Kiekvienas kabineto narys bei vyresnieji Baltųjų Rūmų padėjėjai bet kada gali ateiti tiesiai pas prezidentą. To nebuvo Reigano laikais. Bušas mėgsta išklausyti jų nuomonę, bet sprendimus visuomet priima pats. Laikraštis “The Washington Post” cituoja kartą jo pasakytus žodžius: “Esu dėkingas savo laimės žvaigždei, kad per kabineto Susirinkimus mes pešamės kaip katės su šunimis, bet priėmę sprendimą veikiame kaip viena darni komanda”.
Prezidentas moka vertinti iniciatyva ir nebijo prisiimti savo dalį kaltės, gerbia žmones, mokančius laikyti liežuvį už dantų, ir džiaugiasi maloniais netikėtumais. Bušas vertina lojalumą ir žaidimą komandoje. “Bet, —įspėja minėtas laikraštis, nedarykite klaidos – jis mėgsta būti komandos kapitonu ir savo užsispyrusiems padėjėjams nevengia pareikšti: ”Jei taip viską gerai žinote, kodėl jūsų neišrinko prezidentu?”
Bet kokio darbo šis visuomenės veikėjas imasi labai energingai, ir energingai atlieka iki pabaigos. Per respublikonų partijos suvažiavimą kandidatas į prezidentus pasakė: “Tikslas — apibrėžtas, vadinasi, tikslas — pasiektas”. Tuo jis ir grindžia visą veiklą. Šiandien prezidentas gerai žino, kaip funkcionuoja vyriausybė, ir mėgsta patampyti ją už vadžių, jis nevengia patikrinti, kokiais kanalais gauta jam pateikta informacija.
Be to, Bušas mėgsta žinoti, kas skrenda lėktuvu Nr.1 (Jungtinių Valstijų prezidento lėktuvu), kas žaidžia Baltųjų rūmų korte, kas jodinėja po parką ir kas prie ko pasodinamas per pietus Baltuosiuose rūmuose. Toks dabartinio prezidento vadovavimo stilius, kaip ir kiekvienas kitas, turi savų pliusų ir minusų.
Bet neabejotinas pliusas Bušo gyvenime — žmona Barbara. Šią apkūnią žilaplauke moterį labai myli ir gerbia eiliniai amerikiečiai, laikydami ją gerumo ir pasiaukojimo simboliu. Dabar kiekvieną prezidento žmonos žingsnį įdėmiai seka spauda, bet niekas nedrįsta pasakyti, kad gerus darbus ji daro dėl reklamos. Tokia ši moteris buvo visada. Visuomet ji kiek galėdama stengėsi padėti kitiems. Tai jos gyvenimo būdas, ir kuo labiau augo vaikai, tuo daugiau laiko ji galėjo tam skirti.
Barbaros energingos veiklos ištakos jos asmeniniame gyvenime. Todėl ir padaro ji daugiau negu buvusių prezidentų žmonos. “U.S. News and World Report” korespondentui prezidentienė pasakojo, kad 1976 metais ją buvo apėmusi stipri depresija. Tai atsitiko po to, kai Bušai grįžo iš Kinijos, kur jie praleido dvejus metus. Tarnyba Pekine neatimdavo iš Džordžo Bušo daug laiko, todėl jie visuomet būdavo kartu. Drauge važinėdavosi po Tiananmeno aikštę dviračiais, drauge eidavo apžiūrėti miesto įžymybių, drauge lankė draugus. Bet tapęs CŽV direktoriumi Bušas ištisas dienas ir vakarus praleisdavo darbe.
Be to, Barbara nemoka saugoti paslapčių, todėl jie susitarė, kad Džordžas jai nieko nepasakos. Barbara pasijuto apleista ir nelaiminga: “Vis verkiau, nes jaučiausi labai įskaudinta”, — prisimena šalies pirmoji ledi. ”Faria Barbara ir susirūpino apieistais ir nelaimingais žmonėmis vaikais ir seneliais. Labai daug laiko ji praleisdavo Sveikatos apsaugos centre, kur buvo gydomi sunkiai sergantys vaikai ponia Buš keisdavo patalynę, prausdavo ligonius, plaudavo plaukus. Tuomet ji susidraugavo su keliomis slaugėmis ir pacientais, su kuriais susitinka ir šiandien. Darbas ligoninėje padėjo. Po pusės metų depresija praėjo.