Tag Archive mažakraujystę

Tymai yra labai pavojingi sergantiesiems rachitu

Tymai užkrečiami 5-6 dienas prieš išbėrimą ir tiek pat po išbėrimo. Jeigu motina yra persirgusi tymais ir kūdikį maitina krūtimi, jis iki 3-4 mėnesių šia liga suserga labai retai.

Tymai yra labai pavojingi sergantiesiems rachitu, mažakraujyste, blogai augantiems, nutukusiems, taip pat vyresniems vaikams, nusilpusiems nuo kitų ligų. Jiems gali atsirasti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių ar ausų, retai galvos smegenų uždegimas. Visiems ligotiems vaikams ir buvusiems kontakte su sergančiuoju tymais pačioje ligos pradžioje suleidžiamas hemaglobulinas.

Nenustatinėkite tymų diagnozės patys. Vaikui staiga susirgus, išsikvieskite į namus gydytoją. Žinokite, tymų virusas yra labai lakus. Su oro srove jis gali patekti iš vieno aukšto į kitą, o pro įvairius plyšius – iš vieno buto į kitą. Dėl to, susirgus vaikui tymais, įspėkite kaimynus, pažįstamus, gimines.

Nebijokite vaikų skiepyti nuo tymų. Kartais paskiepytas vaikas kiek pakarščiuoja, pakosti, bet šis trumpalaikis negalavimas sveikatai nepavojingas. Nuo tymų, kaip ir nuo visų kitų ligų, skiepijami tik visiškai sveiki vaikai arba po bet kokios ligos praėjus 2 mėnesiams. Persirgus tymais, lieka pastovus imunitetas.

Vėjaraupiai. Tai labai paplitusi užkrečiamoji liga, kuria dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vėjaraupius sukelia tam tikras virusas, neatsparus aplinkos veiksniams. Šia liga suserga visi vaikai, buvę kontakte su sergančiuoju. Per aplinkos daiktus neužsikrečiama. Inkubacinio periodo trukmė 9-21 diena.

Liga prasideda staiga. Pakyla kūno temperatūra, maži vaikai gali vemti ir viduriuoti. Įvairiose odos vietose (ir galvoje), gleivinėje atsiranda apie 2 mm didumo rausvų dėmelių, kurios greitai iškyla ir prisipildo skaidraus turinio. Taip atsiranda pūslytės, apjuostos rausvu žiedeliu.

Jos dažnai susilieja. Pūslytės greitai sprogsta ir užsitraukia tamsiu šašeliu. Sprogus pūslytėms, gleivinėje atsiveria skausmingos opelės. Ligonį beria 2-4 dienas. Jis būna užkrečiamas 5 dienas dar po to, kai atsiranda paskutinis šviežias vėjaraupių išbėrimas.

Nesilaikant švaros, pūslytės supūliuoja, atsiranda pūlinės odos ligos – rožė, pūliniai. Vėjaraupiais sunkiau serga nusilpę vaikai. Jiems retkarčiais atsiranda komplikacija smegenų uždegimas. Todėl nuo vėjaraupių reikia ypač saugoti dažnai sergančius kūdikius.

Ligonis nuo sveikų vaikų atskiriamas 10-12 dienų. Buvusieji kontakte su ligoniu nuo kitų vaikų izoliuojami 3 savaitėms. Jeigu jūsų vaikas susirgo vėjaraupiais, įspėkite kaimynus, gimines, draugus, praneškite vaikų įstaigai, kurią jis lanko. Persirgus vėjaraupiais, lieka pastovus imunitetas. Skiepų nėra.

Venkite fizinių ir psichinių traumų

Venkite fizinių ir psichinių traumų (svarbu nekristi, nesusitrenkti, nesusimušti, nekelti sunkių daiktų, nepervargti, labai nesijaudinti ir t. t.). Nevažinėkite motociklu, rečiau keliaukite bet kuriomis kitomis transporto priemonėmis.

Jeigu nėštumo eiga normali, tai pirmąsias dvidešimt savaičių (4-5 mėn.) moterų konsultacijoje lankykitės kas dvi savaitės, o antroje nėštumo pusėje kas savaitė nepaisant savijautos. Ateidamos į konsultaciją, turėkite tyrimus, kuriuos buvo paskyręs gydytojas. Tai padės laiku nustatyti prasidėjusią mažakraujystę ar inkstų veiklos sutrikimus, nuo kurių negalės normaliai augti vaisius.

Įsidėmėkite datą, kada pirmą kartą pajutote vaisiaus judesius. Paprastai pirmą kartą pastojusi moteris vaisiaus judesius pajunta 20, o pakartotinai nėščia apie 18 nėštumo savaitę. Tai padeda tiksliai nustatyti nėštumo pradžią, įvertinti, kaip vaisius auga, ar jis nepernešiotas.

Jeigu nėštumo metu pradeda skaudėti pilvo apačią ir strėnas, pasirodo išskyrų su krauju ar daug baltųjų, susilpnėja vaisiaus judesiai, patinsta kojos, rankos ar veidas, pradeda varginti nemiga ar galvos skausmai, mirgėti akyse, imate vemti, pakyla kūno temperatūra ir kt., tuojau kreipkitės į gydytoją.

Namų ruošos darbai, ypač laikant gyvulius, nėra lengvi. Jums turi padėti šeimos nariai, kad daugiau laiko skirtute poilsiui. Nėštumo metu nieko nėra svarbesnio kaip būsimo vaiko ir jūsų sveikata.

Nėščiosios režimas ir higiena. Tinkamo darbo kaitaliojimas su poilsiu, ypač aktyviu, teigiamai veikia organizmą. Todėl kasdien pasivaikščiokite 2-4 val. (geriau 2 kartus per dieną): vasarą – nuo 9 iki 11 ir nuo 19 iki 20.30, o žiemą – nuo 11 iki 14 val. Vaikščiokite lėtai, kad nepavargtute. Kvėpuokite giliai, ritmiškai tik pro nosį. Patartina vaikščioti parkuose, miške, nuošalesnėse gatvėse. Pasivaikščiojimas pagyvina kraujotaką, vaisius geriau aprūpinamas deguonimi.

Jeigu svaigsta, truputį skauda galvą, stipriau plaka širdis, geriausias vaistas – pasivaikščiojimas gryname ore. Be to, grynas oras grūdina organizmą, apsaugo nuo kvėpavimo takų ligų. Venkite žmonių susikaupimo vietų.

Pasivaikščiojusios, jeigu yra galimybė, pusę valandos pagulėkite truputį aukštyn pakeltomis kojomis. Kambarį, kuriame ilsitės, dirbate, miegate, nuolat gerai vėdinkite. Per parą miegokite 8,5-10 valandų (dieną 1-1,5 val.). Kasdien eidamos gulti tuo pačiu metu, naktį geriau miegosite.

Organizmas sustiprės ir lengviau gimdysite, jeigu darysite specialią mankštą ir gimnastiką. Jų pratimus nurodys moterų konsultacijos gydytojas.