Pekino kopūstas – augalas, kurio augimas netrunka ilgai

Pekino kopūstai, yra daržovių rūšis, kurią geriausia sodinti liepos mėnesį. Nors vasarą, kai soduose turime daug lietuviškų daržovių, gali pasirodyti keista kalbėti apie kiniškas daržoves, sodininkai sako, kad Lietuvoje Pekino kopūstai gali augti tikrai neblogai. Jei apie tai pradėsite mokytis dabar, rudenį galėsite išdidžiai pasipuikuoti savo pačių užaugintais pekino kopūstais.

Seniai Azijoje žmonės Pekino kopūstai pradėjo gaminti jau seniai, tačiau prireikė tikrai daug laiko, kol jie išpopuliarėjo Europoje. Lietuvoje apie Pekino kopūstai sužinojome tik ne per seniausiai, maždaug prieš 15-17 metų. Tada ir pradėjome juos matyti mūsų parduotuvėse. Dabar daugelis šeimų mėgsta gaminti su šiomis daržovėmis, nes jos yra gero skonio, lengvai pagaminamos ir nekainuoja daug pinigų.

Smagus užsiėmimas mėgstantiems sodininkystę ir norintiems išbandyti kažką naujo.

Pekino kopūstas – augalas, kurio augimas netrunka ilgai. Galima sodinti pavasarį ir augti iki rudens. Kai jis pasodintas pavasarį, jis pradeda auginti lapus ir gėles, kai dienos ilgėja ir šiltėja.

Jei sodininkai nori pamatyti, kaip auga pekino kopūstai, reikėtų juos pasodinti rudenį. Taip yra todėl, kad rudenį dienos trumpėja, lyja daugiau ir nėra taip karšta. Vasarą pasodinus rudens derliui, Pekino sandalmedis užaugina didesnį ir gražesnį derlių.

Kaip kažkas gali tapti didesnis, jei ant jo neauga gėlių?

Šios rūšies kopūstus savo sode galite sodinti jau nuskynus visas kitas daržoves, o tai dažniausiai būna liepos mėnesį. Žmonės, kurie pradeda auginti augalus, kartais susierzina, nes Pekino kopūstai pradeda žydėti, kol neužauga dalis, kurią norime valgyti. Taigi, kaip galime juos auginti taip, kad suvalgytume daug gerų kopūstų?

Pirmtakai yra tarsi ankstyvieji tyrinėtojai ar pionieriai, atėję prieš mus. Jie buvo pirmieji, kurie atrado naujas vietas ir išbandė naujus dalykus. Jie padėjo nutiesti kelią ateities kartoms, parodydami joms, kas įmanoma ir ką galima pasiekti.

• Svogūnai ir česnakai yra geriausi pekinietiškų makaronų užkandžiai.
• Pekino žolė gerai auga po agurkų, pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių.
• Nerekomenduojama sėti po ridikėlių ir kopūstų, nes šie augalai kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų.

Įvairių tipų ar rūšių.

Įvairių rūšių augalai turi skirtingą žiedų skaičių, todėl karštą vasarą reikia skinti tam tikras augalų rūšis, kuriose bus daug žiedų.

Dirvožemis yra tarsi žemė, kurioje auga augalai. Jį sudaro mažos uolienų, mineralų ir negyvų augalų bei gyvūnų gabalėliai. Tai tikrai svarbu, nes suteikia augalams maistinių medžiagų, kurių reikia, kad jie augtų dideli ir stiprūs.

Pekino kopūstai mėgsta augti gerai paruoštoje ir maistingų medžiagų kupinoje dirvoje. Dirvožemis turi būti drėgnas ir geros struktūros, pavyzdžiui, smėlio ar priemolio. Svarbu, kad dirvožemio pH lygis būtų nuo 6,5 iki 7,5, nes jei jis per rūgštus, pekino kopūstas blogai augs ir gali susirgti.

Temperatūra yra matas, nurodantis, kiek kažkas yra karšta ar šalta. Tai mums parodo, kaip kažkas jaučiasi šiltai ar vėsiai. Temperatūrai matuoti galime naudoti termometrą.

Ši daržovė yra išranki orams, ypač tai, kokia ilga diena, kokia karšta ar šalta ir kiek drėgna. Pekino kopūstai labiausiai mėgsta, kai yra nuo 16 iki 20 laipsnių šilumos. Jei dienos tikrai ilgos ir ne žemesnė kaip 15 laipsnių šilumos, kopūstai augs netinkamai ir žydės. Tas pats atsitinka, jei kopūstuose nėra pakankamai vandens.

Sėja ir priežiūra

Mūsų soduose Pekino žolę geriausia sodinti vasarą, ypač nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios. Svarbu sėti sėklas tiesiai į dirvą, nes pasodinus jos nemėgsta būti perkeltos. Jei lyja nepakankamai, svarbu reguliariai laistyti Pekino žolę, ypač kai ji auga vasaros pabaigoje arba rudenį. Jei naktys šaltos, augalus augimo pradžioje vertėtų uždengti plastikine plėvele. Tai gali likti vieną dieną. Pekino žolės sėklos paprastai sudygsta greitai, per 3–4 dienas. Sėklos turi būti sodinamos eilėmis, tarp kiekvienos eilės paliekant apie 40–50 cm. Jas reikia sodinti į dirvą apie 1-2 cm gyliu. Geriausia juos sodinti grupėmis po 3–7 sėklas. Kai augalai pradeda augti lapus, svarbu juos išretinti pašalinant kai kuriuos mažesnius. Tai padeda likusiems augalams gauti pakankamai saulės šviesos ir vietos augti. Šį retinimo procesą gali tekti atlikti porą kartų, paliekant apie 30 cm tarp kiekvieno augalo. Kai augalai pradeda šaudyti į viršų, verta surišti lapus arba uždėti aplink juos plastikinį žiedą. Tai padeda augalams suformuoti gražias, apvalias formas ir neleidžia vandeniui patekti į vidų ir padaryti žalos. Sodinant antroje vasaros pusėje, dirva gali būti išdžiūvusi, todėl prieš sodinant sėklas derėtų plotą palaistyti. Įdėjus sėklas, jas reikia apibarstyti žeme ir ant viršaus uždėti šiek tiek nupjautos žolės, kad dirva būtų drėgna. Galiausiai, valant, svarbu pašalinti iš sodo likusią Pekino žolę. Įdėjus daugiau dirvožemio, gali atsirasti kenksmingų bakterijų ir augalai gali pūti.

Apvaisinimas yra tada, kai speciali ląstelė iš mamytės ir speciali tėčio ląstelė susijungia ir sukuria kūdikį.

Išretinus Pekino kopūstą, svarbu duoti jam augti padedančio maisto. Tai galima padaryti praėjus maždaug 5-6 dienoms po retinimo ir vėl po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį kininiai kopūstai pradeda daug augti. Kai jis daug auga, jam reikia daug vandens ir maisto medžiagų, todėl siūloma daugiau maitinti specialiu maistinių medžiagų mišiniu. Pekino kopūstams taip pat reikia kalcio ir boro, ypač kai lauke karšta. Labai naudinga purkšti šias specialias maistines medžiagas ant lapų. Jei augalams nepakanka kalcio, kopūsto viršuje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai vadinama „tipburn”. Kad taip nenutiktų, galite purkšti specialų tirpalą kalciu arba naudoti specialias trąšas, kuriose yra kalcio.

Liepos mėnesį tinkamas laikas sėti Pekino kopūstų sėklas.

Ligos ir kenkėjai yra tarsi mažytės klaidos ar mikrobai, dėl kurių augalai ar gyvūnai gali susirgti. Dėl jų gali kilti problemų ir viskas veikia netinkamai.

Pekino šlepetės yra kaip batai augalams, tačiau kartais jas labai mėgsta blakės. Yra įvairių rūšių vabzdžių, kurios gali pakenkti augalams, pavyzdžiui, amarai, vikšrai ir tripsai. Taip pat yra ligų, kurios gali plisti lauke, pavyzdžiui, juodoji dėmė ir pilkasis puvinys. Labai svarbu apsaugoti batus nuo mažų vabalų, vadinamų kryžmažiedžių skylutėmis. Šie vabalai gali padaryti skylutes lapuose, o tai gali būti labai bloga augalų jaunikliams arba tiems, kurie dar nepradėjo augti. Tačiau yra keletas augalų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo vabzdžių, pavyzdžiui, čiobreliai, salierai, šalavijai, mėtos, rūtos, salotos, svogūnai ir česnakai.

Derliaus nuėmimas reiškia derlių, pvz., vaisių ar daržovių, skynimą arba rinkimą, o saugojimas reiškia, kad jie laikomi saugioje vietoje, kad vėliau būtų galima naudoti.

• Derlius sunoksta apie rugsėjo pabaigą.
• Pekino kopūstai puikiai pakenčia šalčius iki -4-6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šias daržoves ištrauksite iš lysvės, tuo ilgiau jos išliks šviežios.
• Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje, tačiau dažniausiai ten neturime sąlygų laikyti didelį derlių.
• Pekino kopūstai gerai išsilaikys net ir užkasti smėlyje gerai vėdinamame, vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje. Norėdami tai padaryti, turite iškasti gumbus su šaknimis, sudėti į dėžutę ar kitą indą ir užpilti šaknis smėliu. Gumbai neturėtų liesti vienas kito, kitaip jie pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį reikia retkarčiais sudrėkinti. Tokiu būdu derlių galima išlaikyti 3-6 mėnesius.

Pekino batų tipai

Bilko F1 yra daržovės, auginamos metų viduryje. Jis stiprus ir sveikas, tamsiai žaliais lapais, kurių ligos lengvai nepažeidžia. Pati daržovė yra apvali ir vidutinio dydžio, sveria apie 1,2–1,6 kg. Jis gali būti laikomas ilgą laiką neprarandant gražios ir žalios išvaizdos.

Capitol H yra augalų rūšis, kuri auga gana anksti metais ir yra paruošta skinti rudenį. Augalui užaugti reikia apie 2 mėnesius. Paruoštos daržovės yra didelės ir tvirtai susisukusios, sveria apie 1,5–2 kilogramus.

Concord H yra augalų rūšis, kuri auga vasarą ir yra paruošta skinti rudenį. Jis sodinamas liepos mėnesį, o derlių galima nuimti maždaug po 2 mėnesių. Augalo dalis, kurią valgome, yra didelė, apvali ir atrodo kaip kupra. Sveria apie 2 kilogramus.

Emiko F1 yra ypatinga daržovių rūšis, kurią galima skinti tiek ankstyvą, tiek vėlyvą metų laiką. Jis yra stiprus ir gali atsispirti ligoms, kurios gali jam pakenkti. Daržovė yra gero dydžio, sveria nuo 0,9 iki 1,6 kilogramo. Lapai išorėje yra dideli ir tamsiai žali. Derlių galima nuimti ilgą laiką rudenį, o nuskinus – ilgai laikyti.

Granatas yra daržovių rūšis, auganti žemėje. Jis sodinamas lauke ir užauga apie 60–70 dienų. Daržovės yra ilgos ir sveria apie 1,0–1,2 kilogramo, kai yra paruoštos skinti.

Kasumi F1 yra augalų rūšis, kurią gera auginti vasarą ir rudenį. Kad augalas pradėtų auginti daržoves, užtrunka apie 60–65 dienas. Jo gaminamos daržovės yra cilindro formos ir gali sverti nuo 1,2 iki 2,0 kilogramų. Šis augalas gerai išliks sveikas net ir auginamas lauke. Taip pat užaugina daug daržovių.

Mičigano F1 yra augalų rūšis, kuri auga gana greitai ir gali būti sodinama vėliau šiais metais. Jame yra apvalių ir lygių bulvių, kurios sveria nuo 1 iki 2 kilogramų. Išoriniai augalo lapai yra tamsiai žali, o vidus labiau gelsvas. Tai tikrai gera norint išlikti sveikiems, nesirgti ir nepritraukti vabzdžių. Nuėmus derlių, bulves galite laikyti ilgą laiką.

Morillo – Storido F1 yra vaisių rūšis, auganti rudenį ir gali būti laikoma ilgą laiką. Vaisiams užaugti reikia apie 75–80 dienų. Augalas yra didelis ir turi tamsiai žalius lapus. Pats vaisius yra ovalo formos ir sveria 1,5–2,5 kilogramo. Jis gali atsispirti tam tikroms problemoms, tokioms kaip lapų nudegimas ar gyslų patamsėjimas.

Richie F1 yra augalų rūšis, auginanti ir gaminanti didelius moliūgus. Augalas yra ryškiai žalios spalvos iš išorės, o viduje – geltonas. Moliūgai yra labai sunkūs ir sandariai supakuoti. Jas gerai nuimti vasarą ir rudenį.