Tag Archive freziju auginimas

Byvytasss

Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove

Fotoperiodas. Dauguma autorių teigia, kad fotoperiodo trukmė nėra lemiamas faktorius frezijoms. O. Heide (1965) nurodo, kad žiedai greičiau pradeda diferencijuotis, žiedų ir žiedynų susiformuoja daugiau, kai fotoperiodas yra trumpas (8 val.), o vėliau jos auga ir vystosi greičiau, esant ilgesniam (12 val.) fotoperiodui (O. Heide, 1965).

Įvairių veislių reakcija į šviesą.

Veislės nevienodai jautrios šviesai. Visos geltonžiedės gerai auga tik labai intensyvioje šviesoje. Iš jų tik Rijnveld’s Golden Yellow. Aurora ir Golden Melody galima sodinti rudenį, nors šiuo metu ir jos negausiai žydi. Rudenį pasodintos Eldorado, Orange Favourite, Gloria Solis, Souvenir veislės pas mus nežydėjo, o Rijnveld’s Golden Yellow ir Gold Coast iš vieno augalo gauta atitinkamai tik 0,8 ir 0,6 žiedų. Tyrinėjant nepražydusius augalus, paaiškėjo, kad žiedų užuomazgos susiformavo, tačiau jos nudžiuvo dar prieš pasirodant butonams.

Visos veislės, kurių gumbasvogūniai buvo pasodinti gruodžio mėn., žydėjo gausiau, negu pasodintų rugsėjo mėn., tačiau White Swan ir Blauwe Wimpel veislių žiedai buvo geresni, pasodinus gumbasvogūnius

Blauwe Wimpel žiedų spalva žiemą buvo intensyvesnė, negu pavasarį.

Laistymas, oro drėgnumas ir vėdinimas. Frezijų šaknys gležnos. Sausoje dirvoje greitai džiūva jų viršūnėlės, t. y. veikliausia šaknų dalis, todėl net vieną kartą augalams perdžiūvus, galima patirti daug nuostolių.

Iš dirvos galima spręsti, ar augalus reikia laistyti. Ji nuolat turi būti drėgna, bet neįmirkusi. Kai dirva būna nevienodai drėgna, išsikraipo stiebai, deformuojasi žiedynai.

Labai svarbus vandens režimas, auginant frezijas samaninėse durpėse. Jos niekuomet neturi perdžiūti, nes perdžiūvusių durpių kai kurios koloidinės medžiagos virsta kietomis, vandeniui neimliomis dalelėmis.

Žiemą, ypač kai šiltnamiuose žema temperatūra, laistant negalima aplieti augalų lapų, tuo tarpu pavasarį, lapus apipurškus, frezijos auga geriau.

Frezijų ir apskritai šiltnaminių augalų negalima laistyti stipria vandens srove, nes iš dirvos išplaunamos mineralinės medžiagos, ypač azotas. Laistomo vandens temperatūra turi būti pora laipsnių aukštesnė už oro temperatūrą.

Įvairios veislės nevienodai jautrios drėgmės režimui. Drėgmei ne tokios jautrios lėčiau augančios veislės ir kurių menkesnė antžeminė dalis.

Frezijos blogai auga, džiūsta lapų viršūnėlės, jeigu šiltnamių oras labai sausas. Optimalus oro drėgnumas apie 80%. Be to, pravartu žinoti, kad šiltnamiuose drėgno oro nepakenčia tripsai ir voreliai.

Drėgnoje šiltoje aplinkoje greičiau vystosi įvairios grybinės ligos, todėl šiltnamius reikia gerai vėdinti. Gerai vėdinamuose šiltnamiuose ne taip plinta ir fuzariozė.

Yra nurodymų, kad kai kurios stambiažiedės veislės, pavyzdžiui, Eldorado, Royal Gold, gerai vystosi tik labai erdviuose šiltnamiuose.

Svyruojant drėgmės režimui dirvoje ir ore, atsiranda įvairios žiedynų anomalijos, išsikraipo žiedynkočiai.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles

Prieš sodinimą į substratą reikia primaišyti mikroelementų To trąšų kiekio, kuris skiriamas pagrindiniam tręšimui, neužtenka, kad augalai gerai augtų per visą augimo periodą, nes dalis jų išplaunama iš dirvos, o kitą dalį augalai sunaudoja. Todėl, praėjus 2 mėn. po sodinimo, augalus reikia papildomai tręšti kas 2 savaitės. Prasikalus pumpurams, augalai tręšiami kas savaitė. Augalams žydint, daroma pertrauka, o po žydėjimo jie dar 1-2 kartus patręšiami. Daugiausia tręšiama azoto ir kalio trąšomis (10-20 g mineralinių druskų 10 l vandens). Kai maža saulėtų dienų, N ir K20 santykis turi būti 1 :2, o kai šviesos intensyvumas geras — 1 : 1. Du tris kartus augalai patręšiami geležies junginiais. Geležies sulfato imama apie 5 g 10 l vandens. Labai naudinga augalus papildomai tręšti kalcio salietros tirpalu arba atskiestomis srutomis, kai pasirodo žiedpumpuriai. Kalcio salietros tirpalu (15-20 g 10 l vandens) augalai laistomi dar po žydėjimo vieną kartą — išauga didesni gumbasvogūniai.

Hidroponinis frezijų auginimas

Kai kur frezijos auginamos hidroponiniu būdu. Penigsfeldas nurodo, kad šiuo būdu auginamų frezijų žiedų derlių galima gauti iki 50% didesni, negu auginant dirvoje ir išauginti labai gerus gumbasvogūnius. Nustatyta, kad geriausias hidroponinis substratas frezijoms — žvyras arba smulki skalda. Hidroponiniame tirpale turi būti 0,15-0,3 druskų.

Gali būti sudaromi tokie tirpalai:

Makroelementai pagal Penigsfeldą, mikroelementai pagal Hooglandą:

Šiltnamių mikroklimato sąlygos

Temperatūra. Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles šiltnamiuose, reikia žinoti, kada žiedai pradeda formuotis svogūnuose ir kokia tam palankiausia temperatūra.

Frezijų centrinio žiedyno užuomazgos formuojasi per pirmąsias 6-8 savaites. Optimali temperatūra tuo metu 15°C. Tokia temperatūra turi būti nors 6 savaites po sodinimo, vėliau ji priklauso nuo šviesos intensyvumo.

Spalio—lapkričio mėnesiais, kada šviesos intensyvumas labai mažas, ir debesuotomis dienomis vėlesniais žiemos mėnesiais palaikoma 8-10 °C temperatūra.

Žemesnėje temperatūroje žiedai lėtai formuojasi ir dažnai išauga deformuoti.

Jeigu, pasodinus gumbasvogūnius, temperatūra būna aukštesnė kaip 20°C, formuojasi daug lapų, jie auga intensyviai, dėl to augalai pradeda žydėti gerokai vėliau. Paprastai frezijos žydi, išaugus 5-6 lapams, 24 °C temperatūroje žiedpumpuriai sukraunami, kai augalai turi 12-14 lapų. Dėl to labai pailgėja jų augimo laikas.

1965-1967 m. Danijoje, Virumo bandymų stotyje buvo atlikti tokie bandymai. Rijnveld’s Golden Yellow ir Gloria Solis veislių augalai 4 savaites po sodinimo augo 13 °C, o vėliau 6, 10, 15, 20, 25 °C temperatūroje.

Paaiškėjo, kad palankiausia buvo 15 °C temperatūra. Augalai, auginti žemesnėje kaip 15°C temperatūroje, žydėjo mėnesiu vėliau, stiebai buvo labiau šakoti, tačiau trumpesni, žiedų žiedynuose gerokai mažiau.

Aukštesnėje kaip 15 °C temperatūroje stiebai ir žiedynai buvo trumpi, stiebai beveik nesišakojo; 25 °C temperatūra pasirodė esanti kritinė— augalai visai nežydėjo. Žiedams formuojantis, kritinė yra 21 °C temperatūra.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Vegetatyviškai besidauginančios frezijos serga virusinėmis ir grybinėmis ligomis

Vegetatyviškai besidauginančios frezijų veislės dažnai serga virusinėmis ir grybinėmis ligomis (fuzarioze, pilkuoju pelėsiu), tačiau, vartojant šiuo metu turimus sisteminius (vidinius) fungicidus (benlatą, fundasolą), grybinės ligos ne taip plinta ir augintojams padaro mažiau žalos.

Šiuo metu ūkiai nelabai suinteresuoti auginti frezijas, nes žiedų ir gumbasvogūnių kainos labai menkos.

Kad ši daugeliu atžvilgiu perspektyvi kultūra plačiau būtų auginama mūsų respublikoje, reikia pavesti vienam respublikos gėlininkystės ūkiui auginti sveikus, perspektyvių veislių gumbasvogūnius. Šiame ūkyje, darant veislių atranką, turėtų būti dauginama elitinė sodinamoji medžiaga ir ja aprūpinami kiti respublikos ūkiai. Čia turėtų būti atliekami moksliniai tyrimai, detaliau sprendžiami žydėjimo laiko programavimo, žiedų ir gumbasvogūnių derliaus didinimo klausimai. Matyt, čia būtų galima pradėti darbus meristeminės kultūros srityje — auginti virusais ir kitais patogeniniais mikroorganizmais neužsikrėtusius frezijų klonus.

Reikia organizuoti įvairias gėlininkų-agronomų kvalifikacijos kėlimo priemones bei skatinimo būdus už gerus rezultatus.

Frezijų augintojams reikia didesnio pasiruošimo dar ir todėl, kad tai labai jautrūs išorės sąlygoms augalai ir, nežinant optimalių auginimo sąlygų, žiedų derliaus galima visiškai negauti. Dėl šių subjektyvių priežasčių neigiamai būtų vertinamas šios kultūros rentabilumas ir susidomėjimas ja mažėtų.

Periodiškai reikia atnaujinti frezijų veisles, importuojant gumbasvogūnius iš užsienio.

Auginančius frezijas ūkius reikia aprūpinti efektyviausiais cheminiais preparatais kovai su grybinėmis ligomis.

Būtina nustatyti naujus žiedų standartus ir kainas pagal auginimo laikotarpius. Taip pat būtina pakeisti gumbasvogūnių kainas.

Remiantis įvairių frezijų veislių dekoratyvinių savybių ir žiedų produktyvumo analize, siūloma tokie žiedų standartai ir kainos įvairiems atgijimo laikotarpiams

Gamybininkai turi būti suinteresuoti auginti frezijas įvairiu metų laiku, ypač tada, kai gėlių trūksta. Mums žiedų labiausiai trūksta spalio—balandžio mėn., tačiau rudeni ir pirmaisiais žiemos mėnesiais frezijų žiedų suskinama dvigubai mažiau, negu pavasari, todėl ir žiedų kainas siūloma atitinkamai diferencijuoti.

Be to, to paties augalo žiedai dekoratyvumo atžvilgiu nelygiaverčiai. Šoniniai žiedynai dažnai būna menkesni. Tai susiję su augalo biologinėmis savybėmis. Gamybininkai turi auginti labai dekoratyvias veisles. Tačiau labai dažnai dekoratyviosios veislės yra nelabai produktyvios. Produktyviosios frezijų veislės paprastai esti smulkesniais žiedais, trumpesniais žiedynkočiais (Princess Marijke, Rosemunde, Orange Sun, Pimpernel). Tokių tetraploidinių veislių, kaip Apollo, Royal Gold, Tubergen Rosa, žiedai stambūs, žiedynkočiai ilgi, tačiau išauga nedaug. Prie neproduktyvių, tačiau labai dekoratyvių priskirtinos visos pilnavidurės veislės.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos frezijų veislės

Gamybai rekomenduojama veislės Pimpernel ir Stockholm.

Princess Marijke (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1942). Vidinė apyžiedžio pusė oranžiškai plytinės spalvos, vamzdelyje pereinanti į geltoną; išorinė žiedo spalva ne tokia intensyvi, lyg su apnašu. Apyžiedžio lapelių atsilenkimo kampas bukas, todėl vyrauja išorinė žiedo spalva. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius būna žieminio auginimo, tačiau sėkmingai gali būti auginama ir kitais laikotarpiais. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. į 1 rn2 sodinama apie 100-120 gumbasvogūnių.

Pimpernel (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1945). Vidinė žiedo pusė plytinės raudonos spalvos, vamzdelio vidus tamsiai geltonas. Išorinė žiedo pusė ne tokia intensyvi. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius gaunamas žieminio auginimo, nors labai geri žiedai būna ir auginant rudenį. Jautri virusinėrns ligoms. į 1 m2 sodinama apie 120 gumbasvogūnių.

Stockholm (tetraploidas). Žiedai avietinės raudonos spalvos (vamzdelis geltonas), stambūs, gražios formos. Augalai standūs, stiebai ilgi ir tvirti. Veislė derlinga (3), bet jautri virusinėms ligoms. 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos veislės. Dauguma šios grupės veislių tinka auginti įvairiu metų laiku, tačiau daugelis jų labai serga virusinėmis ligomis. Todėl gamybai galima rekomenduoti tiktai Rose-Marie.

Kopenhagen (tetraploidas). Vidinė žiedo pusė violetiškai purpurinė, vamzdelis baltas. Žiedai stamboki. Veislė labai panaši į Margaret, tačiau vertingesnė už šią, nes žiedynkočiai standesni ir ne tokia jautri virusinėms ligoms. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Margaret (triploidas, išvedė Boorhettwer a. Harting). Žiedai violetiškai purpurinės spalvos, vamzdelis baltas. Stiebai ir lapai gležni, todėl dažnai reikia nutiesti net 4 tinklų eiles. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. Veislė neperspektyvi. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Rose -Marie (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1961). Žiedai violetiškai purpuriniai, vamzdelis ilgas ir ryškus. Augalai aukšti, standūs. Žiedai ir stiebai labai geros kokybės. Tinka žieminiam auginimui. Žiedų derlius geras (2). I 1 m2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių.

Rosemunde. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 cm skersmens), vamzdelis gelsvas. Žiedynkotis plonokas, bet pakankamai tvirtas. Veislė derlinga (3,5), tik labai dažnai serga virusinėmis ligomis, todėl gamybai nerekomenduojama. į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Rosita. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 crn skersmens), vamzdelis balsvas. Žiedynkotis plonokas, bet tvirtas. Veislė derlinga (4,0). Iš vieno gumbasvogūnio išauga 2-3 daigai. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo nuskynėme net iki 7 žiedų. Veislė jautri virusinėms frezijų ligoms, todėl gamybai nerekomenduojama. Į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Arosa (išvedė J.A.M.Goemans). Veislė nauja, labai ankstyva, šviesiai rožiniais žiedais. Spalva pastovi. Žiedynkočiai tvirti, lapai standus. Gerai žydi žiema. Į 1 m2 sodinama po 112 gumbasvogūnių. Pas mus dar neauginama.

Veislė Marina-Sophia išvesta taip pat J. A. M. Goernans (1967 in.). Žiedai arnaranto spalvos, grakščiuose žiedynuose. Žiedynkočiai labai tvirti. Į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo

Japonų patirtis truputį kitokia. Pasodinus frezijas rudenį arba žiemą, naktį palaikoma 13 °C temperatūra, o dieną — 18 °C. Tada frezijos suformuoja 7-8 lapus, geros kokybės žiedynus, žydi gana anksti. Tačiau, pasodinus frezijas pavasarį arba vasarą, tokioje temperatūroje išauga daug lapų, augalai žydi vėlai. Aiškinama, kad, esant trumpai dienai, žiedai formuojasi daug greičiau, ir tada optimali yra šiek tiek aukštesnė temperatūra. Auginant frezijas nuo kovo mėn., kol žiedai formuojasi, turi būti palaikoma žemesnė temperatūra (15 °C), o vėliau 2-3°C aukštesnė (Kawata, 1973).

Pasirodžius žiedpumpuriams, temperatūrą šiltnamiuose galima pakelti iki 18°C, tačiau tai nebūtina, ypač jeigu tuo metu šviesos sąlygos blogos.

Nustatyta, kad aukštesnėje temperatūroje išauga didesni gumbasvogūniai, todėl, frezijoms nužydėjus, šiltnamiuose gali būti apie 20-25 °C, o į vegetacijos pabaigą — apie 30 °C.

Frezijų šiltnamiuose turi būti prietaisai temperatūrai registruoti. Bet kokie mėginimai skatinti frezijų augimą, keliant aplinkos temperatūrą šiltnamiuose, yra betiksliai, ir gali būti pavėluoto žydėjimo ir blogo žiedų derliaus priežastis. Todėl ištisą parą reikia registruoti šiltnamių temperatūrą.

Šviesa. Frezijų augimo spartumas ir žiedų kokybė priklauso nuo šviesos intensyvumo. Kuo šviesa intensyvesnė, tuo anksčiau susiformuoja ir greičiau vystosi žiedynai, juose būna daugiau žiedų ir visi jie normalūs, be to, daugiau išauga šoninių žiedynų, žiedynkočiai ir lapai būna trumpesni, gumbasvogūniai didesni ir daugiau išauga gumbasvogūnių vaikučių.

Pirmoje augimo pusėje šviesos intensyvumas turi Įtakos žiedyno formavimosi greičiui, susiformavusiu žiedynų ir žiedų skaičiui. Antroje augimo pusėje nuo šviesos intensyvumo priklauso žydėjimo laikas. Kai šviesos nepakanka, augalai ilgai nepražysta, žydi labai ištęstai, žiedynuose pražysta ne visi žiedai, šoniniai žiedynai dažnai būna akli.

Kaip parodė bandymai, žiedų daugiausia pražysta ir jie esti geros kokybės, kai gumbasvogūniai pasodinami gruodžio antroje arba sausio pirmoje pusėje, mažiausiai žiedų pražysta, pasodinus rugsėjo mėn. Mat, nuo sausio mėn. šviesos sąlygos gerėja. Be to, žiemą šiltnamiuose nesunku palaikyti optimalią temperatūrą, o vasarą to padaryti negalima.

Dėl labai nevienodo šviesos intensyvumo atskirų metų rudenį negalima tiksliai prognozuoti birželio mėnesi sodintų augalų žydėjimo laiko. Tais metais, kai rugsėjis ir spalis būna pakankamai saulėti, frezijos gali pražysti lapkričio ir gruodžio mėnesiais, o kai oras apniukęs,— tiktai sausio antroje pusėje. Į tai reikia atsižvelgti, planuojant frezijų žiedų skynimo laiką.

Daugelis autorių pataria vasarą frezijas temdyti, ypač pirmaisiais augimo mėnesiais — augalai anksčiau pražysta. Tai aiškinama tuo, kad vystymasis pagreitėja ne dėl mažesnio šviesos intensyvumo, o dėl sumažėjusios dirvos temperatūros. Tuo metų laiku, kai šviesos sąlygos nepalankios, augalus galima papildomai apšviesti. Šiuo metu plačiai naudojamos DRL-400 lempos. Vienos 200 W galingumo lempos pakanka 4-8 m2 šiltnamių ploto. Šviečiama 10 val. per parą (nuo 9 val.). Dėl to žiedų derlius padidėja dvigubai ir jie būna žymiai geresnės kokybės. Mūsų šalyje pirmoji tai nustatė R. Zunde.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose

Antraisiais metais didesnės mineralinių trąšų normos nebuvo tokios žalingos gumbasvogūnių derliui. Kai augalai antrus metus augo netręštose durpėse, blogai vystėsi gumbasvogūniai-vaikučiai, t. y. Eldorado veislės sudarė 76% to kiekio ir 52% to svorio, o Blauwe Wimpel veislės -44% to kiekio ir 29 to svorio, kuris buvo geriausiame variante (III).

Be to, gumbasvogūnių-vaikučių daugiau išaugdavo, patręšus augalus didesne mineralinių trąšų norma, t. y. 1312 g/m3 veiklių medžiagų.

Taip pat paaiškėjo, kad nuo dirvoje esančių makroelementų (N, P205, K20) kiekio priklauso ir šių elementų kiekis gumbasvogūniuose.

pateikti duomenys apie pagrindinių elementų kiekį frezijų gumbasvogūniuose bandymo pabaigoje. Iš jų matyti, kad gumbasvogūniuose sukauptų makroelementų kiekis labai priklausė ir nuo veislės. Daugiausia jų buvo Pimpernel veislės gumbasvogūniuose, mažiausiai – Blauwe Wimpel.

Daugiausia šių elementų buvo gumbasvogūniuose, esant maksimaliam trąšų kiekiui dirvoje. Tada Blauwe Wimpel veislės gumbasvogūniuose azoto buvo 28%, fosforo– 137%, kalio 134%, o Eldorado atitinkamai 25, 20 ir 37% daugiau, negu tada, kai augalai augo netręštose durpėse. Iš čia matyti, kad koreliacija tarp azoto, esančio gumbasvogūniuose ir dirvoje, ne tokia ryški, kaip tarp fosforo ir kalio.

Elementų kiekis gumbasvogūniuose priklausomai nuo dirvos labiau kito Blauwe Wimpel veislės, negu Eldorado. Apie tai galima spręsti iš augalų. Kai Blauwe Wimpel veislės augalai antrus metus augo netręštose durpėse, buvo pastebimi kalio trūkumo požymiai džiuvo lapų viršūnėlės, o žiedų derlius buvo dvigubai mažesnis, negu durpių ir žemių mišinyje. Šios veislės gumbasvogūniuose, kurie augo netręštose durpėse, azoto rasta 25%, fosforo 170%, kalio 23% mažiau, negu geriausiame variante (III).

Azoto trūkumo požymių ant , augalų, augusių durpėse, nebuvo matyti.

Rekomendacijos gamybininkams

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose. Būtina jų sudėtinė dalis velėninė žemė ir gerai perpuvęs mėšlas. Velėninė žemė turėtų sudaryti 1/3-1/4, o gerai perpuvęs mėšlas 1/20 viso žemių mišinio. Tokių mišinių struktūra gerinama, pridedant samaninių durpių.

Žemių mišiniuose gumbasvogūnius sunkiau sodinti ir iškasti. Todėl prieš sodinant geriausia dirvą sulyginti, išdėlioti gumbasvogūnius ir, lengvai įspaudus, užžerti reikiamo rūgštingumo samaninių durpių sluoksniu.

Geri rezultatai gaunami, auginant frezijas samaninėse durpėse, todėl, jeigu frezijų auginama daug ir žemių mišinius sunku paruošti, reikia naudoti samanines durpes.

Prieš sodinant tokios durpės neutralizuojamos — kubiniam metrui išberiama 5-8 kg kreidos, kad PH būtų 5,3-5,8 arba pF1(14,0) būty 6,0-6,5.

Durpėms arba žemių mišiniams rekomenduojama tiek mineraliniu trąšų:

Geras azoto trąšų šaltinis — kraujo miltai. Jų beriama 750 g/m3. Tada mineralinių azoto trąšų beriama dvigubai mažiau. Vietoj superfosfato galima imti kaulamilčius, tik juos su žemėmis reikia išmaišyti 2— 3 mėn. prieš sodinimą. Negalint to padaryti, patariama naudoti ne tik kaulamilčius, bet ir superfosfatą.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Frezijų žydėjimą galima programuoti mums reikiamu laiku

Frezijų žydėjimą galima programuoti mums reikiamu laiku. Ištisus metus šie augalai žydi Olandijoje ir Japonijoje. Mūsų respublikoje labiausiai žiedų trūksta spalio—balandžio ir birželio mėn., o frezijos gali paįvairinti skurdoką gėlių sortimentą šiuo metu.

Tai perspektyvi šiltnaminė gėlė, užimanti šiltnamių plotą neilgai ir išauginanti daug žiedų. Tinkamai auginamų frezijų vegetacija trunka apie 6 mėnesius, kai kasami gumbasvogūniai, ir 4 mėnesius, kai pašalinami tik ką peržydėję. Šiuo metu jau žinoma nemaža būdų, kaip ši periodą dar labiau sutrumpinti. Be to, frezijos sodinamos tankiai — apie 100 vnt/m2.

O kiek žiedų galima suskinti iš kvadratinio metro ploto? Įvairūs autoriai pateikia labai nevienodus duomenis. Olandijoje suskinama 100 žiedų

veislių), sodinant 80-140 gumbasvogūnių į 1 m2.

Wirnigas nurodo, kad, į 1 m2 pasodinus 200 gumbasvogūnių, galima suskinti 140 pirmos rūšies žiedų, pagal Meisneri — 300-400 žiedų, o pagal Ruprechtą — 200-300 žiedų. Šie duomenys smarkiai skiriasi, nes žiedų derlius labai priklauso nuo veislės ir auginimo meto. Augindami žiemą, mes suskindavome žiedų 2-3 kartus daugiau, negu rudenį. tai reikia atsižvelgti, planuojant žiedų derlių. Pavyzdžiui, rudens auginimo periodu galima planuoti 80-100 žiedų, o žiemos —200 žiedų iš kvadratinio metro. Bet kuriuo metu apie 50% žiedų galima realizuoti ekstra arba pirmos rūšies.

Kukulčanka nurodo, kad, auginant frezijas vieną periodą, pajamos už žiedus sudaro 50-60% metinių gvazdikų ir 40-50% metinių rožių pajamų. Tačiau per metus tame pačiame plote galima išauginti du frezijų derlius. Todėl Lenkijos Liaudies Respublikoje frezijos yra tokios pat rentabilios, kaip rožės ir gvazdikai.

Taigi, auginant frezijas, visus metus labai intensyviai galima išnaudoti šiltnamius. Vasarą frezijos auginamos dėželėse. Augalams nužydėjus, dėželes galima statyti po stelažais arba išnešti j kitas patalpas, o sausio mėn. ši plotą užsodinti nauja frezijo partija. Birželio mėn. nukasus frezijų gumbasvogūnius, šiltnamiuose galima sodinti chrizantemas, o joms nužydėjus, vėl frezijas. Po frezijų tinka sodinti gloksinijas. Jas sėkmingai galima auginti ir daržininkystės ūkiuose, sodinant rudenį daržovėmis neužimtuose šiltnamiuose.

Olandijoje (pagal G. Buysą) darbo sąnaudos 1000 m2 frezijų išauginti — 500-650 valandų. Daugiausia darbo valandų prireikia sodinimui, žiedų skynimui ir gumbasvogūnių iškasimui. Darbo sąnaudos sudaro apie 30% bendrų auginimo išlaidų.

Žymiai didesnių darbo sąnaudų reikia auginant frezijas iš sėklų. Pagal Halaną 100 m2 sėklinių frezijų prižiūrėti reikia 625 darbo valandų, iš jų: 200 valandų — augalams pikuoti, 200 dėželėms išnešioti į lauką ir rudenį atnešti į šiltnamį, 40-50 — augalams pririšti, 40 — žiedams skinti ir 70 gumbasvogūniams nukasti (K. Kukulčanka, 1974).

Šios kultūros auginimo trūkumai:

Negalima tiksliai numatyti frezijų žydėjimo laiko rudeni. Tuo pačiu metu pasodinti augalai vienais metais žydi lapkričio mėn., kitais gali žydėti tiktai sausio mėn. Tada esti nevienodas ir derlius. Žiedų augimą ir vystymąsi stabdo apsiniaukę orai.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Frezijų veislės: Golden Glow, Orange Sun, Raudonžiedės frezijos

Golden Glow (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1962). Žiedai tamsiai geltoni, stambūs, stiebai stiprūs. Vidutinio derlingumo (1,6). į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Golden Melody (išvesta M. C. van Staaveren, 1962). Žiedai stambūs, ryškiai geltoni. Stiebai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius būna tik pavasarį. Į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Favourite. Labai graži stambiažiežiedė veislė oranžiškai geltonais žiedais. Tinka žieminiam auginimui. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Žiedų derlius geras. į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Sun. Žiedai vidutinio stambumo, geltoni su rausvais pakraščiais, šiek tiek primena Princess Marijke veislę, tačiau žiedai ir žiedynai grakštesnės formos. Žiedo centras geltonas. Jo pakraščiuose ryškus plytinės oranžinės spalvos kontūras. Gana derlinga veislė. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo buvo nuskinta iki 7 žiedų. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogiinių.

Royal Gold. Labai graži stambiažiedė veislė, šviesiai geltonais, 6 cm skersmens žiedais. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Nuskinti žiedai skleidžiasi labai gerai.

Žiedų derlius vidutinis (1,4). į 1 m2 sodinama 90 gumbasvogūnių.

Sonata (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans). Palyginti nauja, ryškiai geltonais žiedais veislė. Labai ankstyva. Žiedų ir gumbasvogūnių derlius geras. Tai viena iš derlingiausių stambiažiedžių veislių. 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Moon glow. Nelabai išplitusi ir nederlinga (1) veislė. Žiedai šviesiai geltoni, stambūs, tačiau žiedyne nedaug žiedų. į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Souvenir (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1947). Žiedai ryškiai geltoni su tamsesniais brūkšneliais vamzdelyje, tamsesni už Rijnveld’s Golden Yellow, bet šviesesni už Eldorado, stambūs (iki 5 cm skersmens), gražios formos, labai stipraus kvapo. Ilgai laikosi pamerkti. Veislė ankstyva. Virusinėms ligoms nelabai jautri. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rijnveld’s Golden Yellow (tetraploidas, išvedė F. Rijnveldas, 1946). Žiedai stamboki, intensyviai geltonos spalvos. Tai labai išplitusi frezijų veislė. Žiedynkočiai tiesūs ir tvirti, nors žiedynuose nelabai daug žiedų. Ši veislė nelabai jautri virusinėms ligoms. Geras būna rudeninio ir žieminio auginimo žiedų derlius (3). Žiedai menkesni už daugelio stambiažiedžių veislių žiedus, bet derlius didesnis ir pastovesnis. Todėl ši veislė rekomenduojama gamybai. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Telstor. Viena iš naujesnių veislių, tik nelabai derlinga (1). Žiedynkočiai ilgi, bet nelabai tvirti. I 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Raudonžiedės frezijos. Nėra tokių veislių, kurių žiedai būtų visai raudonos spalvos. Jie daugiausia plytinio arba amaranto atspalvio, dažniausiai geltonais vamzdeliais. Žiedai vidutinio stambumo. Veislės jautrios virusinėms ligoms. Geras žiedų derlius ištisus metus.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka

Pilnavidurės frezijos — labai dekoratyvios gėlės. Jų žiedynai retesni, negu tuščiavidurių, ir žiedų juose mažiau, tačiau jie stambūs, gana gražios formos.

Pilnavidurių frezijų žieduose žiedlapiais virtę ir kuokeliai, ir vaislapėliai. Kai kada ant žiedlapių galima matyti šių organų rudimentus.

Frezijos ne visuomet būna vienodai pilnavidurės. Tai priklauso nuo temperatūros augimo metu. J. Baer ir Y. 0.Kho (1971) pateikė tokius duomenis. Auginant veislę Fantasy 10°C temperatūroje, 96% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai, t. y. visi kuokeliai ir vaislapėliai būvo virtę žiedlapiais. Auginant tos pačios veislės augalus 20 °C temperatūroje, tik 1% žiedų buvo visiškai pilnaviduriai.

Taigi pilnavidures frezijas reikia auginti tiktai tuo metu, kai šiltnamiuose galima palaikyti žemą temperatūrą, t. y. nuo rudens iki pavasario. Aukštesnėje temperatūroje auginami pilnavidurių frezijų sėklojai.

Pilnavidurių frezijų veislių nedaug ir jų mažai auginama. Daugiausia jų auginama Olandijoje — užima, 2,50/0 bendro frezijų ploto.

Capri (1971). Labai vertinama derlinga veislė, nes išauga daug šoninių žiedynų. Žiedai žydrai violetiniai, tankiuose žiedynuose.

Corona (1965). Žiedai tamsiai geltoni. Žiedų derlius geras (1,8), žiedynkočiai tvirti.

Diana. Žiedai dideli, balti, panašūs į kamelijų žiedus. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius gaunamas, auginant žiemą.

Fantasy (1962). Žiedai šviesiai gelsvi, labai gražios formos. Žiedynkotis tvirtas.

Red Diamond (sin. Vadttro) vienintelė pilnavidurė raudonžiedė veislė. Gerai žydi pavasari.

Romany (1962). Žiedai alyvinės spalvos, stambūs — iki 6 cm skersmens. Veislė labai derlinga (2,2). Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Ucllida. Stambiažiedė žydrais žiedais veislė.

White Romany. Baltažiedė veislė, Romany veislės spontaninis mutantas.

Capri, Red Diamond, Uchida ir White Romany veisles išvedė M. C. van Staaverenas, likusias — J, A, M. Goemans. 1 rn2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių, išskyrus Corona, Fantasy, Romany ir White Romany veisles, kurių galima sodinti iki 100 gumbasvogūnių.

Frezijas auginti iš sėklų ekonomiškai neapsimoka, nes sėklinių frezijų apyvartos ir derliaus nuėmimo periodai būna ilgesni, tuo pačiu ir darbo sąnaudos didesnės, jų dekoratyvinė vertė menkesnė, negu dauginant gumbasvogūniais. Beveik visos naujausios frezijų veislės sterilios, sėklų nemezga. Senosios frezijų veislės.

Vargu ar yra kita skinta gėlė, kurios populiarumas ir auginimo apimtis per pastaruosius 20 metų būtų didėjęs taip greitai, kaip frezijų. Šiltnaminių gėlių asortimento analizė rodo, kad daugelyje Vakarų Europos šalių nuo 1960 m. frezijos pasidarė viena iš plačiausiai auginamų skintų gėlių. Tarybų Sąjungoje taip pat kasmet vis daugiau šių gėlių auginama. Frezijos augintinos šiais sumetimais.

Ši gėlė yra mėgstama dėl švelnaus ir labai malonaus žiedų kvapo, gražios žiedų ir žiedyno formos, įvairių ir labai gyvų žiedų spalvų. Žiedai ilgai nevysta pamerkti, galima juos pervežti.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Viena iš gražiausių melsvažiedžių frezijų veislių yra Royal Blue


naujesnių mūsų respublikoje dar neauginamų veislių vertinga
Miranda (išvedė J. A. M. Goemans). Žiedai balti, stambūs,
žiedynkočiai aukšti ir tvirti, lapai standūs. White Sea (išvesta
M. C. van Staaveren) gerai pakelia aukštą temperatūrą, todėl
tinkama auginti vasarą. Abiejų veislių į 1 m2 sodinama po 100
gumbasvogūnių.

Mėlynžiedės
frezijos. Žinoma apie 30 mėlynžiedžių veislių. Jų žiedų
atspalviai dažnai kinta priklausomai nuo auginimo laiko. Gamybai
rekomenduojama Blauwe Wimpel veislė, perspektyvios Luciana ir Royal
Blue.

Blauwe
Wimpel (tetraploidas, išvesta A. van den Berg, 1947). Žiedai
šviesiai mėlyni, vamzdelis baltas. Žiedų spalvos tonai keičiasi
priklausomai nuo auginimo laiko. Gražiausia spalva būna, kai žydi
žiemą arba pavasarėjant. Žydinčių balandžio—birželio mėn.
žiedai su pilkšvu apnašu. Žiedynkočiai ilgi. Tinka auginti
visais periodais. Tai pagrindinė mėlynžiedė veislė. Žiedų
derlius geras (1,8-2,0). Virusinėms ligoms nelabai jautri. Į 1 m2
sodinama 120 gumbasvogūnių.

Saffier
(tetraploidas, išvesta A. van den Berg, 1947). Žiedai dideli,
ryškiai žydros spalvos; apyžiedžio lapelių atsilenkimo kampas
status; rudenį žydinčių žiedai blankesni. Augalai standūs,
žiedynkočiai ilgi. Į 1 m2 sodinama po 120 gumbasvogūnių.

Luciana
(išvedė J. A. M. Goemans, 1969). Žiedai alyvinės žydros spalvos,
žiedynkočiai ilgi. Į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Mozart
— žiedai ryškiai žydros spalvos, žiedynkočiai tvirti. Į 1 m2
sodinama apie 120 gumbasvogūnių.

Viena
iš gražiausių melsvažiedžių veislių yra Royal Blue, kurią
išvedė J. A. M. Goemans 1968 m. Mūsų respublikoje dar neauginama.
Žiedai labai gražios formos, grakščiuose žiedynuose.
Žiedynkočiai tvirti, lapai standūs. Ankstyva veislė. Į 1 m2
sodinama 100 gumbasvogūnių.

Geltonžiedės frezijos. Apie 40% visų frezijų veislių yra geltonos ir oranžinės spalvos. Daugelis jų stambiažiedės, ilgais ir tvirtais žiedynkočiais. Jos gerai žydi tiktai tada, kai daug saulėtų dienų. Yra nurodymų, kad šioms veislėms dar reikia ir erdvių šiltnamių. Rudeniniu periodu galima auginti tik Rijnveld’s Golden Yellow, Buttercup ir Aurora. Gamybai rekomenduojama Aurora, Sonata, iš dabar auginamų — Rijnveld’s Golden Yellow, Gold Coast.

Aurora
(išvesta J. A. M. Goemans, 1962). Žiedai stambūs, ryškiai
geltoni, gražios formos, žiedyne jų daug. Stiebai ilgi, tiesūs ir
tvirti. Tai ankstyva, ištisus metus derlinga veislė. Gražūs
žiedai išauga įvairiu metų laiku. 1 m2 sodinama 100
gumbasvogūnių.

Eldorado.
Graži, stambiažiedė, tamsiai geltonais žiedais veislė. Žiedai
iki 6 cm skersmens. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Žiedų derlius
vidutinis (1,0), daugelis jų gali būti ekstra rūšies. Nelabai
jautri virusinėms ligoins, tačiau labai reaguoja j šiltnamių
mikroklimato sąlygas, jai ypač reikia daug erdvės. į 1 m2
sodinama 80 gumbasvogūnių.

Golden
Bird. Viena iš naujesnių geltonžiedžių labai derlinga. Žiedai
gerų prekinių savybių. į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Gold
Coast (tetraploidas). Ziedai ryškiai oranžiškai geltoni, stambūs
(iki 6 cm skersmens). Žiedyno forma labai graži, stiebai tiesūs,
tvirti. Žiedų derlius geras (1,5). į 1 m2 sodinama 110
gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink