Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų

Sukaupęs tam tikrą patirtį, vairuotojas gali, neatitraukdamas akių nuo kelio, žvilgsniu aprėpti visą prietaisų panelę.

Naktį visi, prietaisai yra apšviečiami lemputėmis, kurių šviesa kartais erzina vairuotojo akis. Tuo atveju šviesos intensyvumą dera sureguliuoti specialiu jungikliu, įjungiančiu varžą į prietaisų apšvietimo lempučių grandinę.

Vairuotojas privalo mokėti greitai daryti atitinkamas išvadas iš kontrolinių prietaisų parodymų. Pavyzdžiui, manometro rodyklė rodo nulinį arba jam artimą slėgį. Dėmesio — pavojus! Nedelsiant reikia išjungti variklio uždegimą, perjungti pavarų perjungimo svirtį į neutralią padėtį ir, lėtai stabdant automobilį, važiuoti į tinkamą stovėti vietą dešinėje kelio pusėje.

Jeigu tuo metu automobilis važiavo greitai, tai iš įsibėgėjimo nesunku privažiuoti prie patogiausios stovėjimui vietos. Būtina pasirinkti ją patogią, nes žemas slėgis rodo, kad yra rimtas gedimas, kuriam pašalinti reikės ilgesnio laiko.

Kokią išvadą daro vairuotojas, matydamas, kad alyvos slėgio rodyklė labai svyruoja, net pasiekia nulį? Matyt, variklio tepimo sistemoje nėra alyvos. Tikriausiai trūko vienas iš vamzdžių, tiekiančių alyvą į filtrą. Tuo lengva įsitikinti stovėjimo vietoje, apžiūrėjus kelio paviršių po automobiliu. Pastebėtos riebalų dėmės rodo, jog spėjimas buvo teisingas.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Vairuotojas, apžvelgęs prietaisų parodymus, mato, kad termometras rodo aukštą aušinimo skysčio temperatūrą, o ampermetro rodyklė — nedideli akumuliatorių baterijos iškrovimą. Kas gi atsitinka? Užsikimšo radiatorius? Tačiau kodėl ampermetro parodymai neatitinka normos?

Vairuotojas turi palyginti du požymius — aukštą temperatūrą bei akumuliatorių baterijos iškrovimą — ir pagalvoti, kas gi atsitiko. Matyt, nutrūko ventiliatoriaus dirželis, sukantis vandens siurblį ir generatorių. Radus tinkamą stovėjimui vietą, sustojama ir uždedamas naujas dirželis, kurį visada reikia turėti atsargai.

Gedimui atsitikus naktį ir gyvenvietėje, sustojimui pasirenkama vieta prie žibinto. Automobilis turi būti gerai apšviestas ir .matomas kitiems vairuotojams. žibinto šviesos reikia ir remontui.

Atstumas nuo priekyje važiuojančio automobilio

Pasistengsime atsakyti į klausimą, kokiu atstumu turime važiuoti nuo priekyje važiuojančio automobilio, viena, kad neužimtume per daug vietos važiuojamojoje dalyje, o kita, kad visada ir bet kokiomis sąlygomis galėtume, esant reikalui, sustabdyti savo automobilį.

Tinkamam atstumui nuo priekyje važiuojančio automobilio nustatyti, vadovaujamasi tam tikrais nuostatais. Vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilio stabdžių efektyvumas yra ne blogesnis, negu priekyje važiuojančiojo. Jis turi būti tikras ir tuo, kad priekinio automobilio „stop“ signalas užsidega tiksliai stabdymo momentu. Be to, įsitikina, kad jo automobilis ir priekyje važiuojantis turi vienodą padangų ir kelio paviršiaus sukibimo koeficientą.

Šiuo atveju abiejų automobilių stabdymo sąlygos artimos ir jų stabdymo kelias, važiuojant tuo pačiu greičiu, turi būti vienodas.

Patiko? Pasidalink

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių

Įsidėmėtina, kad transporto priemonės, artėjančios iš priešingos krypties ir važiuojančios tiesiai, naudojasi pirmumo teise prieš automobilį, sukantį į kairę. Be to, pirmumo teisę turi taip pat tramvajų, kaip bėginių transporto priemonių, vairuotojai, kuriems privalome pripažinti pirmumo teisę netgi tuo atveju, kai jie suka, o mes važiuojame tiesiai. Sukant j kairę, jokiu būdu negalima tol kirsti važiuojamosios dalies ašies, kol nepravažiuos visos transporto priemonės, riedančios iš priešingos pusės. Taip pat nevalia užlipti ant tramvajaus bėgių, einančių gatvės ar kelio viduriu, jeigu tai trukdo tramvajui judėti.

Intensyvaus eismo sankryžoje, netgi reguliuojamoje šviesoforu, reikia vadovautis reguliuotojo gestais, be kurių pagalbos sukti kairę ne tik sunku, bet dažnai netgi pavojinga arba iš viso neįmanoma. Reguliuotojas, pamatęs įjungtą kairiojo posūkio rodiklio signalą, nurodys to automobilio vairuotojui vietą, kurioje teks palaukti, ir paskui, tinkamu momentu sustabdęs 1 minutei eismą priešinga kryptimi, paleis jį į susikertančiąją gatvę. Šiuo atveju vairuotojas nežiūri šviesoforo signalų, o tik atidžiai seka reguliuotojo gestus ir veikia pagal jų nurodymus. Beje, visada, netgi šiuo atveju, būtina praleisti pėsčiuosius, pereinančius važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, sustojant prieš pėsčiųjų perėją ir laukiant, kada bus galima toliau važiuoti.

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių. Jam reikia sugebėjimo tiksliai suvokti situaciją ir mokėti valdyti automobilį griežtai pagal eismo taisykles. Bet koks neatidumas arba nedidelė rizika sukelia mažų mažiausia sąmyšį, o tam tikromis situacijomis net avariją ir paprastai nemažą, nes transporto priemonės iš priešingos krypties rieda dideliu greičiu ir jų vairuotojai esti įsitikinę savo pirmumo teise. Ir pagaliau posūkis į kairę gali būti iš viso uždraustas. Todėl vairuotojas turi atidžiai pasižiūrėti, ar nėra prieš sankryžą draudžiančiojo ženklo.

Dar vienas patarimas vairuotojams, mažiau patyrusiems ir atvažiavusiems iš miestų bei gyvenviečių su ne tokiu intensyviu eismu. Šie vairuotojai turi planuoti kelionę per didelio miesto centrą su intensyviu judėjimu taip, kad netektų sukti į kairę. Geriau ir saugiau jiems važiuoti per sankryžą tiesiai ir namų korpusus lenkti iš dešinės, kad, vis pasukdami į dešinę, galėtų išvažiuoti j gatvę, į kurią ketino ,patekti sankryža. Važiuodami toliau šia gatve, vairuotojai galės kirsti sankryžą tiesiai ir pasiekti tikslą be sunkaus ir pavojingo kairiojo posūkio.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Baigiant reikėtų padaryti tokį perspėjimą. Vairuotojas, važiuojantis už kito automobilio, pamatęs, kad šis pamažu suka važiuojamosios dalies vidurio link, nors ir neįspėdamas kairiuoju posūkio rodiklio signalu, visada turi pagalvoti, kad tas automobilis gali sukti kairę nebūtinai prieš sankryžą arba joje. Jis gali pasukti ir į kairėje gatvės pusėje stovinčio namo vartus. Todėl, pamačius, kad priekyje automobilis suka važiuojamosios dalies vidurio link ir tuo metu įsižiebia jo „stop“ signalas, elgiamasi taip, tarsi tas automobilis suktų kairę, netgi neįspėjęs, nors eismo taisyklės reikalauja įspėti. Vairuotojas neturi lenkti to automobilio iš kairės, o lenkdamas jį iš dešinės, privalo atidžiai stebėti, kad neišeitų arba neišbėgtų iš už jo pėstysis ir nepatektų tiesiog po jo automobilio ratais. Patyręs vairuotojas visada lengvai sugeba numatyti priekyje važiuojančio vairuotojo ketinimą vien tik pagal jo automobilio padėties pasikeitimą ir pagal greičio sumažinimą ir imasi reikalingų atsargumo priemonių.

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Patiko? Pasidalink

Netaisyklingas dviejų vairuotojų posūkis

Sukti bet kaip, kad tik greičiau, negalima. Taisyklingo posūkio būdas yra tiksliai nustatytas ir jo esmė tokia.

Prie sankryžos privažiuojančios transporto priemonės dalijamos tris grupes: sukančios dešinę, sukančios kairę ir važiuojančios tiesiai. Priklausomai nuo važiavimo krypties vairuotojas turi užimti tam tikrą vietą važiuojamojoje dalyje.

Vairuotojas, ketinantis sukti į dešinę, turi, įjungęs dešiniojo posūkio rodiklį, privažiuoti arčiau dešinio krašto. Kai sankryžoje nėra jokios kliūties eismui ir pėstiesiems, jis gali sukti, laikydamasis dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip sukdamas, netrukdo transporto priemonėms, judančioms tiesiai abiem gatvėmis. Tokiame posūkyje susidūrimo negali būti.

Ketinant sukti į kairę, reikia pirma privažiuoti arčiau važiuojamosios dalies vidurio ir neišlįsti į jos kairiąją pusę. Apie tokį ketinimą vairuotojas signalizuoja kairiuoju posūkio rodikliu. Paskui jis rieda j sankryžos vidurį ir iš atvažiuotos gatvės vidurio apskritimu suka kairėn, į susikertančios gatvės važiuojamosios dalies vidurį.

Jeigu vairuotojas suktų į dešinę iš važiuojamosios dalies vidurio, užstotų kelią transporto priemonėms, judančioms tiesiai, ir užimtų kairę sukančiųjų vietą.

Netaisyklingas dviejų vairuotojų posūkis

Sukdamas į dešinę arba į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas susiduria su pėsčiųjų perėja, kuria pėstieji taip pat eina pagal žalią signalą. Jo pareiga — suteikti pirmumo teisę pėstiesiems, kad ir tektų dėl to sustoti prieš perėją. Jeigu prieš perėją sustojo kitas automobilis, taip pat sukantis dešinę, reikia už jo sustoti ir laukti. Kai važiuojamoji dalis plati ir turi ne mažiau kaip tris eismo juostas, vairuotojas gali sustoti greta to automobilio, bet jokiu būdu neturi jo lenkti.

Lenkti automobilį, stovintį prieš pėsčiųjų perėją,— ne tik neleistina, bet ir pavojinga. Tokioje situacijoje galima partrenkti pėstįjį, pereinantį kelią prieš šalia stovintį automobilį ir išeinantį iš už jo tiesiai mūsų automobilio judėjimo

Sukant į kairę, nebūtina lenkti sankryžos centro iš dešinės jo pusės, tik nevalia išvažiuoti į kairiąją kelio pusę. Kadangi, sukant į kairę, automobilio kelias eina apskritimu, vadinasi, galima sukti ir sankryžos centro nesiekiančiu apskritimu.

Auto supirkimas Vilniuje

Tokioje situacijoje gali atsitikti, paprastai taip ir būna plačių gatvių sankryžoje, kad du automobiliai, važiuodami priešingomis kryptimis ir abu sukdami kairę, prasilenkia kairėje pusėje nuo sankryžos centro savo dešiniaisiais šonais. Toks prasilenkimas yra taisyklingas ir atitinka eismo taisykles.

Vairuotojas, važiuodamas už transporto priemonės, sukančios kairę (tai mato iš atitinkamo posūkio rodiklio signalo), negali tos transporto priemonės lenkti iš kairės. Galima ją lenkti tik iš dešinės. Tai vienintelė išimtis iš taisyklės, reikalaujančios lenkti iš kairės pusės.

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Patiko? Pasidalink

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

 

Patiko? Pasidalink

Aštuonios bendrosios vairuotojų taisyklės

Pirmoji taisyklė.

Vairuotojas privalo viską matyti ir viską girdėti. Jis turi žinoti ne tik tai, kas vyksta prieš jį ir šalia jo, bet ir kas vyksta už jo. Jis privalo žiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodį kiek galima dažniau ir visada, prieš stabdydamas, sukdamas, apsisukdamas, keisdamas eismo juostą, persirikiuodamas nuo šaligatvio krašto į važiuojamosios dalies vidurį ir privažiuodamas prie šaligatvio.

Antroji taisyklė.

Pirmiausia eismo saugumas! Vairuotojas neturi atlikti veiksmų, galinčių sukelti pavojingą situaciją. Jis privalo rūpintis ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

Trečioji taisyklė.

Vairuotojas privalo žinoti, kad kelyje jis ne vienas. Kiti taip pat turi teisę saugiai ir patogiai naudotis keliu. Todėl, keisdamas greiti bei stabdydamas, atsižvelgia į kitus eismo dalyvius.

Ketvirtoji taisyklė.

Vairuotojas turi būti ramus, paslaugus ir atlaidus kitiems vairuotojams. Jis negali trukdyti kitų transporto priemonių eismui ir užkirsti joms kelio. Esant reikalui, su noru padeda kitiems.

Penktoji taisyklė.

Vairuotojas turi įdėmiai sekti eismo reguliavimo signalus ir kelio ženklus, besąlygiškai paklusti signalams ir ženklų nurodytiems draudimams.

Šeštoji taisyklė.

Visa, kas juda, o ypač kas greitai juda skersai kelio, yra pavojinga vairuotojui ir tuo labiau, kuo greičiau juda.

Septintoji taisyklė.

Būti nekaltam, bet patekti į avariją yra lengva; vairavimo menas — nebūti kaltam ir nepakliūti į avariją.

Aštuntoji taisyklė.

Pati svarbiausia. Vairuotojas privalo laikytis eismo taisyklių, kurios yra kelių kodekse. Jis turi mintinai jas mokėti. Kad neprimirštų, jas perskaito kas du trys mėnesiai; toks pakartojimas vairuotojui labai naudingas.

Leistinas, saugus ir mažas greitis

Itin svarbu, kad vairuotojas sugebėtų pasirinkti atitinkamą važiavimo greiti. Pagrindinai nuo greičio priklauso eismo saugumas, tad sugebėjimas jį pasirinkti leidžia greitai ir visiškai saugiai atlikti kelionę.

Gerai žinomas yra per didelio greičio apibrėžimas. Per didelis greitis — tai per greitas važiavimas konkrečiomis kelio ir oro bei eismo sąlygomis. Vadinasi, dažnai didelis greitis nėra per didelis, o kartais, nepalankiomis sąlygomis, netgi mažas greitis gali būti pavojingas.

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Vairuotojai turi laikytis greičio apribojimo, pavyzdžiui, gyvenvietėse, kur paprastai eismo greitis negali viršyti 50 km/h. Taip pat negalima viršyti greiči0, nurodomų kelio ženklais.

Beje, netgi tam tikrame kelio ruože leistas greitis ne visada būna saugus, pavyzdžiui, esant rūkui ar lijundrai. Tuo atveju vairuotojas privalo mažinti greitį iki tokio dydžio, kad galėtų patikimai ir bet kokiomis aplinkybėmis saugiai valdyti automobilį.

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Saugaus automobilio koncepcija

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.

Garsiniai signalai

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.

Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.

Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.

Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.

Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui

Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.

Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Važiuodamas mieste prietemoje, vairuotojas turi stengtis lempų ir įvairiaspalvių reklamų sraute surasti šviesoforo signalus. Tai ne visada lengva padaryti, ypač kai reklamos yra raudonos ir žalios šviesos, atsispindinčios nuo blizgančių daiktų paviršiaus šalia kelio arba nuo šlapio asfalto. Ir vis dėlto vairuotojas būtinai turi pamatyti šviesoforo signalus, nes, ignoruojant šią pareigą, ištinka avarija.

Reguliuotojo signalai

Iš kelių eismo taisyklių žinome, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai. Be oficialiųjų signalų, tokių, kaip rankos pakėlimas šalį arba viršų, nurodymas į važiuojamąją dalį ir kt., rodomi ir papildomi, lengvai suprantami mostai. Pavyzdžiui, rodymas pirštu vairuotoją, atkreipiant jo dėmesį ir pranešant, kad sekantis mostas (sustabdymas, vietos nurodymas, iki kur vairuotojas turi atvažiuoti ir t. t.) bus skirtas ne visiems vairuotojams, o tik jam vienam.

Kai šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra reguliuotojas, vairuotojas turi klausyti jo nurodymų, nes reguliuotojas stengiasi palengvinti jam eismo sąlygas ir apsaugoti jį nuo susidūrimo su kita mašina.

Čia padarytina svarbi pastaba. Visi kelio ženklai ir signalai tarsi turi tam tikrą rangą ir tam tikrą svarbumo laipsnį. Kaip žinoma, yra bendri kelių eismo taisyklių nuostatai — pagrindas kelių eismo tvarkai palaikyti. Tačiau, įsigaliojus atskiriems reikalavimams, pavyzdžiui, nurodymams arba draudimams, kurie vairuotojui pranešami kelio ženklais, tie atskiri reikalavimai tampa svarbesni už bendruosius.

Automobilių supirkimas Vilnius

Pavyzdžiui, sankryžoje pirmumo teisę turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės pusės. Betgi kelio dešinėje pusėje, stovi įspėjantysis ženklas — trikampis su žemyn nukreipta viršūne arba ženklas „Stop“. Tuomet bendra taisyklė netenka galios ir įsigalioja nuostatas reiškiamas kelio ženklu.

Taip pat yra ir tuo atveju, kai reguliuotojo signalas prieštarauja bendriesiems nuostatams bei reikalavimui, kurį nusako kelio ženklas arba šviesoforo signalas. Nepaisant to, būtina visų pirma vadovautis reguliuotojo mostais. Jo visi nurodymai yra privalomi.

Įvažiuodamas j reguliuotojo tvarkomą sankryžą, vairuotojas turi visiškai juo pasitikėti ir vykdyti visus jo nurodymus. Reguliuotojas padės vairuotojui rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Jokios taisyklės, kelio ženklai ir signalai negali numatyti visų galimų situacijų kelyje. Todėl vairuotojas turi veikti ne tik pagal taisyklių, ženklų ir šviesoforų signalų nurodymus, bet ir vadovautis sveika nuovoka bei kultūringo vairavimo principais. Netgi toks vairuotojas, kuris griežtai laikosi taisyklių, gali trukdyti eismui, kai neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad yra ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat turi teisę važiuoti keliu. Išnagrinėkime tokį atvejį. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įjungtas raudonas signalas automobiliams ir žalias pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

Patiko? Pasidalink

Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis

Pažymėtina, kad ypač dažnai viršija leistiną greitį jaunieji automobilių sporto mėgėjai, kurie, dalyvavę paprasčiausiose lenktynėse, tariasi esą „asai“.

Tokio audringo temperamento vairuotojus stebi kelių priežiūros organai. Darbe jiems padeda matavimo prietaisai: radarai, tiesiogiai nustatantys leistino greičio pažeidimą, fotoaparatai.

Čia svarbiausia ne tai, kad prietaisai suranda tuos, kurie važiuoja neleistinu greičiu užstatytoje teritorijoje. Reikia, kad vairuotojai suprastų, jog būtina laikytis nustatyto greičio ir privalomų nuostatų ne todėl, kad jų vykdymo žiūri kelių priežiūros organai, o todėl, kad tie nuostatai buvo įvesti visų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, tad jiems paklusti yra kultūringo vairuotojo garbės reikalas.

Tiek miesto, tiek užmiesčio kelių važiuojamoji dalis iš principo dalijama į dvi puses: dešiniąją ir kairiąją. Kiekvienoje kelio pusėje eismas vyksta tik viena kryptimi. Todėl vairuotojas turi važiuoti tik savo (dešine) puse, o į kairiąją gali išvažiuoti tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai tai leidžia taisyklės.

Kiekviena važiuojamosios dalies pusė dalijama į juostas. Kartais viena nuo kitos jos aiškiai atskiriamos baltomis linijomis. įsidėmėtina, kad brūkšninę liniją vairuotojas gali kirsti, o ištisinės ne.

Kiekvienoje važiuojamosios dalies pusėje gali būti dvi, trys arba daugiau juostų. Vairuotojui juostos žymi eismo eiles, ir jis turi vadovautis šiais principais.

Paprastai visada reikia važiuoti dešiniąja juosta, einančia prie šaligatvio. Kai šioje juostoje stovi transporto priemonių arba ja lėtai važiuoja vežimai, vairuotojas turi teisę juos lenkti iš kairės pusės ir tuo reikalu išvažiuoti artimiausią kairiąją juostą. Šiuo atveju privalo iš anksto signalizuoti apie tokį ketinimą posūkio rodikliu ir įsitikinti, kad niekam neperkerta kelio.

Keičiant eismo juostą, būtina visiškai išvažiuoti į gretimą eilę taip, kad automobilis atsidurtų tarp linijų, skiriančių eismo juostas vieną nuo kitos.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Daugelyje šaltinių skaitome, kad lėtai važiuojantys automobiliai turi būti arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, greičiau važiuojantys — arčiau jos vidurio, o labai greitai lekiantys — visiškai prie važiuojamosios dalies vidurio. Sis tvirtinimas yra klaidingas ir prieštarauja eismo taisyklėms, kurios reikalauja važiuoti dešiniąja važiuojamosios dalies puse, vadinasi, kiek galima arčiau dešiniojo krašto. Bet kuri transporto priemonė, riedanti važiuojamosios dalies viduriu, sumažina naudingą gatvės plotį, nes jos lenkti iš dešinės nevalia, o iš kairės nėra vietos. Vairuotojų tarpe paplitęs priežodis sako: „Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis“.

Eismo taisyklės leidžia transporto priemonėms važiuoti lygiagrečiai. Vadinasi, transporto priemonės visose juostose gali važiuoti greta, lygiagrečiai, vienodu greičiu. Tačiau, kai mums iš dešinės atsilaisvina eismo juosta, reikia ją užimti, nes taisyklės reikalauja, kad transporto priemonės važiuotų arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.

Iš principo lenkti iš dešinės negalima. Tačiau, kai automobilių srautas dešinėje juostoje važiuoja greičiau, ši situacija nelaikoma aplenkimu, o tik savos rūšies automobilių persirikiavimu, ypač dažnai pasitaikančiu eismo juostose, atskirtose viena nuo kitos linijomis.

Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

Patiko? Pasidalink

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“, padaręs tokį perversmą Amerikoje? Automobilis turėjo keturtaktį keturių cilindrų 22,5 AG galios variklį, nesunkiai pasiekdavo aštuoniasdešimties kilometrų per valandą greitį. Visi keturi variklio cilindrai išlieti viename bloke. Tai buvo naujovė. Paties automobilio forma paprasta, griežta, jis nesunkus (svėrė tik 550 kg), turėjo visus saugų važiavimą garantuojančius įrenginius. Beveik nepakeistos konstrukcijos šis garsusis modelis gyvavo dvidešimt metų, pagal jį buvo pagaminta iš viso 15 007 033 automobiliai. Šis Fordo modelis neabejotinai pradeda masinę automobilizaciją — procesą, kuris apėmė visą pasaulį ir kuris pirmiausia pakeitė pačią Ameriką. Visai šalies ekonomikai automobilis sugebėjo padaryti milžinišką įtaką. Nieko panašaus nerasime nė viename krašte,

Tai buvo nepakartojamas Fordo fenomenas: 1908 metais JAV turėjo 194 400 lengvųjų automobilių, t. y. viena lengvoji mašina teko trims šimtams gyventojų, o 1927 m. jų čia jau buvo beveik dvidešimt milijonų — apytikriai vienas automobilis šešiems žmonėms.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Fordas ne tik išpopuliarino automobilį ir pasakiškai praturtėjo. Jis padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių 1 juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visą automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Juo didesnis konvejerio darbo tempas, juo labiau išnaudojamas prie jo dirbantis žmogus. Bet Fordui rūpėjo ne jis, o didžiulis kapitalas.

Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Patiko? Pasidalink

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti

Noras važiuoti greit, lengvai įveikti visas kliūtis skatino suderinti vienoje mašinoje automobili ir laivą, t. y. sukurti tokia transporto priemone, kuria galėtumei riedėti sausuma ir plaukti, kai kelia netikėtai kerta didelis vandens telkinys. Taip atsirado šiandien daug kur paplitęs ir jau nieko nebestebinantis automobilis — amfibija.

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti. Jie gaminami iš didelio pravažumo automobilio agregatų, turi hermetišką laivo pavidalo kėbulą ir laivąsraigti arba reaktyvinį vandens variklį.

Sukurti „plaukiojančią“ ratinę mašiną pirmąkart pabandyta 1907 metais Prancūzijoje. Iš karto paaiškėjo, kiek daug techninių sunkumų teks įveikti konstruktoriams: toks automobilis privalo turėti visus įprasto automobilio mechanizmus bei agregatus, visiškai hermetišką kėbulą. Kadangi iš kėbulo turi išsikišti ratų ašys, traukės, perdavimo velenai, lingės ir kt., reikėjo sugalvoti ir įrengti sudėtingą sandarinimo sistemą, vandens nepraleidžiančias tarpines, hermetiškus stabdžius. Be to, amfibijai reikėjo suprojektuoti įrenginį plaukti vandeniu — sraigtą, siurblius, išsiurbiančius iš mašinos vandenį, plaukimui skirtus vairavimo įtaisus, inkarą ir kitus navigacinius įrenginius. Daugelis šių techninių problemų buvo sėkmingai išspręsta, tačiau šiuolaikinis automobilis-amfibija pagal savo techninius duomenis bei galimybes sausumoje neprilygsta automobiliui, o vandenyje — laivui.

Beje, to ir nebuvo siekiama, nes amfibijos pirmiausia skiriamos armijai (šiais savotiškais automobiliais galima greit persikelti per upes, kai sugriauti tiltai, išlaipinti iš laivų ) sausumą armijos desantą ir pan.). Jau Antrojo pasaulinio karo metais amfibijos buvo naudojamos įvairiose kovinėse operacijose.

Šalyje gana ilgai buvo gaminama amfibija GAZ-46 (arba MAV), galinti vežti 4 keleivius arba 500 kg krovinį. Važiuoti šiuo automobiliu buvo galima iki 90 km per val. greičiu, plaukti — 9 km per val.

Šiandien amfibijos turi pakankamai talpų hermetišką korpusą ir plaukia varomos sraigto ar reaktyvinės jėgos, kuri susidaro išmetant vandens srovę iš vandensvaidžio. Kai kurios amfibijos plaukia vandenyje besisukančių ratų dėka.

Dabar gaminamos lengvos amfibijos medžiotojams, žvejams, turistams. Jos gali turėti net 6 ar 8 nedidelius varančiuosius ratus, 20-25 AG variklis leidžia pasiekti 30-50 km per val. greitį sausumoje ir 5-7 km per val. vandenyje. Traukos jėga vandenyje susidaro sukantis sraigtui arba ratams. Tokio tipo amfibijos dabar populiarios Kanadoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.

Saugaus automobilio koncepcija

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Patiko? Pasidalink