Dantys. Naujagimis paprastai gimsta be dantų. Pirmieji dantys prasikala 6-8 gyvenimo mėnesį. Labai retai pasitaiko, kad kūdikis gimsta su dantimis. Tai labai trukdo natūraliam maitinimui, nes dantimis sužeidžiama krūtis.
Pirmiausia išdygsta apatiniai viduriniai, vėliau viršutiniai viduriniai ir viršutiniai šoniniai kandžiai. Pirmų metų pabaigoje prasikala ir apatiniai šoniniai kandžiai. Vienerių metų vaikas jau 5-7 metų vaikui prasikala pirmieji pastovieji krūminiai dantys. Nuo 7-8 metų pieniniai dantys pradeda kristi ir auga pastovieji tokia pat tvarka kaip ir pieniniai.
Dantų kalimasis – fiziologinis reiškinys. Paprastai dygstant dantims, kūdikių būklė pakinta nežymiai. Jautresnės nervų sistemos kūdikiai gali būti neramūs, jiems truputį pakyla temperatūra, šiek tiek sutrinka virškinimas. Tuomet kūdikių nereikia gydyti silpni, tai raumenų sistema. Kadangi naujagimių raumenys ploni jie nenulaiko galvutės. Todėl, pirmuosius 2 mėnesius imant kūdikį ant rankų, reikia ja prilaikyti. Naujagimių rankų ir kojų raumenys hipertoniški. Jie guli surietę kojas per kelius, o rankas – per alkūnes. Tokia būklė trunka 2-2,5 mėn., todėl pirmaisiais mėnesiais nereikia per jų tiesti.
Kvėpavimo organai. Naujagimio nosis maža, jos angos labai siauros, gleivinė švelni, joje gausu kraujagyslių. Net nedidelė sloga naujagimiui rimta liga.
Gerklų plyšys taip pat siauras. Jame gausu limfoidinio audinio ir kraujagyslių, todėl net nestiprus uždegimas gali labai sutrikdyti kvėpavimą.
Dėl iškilios šonkaulių padėties ir silpnų tarpšonkaulinių raumenų kūdikiai kvėpuoja negiliai ir dažnai. Kvėpavimo ekskursijų dydis priklauso nuo diafragmos susitraukimų amplitudės.
Kūdikiui augant, stiprėja tarpšonkauliniai raumenys, gilėja ir retėja kvėpavimas. Dėl nedidelių krūtinės ląstos ekskursijų naujagimių plaučiai nepakankamai prisipildo oro ir kuriam laikui lieka subliuškę, dėl to atsiranda deguonies nepakankamumas. Ypač jis padidėja, kai blogai vėdinamos patalpos, kūdikiui išpučia vidurius (meteorizmas) arba dėl rachito ar kitų ligų deformuojasi krūtinės ląsta. Verkiant plaučiai geriau ventiliuojasi, todėl nedidelis kūdikio verksmas kartais net naudingas.
Širdis. Naujagimio širdis sudaro apie 0,9% visos kūno masės, o suaugusiojo tik 0,5%. Ji labai smarkiai auga pirmais gyvenimo metais. Kūdikio pulsas yra palyginti dažnas. Naujagimio širdis plaka 140, metų vaiko 120, 5-6 metų 100, vyresnių kaip 5-6 metų 80-90 kartų per minutę. Kūdikio pulso dažnumas labai svyruoja. Tai priklauso nuo riksmo, judesių, pakilusios kūno temperatūros ir kitų priežasčių. Geriausiai kūdikio pulsą galima suskaičiuoti jam miegant.