Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas bei perspektyvių naujų transporto priemonių ir sistemų pritaikymas ir įgyvendinimas suteiks Visiems miestų gyventojams galimybę greit ir patogiai keliauti, apskritai pagerins gyvenimo sąlygas ir net paskatins atsisakyti šiandien tokių įprastų ir reikalingų automobilių.

Daugelio stambių pasaulio miestų oras užterštas degimo produktais dešimteriopai smarkiau negu leidžia nustatytos normos. 1972 m. Los Andžele fotocheminių junginių koncentracija viršijo leistinas normas 64 kartus. Niujorke, Tokijuje, Čikagoje ar Los Andžele dėl užteršto oro apie 20 proc. vaikų serga ūmiomis arba chroniškomis kvėpavimo ligomis.

Didžiųjų Japonijos miestų — Tokijo, Osakos ir kt. — oras tiek užterštas, kad juo kvėpuoti visą laiką būtų pavojinga gyvybei, todėl šių miestų gyventojai yra priversti kas valandą pirktis gurkšni gryno oro, kuris pardavinėjamas gatvėse iš specialių automatų. reguliuojantys eismą policininkai naudojasi deguonies aparatais.

Los Andžele, labiausiai nuo smogo kenčiančiame JAV mieste, periodiškai sustabdomas transportas — antraip gyventojams grėstų nuolatinis pavojus užtrokšti.

1968 metais JAV paskelbta kova su oro teršimu. Nuo 1969 metų Europoje ir JAV nustatytas maksimalus leistinas įvairių kenksmingų priemaišų kiekis variklių išmetamose dujose, įvairiose šalyse šis kiekis skirtingas, tačiau kasmet paskelbiami vis griežtesni apribojimai. Mūsų šalyje pagal valstybinį standartą kontroliuojamas anglies monaksido kiekis benzininių variklių išmetamose dujose. Tam naudojami specialūs dujų analizatoriai, kurie parodo, kaip sudega benzinas, kokia yra išmetamų dujų sudėtis. Šiais prietaisais aprūpintos visos automobilių transporto įmonės. Be to, VAI griežtai kontroliuoja automobilių techninę būklę.

Ką mano automobilių supirkėjai

Pasak automobilių supirkėjų Panevėžyje – svarbiausias būdas, leidžiantis sumažinti oro teršimą, yra tobulinti patį automobilį, siekti, kad kuras jo variklyje visiškai sudegtų. Keičiama degimo kameros forma, tobulinama karbiuratoriaus konstrukcija, bandoma kuro mišinį pašildyti, dujų išmetimo sistemoje įmontuojami reaktoriai, kuriuose anglies junginiai visiškai sudega. Automobilius bandoma aprūpinti neutralizatoriais, kurie kai kurias dujas padaro nekenksmingomis, nors kol kas tai mažai tepadeda. Visos šios priemonės geros, tačiau jas panaudojant suvartojama daugiau kuro.

Bandomi ir sėkmingai eksploatuojami vidaus degimo varikliai, vartojantys suspaustas arba suskystintas gamtines dujas. Angliavandenilių jie išmeta 10 kartų, anglies oksidų 3 kartus mažiau. Tokių variklių degimo produktuose daug mažiau kietų dalelių, švino, o sieros beveik visai nėra.

Naudotas šaltinis: Transporto priemonių tobulinimas ir supirkimo sferoje

Patiko? Pasidalink

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Automobilio padanga — tai patvari gumos ir audinio konstrukcija. Jos pagrindas (karkasas) atlaiko didžiulį krūvį, todėl turi būti labai tvirtas. Tvirtumą suteikia audinys, vadinamas kordu. Kordas audžiamas iš tvirtų siūlų specialiu skersiniu audimu, kad būtų lengviau užlieti gumą iš abiejų pusių, kad tarp siūlų susidarytų mažesnė trintis padangai deformuojantis. Kordo siūlai verpiami iš geros kokybės medvilnės, viskozės ir metalo. Kordo sluoksnių skaičius paprastai lyginis — nuo 2 iki 32. Jis priklauso nuo padangos paskirties bei leistinos apkrovos. Gaminant padangas, kordas vyniojamas, ant atbrailų žiedų, padarytų iš plieninės vielos, sutvirtinamas kordo juostomis bei plonesniu išoriniu gumos audinio sluoksniu ir sudaro padangos atbrailą, laikančią padangą ant ratlankio.

Padangos pasluoksnis, arba brekeris, iš reto kordo, aplieto gumos sluoksniu, tarsi jungia karkasą ir protektorių.

Beveik prieš penkiasdešimt metų pagamintos radialinės padangos tapo populiarios tik pastaraisiais metais. Nuo diagonalinių jos skiriasi tuo, kad kordo siūlai jose eina padangos skerspjūvio apskritimu. Tokių padangų brekeris yra iš 2-8 kordo sluoksnių. Kitais požymiais radialinės ir diagonalinės padangos beveik nesiskiria. Radialinių padangų protektorius yra standesnis, mažiau deformuojasi, vadinasi, padanga mažiau slysčioja ir ilgiau nesusidėvi. Dėl to autmobilis yra stabilesnis ir lengviau vairuojamas. Radialinių padangų rida didesnė už diagonalinių padangų ridą 40-50 proc, jas naudojant sutaupoma 3– 5% degalų. Amerikiečių specialistai apskaičiavo, kad JAV kasmet sutaupytų 15-20 mln. t. naftos, jeigu visų automobilių padangos būtų radialinės. Radialinių padangų riedėjimo trintis 15-20% mažesnė negu diagonalinių, ir superkamas automobilis gal pasiekti didesnį greitį.

Protektorius yra dilimui atsparios gumos sluoksnis su grioveliais — protektoriaus raštu, kurio forma priklauso nuo automobilio darbo sąlygų: geriems keliams naudojamos padangos turi smulkaus rašto protektorių, blogiems keliams arba žiemą — stambaus kryptingo rašto, įvairios dangos keliams — universalaus rašto.

Atsirado naujos padangos — arkinės, reguliuojamo slėgio, su keičiamu protektoriumi. Naujųjų padangų naudojimo laikas ilgesnis, mažesnės eksploatacinės išlaidos.

Tiriamos naujos šiuolaikinės bekamerės padangos. Pradūrus tokią padangą, oras išeina palengva, ir automobiliu galima dar ilgai važiuoti nesibijant avarijos. Perspektyviausia — radialinė bekamerė padanga.

Idėjos pasiskolintos iš Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Kolegos teikia automobilių supirkimas vilniuje paslaugas.

Patiko? Pasidalink

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Patys pirmieji autobusai — tai karietos laikų kėbulas, turintis važiuoklę ir vidaus degimo variklį. Tokie jie išliko beveik iki dvidešimtųjų metų vidurio. Tų laikų autobusai, kaip ir sunkvežimiai, turėjo vientisas gumines padangas, kietą važiuoklę su lingėmis. Visa tai kelionę autobusu darė ne itin malonia pramoga.

Senųjų autobusų rėmas buvo aukštai pakeltas nuo žemės, o pavara — grandininė. Autobuso priekyje įtaisytas variklis užimdavo daug vietos, todėl keleivių tokiame autobuse tilpdavo nedaug. Vienintelė galimybė sutalpinti autobuse daugiau keleivių atrodė atviros aikštelės („imperialo“) įrengimas ant autobuso stogo nusižiūrėjus senuosius Londono diližanus.

Nuo 20-jų iki 50-jų XX a. metų konstruktoriai stengėsi didinti autobusų talpą, padaryti juos patogesnius ir gražesnius. Tuos metus galima laikyti antruoju autobusų istorijos periodu, kurio ryškiausias bruožas — modernizuotų sunkvežimių šasi pritaikymas autobusams. Variklis dabar įtaisomas šalia vairuotojo arba po vairuotojo kabinos grindimis — taip sutaupoma vietos keleiviams. Autobusas „apaunamas“ pneumatinėmis padangomis, važiuoklė tampa daug elastingesnė, rėmas pažeminamas ir pailginamas, o kėbulas daromas vientisas: panaudojama vagoninė komponuotė. Medinis autobuso karkasas būdavo apgaubiamas plieno lakštais, tačiau ilgainiui pradėta naudoti vientisa metalinė konstrukcija.

Nuo 50-jų metų vidurio prasideda trečiasis, šiuolaikinis, autobusų gamybos laikotarpis. Autobusai pagaliau praranda bet kokį panašumą į krovininius automobilius. Vairuoti autobusą taip pat lengva, patogu ir paprasta kaip supirkti lengvąjį automobilį: įrengiami vairo ir stabdžių stiprintuvai, automatinė pavarų dėžė, o nepriklausoma ratų pakaba, pneumatiniai amortizatoriai saugo nuo nemalonaus kratymo važiuojant nelygiu keliu. Radiofikuotame keleivių salone įrengtos patogios sėdynės, jis šildomas ir vėdinamas.

Norint sutalpinti daugiau keleivių, toliau gaminami dviaukščiai autobusai. Jie gana ilgai buvo populiarūs Anglijoje. Beje, ir Maskvoje po karo dar važinėjo dviaukščiai VDR autobusai DO-54. Tačiau jie vis dėlto nepasiteisino, nes yra nepakankamai stabilūs, be to, nepatogūs kamšos valandomis (daug laiko sugaištama užlipant į antrąjį( autobuso aukštą). Kita vertus, važinėti su vienaukščiu autobusu mieste taip pat nėra labai patogu, nes jam reikia labai daug vietos poslinkiams ir manevravimui. Todėl atsirado didelės ir ypatingai didelės talpos dvigubi autobusai. Juos sudaro dvi šarnyru sujungtos autobuso sekcijos. Tokia perspektyvia autobuso konstrukcija dar ilgai, matyt, bus naudojamasi ir ateityje.

Šiandien pasaulyje gaminama daug ir labai įvairių autobusų. Tai mikroautobusai aštuoniems ar dešimčiai keleivių, specialūs padidinto pravažumo autobusai, miestų autobusai, vežiojantys keleivius labai apkrautais maršrutais ar autobusai, skirti vidutinio nuotolio kelionėms į priemiesčius ir tolimesnes vietoves. Turime ir labai ištaigingų autobusų, kuriais galima leistis į ilgas keliones — važiuoti po kelis tilkstančius kilometrų. Yra autobusų kuriuose sudaromos sąlygos jaustis kaip namie: juose yra lovos, prausykla, tualetas, bufetas ir t. t. populiarūs nedideli mokykliniai autobusai, kuriais moksleiviai važiuoja į mokyklą ir grįžta po pamokų namo.

Daugiau – LENGVOJO AUTOMOBILIO IR AUTOBUSO KONKURENCIJA LABAI SENA

automobiliu supirkimas vilniuje

Patiko? Pasidalink