negali žįsti arba labai sunkiai žinda, tuo tarpu santykiškai 1 kg kūno masės reikia daugiau maisto, ypač baltymų. Motina, pagimdžiusi prieš laiką, dažniausiai neturi pieno, o be jo sunku auginti gimusius mažos masės (1500 g ir mažiau) naujagimius. Todėl labai svarbu, kad motinai greičiau atsirastų pienas ir jo kaskart daugėtų. Jei kūdikis nors truputį čiulpia, tai jį būtinai reikia dėti prie krūties, nes nuo to pagerėja pieno liaukos funkcija, pasigamina daugiau pieno. Ir priešingai, jei kūdikis nededamas prie krūties arba jis negali čiulpti, tai pieno gaminasi labai mažai ir ilgainiui pieno liauka nustoja funkcionuoti.

Dirbtinai maitinami neišnešioti kūdikiai blogiau vystosi, dažniau serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, sutrinka jų virškinimo trakto veikla, blogiau auga kūno masė. Jei motina neturi pieno, tai kūdikį geriau maitinti kitos sveikos moters, t. y. donoriniu, pienu (nors pirmus 2 mėnesius).

Neišnešioti naujagimiai maitinami mišiniais tik išimtiniais atvejais, kai negalima gauti moters pieno. Tuomet labai atidžiai stebima kūdikio masė, viduriai. Jei masė auga nepakankamai, pasitarus su gydytoju, naujagimiui papildomai duodama varškės, daugiau pieno arba kitų maisto mišinių.

Neišnešioti kūdikiai pradedami primaitinti 2-4 savaitėmis anksčiau negu išnešioti. Ypač svarbu anksti skirti vitaminus. Vitaminai C ir B₁ skirtini nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, o vitaminas D – nuo 2 savaičių. Nuo 2 mėnesių jiems duodama įvairių sulčių: pradedama nuo kelių lašų ir pamažu dauginama iki 30-50 ml (4 mėn. amžiaus).

Pasivaikščiojimai. Neišnešiotiems kūdikiams labai svarbu grynas oras. Prie jo pratinama laipsniškai. Pirmą gyvenimo mėnesį į lauką išnešami tik gimę šiltu metų laiku neišnešioti kūdikiai. Pasivaikščiojimų trukmė iš pradžių turi būti 15-20 min., vėliau pailgėja iki 3-4 val. per dieną.

Šaltu metų laiku gimę neišnešioti kūdikiai į lauką išnešami, kai jų kūno masė pasiekia 3-3,5 kg ir lauko temperatūra būna ne žemesnė kaip -5°C. Pasivaikščiojimų trukmė – iš pradžių 10-15 min., paskui laipsniškai ilginama iki 45 min. vienam kartui. Per dieną kūdikiai išnešami į lauką 2-3 kartus. Jei lauko temperatūra labai žema, tai šiltai aprengti kūdikiai migdomi kambaryje prie atviro langelio. Išvežant kūdikį į lauką, jį reikia šiltai aprengti, prie šonų ir kojų padėti termoforus. Jei vaikščiojant kūdikis pasidaro neramus, išblykšta, parausta ar pamėlynuoja, tuoj pat reikia grįžti į namus, išvystyti jį, išsiaiškinti priežastis, dėl ko pakito kūdikio būklė, ir jas pašalinti. Dažniausiai kūdikis būna perkaitęs (per šiltai aprengtas), per karšti termoforai arti kūnelio arba, priešingai, sušalęs (nepakankamai aprengtas), nusišlapinęs ir kt.

Naujausi įrašai