Tag Archive cofmos

Byvytasss

Kavos receptai: Šaltas kefyras su kava, Kavos sumuštiniai

Kavos
sumuštiniai. 100 g šokolado ištirpinama 3 šaukštuose šilto
vandens. Įdedamas šaukštas sviesto ir šaukštelis tirpiosios
kavos. Viskas gerai išmaišoma. Šitoks kremas užtepamas ant vieno
sluoksnio biskvito ir užklojamas kitu tokiu sluoksniu. Prieš
tiekiant sumuštiniai atšaldomi.

Kavos
putėsiai. 6 porcijoms imama 200 g šaltos grietinėlės, 2 šaukštai
labai šalto pieno ir suplakama. Atskirai išplakami 4 tryniai, po
truputį juos beriant 150 g cukraus. Paskui įpilama 2 šaukšteliai
kavos esencijos (arba šaukštelis tirpiosios kavos) ir atsargiai abu
mišiniai sumaišomi. Prieš valgant putėsiai atšaldomi šaldytuve.

Tryniai
sumaišomi su 4 šaukštais cukraus ir gerai ištrinami.

į
juos supilami 4 puodukai labai stiprios kavos. Atskirai išplakami

baltymai ir atsargiai sumaišomi su tryniais. Kremas padalijamas porcijomis ir puošiamas vafliais.

Filtracija suteikia galimybę paruošti švarią kavą be tirščių

Kavos
kremas želė. 6 šaukštai cukraus gerai ištrinami su 6 tryniais,
įpilamos 3 stiklinės labai stiprios kavos su pienu. Mišinys
užkaičiamas ant ugnies ir kaitinama, tik neleidžiama užvirti. Kai
mišinys pakankamai sutirštėja, nukaičiamas nuo ugnies, pridedama
5-10 g nedideliame vandens kiekyje ištirpintos želatinos ir
maišoma, kol visiškai atauš. Dar reikia įpilti 250 g grietinėlės,
100 g cukraus ir truputį vanilino. Kremas išpilstomas į puodukus
ir pastatomas šaltoje vietoje. Prieš tiekiant kiekviena porcija
puošiama plakta grietinėle su cukrumi.

Kremas želė su apelsinu žievelėmis. Sumaišoma 250 g grietinėles, 2 šaukštai pieno ir 3 šaukštai cukraus. Plakama, kol pasidaro putėsiai. įdedama 100 g smulkiai supjaustytų ir cukruje palaikytų apelsinų žievelių. Apie 5 g želatinos, ištirpintos nedideliame vandens kiekyje, sumaišoma su puoduku labai stiprios vos ir visa tai atsargiai supilama į jau paruoštą mišinį. Išpilstoma į nedidelius indelius ir apie valandą šaldoma.

Drėgnuoju būdu apdorojama tik geriausių rūšių kava

Šaltas
kefyras su kava. Reikia 2 stiklinių kefyro, 100 g cukraus, šaukšto
grietinėlės ir šaukšto tirpiosios kavos. Tinkamame inde
išplakamas kefyras, paskui supilama grietinėlė, suberiamas cukrus
ir kava. Visa tai gerai išmaišoma, išpilstoma puodukus ir
atšaldoma.

Manų košė su kava. į 0,5 l verdančio pieno suberiami 2 šaukštai tirpiosios kavos ir po truputį 5 šaukštai manų kruopų. Maišant verdama 8-10 minučių. Nukaitus nuo ugnies suberiami 3 šaukštai miltinio cukraus ir ataušinama. Vietoj tirpiosios kavos galima vartoti natūralią, tik atitinkamai mažiau pilama pieno.

Kavos puokštė — skonio ir kvapo derinys

Manų kruopų pyragėliai su kava. Manų kruopų košė išverdama kaip aprašyta anksčiau. Paskui į ją sudedami 3 tryniai ir gerai išmaišoma. Išplakami 3 baltymai ir atsargiai sumaišomi su mišiniu. Masė sudedama į lėkštę arba padalijama porcijomis.

Kava be kofeino

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kavos receptai: Braziliška kava, Javos kava, Holivudo kava

Naujojo Orleano kava. Džiazvoje arba mažame puode sumaišoma po trečdalį puoduko labai stiprios kavos, pieno ir grietinėlės. Mišinys dedamas ant ugnies ir kaitinamas beveik iki virimo. Po to išpilstomas puodukus ir tiekiama.

Kava su šokoladu. Ant puoduko dugno dedamas gabaliukas šokolado ir ant jo pilama karšta kava. Šaukšteliu pamažu maišoma, kol ištirps šokoladas. Žinoma, tokiam gėrimui geriau tinka kava, virta kavavirėje. Jei išvirta rytietiška kava džiazvoje, reikia žiūrėti, kad puoduką nepatektų nuosėdų.

Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Braziliška kava. Pateiksime dar vieną kavos su šokoladu receptą. Šokolado plytelė (125 g) susmulkinama gabaliukus ir ištirpinama stiprioje karštoje kavoje (pusėje puoduko). Maišant į mišinį įpilama trys puodukai karšto pieno. Pagal skonį įberiama cukraus ir gėrimas išpilstomas mažus puodukus; kiekvienas jų puošiamas šaukšteliu plaktos grietinėlės. Receptas apskaičiuotas keturioms porcijoms.

Kava su kakava. į stiprią karštą kavą dedama cukraus, paskui kakavos su sutirštintu pienu. į kiekvieną puoduką įpilama po truputį grietinėlės. Vienai porcijai reikia puoduko labai stiprios kavos, dviejų gabaliukų cukraus, šaukšto kakavos su sutirštintu pienu ir šaukšto grietinėlės.

Kavoje kofeinas yra ne grynas, o kartu su daugybe organinių junginių

Kava su arbata. Stipri kava ir stiprus arbatos antpilas sumaišomi lygiomis dalimis. Cukrus paduodamas atskirai; jo dedama pagal skonį.

Kava su kiaušiniu. Keturioms porcijoms reikia vieno kiaušinio ir 4 mažų puodukų stiprios karštos kavos. Trynys atskiriamas nuo baltymo ir ištrinamas su dviem šaukštais miltinio cukraus, o baltymas išplakamas mikseriu. į kiekvieną puoduką ant kavos viršaus dedama po truputį trynio, o kai jis išsiskirsto ir padengia paviršių, ant vidurio dedama plakto baltymo. Gėrimas labai švelnus ir maistingas.

Pasaulinėje prekybos biržoje kava užima antra vietą

Javos kava. Vienas iš variantų kavos su kakava. Puodukas stiprios kavos sumaišomas su tokiu pat puoduku kakavos. kiekvieną puoduką ant gėrimo uždedama po truputį grietinėlės.

Holivudo kava. Išverdama labai stipri kava ir atskirai užvirinamas pienas. į puodą suberiama kakava su cukrumi, įpilamas truputis pieno ir gerai išmaišoma. Paskui supilamas likęs pienas ir įberiamas žiupsnelis druskos. Užkaitus ant ugnies maždaug 10 min. virinama. Nukaitus energingai plakama, kol pasidarys riebaluota, purslota masė; plakant supilama kava. Karštas gėrimas išpilstomas puodukus ir puošiamas plakta grietinėle. Rekomenduojama grietinėlę apibarstyti paskrudintais migdolais. Keturioms porcijoms reikia 2 šaukštų kakavos, 2 šaukštų miltinio cukraus, 2 puodukų pieno ir 2 puodukų labai stiprios kavos.

Kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą

Prancūziškas kremas-kava. Užvirinama 0,5 l pieno, prieš tai jį sumaišius su 150 g cukraus. Užviręs pienas nukaičiamas nuo ugnies ir įpilami 4 šaukštai grietinėlės. Smarkiai suplakama, o paskui supilama 250 g stiprios karštos kavos. Sumaišoma ir išpilstoma mažus puodukus.

Kavos pupeles

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Pastaruoju metu labai populiari pasidarė kava

Vietname arbata tradicinė, tačiau pastaruoju metu labai populiari pasidarė ir kava. Geriama ji čia ypatingai. Kartu su kava iš mažyčių, kaip antpirštis, porcelianinių puodukų geriama ir stipri tradicinė arbata. Puikus gėrimas esti ir tuo atveju, kai lygiomis dalimis sumaišoma stipri karšta kava ir tinkamai užplikytas stiprus arbatos antpilas.

Kava be kofeino

Gėrimai, kurių pagrindinis komponentas yra arbata, smarkiai įvairuoja. kiekvienoje šalyje yra savi jų paruošimo metodai ir receptai. Užplikoma kiniškuoju, mongoliškuoju, tibetiškuoju, angliškuoju būdais. Nevienodai arbatos gėrimus gamina kalmukai, kirgizai, kazachai, buriatai, uzbekai. Kinai ir japonai geria arbatą tik gryną, manydami, kad bet kokie priedai gėrimą tik gadins.

Kofeino yra ne tik kavos pupelėse

Tačiau
kitos tautos arbatą gamina ir su įvairiais priedais. Kai kuriose,
pavyzdžiui, Rytų šalyse, į arbatą įmaišoma džiovintų jazminų
žiedų, uzbekai į arbatą deda juodujų pipirų (paprasta juodoji
arbata, tik kiekvienam šaukšteliui sausų arbatžolių dedama po du
sutrintus juoduosius pipirus). Irane ir Turkijoje arbata geriama su
citrina ir prie jos tiekiama figų, razinų, migdolų. Tarybų
Sąjungoje arbata geriama su cukrumi, uogiene bei kitais saldumynais.
Prie arbatos tinka bandelės, pyragaičiai, sausainiai.

Arbata geriama iš porcelianinių puodukų. Porceliano maloni faktūra, jis sušvelnina aukštos temperatūros pojūtį. Arbata geriama karšta, bet ne deginanti.

Kava tampa madinga. Apie ją kalba ir piktžodžiauja

Štai
keletas arbatos gėrimų receptų.

Angliška arbata su pienu. pašildytą arbatinuką suberiama sausa arbata tokiu santykiu: vienas šaukštelis arbatžolių vienam puodukui ir dar vienas šaukštelis arbatinukui. Arbatžolės užplikomos verdančiu vandeniu ir laikomos 5 minutes. Tuo metu į pakaitintus puodukus įpilama pieno (nuo 1/6 iki 1/4 puoduko) ir paskui į pieną pilama arbata. Atkreipkite dėmesį: arbata pilama į pieną, o ne atvirkščiai. Priešingu atveju, anglų nuomone, gėrimas bus blogesnis.

Neįmanoma įsivaizduoti Artimųjų Rytų šalių be kavos

Indiška
arbata su pienu. Dviem porcijoms reikia pusės stiklinės vandens,
pusės stiklinės pieno, 3 šaukštelių cukraus. Visa tai užvirinama
mažame emaliuotame puode. Užvirus suberiami du šaukšteliai sausų
arbatžolių, puodas sandariai uždengiamas dangčiu ir ant mažos
ugnies 2-3 min. kaitinama. Nukaitus nuo ugnies, porą minučių
palaukiama, paskui iškošiama pro sietelį ir išpilstoma mažus
puodukus.

Tokia arbata geriama rytą dar prieš pusryčius.

Įvertinkime kavos skirtumus, privalumus bei trūkumus

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Su
stipria arbata išgeriama žymiai mažiau vandens. Pavyzdžiui,
japonai arbata geria iš 30-50 g talpos puodukų. Geriau išgerti per
tam tikrą laiką keletą tokių puodukų, negu vienu yru porą
stiklinių silpnos arbatos.


to, kas pasakyta, aiškėja arbatos gydomosios savybės. Tačiau
gydytis galima tik gydytojui rekomendavus, kad iš vaisto arbata
netaptų priešingybe.

Kaip
arbata paplito pasaulyje? Kinijoje jau X a. arbata tampa tradiciniu
nacionaliniu gėrimu, o Japonijoje masiškai paplito tik XVII a.,
nors kaip kulto gėrimas ji buvo žinoma keletas amžių anksčiau.

Į
Vakarų Europą 1517 m. pirmąkart arbatą atgabeno portugalai, o
1610 m. — olandai. Tačiau ji buvo geriama tik privilegijuotų
asmenų. 1664 m. Vest Indijos kompanija anglų karaliui padovanojo du
svarus arbatos. Rūmuose ji buvo pripažinta ir nuo tų laikų
Anglijoje tapo tradiciniu gėrimu.

Reikia
atsižvelgti tai, jog kava Europoje pasirodė anksčiau ir tapo
stipriu arbatos konkurentu. Svarbiausia čia buvo ne skonis, įpročiai
ar tradicijos. Viskas kur kas paprasčiau — kava tada buvo daug
pigesnė už arbatą. Ją gamino kolonijose, kur buvo naudojamas
pigus vergų darbas, o arbatą reikėjo pirkti Kinijoje. Su Kinija
daugiausia prekiavo Anglija ir Olandija. Nenuostabu, kad šiose
šalyse arbata labai paplito.

Arbatos
suvartojama labai daug nuo tada, kai Kinija prarado gamybos monopolį,
rinkoje atsirado arbata iš Indijos, Ceilono bei Indonezijos. Arbata
atpigo ir išpopuliarėjo. Bet šalių pasiskirstymas į „arbatos“
ir „kavos“ išliko. Iš dalies arbata populiarumo įgyja
Dankjoje, bet Prancūzija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Austrija
išsaugojo polinki kavai. Tokį pasiskirstymą lėmė prekybiniai ir
politiniai XVII a. Vakarų Europos šalių ryšiai.

Rusiją
arbata atkeliavo ne iš Europos, o per Sibirą, kur buvo nutiesti
prekybiniai keliai į Kiniją ir Vidurinę Aziją. Caro rūmuose
arbata pasirodė anksčiau negu Anglijoje — 1638 metais. Gėrimas
patiko ir XVII a. pabaigoje Maskvoje arbata buvo prekiaujama
parduotuvėse kartu su pirmos būtinybės prekėmis. 1847 m. Maskvoje
buvo daugiau negu šimtas parduotuvių, prekiaujančių arbata, ir
apie 300 arbatinių.

Arbata
labai paplitusi Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, taip pat Rytų
Afrikoje. Lotynų Amerikos šalyse viešpatauja kava, o Argentina yra
„arbatos“ šalis. Natūralu, kad artimųjų Rytų ir Šiaurės
Afrikos arabų šalys ištikimos kavos tradicijoms.

Atsakydami į šį klausimą, turime pakartoti daug ką iš to, kas pasakyta apie gerą kavą. Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią arbatą. Arbatą reikia ruošti visų pirma kruopščiai, tvarkingai ir laikantis palyginti paprastų taisyklių

Plikiniui reikalingos geros arbatžolės. Svarbiau netgi jų išsilaikymo lygis negu arbatos rūšis. Arbata labai higroskopiška, todėl ją sunku ilgai išlaikyti. Laikoma drėgnoje vietoje ji genda ir pelija. Be to, labai svarbu, kad arbatos pakeliai būtų hermetiški ir sterilūs. Namuose arbatžoles reikia laikyti stikliniuose induose su pritrintu dangčiu. Kaip ir kava, arbatžolės sugeria pašalinius kvapus, todėl jas reikia laikyti toliau nuo stipriai kvepiančių produktų.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98%

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98% kavos iš jų pusę tiekia Parana, o trečdalį — San Paulas.

Negalima teigti, jog kavos gamyba Brazilijoje plėtojosi ramiai ir nedrumsčiamai. 1906 m. pasaulinėje rinkoje kavos kaina krito iki nulio, o 90% Brazilijos pajamų sudarė kava. Šalis atsidūrė ant finansinės krizės slenksčio. Šalies vyriausybė bandė ištaisyti padėtį — stabilizuoti kavos kainas. Ji supirko iš fermerių derlių ir jį sukrovė sandėliuose. Buvo pastatyta šimtai saugyklų. Kavos atsargų kiekis buvo paskelbtas valstybine paslaptimi, kad nebūtų suktybių ir spekuliacijų.

Šalyje reikalai taisėsi lėtai ir blogai, o 2ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulinės kapitalistinės sistemos krizė galutinai sužlugdė fermerius. Plantacijos užžėlė piktžolėmis, milijonai kavamedžių nebedavė derliaus. Brazilijos žinioje 1931 m. buvo 25 mln. maišų kavos (priminsim, kad standartinis maišas kavos sveria 60 kg), kurių niekas nepirko. Krizė pasiekė tokį lygį, kad iki 1944 m. imtinai kasmet buvo sunaikinami milijonai maišų kavos.

Antrojo pasaulinio karo viduryje kavos kaina pradėjo kilti. Buvo realu, kad kavos paklausa po karo padidės. Vadovaujami Brazilijos kavos instituto, fermeriai ėmėsi tvarkyti ir atnaujinti plantacijas.

Brazilija ketvirtąjį dešimtmetį išveždavo iki 15 mln. kavos maišų, 5ąjį — 17 mln. ir 6ojo pradžioje — 19 mln. maišų. Šalies viduje buvo suvartojama apie 9 mln. maišų. Nuo 1958 iki 1974 m. pasaulinėje rinkoje praktiškai kavos kaina nekito ir dėl to nuolat mažėjo gamybos pajamos.

Bet štai 7ojo dešimtmečio viduryje Brazilijos plantacijos nukentėjo dėl stichinės nelaimės — stiprių šalnų keletą metų iš eilės. 1975 liepos mėn. Brazilijoje per keletą šaltų dienų žuvo beveik pusė plantacijų. Jei per 1974-1975 m. sezoną buvo pagaminta 22 mln. maišų kavos, tai per 1975-1976 m. sezoną — iš viso tik 8 mln. maišų.

Brazilijos tragedija sutapo su žemės drebėjimu Gvatemaloje ir karu Angoloje. Kainų stabilumas kavos rinkoje susvyravo. Visų pirma pabrango braziliška kava — jos kaina pasiekė didžiausią paklausą turinčios kolumbietiškos kavos lygį. Pabrango, ir afrikietiška rūšis robustas. Iš pradžių kaina kilo saikingai, bet prasidėjus sukčiavimams, kaina sąmoningai buvo išpučiama. Be abejo, tuo metu kavos gamintojams sąlygos susiklostė nepalankiai. Tačiau kainų augimas priklausė ne tik nuo stichinių nelaimių.

Kavos krizės pasaulinėje rinkoje nebuvo. Brazilijoje 1975— 1976 m. derlius sudarė 8 mln. maišų, bet eksporto dydį pasisekė išlaikyti 1974-1975 m. lygio, nes 14 mln. maišų buvo paimta iš fondinių atsargų ir supirktų pupelių Afrikoje bei Centrinėje Amerikoje. Visi kavos kontraktai buvo įvykdyti. 1977 m. Europos vartotojų sąjungos biuras agitavo: „Gerkite mažiau kavos!“ Kainos pašoko daugiau negu trigubai ir jos galėjo sumažėti tik tuo atveju, jei mažiau kavos bus suvartojama. Trigubas kainų pakilimas buvo išprovokuotas tarptautinių monopolijų, kurios spekuliavo ir blokavo kavos atsargas.

Kava be kofeino

Pasaulinėje rinkoje kava prekiauja daugiau kaip 50 šalių. Iš viso per metus pagaminama apie 4,5 mln. tonų kavos pupelių. Lotynų Amerikos šalių ekonomikoje ši kultūra užima labai svarbią vietą. Po Brazilijos daugiausia kavos pagamina Kolumbija, Gvatemala, Salvadoras. 60% Kolumbijos eksporto sudaro kava.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kavavirė — būtina detalė kavai virti

Kavavirė — būtina detalė kavai virti. Atsiminkite: ir ultramoderni, ir pati paprasčiausia kavavirė reikalauja atidžios priežiūros. Viskas smulkiai aprašyta gamyklos pateiktoje instrukcijoje. Mes apsiribosime keletu bendrų patarimų.

Ką tik nupirktą kavavirę iš pradžių išplaukite karštu vandeniu, o paskui vandeniu, prisotintu kavos. Kaip gerą pypkę, kavavirę iš pradžių reikia „ aprūkyti“ . Išpilkite vieną dvi pirmąsias kavos porcijas, kurios, tikriausiai, turės nemalonų kvapą, ir tik paskui galima naudoti kavavirę kavai virti.

Išvirę kavą, kavavirę išskalaukite karštu vandeniu. Nepalikite joje tirščių. Kavoje esantys riebalai aptraukia kavavirės vidinį paviršių ,plėvele, kuri lengvai nusiplauna geriamąja soda.

Žiūrėkite, kad filtras būtų geras. Popierinis filtras panaudojamas tik vieną kartą, o filtrą iš audinio reikia kruopščiai išplauti ir laikyti šaltame vandenyje maišelyje — tai jį apsaugos nuo oro bakterijų.

Nepatartina kavavirės plauti tame vandenyje, kuriame prieš tai buvo plaunami stalo indai, taip pat naudoti plovimo priemones ir tuo labiau — abrazyvines medžiagas ar metalinius šepečius. Nuo pluoštinio skudurėlio ir popierinės servetėlės ant kavavirės sienelių gali likti pluošto likučių ir paskui patekti į kavą. Geriausia ją šluostyti rankšluosčiu iš tankaus audinio. Kartkartėmis kavavirę, reikia išplauti parūgštintu vandeniu, kad nusiplautų apnašas.

Stalo serviravimas taip pat labai svarbu. Žurnaluose rašoma, žinoma, jei jais galima tikėti, jog Bekingemo rūmuose paduodant puodelį arbatos anglų karalienei, procedūroje dalyvauja septyni įmonės. Žinoma, buvo teisus Ostapas Benderis, tvirtinęs, kad nereikia daryti kulto iš maisto. Norint nenukrypti kraštutinumus, protingiausia kavą tiekti išmoningai ir, galbūt, šiek tiek iškilmingai, tuomet kava atrodys skanesnė ir nė kiek nepakenks užstalės pokalbio nuoširdumui bei gerai nuotaikai. Eduardas Bagrickis savo jausmus išreiškė šiomis eilėmis:

Ach, saldžiausioji kava, ir tu, migdole sausas!

Išdėstyti puodukai ant baltų

Kava išpilstoma mažus kavos puodukus. Netinka arbatos puodukai ir jau visiškai blogai, jei kava pilstoma didelius puodukus arba stiklines. Suprantama, kalbame apie juodą stiprią kavą. Kavą su pienu galima gerti ir iš arbatos puodukų.

Įprasta kavų tiekti tame pačiame inde, kuriame virė. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti neįmanoma, kavą reikia perpilti į kitą indą. puodukus kava išpilstoma čia pat prie stalo. Nereikia visų puodukų pripilti iškart. Pripylę vieną, perduokite jį svečiui. Pasistenkite tai padaryti taip, kad jo nesutrukdytumėte ir, žinoma, neverskite jo atsistoti.

Kavos puodukus reikia statyti ant lėkštučių. Tai patogu ir tam, kuris paduoda puoduką, ir tam, kuris ji ima. Ir nors jūs labai įsijautęs į pokalbį, atsiminkite, kad tuščią puoduką reikia dėti vėl ant lėkštutės, o ne bet kurią laisvą vietą. Taip pat kavos lėkštutės negalima panaudoti vietoj peleninės.

Jei kava rytietiškai pagaminta, nei šaukštelių, nei cukraus ant stalo nedėdama. Visais kitais atvejais būtini nedideli šaukšteliai, atitinkantys puoduko ir lėkštutės dydį. Šaukštelis dedamas ant lėkštutės. Jis skirtas kavai išmaišyti, o paskui vėl dedamas lėkštutę.

Cukrus gali būti smulkus arba gabalinis, bet geriausiai tinka greit tirpstantys standartiniai gabaliukai — jais labai lengva nustatyti reikiamą kiekį. Cukrui imti padedamos mažos „žnyplytės“. Jei jų ant stalo nėra, galima cukrų imti ranka, tačiau reikia pasistengti nepaliesti kitų cukrinėje esančių gabaliukų. Bet kuriuo atveju netinka cukraus imti savo šaukšteliu, ypač jau naudotu.

kavos pupelės

Prie kavos tinka sausainiai, pyragaičiai, tortas. Kuriems patiko lėkštelėje patiekiama smulkiais griežinėliais supjaustytos citrinos. Ant stalo galima padėti ir vandens su ledu. Užgerti kavą nedideliu šalto vandens gurkšneliu — įprotis visai neblogas.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje

Visiškai pagrįstai galima teigti, jog į Šiaurės Ameriką kavą 1607 m. atvežė anglų laivas. Jo kapitonas Džonas Smitas ilgą laiką keliavo po Turkiją. Yra žinoma, kad laivo krovinių sąraše minimas medinis indas ir grūstuvėlis kavos milteliams gaminti. Bostone 1670 m. licenziją kavinei atidaryti gauna Dorotis Džonas. Niujorke pirmą kartą kava minima 1668 m. Pranešama, kad gėrimas buvo gaminamas iš apkepintų kavos pupelių su trupučiu cukraus bei medaus. O 1683 m. kažkoks Viljamas Penas stebėjosi didžiule kavos kaina Niujorke.

Rusijoje kava pasirodė vėliau negu Vakarų Europoje ir ilgą laiką buvo vartojama kaip vaistas. Petras I, būdamas Olandijoje, įjunko gerti kavą ir su būdinga jam energija pradėjo propaguoti šį gėrimą tėvynėje. Kava vaišindavo per garsiąsias savo asamblėjas. Prisiminkite dialogą iš A. Tolstojaus romano „Petras Pirmasis“:

— Miška, iš kur smarvė? Vėl kavą verda?

— Caras – valdovas įsakė poniai ir panelėms rytais gerti kavą, tai ir verdam…“

XVIII a. pabaigoje apie kavos gaminimo būdus rašo žurnalai „Namų ūkis“ bei „Ekonominė parduotuvė“. Kavos importuojama vis daugiau, ypač 1812 m. Tėvynės karui baigiantis. Kava tampa gero tono požymiu. Matyt, nemaža reikšmės turėjo aukštuomenės noras pamėgdžioti Europos sostines. Atidaromos kavinės, kai kuriuose miestuose įkuriamos kavą platinančios draugijos.

1884 m. Peterburge sodininkų parodoje Brazilijos paviljone buvo eksponuojama įvairių rūšių kava. Norintiems buvo demonstruojama, kaip ji gaminama ir duodama paragauti. Tokia reklama buvo vaisinga. Kavos paklausa metai po metų vis didėjo.

Uždrausti kavą — vadinasi, netekti nemažų pajamų

Įdomias eilutes randame garsaus rusų dainininko F. Šaliapino autobiografijoje: „Čia palatoje (turima omeny teismo palata) aš pirmą kartą pajutau malonumą gerti kavą — gėrimą, iki šiol man nežinomą. Sargai duodavo kavos su grietinėle po pusrublį už stiklinę. Aš gaudavau 15 rb. atlyginimo ir, žinoma, negalėjau kava smaguriauti kasdien. Tačiau likdavau budėti už kitus, gaudavau iš draugų po pusrublį ir kavos išgerdavau kur kas daugiau, negu mano bendradarbiai, gaunantys solidžias algas“.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą

Praėjusio šimtmečio pradžioje Maskvoje, ten, kur dabar stovi viešbutis „Maskva“, atsidarė garsi Pečkino kavinė. Penkiuosė kambariuose, kur buvo biliardinė, ant stalų gulėjo naujausi laikraščiai bei žurnalai ir kasdien čia rinkdavosi žinomi rašytojai, aktoriai, muzikantai, menininkai. Čia lankydavosi V. Belinskis, A. Gercenas, T. Granovskis, M. Bakuninas, M. Sčepkinas, P. Močalovas, A. Ostrovskis ir kiti žymūs rusų kultūros veikėjai. Apie šią kavinę A. Pisemskis rašė: „Pati protingiausia ir išmoningiausia vieta Maskvoje“, o poetas A. Fetas prisimindavo: „Kas žino, kiek tikros meilės mokslui ir menui išplatino Pečkino kavinė“. Ši kavinė aprašyta V. Vonliarskio knygoje „Magistras“, o A. Ostrovskiui ji tapo pjesės „Pelninga vieta“ trečiojo veiksmo karčemos prototipu.

Vienoje „Izvestijų“ laikraščio korespondencijoje iš Budapešto pasakojama apie knygą, kurios rašymo procese dalyvavo žymūs vengrų rašytojai, žurnalistai ir menininkai. Knyga buvo skirta kavinės „Hungarija“ septyniasdešimtmečiui. Toje kavinėje žmonės, rašę šią knygą, kurį laiką dirbo, begaliniai ginčijosi, dalijosi vienas su kitu kūrybiniais sumanymais. Čia gimdavo naujų kūrybinių idėjų, paveikslų siužetų, buvo rašomi straipsniai ir knygos. Būtent ši kavinė, kurioje dabar prie stalų pritvirtintos nedidelės memorialinės lentelės su žinomų kultūros veikėjų, lankiusių šią kavinę, pavardėmis, kažkada gavo iš vieno provincijos laikraščio telegramą: „Redaktorių pašaukė kariuomenę, rytoj pat atsiųskite. tinkamą kandidatą“.

Žinomi menininkai, rašytojai, poetai ir muzikantai savo kūriniuose šiai kavinei atidavė pagarbos duoklę. Jai paskirtos dainos, dramos ir komedijos. Ši tema atsispindi XVIII a. prancūzų dailininko Van Lo paveiksluose.

Paryžiuje 1703 m. buvo išleista rinktinė kantatų, skirtų šiai kavinei. Poetas Gotfridas Krausė 1716 m. parašė tekstą pirmai vokiečių kantatai apie kavą. Poetas Pikandras — J. S. Bacho libretistas — 1727 m. parašo humoristinę novelę. Joje kalbama apie tai, kad dėl draudimų gerti kavą prasideda maras ir nerimas, tačiau draudimą panaikinus, jie iškart praeina.

Mėgstąs linksmą humorą, J. S. Bachas 1732 m. parašo 211-tą kantatą. Tačiau tai neįprasta kantata, o greičiausiai vienos dalies operetė. Jos siužetas paprastas. Griežtas tėvas bando atpratinti dukrą gerti kavą. Nei grasinimai, nei pasiūlymai sėkmės neatneša ir tik pažadas išleisti dukrą už vyro lyg paveikia užsispyrėlę. Tačiau vos tik tėvas išeina ieškoti jaunikio, duktė tuoj pat iškilmingai pareiškia: „Nė vienas jaunikis neįžengs šiuos namus, kol neduos žodžio ir neužrašys vedybų sutartyje, kad leis man virti kavą, kada tik panorėsiu!“

Jei norite daugiau sužinoti apie kavą, paskaitykite žinomą Eduardo de Filipo pjesę „Ach, jau tie vaiduokliai“, kurioje pagrindinis veikėjas smulkiai išdėsto žiūrovui visas kavos virimo plonybės.

Kaip matome, kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą. Ji susijusi su mūsų kasdienybe ir rūpesčiais. Suprantama, ši aplinkybė neliko jumoristų nepastebėta. Štai keletas trumpų linksmų vaizdelių, įvairiais laikotarpiais atspausdintų populiariuose žurnaluose. Vienaip ar kitaip juokai susiję su kava. Galbūt, tai nėra humoro šedevrai, bet jie suteikia galimybę pažiūrėti daiktus kitu aspektu, o tai jau naudinga.

Kaip jau žinome, yra įvairūs kavos virimo būdai. Koks geriausias? Manoma, kad kinai ir japonai idealiai gamina arbatą. O kas idealiausiai verda kavą?

kava be kofeino

Suteiksime žodį lenkų satyrikui Arnoldui Mostovičiui: „… mūsų kavinėse verdama islandiška, vienietiška, itališka ir braziliška kava. Tačiau visa tai reiškia, jog jūs geriate tą pačią kavą — varšuvietišką, nors tokio pavadinimo pas mus nėra.

Tiesa, kartą Maskvoje man pasiūlė paragauti varšuvietiškos kavos — su plakta grietinėle. Aš įsitikinęs, kad tai buvo vienietiška ‘kava, kuri nežinoma nei Varšuvoje, nei Vienoje. Prancūzijoje ši šalta kava vadinama „Lješo kava“ — Belgijos miesto Lješo vardu, bet ten tokios kavos irgi nežino“.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse. Kavos vartojimo lyderis XIX a. Europoje buvo Vokietija, bet mūsų amžiuje padėtis pasikeitė. Prancūzijoje vienam žmogui per metus tenka 5,5 kg, bet ypač kava geriama Skandinavijos šalyse: vienas žmogus jos suvartoja 11-12 kg.

Kava labai mėgstama Švedijoje. Stambios firmos kovoje dėl pirkėjų iš to daro savo biznį. „Karas kavos fronte, — rašė laikraštis „ Dagens niucheter“ , — toks brangus, kad nedidelėms kavos įmonėms gresia visiškas išnykimas“ Nesulaikoma reklama, persekiojanti švedus visur ir visada, pasiekė savo — Švedijoje beveik be išimties visi geria firmos „ Hevalija“ kavą. Ši firma priklauso amerikiečių kompanijai „ Dženeral fuds“ .

Štai ką rašo apie Daniją Genadijus Fišas knygoje „ Sveika, Danija!“ : „ Kavą čia geria bet kokia proga ir net be progos. Mane rimtai įtikinėjo, kad daugelio kaimo laiškanešių, iki šiol tebedėvinčių tradicinius ryškiai raudonus švarkus, priešlaikinės mirties priežastis, — apsinuodijimas kava. Atsisakyti — reiškia įžeisti, o per dieną laiškanešys išnešioja ne mažiau kaip pusšimtį laiškų“

Labai populiari kava Italijoje. Temperamentingi italai nenuilsdami ginčijasi, kuris iš šioje šalyje priimtų kavos virimo būdų yra geresnis. Pirmasis būdas — neapolietiškas. Šiuo būdu kava verdama kavavirėje su besisukančiais indais ir filtru tarp jų. Antrasis būdas vadinamas „ espres“ ; kava verdama espres kavavirėje. Abu būdai turi savų gerbėjų ir priešininkų. Italai pupeles labiau paskrudina, negu tai priimta pas mus. Italijoje geria tirštą, juodą kavą su daug kofeino.

Jugoslavijoje kava tradicinė. Čia ji verdama rytietiškai, džiazvose, nors neatsisakoma ir naujausių kavos virimo aparatų. Mėgsta kavą Lenkijoje ir Vengrijoje, kur ją gamina meistriškai ir labai skanią.

Kiek kavos įvežama vieną ar kitą šalį, lemia ne tik tai, kiek jos suvartojama, bet ir tai, kiek toje šalyje yra kavos perdirbimo pramonės. Kava yra pagrindinė žaliava keletui produktų.

Jau buvo kalbėta apie šalių padalijimą „ arbatos“ ir “ kavos““.

„Arbatos“ šalims priklauso Anglija. Joje gyvuoja „Tarptautinis arbatos komitetas“ , kurio duomenimis septintąjį dešimtmetį arbatos šalyje suvartota 2% daugiau ir tai sudarė 183 469 tonas. Statistikos duomenimis, vidutiniškai kiekvienam anglui tenka 5,5 stiklinės stiprios arbatos. O štai kažkoks anglas Kenas Peidrikas pasigyrė kasdien išgeriąs 83 puodukus arbatos. Žurnalistai jį apkaltino melu, nes šis sugebėjo išgerti tik 76 puodukus.

Arbata tvirtai įėjo anglų dienos racioną. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad kavos šioje šalyje negeriama visai, kaip ir neišimtis yra arbata eilinio prancūzo dienos racione. Vidutiniam anglui per metus tenka tik 0,68 kg kavos. O tokioje „ kavos“ šalyje kaip JAV, arbata sudaro maždaug ketvirtadalį kavos kiekio.

Nors TSRS tradicinis gėrimas lieka arbata, tačiau galima tvirtinti, jog ir kava įgyja vis didesni populiarumą. Per paskutinį amžiaus ketvirtį kavos pupelių vartojimas padidėjo daugiau kaip 40 kartų.

Tarybų Sąjunga kavą perka iš daugelio šalių. Daug perkama braziliškos kavos, kiek mažiau — indiškos ir jemeniečių kavos. TSRS yra nemažai šiuolaikinių galingų kavos perdirbimo įmonių, kuriose gaminama plataus asortimento kavos gėrimų. Iš tokių žinomų paminėtinas Maskvos Lenino maisto kombinatas, maisto kombinatai Leningrade, Odesoje, Lvove, Rygoje, Rostovo Jarošlavlyje — kavos su cikorija kombinatas.

Patiko? Pasidalink
Byvytasss

Kartais iškyla būtinybė greitai išsivirti kavos

Kava su erškėtuogėmis. Skanu vitaminizuotą kavos gėrimą galima pagaminti su išdžiovintomis erškėtuogėmis. Jos kruopščiai išplaunamos karštu vandeniu, sudedamos termosą ir užpilamos verdančiu vandeniu. Proporcija maždaug tokia: pusė stiklinės uogų, 0,5 l vandens. Termose užpilas išlaikomas apie 12 valandų. Toliau šis užpilas vartojamas vietoj vandens verdant kavą įprastu būdu. Užpilo koncentraciją galima sumažinti atskiedžiant jį verdančiu vandeniu.

Kavamedžiai dera tik kas ketveri penkeri metai

Kartais iškyla būtinybė greitai (pavyzdžiui, žygyje) išsivirti kavos. Šiuo atveju labai patogu vartoti kavos esenciją arba sirupa. Jie išgelbsti jus nuo papildomų rūpesčių. Be to, jų dedama įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.

Kavos esencija. į nedidelį puodą suberiama 500 g miltinio cukraus ir užkaičiama ant ugnies. Nuolat maišoma, kol pasidaro šviesiai rudas. Paskui jis ištirpinamas 2 l vandens ir verdamas, kol pasidaro tirštas sirupas. Ruošiama juoda koncentruota kava. Proporcija maždaug tokia: 250 g maltos kavos, 2 l vandens. Kava sumaišoma su sirupu ir ši esencija išpilstoma į gerai išplautus butelius; uždaroma hermetiškai.

Kava žmogui žinoma nuo neatmenamų laikų

Kitas būdas. 1l verdančio vandens 15 min. verdama 150 g maltos kavos. Nukaitus nuo ugnies, suberiama 400 g miltinio cukraus, kruopščiai išmaišoma, perkošiama ir išpilstoma butelius.

Esencija išsilaiko gana ilgai. Kavos gėrimui paruošti pakanka 1-2 šaukštelių esencijos, išmaišytos puoduke karšto vandens arba pieno.

Šaltas kavos užpilas. Kavos malinys užpilamas šaltu virintu vandeniu ir laikomas vieną parą. Proporcija: 100 g maltos kavos stiklinei vandens. Paskui užpilas iškošiamas ir laikomas sandariai uždarytame inde.

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98%

Kavos gėrimui paruošti užpilo pilama verdantį vandenį. Jo pilama pagal skonį, bet žiūrėkite, kad kavos koncentracija neviršytų rekomenduojamų normų.

Kavos sirupas. Sirupui paruošti imama 200 g maltos kavos ir 750 g cukraus. Iš maltos kavos pagaminama labai stipri kava — truputį daugiau kaip pusė litro. Truputyje vandens ištirpinamas cukrus, tas sirupas supilamas kavą ir vėl užkaičiama ant ugnies. Ar sirupas geras, galima patikrinti jo lašą įlašinus į šalto vandens stiklinę. Jei lašas, krisdamas vandenį, neišsileidžia, sirupas gatavas. Tirpalas atšaldomas ir išpilstomas butelius. Kavos sirupą malonu gerti su šaltu vandeniu, kai karšta.

Kava ir arbata skirtingai veikia odą

Po pietų malonu išgerti puoduką karštos kavos, o karštą saulėtą dieną, kai kankina troškulys, labai malonūs šalti kavos gėrimai. Jiems paruošti paprastai reikia mažai laiko, ypač jei turime pagamintos kavos esencijos arba tirpiosios kavos.

Patiko? Pasidalink