Tag Archive Mėnulis

Byvytasss

JEIGU IŠ PRADŽIŲ ŽEME BUVO SKYSTA, TAI KODĖL JI NEIŠSILIEJO?

JEIGU IŠ PRADŽIŲ ŽEME BUVO SKYSTA, TAI KODĖL JI NEIŠSILIEJO?

Iš tikrųjų, jeigu ji buvo skysta, kodėl gi ji neišsiliejo? Juk jeigu išpilsime vandenį iš kokio nors indo ant žemės, vanduo išsklis, nors, pavyzdžiui, rutulio pavidalo ropinėj jis turėjo rutulio formą. Veikiant Žemės traukai, vanduo, išpiltas ant kokio nors lygaus, horizontalaus paviršiaus, pasklis jame plonyčiu sluoksniu. Kadangi jo paviršius yra mažas, jis atrodo mums visai plokščias. Tokį įspūdį mums daro net tvenkinio arba ežero paviršius. Bet kiekvienas, kuris yra buvęs prie jūros, žino, kad „…žemynas, kurio nematyti iš laivo denio, neretai būna matomas iš stiebo viršūnės. Ir atvirkščiai: jeigu stiebo viršūnėje padėsime kokį nors blizganti daiktą, tai pamatysime, kad, laivui tolstant nuo kranto, žiūrovams, liekantiems krante, atrodo, jog šis daiktas pamažu slenka žemyn, kol pagaliau visiškai dingsta, tartum nusileidžia“. Taip rašė Kopernikas savo nemirtingame veikale „Apie dangaus sferų sukimąsi“. Jis įrodė, kad ,,…žemė drauge su vandeniu sudaro vieną rutulį“. Tokią pat rutulio formą turi ir kiti dangaus kūnai, pavyzdžiui, Mėnulis ir planetos. 0 Saulė ir žvaigždės — tai stačiai milžiniški įkaitusių dujų rutuliukai.

Tai gali atrodyti dar keisčiau, negu kad „neišsiliejantys“ vandenynai. Juk mes iš kasdieninio patyrimo žinome, kad, į tuščią indą įleidus kokių nors dujų, jos akimirksniu jame išsisklaidys, tolygiai užpildydamos ji visą. Tačiau reikia turėti galvoje milžinišką Saulės ir žvaigždžių masę. Pavyzdžiui, Saulės masė yra 333 tūkstančius kartų didesnė už Žemės masę, o traukos jėga paviršiuje yra beveik 28 kartus didesnė, negu Žemes paviršiuje. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, žmogus, sveriantis 70 kilogramų, Saulėje svertų beveik dvi tonas. Kaip tik šia galinga traukos jėga paaiškinamas tas dalykas, kad dujos, iš kurių sudarytos Saulė ir žvaigždės, ne išsisklaido erdvėje, o įgauna rutulio formą. Taip ir Žeme: jeigu ji kadaise buvo skysta, tai, veikiant ją sudarančių medžiagos dalelių savitarpio traukos jėgai, ne išsklido, o įgavo rutulio formą.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kodėl šviečia saulė ir žvaigždės?

KAS YRA SAULĖS UŽTEMIMAS?

Šis reiškinys labai paprastas: judėdamas aplink Žemę, Mėnulis tam tikru momentu užstoja Saulės diską. Kaip tik tada ir įvyksta Saulės užtemimas. Jeigu Mėnulis užstoja visą diską, būna pilnas užtemimas, jeigu dalį – dalinis.

Yra žinomas toks istorinis anekdotas. Garsusis Periklas, senovės Graikijos valdovas, lipo į laivą kaip tik tuo metu, kai prasidėjo Saulės užtemimas. Išsigandę jūreiviai norėjo bėgti iš laivo. Tada Periklas vienu rankos judesiu išaiškino jiems to reiškinio esmę. Jis tiesiog pakėlė ranką su permestu ant jos apsiaustu taip, kad apsiausto šešėlis kristų ant jo veido. Šiuo atveju apsiaustas atliko Mėnulio, o Periklo veidas — Žemės vaidmenį.

Tokie reiškiniai, kaip Saulės užtemimas, aplamai ne retenybė. Tačiau jie būna matomi palyginti siauroje Žemes juostoje, nes Mėnulio šešėlis gana mažas; kartais jis siekia šimtą kilometrų, o aplamai jis yra dar mažesnis, mat, Mėnulis toli nuo Žemės. Mėnulio šešėlio kelias Žemėje nuo užtemimo ligi užtemimo įvairus. Todėl retai pasitaiko, kad užtemimo juosta eitų per palyginti mažą šalį (pavyzdžiui, per Lenkiją), tai būna vidutiniškai vieną kartą per kelis dešimtmečius.

Užtat užtemimai TSRS teritorijoje — labai dažnas, beveik kasmetinis reiškinys.

KODĖL ŠVIEČIA SAULĖ IR ŽVAIGŽDĖS?

Saulė ir žvaigždės yra dujiniai rutuliai su labai aukšta temperatūra (daugiau kaip dešimt milijonų laipsnių) ir labai dideliu slėgimu (šimtus milijardų atmosferų). Šiomis sąlygomis susidūrus žvaigždžių viduje atomams, pasikeičia elementų branduoliai, įvyksta branduolinė reakcija, ir dėl to išsiskiria milžiniški energijos kiekiai. Ši energija, spinduliuodama visomis kryptimis žvaigždės viduje vis ilgėjančia banga, pagaliau iš jos išeina tuo pavidalu, kurį kaip tik ir matome.

Iš įvairių reakcijų, vykstančių Saulėje ir žvaigždėse, svarbiausia yra vandenilio virtimas heliu. Mes laikome ją pagrindiniu energijos žvaigždžių viduje tiekėju. Be šios reakcijos, turbūt, vyksta ir kitos, kurių mes nežinome ir kurios taip pat gali tiekti energiją žvaigždėms ir Saulei.

KODĖL SAULĖ BŪNA O KARTAIS RAUDONA, NORS DANGUS NEDEBESUOTAS?

Saulės disko vaizdas priklauso išimtinai nuo mūsų atmosferos. Pavyzdžiui, jeigu Saulė žemai (arti horizonto), jos spinduliai eina pro tankesnį atmosferos sluoksni, negu tada, kai ji aukštai. Todėl ties horizontu Saulė visada raudona, o dideliame aukštyje — balta. Žinoma, pasitaiko, kad Saulė atrodo raudona net ir atsidūrusi aukštai; tai atsitinka, kai ore būna didelis rūkas, kuris žydruosius spindulius išsklaido labiau už raudonuosius.

Jeigu atsidurtume už Žemės atmosferos, Saulės vaizdas praktiškai nepasikeistų, nes visi pakitimai, vykstantieji Saulės paviršiuje, mažai teturi įtakos jos vaizdui ir visos Saulės spinduliavimo intensyvumui.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kodėl matome tik vieną mėnulio pusę? Marso kanalai

KODĖL MATOME TIK VIENĄ MĖNULIO PUSĘ?

Todėl, kad Mėnulis apie savo ašį apsisuka lygiai per tiek laiko, kaip ir aplink Žemę.

Jeigu Mėnulis nesisuktų apie ašį, tai taškas A, pradžioje matomas Mėnulio disko viduryje, po savaitės atsidurtų disko A krašte.

Tuo tarpu Mėnulis, nuskriedamas vieną apsisukimo aplink Žemę ketvirtadalį, tuo pačiu metu padaro vieną ketvirtadalį apsisukimo aplink savo ašį, ir todėl taškas A vėl atsidurs disko viduryje. Taigi kiekvienoje Mėnulio padėtyje taškas A bus disko viduryje kaip tik todėl, kad Mėnulis, sukdamasis aplink Žemę tam tikru kampu, kartu tuo pačiu kampu sukasi apie savo ašį.

Kaipgi atsitiko, kad visiškai vienas nuo kito nepriklausomi dviejų judėjimų — Mėnulio sukimosi ir jo judėjimo aplink Žemę — periodai tiksliai sutampa? Mes manome, kad tokia periodų lygybė atsirado dėl potvynių – atoslūgių poveikio, kuri Mėnuliui darė Žemė kelis milijardus metu.

Potvyniai ir atoslūgiai stabdo ir Žemės sukimąsi ašį, kuris anksčiau, matyt, buvo kiek greitesnis, negu dabar. Kadangi Žemės masė yra didesnė už Mėnulio masę, šio stabdymo tempas sulėtėjo.

MARSO KANALAI

Marso kanalų klausimas ligi šiol kaip reikiant ne, išaiškintas.

Praeito šimtmečio pabaigoje per vieną iš patogiausių Marso opozicijų (opozicija vadiname padėt), kada Marsas yra arčiausiai Žemės) italų astronomas Skijapdrelis stebėjo jo paviršių labai puikiomis atmosferos sąlygomis ir pamatė ten įvairiomis kryptimis išsišakojusį tamsių linijų tinklą. Šios linijos darė tiesių atkarpų įspūdį, ir jis pavadino jas kanalais, skirdamas nuo jūrų (astronomai šiuo terminu dažnai žymi bet kurias netaisyklingos formos juodas dėmes įvairiose planetose).

Skijaparelio atradimą tik iš dalies tepatvirtino kiti astronomai. Kai kurie astronomai jo atradimo nepatvirtino, nors Marsą stebėjo tokiais pat gerais prietaisais ir dirbo pakankamai palankiomis sąlygomis. Fotografavimas taip pat nepatvirtino Skijaparelio spėjimų, nors ir nepaneigė jų.

Kadangi spėjama, kad Marse yra kanalų, kyla daug klausimų, į kuriuos mėgino atsakyti daugelis mokslininkų, tačiau šie atsakymai žymia dalimi remiasi spėliojimais. Ar kanalai yra vandens rezervuarai? šį klausimą esame linkę atsakyti neigiamai. Jeigu tai būtų vandens rezervuarai, tai saulės spinduliai, atsispindėdami juose, sudarytų atšvaistus, Saulės vaizdų atspindžius (panašiai susidaro žvakių atšvaistai ant blizgančių eglutės papuošalų). Tuo tarpu Marso kanaluose Saulės atšvaistų nepastebėta. Kanalų plotis turėtų būti milžiniškas, siekti šimtus kilometrų (kitaip mes negalėtume jų įžiūrėti). Marso atmosfera, kaip žinome, yra nepaprastai sausa, o tai rodo, kad jo paviršiuje negali būti didžiulių vandens baseinų. Visi šie faktai paneigia tvirtinimus, kad Marso kanalai iš tikrųjų esą kanalai mūsų „žemiškąja“ prasme. Pagal Skijaparelio hipotezę, linijos Marse — tai plačios augmenijos juostos, einančios abipus palyginti siauru kanalų, kurie dažniausiai nematomi.

Šiais kanalais teka vanduo į didelius Marso dykumų plotus — tik arti yra augmenija. O vandenį kanalai gauna iš Marso ašigalių rajonų, kur matome baltas kepures, rodančias, kad ten yra arba sniegynai, arba debesys. Taigi, Skijaparelio manymu, Marso kanalai yra irigacinė sistema. Žinoma, toks aiškinimas susijęs su spėjimu, kad šioje planetoje gyvena protingos būtybės.

Kai Skijaparelis pateikė savo hipotezę, kad Marse yra protingų būtybių, tuo klausimu imta karštai ginčytis. Tada (XIX ir XX amžių slenkstyje) pasirodė keli fantastiniai romanai, vaizduojantieji tariamus marsiečius. Jų tarpe yra žinomasis Uelso romanas „Pasaulių kova“, išverstas į daugelį kalbų.

Patiko? Pasidalink